Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai P. Š. ir A. Š. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir atsakovė, Inspekcija) 2023 m. lapkričio 21 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-231121-00097, 2023 m. lapkričio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-231122-00102 ir 2023 m. lapkričio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-231122-00121 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 17/200 dalių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), kurio dalį ieškovai įgijo 1999 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-3722 pagrindu. Ieškovams įsigijus Pastato dalį, prie Pastato pietinės sienos stovėjo medinių konstrukcijų ir medinės ažūrinės tvorelės stoginė (toliau – ir Stoginė). Praėjus daugiau nei 20 metų ir ženkliai suprastėjus Stoginės būklei, ji tapo nebetinkama naudoti pagal paskirtį. Atitinkamai ieškovai ėmėsi veiksmų ir atliko Stoginės paprastąjį remontą, kurio metu buvo pakeisti įdužę plastikiniai langai, pakeista stogo danga, prie esamų kolonų pritvirtintos medinės apdailos lentelės, tačiau Stoginės laikančiosios konstrukcijos liko tos pačios.

1.2. Praėjus daugiau nei 2 metams po atliktų paprastojo remonto darbų, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) buvo pateiktas skundas ir 2023 m. spalio 10 d. skundo papildymas dėl pastatytos tvoros su betoniniu pagrindu, ribojančios sklypo teritoriją nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini); pastatytos aukštos medinės tvoros sklypo viduje; pastatyto stiklinio priestato; įrengtų medinių terasų; Pastato fasado šoninėje konstrukcijoje įstatytų vienų durų ir išpjautų angų, adresu (duomenys neskelbtini). Skundo pagrindu Inspekcija 2023 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype. Ieškovai patikrinime nedalyvavo, tačiau 2023 m. spalio 30 d. teikė paaiškinimus bei 2023 m. lapkričio 16 d. teikė prašymą nutraukti skundo tyrimą. 2023 m. lapkričio 17 d. Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2186.

1.3. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, 2023 m. lapkričio 21 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, kad ieškovai po 2021 m. birželio mėn. savavališkai, neturėdami privalomo supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento naujo nesudėtingojo inžinerinio statinio statybai, prie Pastato pietinės pusės pastatė 12 kv. m ploto įstiklintą Stoginę ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Inspekcija taip pat konstatavo, kad Stoginės ilgis apie 3 m, plotis apie 4 m, aukštis kintantis nuo 2,55 m iki 3,45 m ir Stoginė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai.

1.4. Inspekcija 2023 m. lapkričio 22 d. taip pat surašė Privalomuosius nurodymus – nurodymą, kuriuo ieškovai iki 2024 m. gegužės 22 d. yra įpareigoti nugriauti Stoginę ir sutvarkyti statybvietę ir nurodymą, kuriuo ieškovai įpareigoti nevykdyti jokių Stoginės statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

1.5. Ieškovai nesutinka su atsakovės nustatytais faktais ir surašytais skundžiamais aktais, kadangi Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo patikrinimo, nes skundas dėl statybos teisėtumo yra paduotas praleidus 2 metų senaties terminą; Inspekcijai neteisingai nustatė ieškovų vykdytų statybos darbų rūšį, atitinkamai skundžiamus aktus priėmė nesant jokio teisinio pagrindo.

1.6. Ieškovai statybos darbus sklype (Stoginės paprastąjį remontą) atliko 2021 m. vasarą (2021 m. birželio – liepos mėn.). Tokią statybos darbų pradžią nustatė ir pati Inspekcija patikrinimo akte. Analogiška nuostata, jog statybos darbai atlikti 2021 m. birželio mėn. konstatuota ir savavališkos statybos akte. Inspekcija aiškiai nurodė, jog maždaug iki 2021 m. birželio mėn. žemės sklype jau buvo Stoginė, tačiau po 2021 m. birželio mėn. buvo atlikti galimai savavališkos statybos darbai, kurių metų pakeistos kai kurios Stoginės konstrukcijos, t. y. iki 2021 m. birželio mėn. Stoginė yra medinių konstrukcijų (kolonos gegnės) ir tarp kolonų yra medinė ažūrinė tvorelė, tuo tarpu po 2021 m. birželio mėn. Stoginė yra stumdomų plastikinių konstrukcijų. Taigi nuo žemės sklype atliktų statybos darbų iki skundo Inspekcijai pateikimo pradėjo daugiau nei 2 metai. Atitinkamai, Inspekcija, nagrinėdama 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas.

1.7. Naujų statinių statyba yra galima tik žemės sklypo dalyje, kuri nėra užimta kitais statiniais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, po 2021 m. birželio mėn., ieškovai žemės sklype neatliko jokios naujos statybos, kadangi Stoginė žemės sklype stovi jau nuo 2000 m. Tai, jog Stoginė žemės sklype stovi jau seniai, įrodo Pastato kadastrinių matavimų bylų dokumentų ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-950-793/2018. Be to, Stoginė yra pažymėta ir 2021 m. kovo 1 d. žemės sklypo plane. Stoginė yra pažymėta ir 2013 m. gegužės 27 d. Pastato kadastro duomenų byloje esančiame ,,Statinių išdėstymo plane“. Taip pat ir pati Inspekcija patikrinimo akte aiškiai konstatavo, jog Stoginė žemės sklype jau buvo ir 2012-2019 m. Atitinkamai konstatavus, kad iki 2021 m. birželio mėn. žemės sklype jau stovėjo ,,atvira stoginė medinių konstrukcijų (kolonos, gegnės) ir tarp kolonų medinė ažūrinė tvorelė“, Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovams surašyti savavališkos statybos akto, nurodant, kad ieškovai ,,savavališkai neturėdami privalomo supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento naujo nesudėtingo statinio statybai <...> pastatė 12 kv. m ploto įstiklintą stoginę“, kadangi jokia nauja statyba po 2021 m. birželio mėn. žemės sklype nebuvo atlikta.

1.8. 2021 m. birželio mėn. ieškovai žemės sklype nevykdė jokios naujos statybos, o tik atliko Stoginės paprastąjį remontą, t. y. pakeitė įdužusius Stoginės plastikinius langus naujais, pakeitė kelias vėjo nuplėšytas čerpes, tačiau Stoginės laikančiosios konstrukcijos liko tos pačios. Atlikti statybos darbai patenka į nurodytų statybos darbų atlikimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ statybos darbų, laikomu paprastuoju remontu, sąrašą. Tai patvirtina ir ekspertinė išvada.

1.9. Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas ieškovai, atlikdami Stoginės paprastojo remonto darbus, neturėjo pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento.

2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2023 m. spalio 10 d. skundų dėl galimos savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype pagrindu pradėjo tyrimą, 2023 m. spalio 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad statytoja A. Š. adresu (duomenys neskelbtini), prie gamybos pramonės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurorte, (duomenys neskelbtini), po 2021 m. birželio mėn. pastatė apie 12 kv. m ploto įstiklintą Stoginę. Įstiklintos Stoginės ilgis apie 3 m., plotis apie 4 m., aukštis yra kintantis nuo 2,55 m. iki 3,45 m. Įstiklinta Stoginė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Statytoja Stoginę pastatė neturėdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Stoginė pastatyta vykdant statybos darbus, naudojant statybos produktus. Statytoja pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkto nuostatas, kurios numato, kad leidimas statyti naują statinį privalomas kurortuose, (duomenys neskelbtini) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį. Po patikrinimo 2023 m. lapkričio 17 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2186.

2.2. Už savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingą statinį – Stoginę, Inspekcija 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovei A. Š. sudarė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-231121-00097. Minėto savavališkos statybos akto pagrindu, Inspekcija 2023 m. lapkričio 22 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231122-00121 įpareigojo statytoją nevykdyti jokių statybos savavališkai pastatytos įstiklintos Stoginės prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės pusės, kuri priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai, adresu (duomenys neskelbtini), kurorte, (duomenys neskelbtini), ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti savavališkos statybos akte, o 2023 m. lapkričio 22 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231122-00102 įpareigojo statytoją iki 2024 m. gegužės 22 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą Stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

2.3. Teritorija, į kurią patenka žemės sklypas, kuriame pastatyta Stoginė, yra (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, teritorijoje. Ieškovų nuosavybės teisė įregistruota į Pastato, kuris yra valstybinėje žemėje, dalį. Ieškovai nuosavybės teisę į gamybos, pramonės paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 2019 m. gegužės 8 d. sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypas, kuriame buvo savavališkai pastatyta Stoginė, priklauso Lietuvos Respublikai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai būtų sudarę sklypo nuomos sutartį ar jį valdytų kitu įstatymų nustatytu būdu.

2.4. Inspekcijai pateiktame paaiškinime ieškovė negalėjo tiksliai įvardinti Stoginės ar jos dalių statybos pradžios laikotarpio. Paaiškinimuose pateiktos dvi Stoginės statybos pradžios datos: pirmoji paaiškinimo pradžioje nurodyta statybos pradžia – dar iki 1999 m. gegužės 8 d. pirkimo būdu įsigyjant (duomenys neskelbtini) esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; antrąja pirminių statybos darbų pradžia įvardijama apie 2000 m., paaiškinime nurodo, kad pirminius statybos darbus atliko pats ieškovas.

2.5. Inspekcija, tiksliai nenustačiusi, kada Stoginės statybos darbai buvo užbaigti, traktavo, kad jie buvo tęsiami ir užbaigti po ieškovės pateiktos fotonuotraukos fiksacijos, t. y. po 2021 m. birželio 29 d. tai atitinka ir ieškovų išdėstytą poziciją, kad Stoginėje darbus atliko 2021 m. birželio – liepos mėn. Inspekcija sutinka, kad Stoginės statybos darbai buvo pradėti anksčiau nei 2021 m., tačiau užbaigti po 2021 m. birželio mėn. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių, galima teigti, kad Stoginės statybos darbai prasidėjo 1999-2000 m., o baigėsi po 2021 m. birželio mėn.

2.6. Statiniai gali būti (ir labai seniai) pastatyti, bet jie vertintini ir įvardijami kaip nauji statiniai statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme, kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktą statyba apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują arba rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti jau esamą statinį. Taigi, viena vertus, statyba reiškia naujų, t. y. dar ankščiau nebuvusių pastatytų statinių atsiradimą, kita vertus, reiškia jau esančių teisėtai pastatytų statinių modifikavimą – remontą, rekonstrukciją, nugriovimą. Nagrinėjamu atveju ginčo situacija priskirtina būtent pirmajam variantui, kuomet sprendžiama dėl dar teisiškai de jure nesančio / neegzistuojančio teisine prasme statinio atsiradimo teisėtumo. Statybos darbų rūšis „nauja statyba“ yra apibrėžiama atliktų ar atliekamų statybos darbų apimtimi ir yra orientuota į statybos proceso rezultatą – naują statinį (naujo objekto sukūrimą / suformavimą), o ne į laikotarpį (datą / metus), kuriuo statybos procesas buvo įgyvendinamas. Remiantis teismų praktika Inspekcija vertina, kad nenustačius ir neįrodžius, kad statinys pastatytas ir jo statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, bet kokie toliau atliekami statybos darbai vertinami ir kvalifikuojami kaip nauja statyba.

2.7. Vadovaujantis Stoginės statybos pradžios metu (1999-2000 m.) galiojusiu teisiniu reguliavimu, Inspekcija daro išvadą, kad ieškovai savavališkai pastatė statinį valstybinėje žemėje, neturėdami statytojo teisės.

2.8. Pažymėjo, jog žemės sklypas, kuriame pastatyta Stoginė, ne tik priklauso valstybei, tačiau yra valstybiniame (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke. Taigi, net jei Stoginė ir buvo pradėta statyti 2000 m., jos statybai buvo reikalinga laikytis ir tai vietovei nustatytos tvarkos. Ieškovai byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad 1999-2000 m. Stoginės statybą jie pradėjo ne savavališkai. Ieškovai, teigdami, kad atliko Stoginės paprastojo remonto darbus, visų pirmiausia turi įrodyti, kad Stoginė nacionaliniame (duomenys neskelbtini) parke buvo pastatyta teisėtai.

2.9. Inspekcija, siekdama veikti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, gindama viešąjį interesą, neviršydama jai suteiktos kompetencijos, teisėtai ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus.

3. Ieškovai byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais pateikė atsikirtimus į atsiliepimo argumentus (teiginius). Rašytiniai paaiškinimai grindžiami tokiais esminiais argumentais:

3.1. Atsakovės atsiliepime išdėstytas situacijos vertinimas neatitinka atsakovės skundžiamuose aktuose išdėstymo situacijos materialaus bei teisinio vertinimo. Viešojo administravimo subjektas materialų situacijos vertinimą atlieka surašydamas administracinį sprendimą (savavališkos statybos aktą), tačiau viešojo administravimo subjektas neturi teisės pakeisti individualaus administracinio akto pagrindimo, kitokius motyvus išdėstydamas procesiniuose dokumentuose. Atsakovė šio draudimo nesilaiko ir klaidina teismą, kadangi atsiliepime pateikia skundžiamiems aktams priešingą situacijos vertinimą: surašydama administracinius aktus neteisėtais veiksmais, atliktais po 2021 m. birželio mėn. laikė ieškovų atliktus statybos darbus – Stoginės įstiklinimą stumdomosiomis plastikinėmis konstrukcijomis, stogo dangos (čerpių) keitimą naujomis; atsiliepime atsakovė iš esmės pakeitė materialųjį situacijos vertinimą ir nurodė, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti ne po 2021 m. birželio mėn., tačiau prasidėjo 1999-2000 m., kuomet buvo pastatyta medinių konstrukcijų Stoginė, o baigėsi po 2021 m. birželio mėn.

3.2. Pažymėjo, jog ieškovų atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento. Atitinkamai tokiems darbams nereikia turėti ir dokumento, įrodančio asmens teisę naudotis žemės sklypu, ant kurio yra statinys.

3.3. Atsiliepime pakeisdama ieškovų neva neteisėtų veiksmų atlikimo datą bei nurodydama skundžiamuose aktuose neaptartą naują pažeidimą, atsakovė iš esmės siekia neteisėtai pakeisti individualaus administracinio sprendimo turinį jau iškėlus bylą teisme (lot. ex post) ir taip apriboti ieškovų teisę į teisminę gynybą.

3.4. Atsakovė pažeidė viešojo intereso gynimo procedūras. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė viešojo intereso pažeidimą pirmą kartą konstatuoja būtent atsiliepime, skundžiamuose aktuose nėra konstatuota, kad būtų pažeistas viešasis interesas bei tai, kad atsakovė neturi kreiptis į teismą ar prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi pažeidimai gali būti pašalinti atsakovės lygmeniu priimant atitinkamus sprendimus. Inspekcijai nustačius viešojo intereso gynimą, tai turi būti konstatuota individualaus administracinio akto surašymo metu. Atsakovė, surašydama skundžiamus aktus, ieškovams jokių objektyvių kriterijų ir aplinkybių, pagrindžiančių viešojo intereso pažeidimą, nepateikė. Ieškovams nėra žinoma, kad atsakovė laikėsi atsakovės - Inspekcijos viršininko patvirtintame darbo reglamente įtvirtintos viešojo intereso gynimo procedūros.

3.5. Atsakovė, teigdama, kad ieškovų neteisėti veiksmai prasidėjo 1999-2000 m., turėjo taikyti būtent šiuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Atsakovė konstatuodama, jog ieškovų neteisėti veiksmai prasidėjo jau 1999-2000 m., tačiau taikydama teisės aktus, galiojusius 2021 m. birželio mėn., pažeidžia suformuotą kasacinio teismo praktiką.

3.6. Stoginės teisėtumą įrodo kadastro duomenų byla. Palaikė ieškinio argumentus, jog Stoginė prie Pastato pietinės pusės stovi jau seniai. Nurodė, jog tai įrodo 2013 m. gegužės 27 d. Pastato kadastro duomenų byloje esantis ,,Statinių išdėstymo planas“. Kadastro byloje nurodytas ženklinimas yra paaiškinimas teisės aktuose, todėl teiginys, kad kadastro byloje Stoginės perimetro ženklinimai yra interpretuojami tik pačių ieškovų yra neteisingas ir klaidinantis.

4. Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė patikėtinio teisėmis valdo 0,1834 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovams 2024-02-21 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. V31-29 (toliau – Valstybinės žemės nuomos sutartis) (Priedas Nr. 1) pagrindu išnuomota dalis Žemės sklypo. Išnuomotos Žemės sklypo dalies plotas 0,0156 ha. Žemės sklypo dalis Ieškovams išnuomota atsižvelgiant į tai, kad pagal 1999 m. gegužės 8 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3722 Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso statinys ir (ar) įrenginys (jų dalys) – 17/200 dalys pastato – gamybinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra Žemės sklype. Nuomininko teisė statyti Žemės sklype statinius ar juos rekonstruoti yra išreiškiama valstybinės žemės nuomos sutartyse. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, kuri sudaryta su Ieškovais, nurodyta, kad statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir atitinka sutartyje įrašytą Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir jeigu Žemės sklypas (jo dalis) išnuomojama ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valstybinė žemės nuomos sutartis su ieškovais sudaryta 9 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos. Su Ieškovais sudarytoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje taipogi numatyta, kad: „Žemės sklypo nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus“. Pažymėjo, kad ieškovai kreipėsi su 2025-02-26 prašymu ir prašė išduoti sutikimą stoginės statymui Žemės sklypo dalyje, kurios plotas 0,0156 ha. (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras į Ieškovų prašymą pateikė 2025-03-07 atsakymą,- raštą „Dėl sutikimo statyti statinius, adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo“ Nr. V15-990 (Priedas Nr. 2). Pateiktame Ieškovams atsakyme nurodyta, kad „2024 m. vasario 21 d. su Jumis sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. V31-29 yra numatyta galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, todėl išduoti atskirą sutikimą dėl statinių statybos nėra teisinio pagrindo. Be to informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki pranešimo apie statybos pradžią, jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.“

5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog skundas dėl galimų neteisėtų statybos darbų atlikimo gautas 2023 m. rugpjūčio mėn., kai statybos darbai atlikti 2021 birželio – liepos mėn., t. y. praėjus daugiau nei 2 metų senaties terminui. Pažymėjo, jog viešojo intereso pažeidimas iki atsiliepimo pateikimo nebuvo ieškovams nurodytas, nors toks pažeidimas pagal teisės aktus turi būti konstatuotas anksčiau. Ieškovams turi būti žinoma, kad padarytas pažeidimas laikomas viešojo intereso pažeidimu, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsiliepime atsakovė iškeldama šią aplinkybę, ją iškelia kaip naują aplinkybę, keičia skundžiamais aktais nustatytas aplinkybes. Mano, jog atsakovė neteisingai nustatė ginčo stoginės statybos laikotarpį, bei statybos darbų rūšį. Inspekcija nurodė, jog ieškovų veiksmai atlikti po 2021 m. birželio mėn., visuose skundžiamuose aktuose atsakovė laikosi pozicijos ir pripažįsta, jog iki 2021 m. birželio mėn. buvo Stoginė. Ieškovai pateikė įrodymus, jog iki 2021 m. birželio mėn. žemės sklype jau yra pastatyta Stoginė. Skundžiamuose aktuose Inspekcija konstatuoja, jog neteisėti statybos darbai atlikti po 2021 m. birželio mėn., nors Stoginė pradėta statyti daug anksčiau. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės pozicija dėl ieškinio reikalavimų yra nepastovi ir nuolat kinta, netiksliai nurodomas ginčo Stoginės statybos laikotarpis, statybos rūšis. Paaiškino, kad aplinkybė, jog tai tęstinis pažeidimas niekada nebuvo nustatyta skundžiamuose aktuose ir būtent pažeidimas baigėsi po 2021 m. birželio mėn. ieškovams buvo nauja. Atsakovė nepaaiškino ir skundžiamuose aktuose netyrė, kodėl pažeidimo pradžia laikoma data iki 2000 m., nesiaiškino, ar Stoginės remontui ar statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tokiai Stoginė, kuri yra ginčo objektu, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Mano, kad pakanka duomenų, jog pirminė Stoginės statyba užbaigta senai, jai nereikalinga teisinė registracija, Stoginės užbaigimą galima sieti su 2013 m. kadastro bylos parengimu. Rengiant šią bylą Stoginė ieškovų naudojamame žemės sklype jau buvo pastatyta.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais. Paaiškino, jog įstatymas numato 2 metų senaties terminą statybos patikrinimui, tačiau įstatymas numato ir išimtis. Ta išimtis susijusi su įtarimu apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Mano, kad Vilniaus apygardos teismas peržiūrėjęs šioje byloje pirmosios instancijos sprendimą apeliacine tvarka, pasisakė dėl viešojo intereso Stoginės statybos atžvilgiu ir patvirtino, kad šio ginčo atveju yra pagrindas konstatuoti egzistuojant viešojo intereso elementą. Pažymėjo, kad tyrimo stadijoje konstatuoti, kad pažeistas viešasis interesas niekada nėra įmanoma. Tyrimas turi būti pradėtas, atliktas ir užbaigtas. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo nutraukti skundo nagrinėjimo, kadangi buvo išimtis, kuri pagrįsta įtarimu dėl viešojo intereso pažeidimo. Vien faktinė aplinkybė, kad ginčo statinys yra valstybinėje žemėje, saugomojoje teritorijoje, jau yra pakankama prielaida ir teisinis pagrindas teigti, kad yra įtarimas apie pažeistą viešąjį interesą. Šiuo atveju buvo atlikta speciali procedūra (savavališkos statybos padarinių šalinimas), todėl atskiros viešojo intereso nustatymo procedūros nereikia. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos darbo reglamentas yra organizacinis vidaus dokumentas, jis nereglamentuoja atskirai savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Darbo reglamente įtvirtinta viešojo intereso nustatymo procedūra taikoma, kai galimi viešojo intereso pažeidimai nėra tiesioginis atliekamo patikrinimo objektas, ar kai pažeidimai yra nustatomi atliekant planinį patikrinimą. Stoginės patikrinimas buvo tiesioginis atliekamo patikrinimo objektas. Mano, kad savavališkos statybos aktas surašytas pagrįstai. Jokių siurprizinių aplinkybių Inspekcija atsiliepime į ieškinį nėra nurodžiusi. Statinys buvo užbaigtas po 2021 m. birželio mėn. Visa tęstinė veikla, pradėta 1999-2000 m., vyko, statinys buvo statomas, perstatomas. Kokybiškai šiuo metu statinys yra visai kitas. Galutinai statybos veikla yra nutrūkusi 2021 m. birželio mėn., t. y. statybos tęstinis procesas užsibaigė 2021 m. birželio mėn. Fiksuotos būtent tokios aplinkybės. Nurodė, jog tiek statybos pradžios metu, tiek po 2021 m. birželio mėn. statybos norminiai teisės aktai numatė įvairius tai statybai taikomus reikalavimus, kurių neužtikrinus, statyba yra neteisėta. Statytojas apskritai neturi statytojo teisės teritorijoje, kurios nevaldė nuosavybės teise. Ši aplinkybė yra akivaizdi. Statybos laikotarpiu ieškovai neturėjo teisių į žemės sklypą ir iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat jokių duomenų apie žemės sklypo naudojimo pagrindus iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nepateikė. Inspekcija vadovavosi 2021 m. birželio mėn. galiojusiu teisiniu reguliavimu, numatančiu reikalavimus, kurių statytojai nesilaikė, todėl surašytas savavališkos statybos aktas. Nepriklausomai nuo to, kokius statybos darbus 2021 m. birželio mėn. atliko statytojai - ieškovai, aiški aplinkybė, kad statybos darbai buvo atliekami statinyje, kuris nebuvo įteisintas. Kadangi nėra duomenų, jog Stoginė pastatyta tam tikru laiku ir pastatyta teisėtai, nes apie statybos teisėtumą, nepateikti jokie nauji duomenys ar įrodymai, nenurodytos jokios kitos ar naujos aplinkybės dėl Stoginės statybos teisėtumą, kito, nei atsakovės surašytuose dokumentuose nurodyto statybos laikotarpio, todėl visi statybos darbai tokiame statinyje, kuris niekada nebuvo įteisintas, laikytini nauja statyba. Kita vertus, jei statinys buvo pastatytas kito asmens, nuo 1999 m. gegužės 8 d., t. y. daugiau nei 20 metų, ieškovai toleravo šią situaciją, jie ne tik nepašalino neteisėtos statybos, bet ir vykdė statybos darbus. Nurodė, kad pagal teisės aktus ieškovai laikomi statytojai, o jų pastatyta stoginė iš esmės yra nauja statyba. Prašo atkreipti dėmesį į Vilniaus apygardos teismo, peržiūrėjusio pirmosios instancijos sprendimą ir gražinusio bylą nagrinėti iš naujo, nustatytas aplinkybes, kuriomis patvirtintos atsakovės surašytų dokumentų faktinės aplinkybės dėl Stoginės statybos laikotarpio, statybos rūšies, viešojo intereso elemento. Prašo įvertinti, kad apeliacinės instancijos teismas bylą perdavė iš naujo nagrinėti, siekiant išsiaiškinti Stoginės statybos pagrindus ir sudaryti galimybę ieškovams pateikti papildomus įrodymus ir tokiu būdu įrodyti ginčo Stoginės statybos teisėtumą. Ieškovai nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių Stoginės statybos kitą laikotarpį, nei nurodyta skundžiamuose dokumentuose, nepateikė įrodymų dėl Stoginės statybos teisėtumo, todėl prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams P. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 17/200 dalys pastato – gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvę adresai (duomenys neskelbtini)) pagal 1999 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3722. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio yra Pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (įregistruota 2021 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 13SK-145-(14.13.111.) pagrindu). (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T1-24 ieškovams išnuomota 0,1834 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0156 ha, bei 2024 m. vasario 21 d. tarp šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

8. Atsakovė - Inspekcija ieškovei A. Š. 2023 m. lapkričio 21 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-231121-00097 (toliau – Aktas), kuriuo konstatuota savavališka statyba nurodant statybos rūšį – naujo statinio statyba, pažymint prie papildomos informacijos apie konstatuotą savavališką statybą ,,Saugoma teritorija – Taip“, apibrėžiant atliktų statybos darbų mastą nurodoma, jog ,,statytoja po 2021 m. birželio mėn. savavališkai, neturėdama privalomo supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento naujo nesudėtingojo inžinerinio statinio statybai, adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės pusės, kurorte, (duomenys neskelbtini) pastatė apie 12 kv. m ploto įstiklintą stoginę. Įstiklintos stoginės ilgis apie 3 m, plotis apie 4 m, aukštis yra kintantis nuo 2.55 m iki 3,45 m. Įstiklinta stoginė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Aplinkybės fiksuotos 2023 m. lapkričio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-2186“. Akto dalyje ,,Nustatyti pažeidimai“ lentelės grafoje ,,Pažeidimo esmė“ nurodoma, jog ,,statytoja po 2021 m. birželio mėn. savavališkai, neturėdama privalomo supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento naujo nesudėtingojo inžinerinio statinio statybai, adresu (duomenys neskelbtini), prie <...> Pastato pietinės pusės, kurorte, (duomenys neskelbtini) pastatė apie 12 kv. m ploto įstiklintą stoginę. Įstiklintos stoginės ilgis apie 3 m, plotis apie 4 m, aukštis yra kintantis nuo 2.55 m iki 3,45 m. Įstiklinta stoginė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai <...>“, tai yra tiek nurodant statybos darbų mastą, tiek įvardijant pažeidimo esmę nurodomos identiško turinio aplinkybės. Nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis ,,po 2021 m. birželio mėn.“.

9. Inspekcija ieškovei A. Š. 2023 m. lapkričio 22 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231122-00121 (toliau – Nurodymas1), kuriuo duodamas privalomas nurodymas nevykdyti jokių savavališkai pastatytos įstiklintos stoginės prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės pusės, kuri priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai, adresu (duomenys neskelbtini), kurorte, (duomenys neskelbtini), ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti 2023 m. lapkričio 21 d. Akte. Inspekcijos 2023 m. lapkričio 22 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231122-00102 (toliau – Nurodymas2) ieškovė įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – nugriauti savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – įstiklintą stoginę apie 12 kv. m ploto, pastatytą prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės pusės, kurorte, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios statybos surašytas 2023 m. lapkričio 21 d. Aktas ir sutvarkyti statybvietę; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - iki 2024 m. gegužės 22 d.

10. Ieškovai ieškiniu prašo panaikinti Inspekcijos surašytus Aktą, Nurodymą1 ir Nurodymą2 (toliau kartu – skundžiami aktai), ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybų teisėtumo patikrinimo, kadangi skundas dėl statybų teisėtumo paduotas praleidus 2 metų senaties terminą, be to, Inspekcija netinkamai nustatė ieškovų vykdytų statybos darbų rūšį, atitinkamai skundžiamus aktus priėmė nesant teisinio pagrindo. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka.

11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų P. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

12. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė - Inspekcija vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustatė, kad I grupės nesudėtingų statinių statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį) reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį naujo nesudėtingojo statinio statybai turi būti rengiamas supaprastintas statybos projektas (Statybos įstatymo redakcija, galiojusi 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. spalio 31 d.), bei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiu Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, be kita ko, nesudėtingojo statinio statybos atvejais (duomenys neskelbtini).

13. Apeliacinės instancijos nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, „aplinkybė, kad įtarimas esant pažeistą viešąjį interesą nebuvo tiesiogiai išdėstytas savavališkos statybos akte, taip pat ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jiems galėjo būti neaišku, kodėl vykdoma administracinė procedūra, nors jie 2023 m. lapkričio 16 d. ir kreipėsi į Inspekciją, prašydami nutraukti skundo tyrimą suėjus Priežiūros įstatyme nustatytam 2 metų terminui, pačios savaime nereiškia, kad ieškovams ginčui aktualiu laikotarpiu iš tiesų negalėjo būti suprantama, kad Inspekcija šiuo konkrečiu atveju galėjo turėti įtarimų esant viešojo intereso pažeidimą.“ Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo: „kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Stoginė buvo pastatyta saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke, ne ieškovams, o valstybei priklausiančiame žemės sklype. Statybos įstatymo 52¹ straipsnio 2 punkte, kuris galiojo ir Inspekcijai atliekant patikrinimą bei priimant ginčijamus aktus, tiesiogiai nustatyta, kad su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose. Taigi net ir be tiesioginio atskirų motyvų savavališkos statybos akte išdėstymo ieškovams turėjo būti numanoma, kad atsakovės - Inspekcijos atliekamas patikrinimas galėjo būti atliekamas ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, todėl teismo nurodytas savavališkos statybos akto turinio trūkumas negalėjo pats savaime sutrukdyti ieškovams suprasti atliekamo patikrinimo esmę ir priežastis, dėl kurių buvo nustatyti statybos teisinio reguliavimo pažeidimai.“

14. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat patvirtinta, „kad savavališkos statybos akte atsakovės - Inspekcijos tiesiogiai nenurodyta aplinkybė apie Stoginės statybos pradžios laikotarpį 1999-2000 m. nepaneigia savavališkos statybos akte nustatytos išvados, kad Stoginė savavališkai buvo pastatyta po 2021 m. birželio mėn. ir, atitinkamai, nereiškia Inspekcijos pozicijos nenuoseklumo. Net ir nustačius faktinį Stoginės pastatymo laiką anksčiau nei savavališkos statybos akte nurodytas statinio pastatymo laikas (2021 m. birželio mėn.), negalima daryti kategoriškos išvados, kad 2021 m. atlikti Stoginės statybos ar remonto darbai negali būti vertinami kaip nauja statyba. Kaip pagrįstai pažymėta ir Inspekcijos apeliaciniame skunde, išvadą, ar po 2021 m. birželio mėn. ieškovų atlikti Stoginės rekonstrukcijos darbai vertintini kaip paprastasis remontas, ar kaip nauja statyba, galima padaryti tik nustačius, ar pati Stoginė buvo sukurta teisėtai. Ši išvada kyla iš bendrojo teisės principo ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), kuris, be kita ko, reiškia, kad subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo.“

15. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, „kad atsakovė - Inspekcija taikė ir, be kita ko, vadovaudamasi apygardos teismuose formuojama praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad statytojas, teigdamas, kad jis atliko jau buvusio statinio statybos darbus, turi įrodyti, jog anksčiau statinys buvo pastatytas teisėtai ir pateikti įrodymus patvirtinančius šią aplinkybę, bei kad nenustačius statinio užbaigimo fakto ir įteisinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas Taigi atsakovė - Inspekcija, nors atitinkamos motyvacijos detaliai neaprašė savavališkos statybos akte, pozicijos dėl pažeidimo padarymo laiko teisme nekeitė, o šią poziciją papildė, paaiškindama savavališkos statybos akte nurodytos išvados motyvus.“

16. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis padarė išvadą, „kad žemės sklypo, ant kurio stovi Stoginė ir, kuris priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovais buvo sudaryta 2024 m. vasario 21 d., o aplinkybės, ar iki nurodytos sutarties sudarymo ieškovai paminėtą žemės sklypą valdė teisėtai, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo ištirtos.“

17. Apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, „kad nors ginčo Stoginė ir buvo pastatyta Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų dėl ginčo Stoginės teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kuri valdo nurodytą sklypą patikėjimo teise, ir atitinkamai išklausyti jos poziciją ginčo situacijoje (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas, kuriame įvertinamas savavališkos statybos akto ir susijusių privalomųjų nurodymų dėl statinio, pastatyto valstybei priklausančiame žemės sklype, teisėtumas ir pagrįstumas, turi įtakos nurodyto žemės sklypo savininkės teisėms ir pareigoms, kadangi konstatavus, kad nurodytame sklype statyba iš tiesų vyko savavališkai ir nenustačius pagrindo ginčijamus aktus panaikinti, arba priešingai – nenustačius savavališkos statybos fakto ar dėl kitų pagrindų panaikinus atitinkamus aktus, kyla atitinkamos pasekmės – nusprendžiama, kaip bus šalinami savavališkos statybos padariniai, sprendžiamas statybos įteisinimo klausimas ar, priešingai, konstatavus statybos teisėtumą, sudaromas pagrindas ginčo statiniui likti atitinkamame sklype, ir pan.“

18. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas turi pareigą atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo išvadas, argumentus ir nurodymus iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui, įvertinus aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis įsiteisėjo ir joje nustatytos aplinkybės tampa prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

19. Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 31 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio nuostatas statybos valstybinė priežiūra atliekama ir savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

20. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – kompetenciją, pareigas ir teises šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas) (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal Priežiūros įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi skundžiamų aktų priėmimo metu, t. y. iki 2024 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu (3 punktas), savo iniciatyva tikrindama statybą ir kitais atvejais. Pagrindai, kuriems esant skundai pagal kompetenciją pateikti Inspekcijai nenagrinėjami, buvo įtvirtinti Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnyje (aktualios redakcijos Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), kurio 1 dalies 9 punktas numatė, jog skundas dėl statybos teisėtumo nėra nagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Be to, skundas visais atvejais netiriamas, jei jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų (Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalis). Jei Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalis).

22. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (Statybos įstatymo (teisės akto redakcija iki 2024 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 85 dalis). Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis).

23. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis savavališką statybą apibrėžia kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

24. Naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog Inspekcija statybos patikrinimą pradėjo Inspekcijoje gautų 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundo ir 2023 m. spalio 10 d. jo papildymo pagrindu dėl: pastatytos tvoros su betoniniu pagrindu, ribojančios sklypo teritoriją nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), pastatytos aukštos medinės tvoros sklypo viduje, pastatyto stiklinio priestato, įrengtų medinių terasų, pastato fasado išorinėje konstrukcijoje įstatytų vienų durų ir išpjautų angų, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu (2023 m. lapkričio 17 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2186). Inspekcijos 2023 m. lapkričio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kuris yra Akto priedas, nurodoma, jog ieškovai P. Š.ir A. Š. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 1999 m. gegužės 8 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pastatyta medinio konstruktyvo pavėsinė, kurios konstruktyvas yra neįtvirtintas į sieną ir nesurištas su žeme; apie 2020 metus patys savo lėšomis atliko remonto darbus, pakeisdami sutrūnijusias detales, įdužę plastikiniai langai pakeisti į naujus stumdomus langus (akto 4 psl., 8 punktas); nurodoma, jog įstiklinta stoginė pastatyta prie Pastato pietinės sienos, kurios ilgis apie 3 m, plotis apie 4 m ir aukštis kintantis nuo 2,55 m iki 3,45 m; patikrinimo metu fiksuota įstiklinta stoginė stumdomų plastikinių konstrukcijų, stogo danga banguotų rudos spalvos lakštų, konstrukcijos pritvirtintos prie Pastato pietinės sienos; pagal „Google Maps ,,Street view“ vaizdą 2012-2019 metais atvira stoginė medinių konstrukcijų (kolonos, gegnės) ir tarp kolonų medinė ažūrinė tvorelė. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodoma, jog ieškovai duodami rašytinius paaiškinimus nurodė, kad statybos darbus atliko 2000 metais, taip pat nurodoma, jog statybos darbų atlikimo data neatitinka pagal pridedamą fotofiksacijos priedą, matoma data 2021 m. birželio mėn. 29 d., kurioje dar matoma medinės konstrukcijos uždengtu stogu ir tarp konstrukcijų neaukšta medine tvorele, todėl statybos darbams taikomos apie 2021 m. birželio mėnesio galiojusių teisės aktų nuostatos (akto 4 psl., 9 punktas). Pagal nurodomų statybos darbų laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo stoginė priskirta I grupės nesudėtingiems statiniams, statiniui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nurodoma, jog I grupės nesudėtingų statinių statybai (duomenys neskelbtini) privalomas statybą leidžiantis dokumentas, privalomas supaprastintas statybos projektas I grupės nesudėtingo statinio statybai, statytoja statybą leidžiančio dokumento nepateikė, tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.

26. Šioje byloje ieškovai pripažino, jog tam tikrus ginčo Stoginės statybos darbus atliko atsakovės - Inspekcijos nustatytu laikotarpiu, t. y. po 2021 m. birželio mėnesio, tačiau nesutiko su Inspekcijos vertinimu dėl naujos statybos rūšies. Ieškovai taip pat laikosi pozicijos, jog Inspekcija atliko patikrinimą be teisinio pagrindo, kadangi skundai dėl galimai savavališkos statybos darbų Inspekcijoje gauti praėjus 2 metams nuo statybos darbų atlikimo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog Inspekcija atliko patikrinimą ir priėmė skundžiamus aktus pritaikiusi teisės aktuose numatytą išimtį dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

27. Patikrinimo metu galiojusios (teisės akto redakcija iki 2024 m. sausio 1 d.) Statybos įstatymo 52¹ straipsnio nuostatos numatė, jog su statyba susijusį viešąjį interesą, be kita ko, sudaro kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas, o taip pat valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose ir kt.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovai 2023 m. lapkričio 16 d. prašymu Inspekcijos prašė nutraukti skundo tyrimą, remdamiesi įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, numatančiu, jog skundai nenagrinėjami, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

29. Pagal aukščiau paminėtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo Stoginė buvo pastatyta saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke, ne ieškovams, o valstybei priklausiančiame žemės sklype. Statybos įstatymo 52¹ straipsnio 2 punkte, kuris galiojo ir Inspekcijai atliekant patikrinimą bei priimant ginčijamus aktus. Su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose. Darytina išvada, kad net ir be tiesioginio atskirų motyvų savavališkos statybos akte išdėstymo ieškovams turėjo būti numanoma, kad atsakovės - Inspekcijos atliekamas patikrinimas galėjo būti atliekamas ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą. Pagal atsakovės tyrimo išvadas ir surašytus šioje byloje ginčijamus atsakovės dokumentus akivaizdu, kad ieškovai negalėjo suprasti atliekamo patikrinimo esmės ir priežasčių, dėl kurių buvo nustatyti statybos teisinio reguliavimo pažeidimai.

30. Teismas sprendžia, kad nėra abejonių, jog ginčo Stoginės statyba vyko valstybės saugomoje teritorijoje, vadinasi tyrimas buvo susijęs su viešuoju interesu, todėl tokios statybos tyrimui netaikomas Priežiūros įstatyme nustatytas 2 metų terminas.

31. Savavališkos statybos aktas savo esme prilygsta viešojo administravimo subjekto priimamam individualiam administraciniam aktui (žr. pvz.: Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-650-777/2022, 53 punktas; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-513/2023, 65 punktas).

32. Reikalavimai administracinio sprendimo turiniui ginčui aktualiu laikotarpiu numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (teisės akto redakcija, galiojusi skundžiamų aktų parengimo metu) 10 straipsnio 5 dalyje. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į ginčui aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1967-821/2024).

34. VAĮ reikalavimų, keliamų administracinio sprendimo turiniui, nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) Lietuvos administracinio teismo praktikoje pripažįstamas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1395-789/2021).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-703-525/2019).

36. Teismų praktikoje nurodoma, jog savavališkos statybos akte, viena vertus, nurodomi faktiniai duomenys apie statybos darbus ir jų rezultatus, atliktų darbų pobūdis, kiekiai ir apimtys, bet greta to atliekamas teisinis jų įvertinimas: atskleidžiami pažeidimai, jų pobūdis, administracinės atsakomybės taikymas. Šių faktinių duomenų suradimas, užfiksavimas, jų egzistavimo fakto, jų apimčių (laiko, erdvės ir kitais požiūriais) nustatymas ir sulyginimas su tuo, ar faktiniai duomenys atitinka a priori (iš anksto) nustatytus teisės aktų reikalavimus, yra faktų teisinis vertinimas. Tokio turinio išvados yra ne vien faktinio, bet ir teisinio turinio. Jeigu su faktu ir jo teisiniu įvertinimu asmeniui atsiranda tam tikri įpareigojimai, suvaržymai, ribojimai, netekimai ar panašios teisinės pasekmės, tai akivaizdu, kad tokių faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymas turi reikšmę jo teisėms ar pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

37. Šiuo atveju Akte yra nustatytas savavališkos statybos faktas, kurio pagrįstumą ieškovai ginčija. Minėta, tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl ieškovų atliktų statybos darbų rūšies ir statybos laikotarpio. Inspekcija Akte konstatuodama savavališkos statybos faktą įvardijo, jog ieškovų atlikti statybos darbai – nauja statyba, tokią statybos rūšį nurodė ir patvirtino atsakovės atstovas ir teisme. Ir nors ieškovai su tokiu atsakovės statybos rūšies vertinimu nesutinka ir nurodė, jog naujo statinio nestatė, o atliko esamo statinio paprastojo remonto darbus, pagal Stoginės požymius, teismas sprendžia, kad atsakovės konstatuota Stoginės statyba, kaip nauja, o ne jos remontas, yra teisėta ir pagrįsta.

38. Inspekcija nustatė, kad atliktų statybos darbų laikas – po 2021 m. birželio mėnesio, t. y. konstatavo naujo statinio statybą būtent šiuo laikotarpiu.

39. Byloje pateikti duomenys, kad Stoginė prie ieškovų valdomos Pastato dalies egzistavo dar 2012-2019 metais, tačiau iki naujos Stoginės neteisėtos statybos fiksavimo, Stoginės išvaizda, jos konstrukcija, panaudotos medžiagos, iš esmės pasikeitė.

40. Iš byloje pateiktos 1998 m. liepos 29 d. kadastro duomenų bylos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, turinio matyti, jog kadastro ir registro duomenų byla pradėta 1994 m. sausio 20 d. Šioje byloje yra atlikti įrašai apie tai, kad ieškovai pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo dalį Pastato, fiksuoti kiti savininkų ir valdymo teisių pasikeitimai nuo 1994 m. spalio 25 d. iki 1999 m. gegužės mėn., tačiau kadastro byloje nėra jokių įrašų apie Pastato priestatus, prie Pastato įrengtus inžinerinius statinius (terasas, pavėsines ar kt.). Kadastro byloje esančiame Pastato plane, parengtame 1994 m. sausio 20 d., prie Pastato įrengtos terasos (pavėsinės, stoginės) nėra žymimos. Kita vertus, objektyvių duomenų, jog po 1994 m. sausio 20 d. būtų keičiamas Pastato planas, byloje taip pat nėra. Pažymėtina, jog ieškovai Inspekcijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog pirminiai pavėsinės statybos darbai buvo vykdomi apie 2000 metus, pavėsinė pastatyta prieš daugiau kaip 20 metų, prieš 3 metus (paaiškinimo parengimo data nenurodoma) kai kurios supuvusios detalės pakeistos naujomis, įdužę plastikiniai stumdomi langai pakeisti naujesniais, kelios vėjo nuplėštos čerpės pakeistos, bet pats konstruktyvas liko tas pats, pastatytas prieš daugelį metų.

41. Teismo vertinimu, net, jei ieškovai pirminius Stoginės statybos darbus atliko apie 2000 metus ir baigė ginčijamuose atsakovės dokumentuose nurodytu laiku - po 2021 m. birželio mėnesio, kartu šie duomenys įrodo ir patvirtina, kad ieškovai negalėjo atlikti stoginės remonto, kuri nebuvo registruota viešajame registre, o, jei pagal faktą Stoginė pastatyta nesilaikant įstatymo reikalavimų ir egzistavo, nepateikti jokie objektyvūs įrodymai apie jos pirminės ir vėlesnės statybos teisėtumą.

42. Ieškovai iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių objektyvių ir naujų įrodymų, kad ir Stoginės užbaigimas, fiksuotas atsakovės ginčijamuose dokumentuose, atliktas teisėtai.

43. Kaip jau minėta, byloje pateikta 2024 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu žemės sklypas, kuriam yra ginčo Stoginė, valdytas iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Nepateikus teismui tokių duomenų, teismas daro išvadą, kad ieškovai bet kokios rūšies remontą ir statybas galėjo atlikti tik su valstybinės žemės patikėtinio sutikimu ir leidimu, ar įvykdžius tam tikras sąlygas, bei reikalavimus. 2024 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje visi šie klausimai aptarti, tačiau Stoginės statybos fiksavimo laikotarpiu, ši valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta (beje, ši sutartis sudaryta jau po bylos iškėlimo teisme), vadinasi ir dėl šios aplinkybės pagal atsakovės ginčijamuose aktuose nurodytus argumentus dėl statybos darbų laikotarpio, statybos rūšies, yra pagrindas išvadai, kad Stoginės statyba yra neteisėta.

44. Pažymėtina ir aplinkybė, kad nors pagal minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį statybą leidžiantis dokumentas Stoginės statybai ir nereikalingas, tačiau statybos atlikimo laikotarpiu galiojo kiti teisės aktai, nustatantys tokios rūšies statiniui gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, kaip nurodė naujai į bylą įtrauktas tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybė atsiliepime, „kad pagal valstybinės žemės nuomos sutarties su ieškovais sąlygas ir statybas reglamentuojančius teisės aktus, tokios rūšies ginčo Stoginei nereikalingas atskiras valstybinės žemės nuomotojo sutikimas ar atskiras tokią statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki pranešimo apie statybos pradžią, jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.“

45. Paminėtos naujų statinių statybos (rekonstravimo) tvarkos nustato, kad ieškovai šiose tvarkose nustatytomis sąlygomis, galėtų pasinaudoti Stoginės statybos darbus atlikdami šiuo metu (remontą ar rekonstrukciją), tačiau pagal Stoginės statybos laikotarpį, fiksuotą ginčijamuose atsakovės dokumentuose, įvertinus pastatytos Stoginės požymius ir statybos rūšį, ieškovai, sukurdami naują statinį, jo statybai privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

46. Byloje pateiktame architekto eksperto G. A. S. 2023 m. lapkričio 12 d. dokumento ,,Fakto, (duomenys neskelbtini) konstatavimas/ekspertinė išvada“ turinyje nurodoma, jog pavėsinė įrengta apie 2000 metus, konstrukcijos medinės, ant pagrindinių keturių kolonų, sujungtų horizontaliais mediniais ryšiais grindų lygyje bei žemiau stogo plokštumos; stogas iš medinių gegnių, paremtų ant kolonų, dengtas banguotais lakštais, nurodoma, jog pavėsine naudotasi 2020 metais, po vienos iš audrų buvo rastos per visą kiemą išmėtytos organinio stiklo plokštumos, kurios visos buvo suskaldytos <...>, buvo atliekami pavėsinės paprastojo remonto darbai: pavėsinės stogo dangos keitimas į analogišką, banguotų lakštų; sutvarkytos lietlovio tvirtinimo detalės; prie esamų kolonų ir lietlovio pritvirtintos medinės apdailinės lentelės; pratęsta pavėsinės danga, ant esamo gelžbetonio pagrindo, be pamato.

47. Teismo vertinimu, ši išvada nepaneigia šioje byloje ginčijamuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl Stoginės statybos neteisėtumo, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo aukščiau paminėtus argumentus dėl Stoginės statybos neteisėtumo ir netgi priešingai, pagal G. A. S. išvadoje nurodytas ginčo Stoginės statybai panaudotas medžiagas, vizualinį Stoginės vaizdą, tūrį ir kitus Stoginės požymius, yra pagrindas konstatuoti, kad Stoginė atitinka naujos statybos sampratą.

48. Teismas laiko, kad atsakovės – Inspekcijos pozicija (kaip nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje), konstatuojant, kad ieškovų atlikti veiksmai (statybos darbai) yra tęstinio pobūdžio ir baigti, t. y. daiktas sukurtas statybos būdu, baigtas po 2021 m. birželio mėn., yra nuosekli ir teisinga, todėl ir dėl šios priežasties, nėra pagrindo naikinti ginčijamų atsakovės dokumentų.

49. Teismas nenustatė, ieškovai neįrodė, kad administracinės procedūros metu (skundo pagrindu atlikdama statybos patikrinimą) atsakovė nesiaiškino ir netyrė ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl Stoginės (terasos) pastatymo laiko, nesprendė dėl statybos darbų pradžios momento ir tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo bei atitinkamos statybos rūšiai keliamų reikalavimų. Taip pat teismas nenustatė kitų aplinkybių tyrimo procedūrų pažeidimų, surašant ginčijamus aktus, ar dėl informacijos pateikimo ieškovams apie atlikto patikrinimo rezultatus.

50. Teismas sprendžia, kad ginčijami aktai aiškūs, logiški ir pakankamai motyvuoti, kad suprasti jų prasmę, esmę ir pasekmes. Teismas laiko, kad atsakovės surašyti dokumentai dėl ginčo Stoginės statybos neteisėtumo, atitinka atsakovės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus turinio ir formos reikalavimus, bei aukščiau paminėtą teismų praktiką dėl atsakovės dokumentų turinio, formos ir motyvuotumo.

51. Pagal 2002 m. balandžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (originali teisės akto redakcija) nuostatas, pavėsinė, stoginė priskirtos prie I grupės nesudėtingų statinių (reglamento priedo ,,Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1.1.2 punktas). Reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatos numatė, jog I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos Statybos įstatymo išimtys: neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, neprivaloma skirti statinio projekto vadovą, nereikalingas statybos leidimas (išskyrus atvejus, kai pagal reglamento nuostatas reikalingas kitas priede įvardintas dokumentas); neprivaloma skirti statinio statybos vadovą; neprivaloma statinio statybos vykdymo priežiūra ir statybos techninė priežiūra; nereikalingas leidimas statinį griauti; neatliekami statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre (reglamento 12 punktas), I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės teritorijoje ar saugomoje teritorijoje taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys išskyrus 14.3 punktą – tais atvejais kai statinio projektavimo sąvadas neprivalomas, statybos leidimą išduoda savivaldybės meras be statinio projekto tikrinimo nuolatinėje statybos komisijoje, šį tikrinimą atlieka savivaldybės meras, statybos leidimas išduodamas raštu pritarus saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (reglamento 15 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog statyba – tai tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami, sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, teismų praktikoje yra pabrėžiama būtinybė tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023).

53. Taigi, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 214-238).

54. Inspekcija ginčijamo Akto pagrindu ieškovei surašė Nurodymą 2, kuriuo įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti stoginę ir sutvarkyti statybvietę, taip pat Nurodymą1, draudžiantį statinio statybą iki bus pašalinta savavališka statyba, užfiksuota Akte.

55. Įvertinus ginčo Stoginės pastatymo aplinkybes, teismas minėtą atsakovės nurodymą laiko teisėtu ir pagrįstu, nes ieškovai neįrodė Stoginės pastatymo teisėtumo, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad Stoginės statybų tyrimas turėjo viešojo intereso elementą, kuris sudarė pagrindą atsakovei tyrimą atlikti per ilgesnį, nei įstatymo numatytą dviejų metų terminą.

56. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių įrodymų, bei šio ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog atsakovė - Inspekcija visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus duomenis ir įrodymus, galinčius turėti įtakos tinkamam faktinių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui dėl ginčo Stoginės statybos.

57. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis gali būti panaikintas, jeigu jis yra :1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be to, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

58. Lietuvos administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šiuo metu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte) įtvirtintų pagrindų administraciniam aktui panaikinti yra pasisakęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taigi šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2519-11).

59. Šis pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytas rekomendacijas dėl bylos nagrinėjimo ribų, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo konstatuotas ir patvirtintas ginčo Stoginės statybos aplinkybes. Pagal apeliacinės instancijos teismo nurodymą, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kuri pateikė nuomonę dėl ieškovų reikalavimo atsiliepime. Iš naujo išnagrinėjus bylą, teismas konstatuoja, kad ginčo objektu esantys atsakovės dokumentai surašyti objektyviai ir visapusiškai įvertinus ginčo Stoginės statybos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti pagal ieškovų ieškinyje ir teisme nurodytus argumentus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

61. Atmetus ieškinį, iš ieškovų priteistinos trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagal pateiktus rašytinius įrodymus: 677,60 Eur atstovavimo išlaidų, laikant jas pagrįstomis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimas nespręstinas.

62. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

63. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi tenkinus ieškovų prašymą nutarta byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231122-00102 galiojimą iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas galutinis procesinis sprendimas.

64. CPK 150 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2024 m. vasario 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. Š. ir P. Š. po 338,80 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) savivaldybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.