- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2-1238-608/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19875-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį atsakovui V. K., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 801,00 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2020 m. balandžio 8 d. patikrinimo metu nustatė, kad V. K. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius - mažalapes liepas. Pažeidimas užfiksuotas Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. Nr. TVR26-102/2020 ir 2021-03-30 Nr.(16.5)-TVR-1416 patikrinimo aktuose. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus. Departamento 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, skiriant 150 eurų baudą. Nutarimas įsiteisėjęs. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą želdiniams - dviem mažalapėms liepoms, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 22 punktu, kuris numato, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 5.2 punktu. Istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams žala didinama 3 kartus. Vadovaujantis metodikos 26 p. medžių kamienų genėjimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, žala mažinama 2 kartus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedas numato, kad pagal Lietuvoje augančių medžių sąrašą pagal grupes, mažalapė liepa priskiriama II grupei. Įkainių 2 punkte nustatyti medžių atkuriamosios vertės įkainiai (atkuriamosios vertės įkainis yra 6 eurai už kamieno skersmens centimetrą išmatuotą 1 m aukštyje). Paskaičiuota atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai (kraštovaizdžiui) padaryta žala sudaro 801 eurą. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Atsakovui 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateiktas pasiūlymas Nr. (3.0)-AD5-8603 gera valia atlyginti 801,00 eurų padarytą žalą želdiniams. Žala atlyginta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinį atmesti. Atsakovas teigia, kad žala gamtai, nugenėjant liepas, nebuvo padaryta, abi nugenėtos liepos toliau žaliuoja. Genėjimo metu buvo išpjautos tik nudžiūvusios šakos, trukdžiusios augti sveikoms liepų šakoms. Pašalinus nudžiūvusias liepų šakas, sumažintas/pašalintas pavojus tiek šalia esantiems pastatams, tiek gretimų pastatų gyventojams, pastate esančioms viešojo maitinimo įstaigų lankytojams ir praeiviams. Aplinkos apsaugos įstatymas reikalauja, kad būtų padarytas neigiamas poveikis gamtai, tik tada laikoma, kad padaryta žala. Atsakovas laiko, kad nagrinėjamu atveju joks neigiamas poveikis liepoms nebuvo padarytas. Atsakovas laiko, kad ieškovas neįrodė žalos fakto. Atsakovas taip pat laiko, kad jeigu teismas laikytų, jog yra pagrindas atlyginti žalą, atlygintinos žalos dydis turėtų būti reikšmingai sumažintas.
Ieškovas dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktu vertinimu, jog genėjimu nebuvo padaryta žala, nes medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas pažeidžiant gyvybines funkcijas, t. y. nupjauta skeletinė šaka, kuri sudarė ¼ medžio lajos skeletinių šakų, medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Atsakovas savo atsiliepime teigia, kad žala gamtai nepadaryta ir jokio neigiamo poveikio mažalapėms liepoms nebuvo padaryta, nes medžiai nebuvo nukirsti, pašalintos nudžiūvusios šakos, medžiai toliau žaliuoja. Ieškovas su tuo nesutinka ir paaiškina, kad norint tvarkyti (genėti) saugotinus medžius reikia turėti leidimą jiems tvarkyti. Neteisėti veiksmai šio delikto atveju pasireiškė leidimo medžiams tvarkyti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, sužalojant du saugotinus medžius – mažalapes liepas neturėjimu. Neturėdamas tokio dokumento ir vykdydamas neteisėtus medžių genėjimo darbus, civilinės atsakomybės prasme sukėlė nustatytą žalą gamtai ir yra viena iš atsakomybės sąlygų šio delikto atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 10 d., 2004 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. lapkričio 18 d. nutartys civilinėse byla Nr. 3K-3-131/2004, Nr. 3K-3-472/2004 ir Nr. 3K-7-465/2008). Kadangi, nurodyta žala gamtai pagal jos ir deliktinės atsakomybės prigimtį dėl ankščiau išdėstytų motyvų yra laikoma atsakovo neveikimo (pareigos turėti leidimą medžiams tvarkyti), neteisėtas medžių žalojimas lėmė žalą gamtai, yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir žalos gamtai (CK 6.247 str.), t. y. jo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai. Be to, nėra duomenų jog atsakovas būtų želdinius prižiūrintis asmuo arba jų savininkas ar įgaliotas šių darbų atlikimui. Jeigu atsakovas mane ar patyrė kažkokių nepatogumų dėl augančių medžių, tai privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl jų apžiūros prieš juos nukertant, o ne pačiam imtis tvarkyti ne savo nuosavybę. Ieškovas laiko, kad atsakovo prašymas mažinti žalos dydį neturėtų būti tenkinamas. Teismui suteikta teisė mažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 2 d.). Ieškovas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas atliko tyčinius veiksmus, nors ir nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, bet medžių tvarkymas neturint leidimo jiems tvarkyti, rodo jo tyčią, todėl atlygintinos žalos dydžio mažinti negalima (Panevėžio apygardos teismo - kaip apeliacinės instancijos, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-84-280/2013). Bet kokie veiksmai, kurių padarymu įvykdomą intervencija į gamtos objektą ar jos elementus, visada reiškia žalos gamtai padarymą. Jeigu tai daroma neteisėtai (neturint leidimo medžiams tvarkyti), žala turi būti atlyginama, bet žalą galima daryti ir teisėtais veiksmais, turint atitinkamą dokumentą, ir tokiu atveju įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Atleisti nuo atsakomybės atlyginti žalą padarytą gamtai galima tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar didelio neatsargumo.
Atsakovas triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais, kad ieškinyje nurodytais atsakovo netesėtais veiksmais, genėjant liepas be leidimo, buvo padaryta žala gamtai. Saugotinų medžių genėjimą ieškovo nurodytu metu 2000 m. lapkričio 29 d. reglamentavo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87. Nuo 2021 m. lapkričio 11 d. šis aprašas negalioja, medžių kirtimą/genėjimą reguliuoja Želdynų įstatymas. Atsakovo atlikti veiksmai patenka į atvejų, kada galima neatlygintinai genėti saugotinus medžius ir krūmus, sąrašą. Atsakovo teigimu, viena iš liepų šakų, kuri buvo pašalinta genėjimo metu, augo akivaizdžiai arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir darė šiam pastatui žalą. Kito medžio pašalinta šaka augo elektros tinklų apsaugos zonoje (trukdė esančiam miesto apšvietimo stulpui). Atsakovas taip pat laiko svarbia aplinkybe, vertinant žalą, tai, kad pašalintos liepų šakos, dar prieš jų pašalinimą, pačios Panevėžio miesto savivaldybės ar kitų atsakingų pareigūnų buvo apgenėtos maksimaliai, iš esmės paliekant tik plikas šakas, be jokios lapijos. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą atsakovas negali būti laikomas atsakingu už gamtai padarytą žalą. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį be leidimo galima saugotinus medžius neintensyviai genėti. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį intensyvus želdynų genėjimas – želdinių priežiūros darbai, kurių metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio. Atsakovas teigia, jog genėjimo metu buvo pašalinta mažiau nei 30 proc. lajos tūrio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo, atlikto 2020 m. gruodžio 10 d. – 2020 m. gruodžio 15 d., metu nustatyta, kad V. K. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius - mažalapes liepas; minėtos aplinkybės užfiksuotos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. apžiūros akte (e.b.l. 8-9). Atsakovas V. K. buvo apklaustas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriuje 2020 m. lapkričio 29 d. ir pripažino minėtas faktines aplinkybes, t. y. jog 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) augančių dviejų mažalapių liepų genėjimą vykdė atsakovas V. K., taip pat jog jis neturėjo leidimo vykdyti genėjimo darbus, kas buvo užfiksuota 2020 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole (e.b.l. 11-12). Medžių būklė po genėjimo ir matomi genėjimo požymiai užfiksuoti Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2020 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokole (e.b.l. 13-15) ir prie jo pridėtose foto nuotraukose (e.b.l. 16-19).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021 V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 150 EUR dydžio bauda (e.b.l. 20-21). Minėtame nutarime nurodyta atsakovo V. K. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, jog V. K. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius - mažalapes liepas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.
Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama, žalos faktas ir dydis turi būti įrodyti, šių civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui, t. y. ieškovui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014, yra išaiškinęs, kad paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Atsakovo veiksmai, atliekant medžių genėjimo darbus be leidimo yra neteisėti, nes jais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimai, numatantys, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat šios Tvarkos numatytais atvejais prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, išduotą pagal 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą leidime. Minėtas aprašas galiojo atsakovo veiksmų atlikimo metu ir atsakovo atlikti veiksmai pažeidė minėto aprašo reikalavimus. Minėto pažeidimo sudėtis bei jį padaręs asmuo yra nustatyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021. Nors nutarimas administracinio nusižengimo byloje neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jis vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuriame yra konstatuoti neteisėti atsakovo V. K. veiksmai, jų pasekmės bei priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju neteisėtus atsakovo veiksmus liudija ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. apžiūros akte (e.b.l. 8-9), 2020 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole (e.b.l. 11-12).
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo normos netaikytinos, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, nes jos negaliojo atsakovo veiksmų atlikimo bei žalos padarymo metu. Be to, atsakovo veiksmai neatitinka ir minėtame Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nustatytų teisėtumo reikalavimų. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis šiuo įstatymu, želdynų projektais, kai tokius projektus privaloma parengti, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, aplinkos ministro tvirtinamomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėmis, kurios be kita ko reglamentuoja ir želdynų genėjimo tvarką, kuri yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims dėl želdynų, esančių ne privačioje teritorijoj, tvarkymo (1 punktas, 2 punktas). Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad savivaldybės želdynų apsaugą ir tvarkymą organizuoja ir vykdo savivaldybių vykdomosios institucijos. Taigi, atsakovas visais atvejais neturėjo teisės be leidimo vykdyti valstybinėje žemėje augančių saugomų medžių genėjimą, nepriklausomai nuo jo intensyvumo. Taigi, ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip
pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė žalą želdiniams - dviem mažalapėms liepoms, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktu, numatančiu, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 5.2 punktu. Istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams žala didinama 3 kartus. Vadovaujantis metodikos 26 punktu medžių kamienų genėjimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, žala mažinama 2 kartus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedas numato, kad pagal Lietuvoje augančių medžių sąrašą pagal grupes, mažalapė liepa priskiriama II grupei. Įkainių 2 punkte nustatyti medžių atkuriamosios vertės įkainiai (atkuriamosios vertės įkainis yra 6 eurai už kamieno skersmens centimetrą išmatuotą 1 m aukštyje). Paskaičiuota atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai (kraštovaizdžiui) padaryta žala sudaro 801 eurą. Žalos dydis nustatytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos AAI žalos aplinkai paskaičiavime (e.b.l. 30-32). Atsakovas neginčijo minėto žalos dydžio apskaičiavimo ir nepaneigė jo leistinais įrodymais. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.
Atsakovo argumentas, jog medžių genėjimu žala gamtai nebuvo padaryta, nepagrįstas. Medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, t. y. nupjauta skeletinė šaka, kuri sudarė ¼ medžio lajos skeletinių šakų, medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 10 d., 2004 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyse civilinėse byla Nr. 3K-3-131/2004, Nr. 3K-3-472/2004 ir Nr. 3K-7-465/2008, yra išaiškinta, kad neturint leidimo ir vykdant neteisėtus medžių genėjimo darbus, civilinės atsakomybės prasme sukeliama nustatyta žala gamtai ir yra viena iš atsakomybės sąlygų šio delikto atveju. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas genėjimo darbus vykdė nesilaikydamas genėjimo darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeistos vieno iš genimų medžių gyvybinės funkcijos, t. y. padaryta taip pat ir tiesioginė žala gamtai.
Atsakovas nuo pareikšto reikalavimo ginasi būtinojo reikalingumo pagrindu ir prašo sumažinti priteisiamos žalos dydį, t. y. nurodo, kad neatlikus liepų genėjimo, medžiai keltų pavojų asmenų ir jų turto saugumui, nes viena iš liepų šakų, kuri buvo pašalinta genėjimo metu, augo akivaizdžiai arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir darė šiam pastatui žalą. Kito medžio pašalinta šaka augo elektros tinklų apsaugos zonoje (trukdė esančiam miesto apšvietimo stulpui).
Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia (be kita ko), būtinojo reikalingumo pagrindu. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo (CK 6.253 straipsnio 2 dalis). būtinojo reikalingumo faktą privalo įrodyti skolininkas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė būtinojo reikalingumo fakto. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių medžių fizinės būklės keliamą grėsmę asmenų ar jų turto saugumui, taip pat jog tokia grėsmė buvo neišvengiama, jog būtų pagrindas skubiai imtis neteisėtų medžių genėjimo veiksmų. Be to, pagal Aprašo 4.2 punktą nedelsiant būtinus atlikti genėjimo darbus priskirta vykdyti už tai atsakingoms institucijoms. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog atsakingos institucijos būtų nevykdę savo funkcijų ir dėl tokio funkcijų nevykdymo būtų kilusi grėsmė asmenų ir turto saugumui, sąlygojusi neatidėliotiną būtinybę atsakovui vykdyti neteisėtus genėjimo darbus. Neįrodžius būtinojo reikalingumo fakto bei jo ryšio su neteisėtų veiksmų atlikimo būtinybe, nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar šią atsakomybę sumažinti.
Išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį atsakovo neteisėtais veiksmais padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
Atsakovui 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateiktas pasiūlymas Nr. (3.0)-AD5-8603 gera valia atlyginti 801,00 eurų padarytą žalą želdiniams, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Todėl žalos atlyginimas, sudarantis 801,00 EUR priteisiamas iš atsakovo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kurios paskirtis – užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (nuo 2018 m. liepos 4 d. galiojanti redakcija), 11.8 punktu, Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus tikslus ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę nustatyta tvarka teikti ieškinius teismams dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo, kitus ieškinius, prašymus, skundus. Todėl šiuo ieškiniu ieškovas aplinkai padarytos žalos atlyginimą prašo priteisti valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai, skaičiuojamos 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas yra pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis už ieškinį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 801,00 EUR (aštuonis šimtus vieną eurą) žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo V. K. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 5 (penkis) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 801,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. K. valstybei 18,00 EUR žyminio mokesčio ir 33,22 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 51,22 EUR (penkiasdešimt vieną eurą, dvidešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.