Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1191-275/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
2S-1191-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08492-2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
individualios įmonės „Dubras“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Achantis LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1191-275/2020Teisminio proceso Nr.2-68-3-08492-2020-Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) uždarosios akcinės bendrovės ,,Achantis LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Dubras“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal pareiškėjų individualios įmonės „Dubras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Achantis LT“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtino pareiškėjų IĮ „Dubras“ ir UAB ,,Achantis LT“ sudarytą taikos sutartį.

2. Teisme 2020 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjo (kreditoriaus) IĮ „Dubras“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą, kadangi skolininkas UAB ,,Achantis LT“ taikos sutarties patvirtintų sąlygų nevykdo.

3. UAB ,,Achantis LT“ 2020 m. balandžio 15 d. pateikė teismui paaiškinimus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo. Nurodė, kad su pareiškėjo IĮ ,,Dubras“ prašymu nesutinka, kadangi taikos sutarties pasirašymo metu skolininkui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su nepalankia epidemine COVID-19 situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nurodė, kad įmonė užsiima su tarptautiniais pervežimais susijusia veikla, todėl transporto sektoriaus veikla yra ženkliai apribota ir labai sulėtėjusi, įmonės veikla beveik visai sustojusi. Apie susiklosčiusią situaciją skolininkas informavo pareiškėją, raštu pasiūlė bendru sutarimu pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas, t. y. išdėstyti mokėjimus, tačiau jokio atsakymo iš pareiškėjo negavo. UAB ,,Achantis LT“ pateikė prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nekeičiant susitarimo esmės, nustatant, kad likusi nesumokėta pinigų suma – 5899,80 Eur sumokama dalimis tokia tvarka: (1) 2000 Eur – iki 2020 m. gruodžio 31 d.; (2) 2000 Eur – iki 2021 m. balandžio 1 d.; (3) 1899,80 Eur – iki 2021 m. gruodžio 31 d.

4. IĮ ,,Dubras“ 2020 m. balandžio 15 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sąskaitos faktūros apmokėjimui buvo išrašytos dar 2018 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais, o UAB ,,Achantis LT“ jau pusantrų metų neatsiskaito už suteiktas paslaugas, nuolat žada atsiskaityti, tačiau terminai būna vis atidedami arba pervedamos nedidelės sumos, dėl ko IĮ ,,Dubras“ patiria daug nepatogumų – trūksta apyvartinių lėšų, vėluoja atsiskaitymai su klientais, vėluoja atlyginimų išmokėjimas. Su UAB ,,Achantis LT“ pasiūlytu mokėjimu išdėstymu iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesutinka, kadangi įmonė patiria didelių finansinių sunkumų, skola atsirado prieš daugiau nei pusantrų metų, be to, 2020 m. kovo 13 d. jau buvo žinoma apie kai kuriose Europos šalyse paskelbtą pandemiją.

Atsiliepimas

5. 2020 m. balandžio 17 d. IĮ ,,Dubras“ pateikė atsiliepimą į UAB ,,Achantis LT“ paaiškinimus, kuriame nurodė, jog sutinka pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, tačiau prašo mokėjimus išdėstyti tokia tvarka: (1) 1 900 Eur – iki 2020 m. birželio 30 d.; (2) 2 000 Eur – iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; (3) 1 999,80 Eur – iki 2020 m. spalio 31 d.

6. 2020 m. gegužės 4 d. šalys pateikė teismui 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl 2020 m. kovo 13 d. taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo. Šalys susitarė pakeisti 2020 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką išdėstant UAB ,,Achantis LT“ turimas sumokėti sumas IĮ ,,Dubras“ tokiu būdu: (1) 1000 Eur – iki 2020 m. birželio 30 d.; (2) 1000 Eur – iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; (3) 1000 Eur – iki 2020 m. spalio 31 d.; (4) 1000 Eur – iki 2020 m. gruodžio 31 d.; (5) 899,80 Eur – iki 2021 m. vasario 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje skolos dydis buvo nustatytas 5999,80 Eur, tačiau iš 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo matyti, jog šalys, siekdamos pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, mokėjimų grafiką sudarė tik dėl dalies skolos, t. y. 4899,80 Eur (1000 Eur + 1000 Eur + 1000 Eur + 1000 Eur + 899,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė pareiškėjams IĮ „Dubras“ ir UAB ,,Achantis LT“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti aplinkybes bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, kokia skolos dalis pagal 2020 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį buvo UAB ,,Achantis LT“ apmokėta, ir pateikti teismui patikslintą susitarimą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo nebūtų keičiama šalių susitarimo esmė.

8. 2020 m. gegužės 8 d. IĮ „Dubras“ pateikė teismui siūlymą dėl taikos sutarties sąlygų išdėstymo ir nurodė, kad prašo įtraukti trūkstamą 1000 Eur sumą, skolos mokėjimą išdėstant tokia tvarka: (1) 1000 Eur – 2020 m. gegužės 29 d.; (2) 1000 Eur – 2020 m. birželio 30 d.; (3) 1000 Eur –2020 m. rugpjūčio 31 d.; (4) 1000 Eur – 2020 m. spalio 31 d.; (5) 1000 Eur – 2020 m. gruodžio 31 d.; (6) 899,80 Eur – 2021 m. vasario 28 d.

9. 2020 m. gegužės 12 d. UAB ,,Achantis LT“ pateikė teismui paaiškinimus, nurodė, kad rengiant 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl 2020 m. kovo 13 d. Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo projektą bei šalims derinant jo sąlygas, per klaidą buvo praleista viena 1000 Eur įmokos suma. Paaiškino, kad pareiškėjos atstovai dėl nesuprantamų priežasčių nebesutinka išspręsti susidariusios situacijos bendru sutarimu. Teismui pateiktas 2020 m. gegužės 8 d. susitarimas nebuvo derinamas su UAB ,,Achantis LT“ ir apie jį iki jo pateikimo teismui dienos nieko nežinojo. Nurodė, kad pareiškime nėra pateikta abiejų šalių suderinta valia dėl skolos mokėjimo grafiko. Pasirašant teismui tvirtinti pateiktą ankstesnį susitarimą, šalių buvo susitarta, kad pirmoji įmoka nebus mokama ankščiau nei 2020 m. birželio 30 d., todėl pareiškėjos pozicija, jog pirma įmoka mokama 2020 m. gegužės 29 d. yra nepriimtina. Prašo teismo pareiškėjos 2020 m. kovo 31 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2SP-13626-1019/2020 atmesti ir atsisakyti jai išduoti vykdomąjį raštą, o tuo atveju, jeigu prašymas nebūtų tenkinamas, teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi c. b. Nr. 2SP-13626-1019/2020 patvirtintos 2020 m. kovo 13 d. Taikos sutarties 2 punkto sąlygų vykdymo tvarką nustatant, kad likusi nesumokėta pinigų suma – 5899,80 Eur sumokama dalimis tokia tvarka: (1) 2000 Eur – iki 2020 m. gruodžio 31 d.; (2) 2000 Eur – 2021 m. balandžio 1 d.; (3) 1899,80 Eur – iki 2021 m. gruodžio 31 d.

10. 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi teismas pareiškėjų IĮ ,,Dubras“ ir UAB ,,Achantis LT“ prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo IĮ ,,Dubras“ 2020-04-03 prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bus nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. birželio 1 d. 13:00 val. Šalys apie teismo posėdį informuotos tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos IĮ ,,Dubras“ prašymą tenkino. Nutarė išduoti pareiškėjai IĮ ,,Dubras“ vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį dėl neįvykdytos 2020 m. kovo 13 d. pareiškėjų IĮ ,,Dubras“ ir UAB ,,Achantis LT“ taikos sutarties dalies – dėl 5899,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB ,,Achantis LT“. UAB ,,Achantis LT“ prašymą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl 5 999,80 Eur skolos išdėstymo, sumokant skolą dalimis (Sutarties 1, 2, 6 punktai). Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad skolininkei pažeidus sutarties 2 punkte nurodytus mokėjimo terminus, laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję ir skolininkė 2 punkte nurodytas sumas privalo sumokėti kreditorei nedelsiant. Byloje nustatyta, kad pirmoji įmoka, t. y. 2 000 Eur, turėjo būti sumokėta iki 2020 m. kovo 27 d., tačiau skolininkė sumokėjo 100 Eur. Byloje skolininkė neįrodinėjo, kad UAB ,,Achantis LT“ vykdė taikos sutartį joje nulygtomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Achantis LT“ taikos sutartyje numatytais mokėjimo terminais atliko mokėjimus ar iki 2020 m. gegužės 29 d. padengė visą skolą. Skolininkės teigimu, vykdomasis raštas negali būti išduotas, nes UAB ,,Achantis LT“ taikos sutarties vykdyti negali dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos Lietuvoje ir visame pasaulyje, taip pat dėl paskelbto karantino, o šių aplinkybių taikos sutarties pasirašymo metu negalėjo numatyti. Skolininkės įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja sąlygų visuma, kurioms esant susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos nenugalima jėga ir skolininkė turėtų būti atleista nuo atsakomybės už laikiną Taikos sutarties sąlygų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios aplinkybės, taip pat skolininkės nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie ženkliai apribotą ir labai sulėtėjusią transporto sektoriaus veiklą, taip pat faktiškai laikinai beveik visai sustojusią skolininkės veiklą ir, atitinkamai, įmonės gaunamas pajamas, nesudaro pagrindo susidariusios situacijos vertinti kitaip ir pripažinti, kad skolininkė nepažeidė taiko sutartimi šalių sulygtų sąlygų.

13. Teismas konstatavo, kad pagrindo neišduoti vykdomojo rašto nėra, todėl IĮ ,,Dubras“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

14. Teismas pažymėjo, kad pats vykdomojo rašto išdavimas nesukelia teisinių pasekmių, šias pasekmes šalims sukelia jo pateikimas priverstiniam vykdymui, todėl jei UAB „Achantis LT“ geranoriškai ir tinkamai vykdys 2020 m. kovo 30 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pareiškėja šio vykdomojo rašto antstoliams gali ir neteikti, o pateikus skolininkė turi teisę teikti antstoliui rašytinius įrodymus, kad įsipareigojimus vykdė.

15. Dėl prašymo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką nurodė, teismas, atsižvelgdamas į taikos sutarties preambulę, kurioje nurodyta, jog suinteresuoto asmens skola pareiškėjai IĮ ,,Dubras“ susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. pagal IĮ ,,Dubras“ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, tai, kad suinteresuoto asmens skola per daugiau nei pusantrų metų laikotarpį nebuvo padengta, taip pat tai, kad suinteresuotas asmuo prašo mokėjimus išdėstyti ilgesniam nei metų laikotarpiui, teismas sprendė, jog taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimas neatitinka abiejų bylos šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrins tinkamą prievolės įvykdymą. Be to, tenkinus suinteresuoto asmens prašymą, teismo vertinimu, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuoto asmens UAB ,,Achantis LT“ prašymas dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Apeliantas (pareiškėjas) UAB ,,Achantis LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-13626-1019/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Jei aukščiau nurodytas prašymas bus atmestas, teismo prašome panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP- 13626-1019/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės - pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi c. b. Nr. 2SP-13626-1019/2020 patvirtintos 2020 m. kovo 13 d. Taikos sutarties 2 punkto sąlygų vykdymo tvarką nustatant, kad likusi nesumokėta pinigų suma - 5 899,80 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt devyni Eur ir 80 ct) - sumokama dalimis tokia tvarka: 2 000 Eur (du tūkstančiai Eur) - iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2 000 Eur (du tūkstančiai Eur) - iki 2021 m. balandžio 1 d.; 1 899,80 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt devyni Eur ir 80 ct) - iki 2021 m. gruodžio 31 d.

16.1. Nurodė, kad šiuo atveju kyla akivaizdus ginčas dėl to, kaip abi sutarties šalys supranta ir aiškina Taikos sutartį, nepasinaudojo Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalies jam suteikiama teises šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje, kad išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, kurie buvo derantis dėl Taikos sutarties turinio.

16.2. Pažymėjo, kad taikos sutarties 4 punkte nurodoma, kad „Skolininkei pažeidus 2 punkte nurodytus mokėjimo terminus, laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję ir Skolininkė 2 punkte nurodytas sumas privalo sumokėti Kreditorei nedelsiant“. Kaip buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, sudarant Taikos sutartį buvo sutarta (bet kokiu atveju būtent taip mes supratome Taikos sutarties 4 punkto sąlygas), kad tam, kad pareiškėja galėtų prašyti sumokėti visą sumą iš karto, mes turime pažeisti visų trijų mokėjimų terminus. Ir tik tuomet pareiškėja galėtų reikalauti iš UAB ,,Achantis LT“ sumokėti visas sumas iš karto ir, atitinkamai, kreiptis dėl vykdomojo rašto gavimo. Ir būtent dėl to, Taikos sutarties 4 punkte, kalbant apie mokėjimo terminų pažeidimą, šie žodžiai nurodyti daugiskaita (pažeidus mokėjimų terminus, o ne terminą arba, pvz., bent vieną mokėjimo terminą).

16.3. Nurodė, kad pareiškėja kitaip aiškina Taikos sutarties 4 punkto nuostatas (kas nurodyta jos 2020 m. balandžio 15 d. Paaiškinimuose). Tokius atveju, neišsiaiškinus tikrųjų šalių ketinimų sudarant Taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog Taikos sutarties sąlygos yra neaiškios, šalys jas supranta skirtingai, kas savo ruožtu reiškia, jog vykdomasis raštas pagal tokią taikos sutartį negali būti išduodamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas)“.

16.4. Pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai “ ir kt. v. AB bankas „Snoras “, bylos Nr. 3K-3-268/2012) “. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytų sąlygų visumą, kurioms esant susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos nenugalima jėga ir mes, savo ruožtu, turėtume būti atleisti nuo atsakomybės už laikiną Taikos sutarties sąlygų nevykdymą. Ir, atitinkamai, pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas ir vykdomasis raštas jai neišduodamas.

16.5. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalį, 2015 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, nurodė, jog „teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Taigi prašymo išduoti vykdomąjį raštą procese taikos sutartyje nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami.“ Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, yra daugiau nei akivaizdu, jog prašymas pakeisti Taikos sutarties vykdymo tvarką, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, tikrai galėjo būti tenkinamas.

2. Apeliantas (pareiškėjas) UAB ,,Achantis LT“ pateikė prašymą 2020 m. liepos 23 d., 08:30 val., paskirtą teismo posėdį atidėti, siekiant sudaryti šalims galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas pareiškėjai IĮ ,,Dubras“ vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį dėl neįvykdytos 2020 m. kovo 13 d. pareiškėjų IĮ ,,Dubras“ ir UAB ,,Achantis LT“ taikos sutarties dalies – dėl 5 899,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB ,,Achantis LT“ bei atmestas UAB ,,Achantis LT“ prašymas dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo.

Dėl paskirto posėdžio atidėjimo

9. Apelianto UAB ,,Achantis LT“ prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį, siekiant sudaryti šalims galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai, atmestinas. Prie prašymo pridėtas pareiškimo „Dėl Susitarimo dėl 2020 m. kovo 13 d. Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo“ projektas, pasirašytas tik apelianto.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pasirašė tik apeliantas, kita proceso šalis dėl posėdžio atidėjimo nepasisakė, be to, iš prie prašymo pridėto susirašinėjimo el. paštu ir Skype programos kopijos matyti, kad kita šalis nesutiko pasirašyti taikos sutarties, be to nurodė, kad palauks 2020 m. liepos 23 d. nutarties. Darytina išvada, kad išieškotojas IĮ ,,Dubras“ neišreiškė noro pasirašyti taikos sutarties projektą, todėl apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Dėl ginčo esmės.

11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Tačiau esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013 ir joje nurodomą praktiką).

13. Kasacinis teismas taip pat nurodęs, kad, nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2SP-13626-1019/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių ne teismo procese sudaryta taikos sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje UAB ,,Achantis LT“ patvirtino, kad yra skolinga IĮ ,,Dubras“ 5 999,80 Eur. Pagal sutarties 2 punktą UAB ,,Achantis LT“ minėtą skolą įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: (1) iki 2020 m. kovo 27 d. pervesti 2000 Eur; (2) iki 2020 m. balandžio 30 d. pervesti 2000 Eur; (3) iki 2020 m. gegužės 29 d. pervesti 1999,80 Eur. Pagal sutarties 4 punktą skolininkei pažeidus 2 punkte nurodytus mokėjimo terminus, laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję ir skolininkė 2 punkte nurodytas sumas privalo sumokėti kreditorei nedelsiant.

15. Taigi Taikos sutartimi skolininkas pripažino, kad yra skolingas kreditorei 5 999,80 Eur sumą. Taikos sutartimi kreditorė ir skolininkas sutarė skolą padalinti į tris dalis. Taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad pažeidus mokėjimo terminus, laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję ir skolininkė 2 punkte nurodytas sumas privalo sumokėti kreditorei nedelsiant.

16. 2020 m. kovo 31 d. kreditorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi skolininkas neįvykdė sutarties sąlygos ir iki 2020 m. kovo 27 d. nepervedė kreditoriui 2 000 Eur.

17. Apeliantas nurodo, kad tam, kad pareiškėja galėtų prašyti sumokėti visą sumą iš karto skolininkas turi pažeisti visų trijų mokėjimų terminus.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepagrindė, kad kuri nors iš sąlygų jo būtų buvusi suprasta netinkamai ar negalėtų būti vykdoma, todėl sprendžia, kad taikos sutarties 4 punktas yra aiškus ir suprantamas t. y. skolininkui pažeidus bent vieną mokėjimą, laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję.

19. Be to iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys bendradarbiavo ir faktūros apmokėjimui buvo išrašytos dar 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Darytina išvada, kad skolininkas jau daugiau nei pusantrų metų nevykdo savo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi.

20. Apeliantas nurodo, kad dėl koronavirusinės infekcijos buvo paskelbtas karantinas ir tai neigiamai įtakojo ne tik skolininko bet ir didžiosios dalies Lietuvos įmonių finansinę padėtį.

21. Apeliantas nurodė teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai “ ir kt. v. AB bankas „Snoras “, bylos Nr. 3K-3-268/2012) “. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytų sąlygų visumą, kurioms esant susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos nenugalima jėga.

22. Nagrinėjamu atveju viena iš aplinkybių force majeure aplinkybėms pripažinti yra tada, kai tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti. Teismas pažymi, kad minėta infekcija pasaulyje pradėjo plisti 2019 metais, o 2020 m. kovo 16 d. buvo nustatytas karantino režimas Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2020 m. kovo 13 d., tada, kai informacija apie koronoviruso infekciją buvo išplitusi visame pasaulyje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybes, kad tokia situacija pasieks ir Lietuvą, buvo galima numatyti. Be to iš bylos medžiagos nustatyta, kad skola atsirado 2018 m., todėl skolininkas turėjo pakankamai laiko atsiskaityti su kreditoriumi, bet pareigos nevykdė. Be to vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintomis atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybėms taisyklėmis, pandemija nėra pripažįstama nenugalimos jėgos atveju.

23. Apeliantas prašė pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką.

24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB ,,Achantis LT“ prašė teismo pakeisti Taikos sutarties 2 punkto sąlygų vykdymo tvarką nustatant, kad likusi nesumokėta pinigų suma – 5899,80 Eur, sumokama dalimis tokia tvarka: (1) 2000 Eur – iki 2020 m. gruodžio 31 d.; (2) 2000 Eur – 2021 m. balandžio 1 d.; (3) 1899,80 Eur – iki 2021 m. gruodžio 31 d.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarkos sąlygas teismas pakeičia vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis (CPK 284 str. 1 d.), pagal kurias taikos sutartyje nurodytų mokėtinų sumų mokėjimas gali būti išdėstytas ar atidėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, todėl vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, dėl kokių priežasčių turėtų būti pakeista taikos sutarties vykdymo tvarka, net nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai apie nepalankią epideminę situaciją ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje ir jos sukeltą ekonominę krizę, nesudaro pagrindo pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarkos.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkas pažeidė šalių pasirašytą Taikos sutartį, nes prisiimtos prievolės nevykdė, šis pažeidimas vertintinas esminiu, todėl kreditorė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai skolos sumai. Apeliantai neįrodinėja, kad skolos suma, kuriai išduotas vykdomasis raštas, būtų paskaičiuota netinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas vykdomajame rašte nurodytos sumos pagrįstumo nevertina.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

30. Atsižvelgus į tokią bylos procesinę baigtį, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė