- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- AN2-22-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00116-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Palangos PK
- Advokatai
- Jonas Špelveris
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-09-13 R. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020-09-13 9.11 val. Vytauto g. 128A, Palangoje, vairavo transporto priemonę automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.33 promilės neblaivumo laipsnis, vairuodamas kliudė ir apgadino stovėjimo vietoje stovėjusį kitą automobilį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Plungės apylinkės teismas 2020-11-26 nutarimu R. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubaudė 1 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kliudė kelkraštyje stovėjusią transporto priemonę automobilį „Toyota Corolla Verso”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovas advokatas J. Špelveris prašo Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-449-577/2020 panaikinti ir šią administracinio nusižengimo bylą R. S. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties, arba nutarimą pakeisti ir R. S. paskirti trumpesnį specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą arba visai jos neskirti.
3.1. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas teismas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
3.2. ANK 608 straipsnyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, kurio nuorašas turi būti įteikiamas atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo pažeidimo protokolo surašymo, teisingo ir visapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir ištyrimo, asmens teisių tinkamo išaiškinimo, priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis ir turi lemiamą reikšmę asmens kaltumui nustatyti ir jo procesinių teisių įgyvendinimui.
Šalies argumentai
3.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
3.4. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. surašytas kaltinant jį padarius pažeidimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. ANK 423 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Kvalifikuojant nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar / ir punktą), kurią kaltinamas asmuo yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir skundžiamame nutarime yra nurodyta, jog asmeniui inkriminuojamas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra nurodyta ir patvirtinta, kokiais duomenimis ir priemonėmis nustatyta, kad R. S. nustatytas protokole nurodytas 1.33 promilės neblaivumas, kuris ir lėmė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį.
3.5. Skundžiamame 2020-11-26 nutarime pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S. bylą, padarė išvadas, kuriose nurodė, jog byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad R. S. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, asmens kaltumas gali būti pripažintas tik nustačius įstatymo sankcijoje nurodytą asmens neblaivumą, tai yra daugiau negu 0,4 promilės bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Kyla klausimas, ar šis neblaivumas buvo tinkamai nustatytas šioje administracinėje byloje. Teismas nutarime nurodė, kad šios aplinkybės įrodytos ir patvirtintos R. S. blaivumo patikrinimo rezultatu, patvirtinančiu, kad R. S. 2020-09-13 alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARJK-0102, patikros Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilės girtumas, taip pat alkotesterio, kuriuo tikrintas R. S. neblaivumas, patikros sertifikato kopija, patvirtinančia, kad alkotesterio patikra galioja iki 2021-03-01.
3.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokole jokių duomenų apie alkotesterio panaudojimą, patikros sertifikatus ar patikros rezultatus duomenų nėra nurodyta, todėl neaišku, kokie faktiniai duomenys patvirtina 1,33 promilės neblaivumo nustatymą R. S.. Tik byloje esančiame vyriausiojo patrulio E. B. 2020-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad pažeidimo padarymo vietoje R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARJK-0102“, patikros Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilės neblaivumas.
3.7. Su tokia teismo padaryta išvada sutikti negalima. Priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo nutarime, galima teigti, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad R. S. nustatytas neblaivumas buvo nustatytas teisingai. Teismo posėdžio metu R. S. atstovas prašė teismo išreikalauti iš institucijos, surašiusios pažeidimo protokolą, minėtus duomenis ir teismas įpareigojo institucijos – Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK atstovą teismui pateikti alkotesterio patikros ir jo fiksavimo neblaivumo rezultatus, nustatytus R. S., ir alkotesterio patikros sertifikato duomenis. Po pertraukos institucijos atstovas pateikė tik alkotesterio patikros sertifikato kopiją, bet kitų duomenų apie alkotesteriu nustatytą neblaivumo patikrą R. S., jokių kitų rašytinių duomenų nepateikė, todėl abejonės dėl patikros rezultatų tinkamo fiksavimo liko nepašalintos.
3.8. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Šio aprašo 6 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas tikrinimo rezultatą fiksuoja alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale, kai tikrinimo rezultatas daugiau negu 0 promilės (6 dalies 1 punktas), bei administracinio nusižengimo protokole, kai nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą (6 dalies 2 punktas 1 papunktis). Minėto aprašo 8 dalies 2 punkte, inter alia (be kita ko), numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais ir jis nesulaikytas, asmeniui paaiškinama, kad jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Šiuo atveju siuntimas atlikti medicininės apžiūros neišrašomas (redakcija nuo 2019-04-01). Šioje byloje R. S. sutiko, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir savo sutikimą patvirtino galbūt pasirašęs matavimo prietaiso registracijos žurnale. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, todėl iškilo būtinybė šiuos duomenis išreikalauti iš protokolą surašiusios institucijos, bet teismas šios pareigos –būti įrodymų tyrimo procese aktyviam – neatliko, todėl iškilo abejonių dėl byloje esančių duomenų nepakankamumo ir patikimo, kad nustatyti R. S. neblaivumą.
3.9. Taigi galima padaryti išvadą, kad tiek nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nėra tinkamai ir profesionaliai įvardyta, kokie byloje nustatyti neginčijami faktiniai duomenys patvirtina, kad R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros priemonėmis nustatytas 1,33 promilės girtumas, kadangi asmuo, kuriam surašomas pažeidimo protokolas, turi suprasti pažeidimų turinį, kad galėtų tinkamai apsiginti nuo pateiktų kaltinimų. Šiuo atveju tiek protokole, tiek nutarime anksčiau minėti nurodyti trūkumai dėl duomenų apie neblaivumo fiksavimo duomenis, kurie yra pagrindas padarytam pažeidimui atsirasti, yra nesuprantami ir ginčytini. Dėl šių aplinkybių negalima pripažinti, kad R. S. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtis ir požymiai, nes, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, R. S. teisinės pasekmės ir atsakomybė kilti negali. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
3.10. Taigi anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darytina išvada, kad visos pagrįstai kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl R. S. pradėta teisena pagal ANK straipsnio 3 dalį turi būti nutraukta, kadangi šioje byloje neįrodyta, jog R. S. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti (R. S. pripažino, kad vairavo automobilį išgėręs nedidelį kiekį alkoholio), kad teisės nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Teismas šias aplinkybes ištyrė nepakankamai, todėl darytina išvada, kad dėl šių aptartų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena negalima, o vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti nutraukta.
3.11. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir skundžiamame aptartų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad R. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, apeliantas mano, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, yra per griežta.
3.12. Pažeidėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio ryte, pasijutęs blogai, kai sužinojo apie seseriai R. B. nustatytą onkologinę ligą, ir būdamas labai susijaudinęs, norėdamas nusiraminti, išgėrė nedidelį kiekį alkoholio (brendžio) ir ketino važiuoti nusipirkti vaistų bei maisto. Kadangi dėl pavartoto nedidelio kiekio alkoholio jautėsi gerai, todėl važiavo su transporto priemone apie 9 val. ryto į vaistinę ir parduotuvę nusipirkti vaistų bei maisto produktų, bet Vytauto gatvėje kliudė stovintį automobilį. Paprastai nevartoja alkoholio, nes nemėgsta jo, be to, jis visą laiką vairuoja, todėl elgiasi atsakingai. Pripažįsta kaltę ir gailisi dėl savo padaryto administracinio nusižengimo. Nori, kad būtų sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kad galėtų padėti prižiūrimam ir jo slaugomam sesers vyrui J. B., sutinka įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, kad galėtų tęsti slaugą ir padėti žmonėms.
3.13. R. S. prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti aplinkybes, kurios, jo manymu, yra reikšmingos individualizuojant administracinę atsakomybę. Jis nuo pat sulaikymo momento pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, smerkia savo veiksmus. Jis suvokė tokio neatsakingo vairavimo keliamą pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, savo noru išklausė kursą apie alkoholio žalą, taip pat atliko papildomus vairavimo kursus, priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre (šie duomenys yra pateikti byloje). R. S. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Pats yra medikas, jo ilgalaikė medicininė veikla susijusi su darbu mikrochirurgijoje plastinėje chirurgijoje ir kt. Jo stažas, kaip mediko, yra apie 30 metų. Nuo 2017-04-03, kai patyrė insultą, praktinio medicininio darbo nebedirbo. Šeimos nebuvo sukūręs. Faktiškai gyvena šeimoje, kurią sudaro sesers R. B., taip pat gydytojos, šeima. Šioje šeimoje R. S. tvarko visus šeimos reikalus, nes gyvena viename gyvenamajame name. Nuo 2011 m šios šeimos narys – sesers R. B. vyras J. B. – susirgo infarktu, po kurio sekė daug sudėtingų operacijų, kurių pasekmė – tapo visiškai neįgalus ir nedarbingas ir reikalaujantis nuolatinės priežiūros (2019-11-19 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu Nr. STS-4648 dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo J. B. buvo nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis (rašytiniai med. duomenys yra pateikti byloje), o jo išsamioje ligos anamnezėje nurodyta, kad šiam ligoniui reikalinga pagalba beveik visose veiklose. Kadangi J. B. žmona yra dirbanti medikė – gydytoja, todėl visus J. B. slaugos darbus atlieka ir juo rūpinasi R. S.. Šį ligonį jam dažnai tenka vežioti tyrimams į gydymo įstaigas pas įvairių sričių gydytojus.
3.14. R. S. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, aktyvų dalyvavimą slaugant ir prižiūrint artimą giminaitį, sudaryti jam galimybę kuo anksčiau tęsti aptartas teigiamas veiklas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
3.15. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019-03-26 įstatymo, įsigaliojusio 2020-01-01, redakcijos ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinio nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. R. S. pripažįsta administracinio nusižengimo padarymo faktą ir nuoširdžiai gailisi ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio; išklausė kursą apie alkoholio žalą, neturi priklausomybių (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre, prižiūri ir rūpinasi neįgaliu giminaičiu, savo noru atlygino pažeidimu padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios aplinkybės gali būti laikytinos tokiomis, kurios sudaro teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnio termino, nei numatyta įstatymo sankcijoje, ir mažesnio termino, nei paskyrė pirmos instancijos teismas, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba visai jos nepaskirti.
3.16. Kaip minėta, ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš alternatyvų už šio administracinio nusižengimo padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų šešių mėnesių iki 2 metų.
3.17. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3.18. Taigi įstatymų leidėjas nuo 2020-01-01 įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais įtvirtino galimybę skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.19. Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
3.20. Įvertinus R. S. pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat jam nustatytą neblaivumo laipsnį, pripažintina, kad jam nustatytas neblaivumas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. S. anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviam. Taigi šios aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti R. S. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nes šios administracinio poveikio priemonės paskirtis – užkirsti kelią asmeniui pakartotinai vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam. Be to, byloje nenustatyta, kad jo asmenybė yra tokia pavojinga, kad jam yra būtina taikyti tik privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3–5 metams, o nesirinkti alternatyvios administracinio poveikio priemonės su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu (rūpinasi priežiūros reikalaujančiais asmenimis, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirba, turi šeimą ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsipareigojo vairuojamose transporto priemonėse įsirengti minėtą įrenginį. R. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino pažeidimu padarytą žalą, išklausė kursą apie alkoholio žalą, lankė papildomus vairavimo kursus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10 punktai), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
3.21. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2020-11-26 nutarime visų anksčiau išdėstytų aplinkybių išsamiai ir visapusiškai neįvertino, todėl R. S. atstovas prašo apeliacinės instancijos teismo šias svarbias aplinkybes įvertinti ir skundžiamą teismo nutarimą pakeisti, paskiriant R. S. švelnesnes administracinio poveikio priemones arba visai jų neskirti.
3.22. Visapusiškai įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. S. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę nei įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei paskyrė pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu arba visai jos neskiriant, bei sutrumpinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant šį terminą trumpesnį nei paskyrė teismas, nustatydamas vienerių metų ir šešių mėnesių terminą, tai, apelianto nuomone, ateityje leis užtikrinti, kad R. S. nevairuos transporto priemonių būdamas neblaivus, ji atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, kartu tai R. S. leis užsiimti slauga ir kitomis socialiai naudingomis veiklomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su R. S. nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį tuo aspektu, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame teismo nutarime nėra įvardyta, kokie byloje nustatyti neginčijami faktiniai duomenys patvirtina, kad R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros priemonėmis nustatytas 1,33 promilės girtumas. Nors vyriausiojo patrulio E. B. 2020-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusižengimo padarymo vietoje R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARJK-0102“, patikros Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilės neblaivumas, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame teismo nutarime nėra nurodyta jokių duomenų apie alkotesterio panaudojimą, patikros sertifikatus ar patikros rezultatus, todėl neaišku, kokie faktiniai duomenys patvirtina R. S. nustatytą 1,33 promilės neblaivumą. Todėl, apelianto teigimu, R. S. administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad byloje yra pakankamai R. S. kaltės įrodymų padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, apeliantas prašo taikyti ABK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti R. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, nei numatyta įstatyme, arba visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiais klausimais – dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo R. S. kaltei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pagrįsti ir nuobaudos individualizavimo – administracinio poveikio priemonės proporcingumo – apygardos teismas ir pasisako.
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo
7. Skundžiamu 2020-11-26 nutarimu pirmosios instancijos teismo R. S. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 promilės neblaivumas), vairuodamas kliudė ir apgadino stovėjimo vietoje stovėjusį automobilį bei savo vairuotą automobilį. Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovas, nesutikdamas su R. S. nubaudimu pagal AN 423 straipsnio 3 dalį ir prašydamas administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo jam nutraukti, nurodo, kad nors teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog pažeidimo padarymo vietoje R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARJK-0102“, patikros sertifikato Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilės neblaivumas, tačiau administracinio nusižengimo protokole jokių duomenų apie alkotesterio panaudojimą, patikros sertifikatą ar patikros rezultatus nėra nurodyta (tik pareigūno 2020-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pažeidimo padarymo vietoje R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARJK-0102“, patikros sertifikato Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilės neblaivumas, tačiau atstovui paprašius ir teismui pareikalavus Institucijos atstovas pateikė tik alkotesterio patikros sertifikato kopiją, tačiau duomenų apie alkotesteriu R. S. nustatytą neblaivumą nepateikė), todėl neaišku, kokie faktiniai duomenys patvirtina 1,33 promilės neblaivumo nustatymą R. S..
9. Sutiktina su apeliantu, kad Institucijai perdavus apylinkės teismui nagrinėti R. S. administracinio nusižengimo bylą, joje nebuvo pateikti visi duomenys apie pažeidėjui nusižengimo metu nustatyto neblaivumo patikros rezultatus, išskyrus Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK vyriausiojo patrulio E. B. 2020-09-13 tarnybinį pranešimą (b. l. 5), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nusižengimo padarymo vietoje R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510, ARJK-0102“, patikros Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilės neblaivumas (toks neblaivumo laipsnis nurodytas ir R. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole) ir Institucijos pateiktą vaizdo įrašą su užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, aiškinantis įvykio aplinkybes alkotesteriu buvo patikrintas R. S. neblaivumas ir policijos pareigūnas sako: „1,33 promilės“ (b. l. 17). Kaip matyti iš informacinės pažymos apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą apylinkės teisme (b. l. 60-64), pirmosios instancijos teismas, tenkindamas R. S. atstovo prašymą, pareikalavo Institucijos šiuos duomenis pateikti, ir 2020-11-12 teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pateikė „alkotesterio rezultatus“. Toliau vykstant bylos nagrinėjimui, R. S. ir jo atstovas pareiškė, kad jie visiškai sutinka su R. S. neblaivumo įvykio metu nustatymo metodika ir pripažįsta inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo faktą. Kita vertus, nors Informacinė pažyma patvirtina, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Institucija pateikė teismui trūkstamus duomenis apie R. S. patikrinimo alkotesteriu rezultatų fiksavimą, ir teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad R. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, be kita ko, įrodyta „R. S. blaivumo patikrinimo rezultatu, patvirtinančiu, kad R. S. 2020 m. rugsėjo 13 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“, ARJK-0102, patikros Nr. 1308281, nustatytas 1,33 promilių girtumas“, bylos medžiagoje matomas tik alkotesterio „Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0102 patikros sertifikatas Nr. 1308281 (b. l. 31) ir neaišku, kur dingo kiti Institucijos teismui pateikti ir skundžiamame nutarime teismo paminėti dokumentai.
10. Aiškindamasis apelianto iškeltas abejones, kad tiek R. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame teismo nutarime nenurodyta, kokie faktiniai duomenys patvirtina, kad R. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros priemonėmis nustatytas 1,33 promilės girtumas, ir nustatęs, kad byloje, skirtingai nei nurodyta skundžiamame teismo nutarime, iš tikrųjų nesimato duomenų apie R. S. patikros alkotesteriu rezultatus, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pareikalavo Institucijos pateikti šiuos duomenis. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininko 2020-12-30 pagal apygardos teismo pareikalavimą pateiktų duomenų – išrašo iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510, ARJK-0102“ panaudojimo žurnalo, R. S. šiuo alkotesteriu 2020-09-13 09.05 buvo nustatytas 1,33 promilės neblaivumas (b l. 85–86), kartu pateiktas ir šio alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1308281 (b. l. 87). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kartu į R. S. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotus parodymus, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nekyla abejonių, kad R. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,33 promilės neblaivumas. Dėl tokios apsvaigimo būsenos jis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į gatvėje stovėjimo vietoje stovėjusį kitą automobilį ir jį apgadino, kartu apgadindamas savo automobilį (šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos). Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, inter alia, nurodančius, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
11. Atsižvelgiant į tai, jog apygardos teismui Institucijos pateikti duomenys (kurie, kaip matyti, buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau nebuvo įsiūti į bylos medžiagą) neabejotinai patvirtina, jog nusižengimo padarymo vietoje R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510, ARJK-0102“ 2020-09-13 9.05 buvo nustatytas 1,33 promilės neblaivumas (b l. 85–86), o ir pats R. S. apklausimas teisme neginčijo vairavęs automobilį būdamas neblaivus), apygardos teismas konstatuoja, jog R. S. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo yra įrodyta (tiek jo paties prisipažinimu, tiek byloje surinktais objektyviais duomenimis) ir abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo R. S. administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
12. R. S. atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl R. S. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.
13. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
14. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
15. Apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda / administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
16. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), LAT nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
17. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams nustatyta bauda nuo 1 200 Eur iki 1 400 Eur. Už jį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
18. Apylinkės teismas R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 1 200 Eur dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, atsižvelgdamas į nustatytas R. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išklausė ir pateikė pažymėjimą, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka, neteistas, nedirbantis). Atsižvelgdamas į visa tai, kartu į R. S. teismo posėdžio metu aiškiai išreikštą sutikimą įsirengti ir vairuoti transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant R. S. specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Ir nors teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad: „<...> nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant R. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam dvejų metų terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam vienerių metų šešių mėnesių terminui.“, tačiau, kaip matyti iš nutarimo rezoliucinės dalies, teismas atėmė R. S. teisę vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių (nors motyvuojamoje nutarimo dalyje nurodė, kad specialiosios teisės atėmimą skiria minimaliam dvejų metų terminui) ir uždraudė vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Taigi, kaip matyti, apylinkės teismas, priešingai savo paties motyvams, paskyrė pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne minimaliam dvejų metų terminui, o dvylikai mėnesių, t. y. trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui (šios teismo klaidos, nesant Institucijos apeliacinio skundo, apygardos teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, nes tokiu būdu būtų pabloginta pažeidėjo teisinė padėtis). Taip pat visiškai nemotyvuotas ir nesuprantamas teismo sprendimas pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad išklausė ir pateikė pažymėjimą, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes ANK 35 straipsnio 1 dalyje tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė apskritai nėra numatyta. Laikydamasis apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva neturi galimybės ištaisyti ir šios apylinkės teismo klaidos.
19. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, paskirdamas R. S. pagal už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, minimalią baudą – 1 200 Eur (ji nėra ginčijama), atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių ir uždrausdamas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (apeliaciniame skunde neprašoma neskirti R. S. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų R. S. nenaudai nepažeidė. Priešingai, pažeisdamas ANK nustatytą administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarką, apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai paskyrė R. S. dvigubai trumpesnį, nei įstatyme numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, tačiau, kaip minėta, nagrinėdamas bylą tik pagal R. S. atstovo apeliacinį skundą, apygardos teismas šios klaidos ištaisyti negali. R. S. atstovo apeliaciniame skunde akcentuojamos, jo nuomone, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (automobilį vairavo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio, vairavo, nes nesijautė neblaivus), taip pat nurodomi jį apibūdinantys duomenys (neteistas ir nebaustas administracine tvarka, neturi priklausomybių ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre, apie 30 metų dirbo mediku (plastinėje mikrochirurgijoje), tačiau po 2017-04-03 patirto insulto dirbti nebegali, faktiškai gyvena sesers, taip pat medikės, šeimoje (savo šeimos sukūręs nebuvo) ir kadangi sesuo dirba, jis rūpinasi jos visiškai neįgaliu ir nedarbingu vyru J. B. (jam nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kuriam reikalinga nuolatinė pagalba beveik visose veiklose, atlikdamas visus slaugos darbus ir vežiodamas šį ligonį į gydymo įstaigas tyrimams pas įvairių sričių gydytojus) nesudaro pagrindo skirti dar trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar visai neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad R. S. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 promilės neblaivumas), atsitrenkė į stovėjimo vietoje stovėjusį kitą automobilį ir jį apgadino ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Plungės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į R. S. atstovo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, išklausė ir pateikė pažymėjimą, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę (kaip minėta, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, pagal šio straipsnio 4 dalį, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų). Šiuo atveju apylinkės teismas atsižvelgė ir į R. S. teisme aiškiai išreikštą sutikimą įsirengti ir vairuoti transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant R. S. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam dvejų metų terminui (nors, kaip minėta, skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas dvylikai mėnesių) ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam vienerių metų šešių mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu, būtent tokio administracinio poveikio priemonių rinkinio pagalba bus pasiektas tiek nubaudimo tikslas, tiek, įgyvendinant įstatymo leidėjo valią, bus užtikrintas prevencinis poveikis. Dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą, nėra pagrindo, net ir įvertinus skundo argumentus apie sukuriamus tam tikrus sunkumus ir nepatogumus R. S. ir jo sesers, su kuria kartu jis gyvena, šeimai kasdieniame gyvenime, t. y., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, R. S. yra vienintelis, galintis pasirūpini dirbančios sesers neįgaliu sutuoktiniu, kuriam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba nuvežant šį ligonį į gydymo įstaigas. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas / administracinio poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą / administracinio poveikio priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2017-01-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu R. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip nurodoma apeliaciniame skunde, – tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek rūpinantis neįgaliu sesers, su kuria kartu gyvena, neįgaliu sutuoktiniu), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 423 straipsnio 4 dalyje, kuri už šio straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas (ar skyrimas žymiai trumpesniam terminui), nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apelianto ginčijama apylinkės teismo pažeidėjui R. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, kartu uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams šešiems mėnesiams (ši R. S. paskirta administracinio poveikio priemonė neginčijama) – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus R. S. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios tesės atėmimo – terminą, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma.
21. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 nutarimą R. S. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
22. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėjos Dianos Vercinskės 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimas yra surašytas nekvalifikuotai, padarius visą eilę šiurkščių teisės taikymo ir loginių klaidų. Kaip jau minėta, teisėja visiškai nemotyvuodama konstatavo esant R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas išklausė ir pateikė pažymėjimą, kad yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors ANK 35 straipsnio 1 dalyje tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė apskritai nėra numatyta. Konstatavusi, kad pažeidėjui skirtinas minimalus įstatyme numatytas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams, teisėja, prieštaraudama šiai savo pačios išvadai ir nenurodydama jokių motyvų, paskyrė pažeidėjui atėmimą teisės vairuoti transporto priemones tik 12 mėnesių. Nors R. S. buvo kaltinamas tik ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, teisėja savo nutarime konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę padarius ne tik šį, bet ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl kurio jis apskritai nebuvo kaltinamas. Lieka neaišku, kur dingo ir kodėl nebuvo įsiūti į bylą skundžiamame teisėjos nutarime minimi R. S. blaivumo patikrinimo rezultatai, kuriuos apeliacinės instancijos teismui teko pakartotinai išreikalauti iš Institucijos. Nors, laikantis apeliacinio skundo ribų, apeliacinio proceso metu dalis šių klaidų ir pažeidimų lieka neištaisyti, tokios akivaizdžios, iškreipiančios teisingumo principo prasmę klaidos yra netoleruotinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.