- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-2559-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19875-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė 801,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2020 m. balandžio 8 d. patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius – mažalapes liepas. Pažeidimas užfiksuotas Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. Nr. TVR26-102/2020 ir 2021-03-30 Nr.(16.5)-TVR-1416 patikrinimo aktuose. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkto reikalavimus. 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, skiriant 150 eurų baudą. Nutarimas įsiteisėjęs. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą želdiniams – dviem mažalapėms liepoms. Atsakovui 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateiktas pasiūlymas Nr. (3.0)-AD5-8603 gera valia atlyginti 801,00 Eur padarytą žalą želdiniams. Žala atlyginta nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žala gamtai, genint liepas, nebuvo padaryta, abi nugenėtos liepos toliau žaliuoja. Genėjimo metu buvo išpjautos tik nudžiūvusios šakos, trukdžiusios augti sveikoms liepų šakoms. Pašalinus nudžiūvusias liepų šakas, sumažintas/pašalintas pavojus tiek šalia esantiems pastatams, tiek gretimų pastatų gyventojams, pastate esančioms viešojo maitinimo įstaigų lankytojams ir praeiviams. Nagrinėjamu atveju joks neigiamas poveikis liepoms nebuvo padarytas. Ieškovas neįrodė žalos fakto. Nurodė, kad jeigu teismas laikytų, jog yra pagrindas atlyginti žalą, atlygintinos žalos dydis turėtų būti reikšmingai sumažintas.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktu vertinimu, jog genėjimu nebuvo padaryta žala, nes vienas medis nugenėtas pažeidžiant gyvybines funkcijas, t. y. nupjauta skeletinė šaka, kuri sudarė ¼ medžio lajos skeletinių šakų, medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Paaiškino, kad norint tvarkyti (genėti) saugotinus medžius reikia turėti leidimą jiems tvarkyti. Neteisėti veiksmai šio delikto atveju pasireiškė leidimo medžiams tvarkyti neturėjimu. Pažymėjo, kad nėra duomenų jog atsakovas būtų želdinius prižiūrintis asmuo arba jų savininkas ar įgaliotas šių darbų atlikimui. Jeigu atsakovas mane ar patyrė kažkokių nepatogumų dėl augančių medžių, tai privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl jų apžiūros prieš juos nukertant, o ne pačiam imtis tvarkyti ne savo nuosavybę. Nurodė, kad atsakovas atliko tyčinius veiksmus, nors ir nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, bet medžių tvarkymas neturint leidimo jiems tvarkyti, rodo jo tyčią, todėl atlygintinos žalos dydžio mažinti negalima. Paaiškino, kad bet kokie veiksmai, kurių padarymu įvykdomą intervencija į gamtos objektą ar jos elementus, visada reiškia žalos gamtai padarymą. Jeigu tai daroma neteisėtai (neturint leidimo medžiams tvarkyti), žala turi būti atlyginama.
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog genint liepas be leidimo, buvo padaryta žala gamtai. Saugotinų medžių genėjimą ieškovo nurodytu metu 2000 m. lapkričio 29 d. reglamentavo Aprašas, kuris nuo 2021 m. lapkričio 11 d. negalioja, o medžių kirtimą/genėjimą reguliuoja Želdynų įstatymas. Atsakovo atlikti veiksmai patenka į atvejų, kada galima neatlygintinai genėti saugotinus medžius ir krūmus, sąrašą. Atsakovo teigimu, viena iš liepų šakų, kuri buvo pašalinta genėjimo metu, augo akivaizdžiai arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir darė šiam pastatui žalą. Kito medžio pašalinta šaka augo elektros tinklų apsaugos zonoje (trukdė esančiam miesto apšvietimo stulpui). Atsakovas taip pat laiko svarbia aplinkybe, vertinant žalą, tai, kad pašalintos liepų šakos, dar prieš jų pašalinimą, pačios Panevėžio miesto savivaldybės ar kitų atsakingų pareigūnų buvo nugenėtos maksimaliai, iš esmės paliekant tik plikas šakas, be jokios lapijos. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą atsakovas negali būti laikomas atsakingu už gamtai padarytą žalą. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį be leidimo galima saugotinus medžius neintensyviai genėti. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį intensyvus želdynų genėjimas – želdinių priežiūros darbai, kurių metu pašalinama daugiau kaip 30 procentų medžių ar krūmų lajos tūrio. Teigė, jog genėjimo metu buvo pašalinta mažiau nei 30 proc. lajos tūrio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovo, 801,00 Eur žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo valstybei 18,00 Eur žyminio mokesčio ir 33,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 51,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo, atlikto 2020 m. gruodžio 10 d. – 2020 m. gruodžio 15 d., metu nustatyta, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, neteisėtai, neturėdamas tam būtino vietos savivaldybės leidimo, nugenėjo, t. y. sužalojo du saugotinus medžius – mažalapes liepas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1450-2021 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 150 Eur dydžio bauda.
8. Nurodė, kad atsakovo veiksmai, atliekant medžių genėjimo darbus be leidimo yra neteisėti, nes jais buvo pažeisti Aprašo 3 punkto reikalavimai. Aprašas galiojo atsakovo veiksmų atlikimo metu ir atsakovo atlikti veiksmai pažeidė minėto aprašo reikalavimus. Minėto pažeidimo sudėtis bei jį padaręs asmuo yra nustatyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje.
9. Nurodė, kad neteisėtais veiksmais atsakovas padarė žalą želdiniams – dviem mažalapėms liepoms, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktu. Paskaičiuota atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai (kraštovaizdžiui) padaryta žala sudaro 801 Eur. Atsakovas neginčijo minėto žalos dydžio apskaičiavimo ir nepaneigė jo leistinais įrodymais.
10. Pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog medžių genėjimu žala gamtai nebuvo padaryta, nepagrįstas. Medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, t. y. nupjauta skeletinė šaka, kuri sudarė ¼ medžio lajos skeletinių šakų, medis ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėtas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Atsakovas genėjimo darbus vykdė nesilaikydamas genėjimo darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeistos vieno iš genimų medžių gyvybinės funkcijos, t. y. padaryta taip pat ir tiesioginė žala gamtai.
11. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių medžių fizinės būklės keliamą grėsmę asmenų ar jų turto saugumui, taip pat jog tokia grėsmė buvo neišvengiama, jog būtų pagrindas skubiai imtis neteisėtų medžių genėjimo veiksmų. Pagal Aprašo 4.2 punktą nedelsiant būtinus atlikti genėjimo darbus priskirta vykdyti už tai atsakingoms institucijoms. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog atsakingos institucijos būtų nevykdę savo funkcijų ir dėl tokio funkcijų nevykdymo būtų kilusi grėsmė asmenų ir turto saugumui, sąlygojusi neatidėliotiną būtinybę atsakovui vykdyti neteisėtus genėjimo darbus. Neįrodžius būtinojo reikalingumo fakto bei jo ryšio su neteisėtų veiksmų atlikimo būtinybe, nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar šią atsakomybę sumažinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
13. Nurodė, kad jokia žala gamtai nebuvo padaryta. Liepa ir toliau žaliuoja. Nugenėjus liepas, buvo išpjautos nudžiūvusios šakos, trukdžiusios augti sveikoms liepų šakoms. Pašalinus nudžiūvusias šakas, sumažintas / pašalintas pavojus tiek šalia esantiems pastatams, tiek ir gretimų pastatų gyventojams, pastatuose esančių viešojo maitinimo įstaigų lankytojams ar šaligatviu praeinantiems asmenims.
14. Nurodė, kad saugotinų medžių genėjimą ieškovo nurodomu metu (2020 m. lapkričio 29 d.) reglamentavo Aprašas, kuris nuo 2021 m. lapkričio 11 d. nebegalioja, o medžių kirtimą / genėjimą reguliuoja Želdinių įstatymas. Teigė, kad atsakovo atlikti veiksmai patenka į atvejų sąrašą, kada galima neatlygintinai genėti saugotinus medžius. Viena iš šakų, kuri buvo pašalinta, augo akivaizdžiai arčiau kaip 5 m. atstumu nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir darė šiam pastatui žalą (Aprašo 5.9 p.). Kito medžio pašalinta šaka augo elektros tinklų apsaugos zonoje (trukdė esančiam miesto apšvietimo stulpui).
15. Pažymėjo, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad joks neigiamas poveikis mažalapėms liepoms nebuvo padarytas, nes nugenėtų medžių gyvybinės funkcijos nepažeistos ir jos nebuvo nukirstos, buvo pašalintos nudžiūvusios šakos, medžiai toliau žaliuoja, pašalintos nudžiūvusios šakos, kurios kėlė grėsmę tiek šalia esantiems pastatams, tiek ir gretimų pastatų gyventojams, pastatuose esančių viešojo maitinimo įstaigų lankytojams ar šaligatviu praeinantiems asmenims, pašalintos nudžiūvusios šakos, trukdžiusios augti sveikoms liepų šakoms ir toliau vystytis medžiui. Atkreipė dėmesį, kad pašalintos šakos, dar prieš jų pašalinimų, pačios Panevėžio miesto savivaldybės ar kitų atsakingų pareigūnų, buvo nugenėtos maksimaliai, iš esmės paliekant tik plikas šakas, be jokių lapų.
16. Teigė, kad teismas nevertino, kad pagal pasikeitusį reguliavimų atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už gamtai padarytą žalą. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, be leidimo galima saugotinus medžius neintensyviai genėti. Atsakovas neatliko jokių intensyvaus genėjimo veiksmų.
Atsiliepimas
17. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą nepakeistą.
18. Nurodė, kad bet kokie veiksmai, kurių padarymu įvykdomą intervencija į gamtos objektą ar jos elementus, visada reiškia žalos gamtai padarymą. Jeigu tai daroma neteisėtai (neturint leidimo medžiams tvarkyti), žala turi būti atlyginama, bet žalą galima daryti ir teisėtais veiksmais, turint atitinkamą dokumentą, ir tokiu atveju įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo.
19. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka leidimo vykdyti želdinių tvarkymą, neturėjo. Be to, atsakovas visais atvejais neturėjo teisės be leidimo vykdyti valstybinėje žemėje augančių saugomų medžių genėjimą, nepriklausomai nuo jo intensyvumo. Taigi, ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovas nesutiko su atsakovo pozicija, kad žala gamtai nepadaryta. Saugotini medžiai buvo sužaloti atsakovo valia. Taigi, atlikdamas saugotinų medžių tvarkymo darbus privalo tinkamai atlikti visas su tuo susijusias teises ir prievoles, tuo pačiu pilnai atsako už šioje teritorijoje vykdomus darbus, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad būtų nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai, todėl visiškai ir pilnai atsako už padarytą žalą aplinkai ir pagal įstatymą privalo atlyginti žalą (CK 263 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, 2020 m. lapkričio 29 d. apklaustas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriuje, pripažino, jog 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) nugenėjo dvi mažalapes liepas neturėdamas tam leidimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. gruodžio 10 d. surašė apžiūros aktą (apžiūra vyko nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.), kuriame nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, jog ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėta mažalapė liepa pažeidžiant gyvybines funkcijas, nupjauta skeletinė šaka, kuri sudarė 1/4 medžio lajos skeletinių šakų. Išmatuota 1 m. kamieno aukštyje 36x26 cm; ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėta mažalapė liepa nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nupjautos neskeletinės šakos, kurios sudarė mažiau kaip 1/4 medžio lajos. Išmatuota 1 m, kamieno aukštyje 26x28 cm; augančios nugenėtos mažalapės liepos yra teritorijoje, priskirtoje Panevėžio miesto kultūros paveldo zonoje. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 24 d. administracinio nusižengimo protokole nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. atsakovas nugenėjo du vienetus saugotinų, mažalapių liepų (duomenys neskelbtini), neturėdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo želdiniams tvarkyti. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) ties 6 ir 11 namu, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – ne miškų ūkio paskirties žemėje, atsakovas savavališkai, neteisėtai neturint vietos savivaldos leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nugenėjo, tai yra sužalojo du saugotinus medžius – mažalapes liepas. Savo veika atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 3 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje bei jam skirta 150 Eur nuobauda. Nutarimas įsiteisėjęs.
24. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
25. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turi būti vadovaujamasi teisės aktais, galiojusiais pažeidimo padarymo metu. Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus, išduotą pagal šio tvarkos aprašo 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą leidime. Pažymėtina, kad Aprašas galiojo atsakovo veiksmų atlikimo metu (2020 m. lapkričio 29 d.), todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog nuo 2021 m. lapkričio 11 d. Aprašas nebegalioja. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo veiksmai, atliekant medžių genėjimo darbus neturint tam leidimo, buvo neteisėti.
27. AAĮ 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. AAĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas padarė žalą dviem mažalapėms liepoms, t. y. nugenėjo mažalapę liepą pažeidžiant gyvybines funkcijas, nupjaunant skeletinę šaką, kuri sudarė 1/4 medžio lajos skeletinių šakų bei nugenėjo mažalapę liepą nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nupjaunant neskeletinės šakas, kurios sudarė mažiau kaip 1/4 medžio lajos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neturint leidimo ir vykdant neteisėtus medžių genėjimo darbus, civilinės atsakomybės prasme sukeliama nustatyta žala gamtai. Atsakovas genėjimo darbus vykdė nesilaikydamas genėjimo darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeistos vieno iš genimų medžių gyvybinės funkcijos. Minėta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 10 d. apžiūros akte nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) namu nugenėta mažalapė liepa pažeidžiant gyvybines funkcijas, nupjauta skeletinė šaka, kuri sudarė 1/4 medžio lajos skeletinių šakų. Taigi nustatyta aplinkybė paneigia atsakovo argumentus, jog neigiamas poveikis mažalapėms liepoms nebuvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog atsakovo pašalintos šakos, prieš jų pašalinimą, buvo maksimaliai nugenėtos Panevėžio miesto savivaldybės ar kitų atsakingų pareigūnų. Taigi, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovo nupjautos šakos, atsakingoms tarnyboms jas pieš tai nugenėjus, neturėjo kelti pavojaus aplinkui praeinantiems žmonėms, aplinkui esantiems pastatams ar kitiems objektams.
29. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai: 1) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys; 2) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. Pažymėtina, kad nurodytos normos negaliojo atsakovo veiksmų atlikimo metu, todėl negali būti taikomos, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
30. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.