- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-35-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06977-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- J. B., S. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-756-845/2024 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams J. B. ir S. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) bendrija pateikė patikslintą ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo J. B. (buto (duomenys neskelbtini), savininko) 8925,25 Eur skolą, o iš atsakovo S. P. (buto (duomenys neskelbtini), savininko) - 5 701,36 Eur skolą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. B. daugiabučio namo administratoriaus teikiamų sąskaitų neapmoka nuo 2018 m. kovo mėn. ir už paslaugas iki 2023 m. balandžio mėn. buvo skolingas 6484,63 Eur, o 2024 m. rugsėjo 4 d. jo skola sudarė 8925,25 Eur; tuo tarpu atsakovas S. P. sąskaitų neapmoka nuo 2015 m. birželio mėn. ir už paslaugas iki 2023 m. balandžio mėn. buvo skolingas 5144,01 Eur, o 2024 m. rugsėjo 4 d. jo skola sudarė 5 701,36 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ne kartą prašė bendrijos pateikti jo skolos susidarymo pirminius dokumentus, skolos išlaidų išklotinę ir ieškovės sprendimus. Pažymėjo, kad 2017, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metais nevyko jokie (duomenys neskelbtini) bendrijai privalomi metiniai ataskaitiniai susirinkimai, nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos nariams, todėl neaišku, kokios ieškovės bendro ar ne bendro turto remonto, rekonstrukcijos, priežiūros ir eksploatacijos išlaidos yra įtrauktos į prašomą priteisti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos ieškinį atsakovams J. B. ir S. P. dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo J. B. ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos naudai 8355,25 Eur skolos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2024 m. liepos 31 d. pagal sąskaitas faktūras, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8355,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3865,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo S. P. ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos naudai 5 701,36 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2024-07-31 pagal sąskaitas faktūras, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 701,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3865,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų J. B. ir S. P. į valstybės biudžetą 103,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 51,72 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad 2007 m. birželio 14 d. bendrijos susirinkime buvo priimti sprendimai pasirašyti administravimo sutartį su UAB „Namų priežiūros centras“ (šiuo metu UAB „Mano Būstas NPC“), taip pat pasirašyti tiesiogines sutartis su bendrijos paslaugų teikėjais (buitinių atliekų vežėju, liftų techninės priežiūros įmone, avarine ir t.t.), be to, nuspręsta mokesčius patalpų savininkams skirstyti pagal priklausančių patalpų plotą, su 2007 m. liepos mėn. sąskaitomis rinkti vienkartinę kaupiamųjų lėšų įmoką 5 Lt/m2, o vėliau – 0,6 Lt/m2, taip pat sustiprinti valymo paslaugų kontrolę; tai patvirtina bendrijos pirmininkės informacinio pobūdžio raštas apie 2007 m. birželio 14 d. organizuojamą patalpų savininkų susirinkimą dėl bendrijos veiklos ir kitų klausimų, taip pat 2007 m. birželio 14 d. Bendrijos susirinkimo protokolas ir susirinkimo dalyvių sąrašas. Bendrija, įgyvendindama 2007 m. birželio 14 d. susirinkime priimtus sprendimus, 2007 m. liepos 1 d. sudarė Administravimo paslaugų sutartį su Administratoriumi - UAB „Namų priežiūros centras“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mano Būstas NPC“), kuria administratorius įsipareigojo rengti sutartis su bendrijai paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, administruoti šias sutartis, kontroliuoti jų vykdymo savalaikiškumą ir kokybę, pagal paslaugas teikiančių bendrovių pateiktas sąskaitas skaičiuoti pastato patalpų savininkams mokesčius už pastato priežiūros, administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas ir kt. Taip pat teismas nustatė, kad Priedu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Administravimo paslaugų sutarties, bendrija ir administratorius sulygo dėl administravimo paslaugos ir jos kainos, elektros ūkio priežiūros ir jos kainos, patalpų valymo ir teritorijos priežiūros bei jų kainos, remonto, rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbų bei jų kainų; Priedu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrija ir administratorius susitarė dėl namo administravimo ir priežiūros mokesčių skirstymo tvarkos pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką.
6. Teismas nustatė, kad administratorius vykdė savo sutartinius įsipareigojimus - apskaičiuodavo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams mokėtinus mokesčius už paslaugas ir pateikdavo jiems sąskaitas - faktūras atsiskaitymui už administravimą, bendro naudojimo patalpų valymą, bendrąją elektrą, elektros ūkio priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, lifto techninę priežiūrą, šalto vandens abonentinį mokestį, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, šiukšlių išvežimą, vandenį bendroms reikmėms ir pan. Teismas sprendė, kad tai patvirtina byloje esančios laikotarpiu nuo 2018-03-31 iki 2024-07-31 išrašytos sąskaitos faktūros atsakovui J. B. ir sąskaitos, išrašytos atsakovui S. P. laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2024-07-31. Be to, teismas nurodė, kad byloje esančios skolų valdymo ataskaitos lentelės ir administratoriaus išrašytos atsakovams sąskaitos liudija, kad atsakovas J. B. administratoriaus teikiamų sąskaitų neapmoka nuo 2018 m. kovo mėn. ir už paslaugas 2024 m. rugsėjo 4 dienai jo skola bendrijai sudaro 8925,25 Eur; tuo tarpu atsakovas S. P. sąskaitų neapmoka nuo 2015 m. birželio mėn. ir jo skola bendrijai 2024 m. rugsėjo 4 dienai sudaro - 5 701,36 Eur.
7. Teismas sprendė, kad atsakovui J. B. kaip namo Vilniuje bendraturčiui kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas: už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad skola bendrijai sudaro 8925,25 Eur; atsižvelgė į tai, kad atsakovas prieš teismo posėdį 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui įrodymus, jog apmokėjo 570 Eur už vandenį, todėl teismas šia suma mažino skolą ir iš jo priteisė 8355,25 Eur. Iš atsakovo S. P. (buto (duomenys neskelbtini), savininko) teismas priteisė 5 701,36 Eur skolą už suteiktas paslaugas.
8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad atsakovas J. B. dalį skolos ieškovei sumokėjo jau po ieškinio pareiškimo, t. y. nagrinėjant bylą teisme. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas ieškovės naudai priteisintų bylinėjimosi išlaidų nemažino ir priteisė jai lygiomis dalimis iš atsakovų jos patirtą 262,00 Eur žyminį mokestį ir 7468,06 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos patirtų išlaidų faktą ir dydį. Teismo vertinimu, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jog nagrinėjimo trukmę (beveik 1 metai ir 4 mėnesiai), į atsakovo elgesį (teikė eilę procesinių prašymų), be to, prašomos priteisti išlaidos atitinka patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priteisė Bendrijai iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas išlaidas: iš J. B. 3734,03 Eur už advokato teisines paslaugas ir 131,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 3865,03 Eur; taip pat priteisė Bendrijai iš atsakovo S. P. 3865,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-756-845/2024 dalį, kuria priteista iš atsakovo J. B. ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos naudai 3 865,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisti J. B. iš ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. ieškovės procesinis elgesys laikytinas netinkamu, nes įrodymų neteikimo, pavėluoto teikimo ir informacijos neteikimo laiku atsakovui ir teismui aplinkybės patvirtina ieškovės elgesio netinkamumą. Ieškovė pateikė ieškinį 2023 m. gegužės 11 d., sąskaitas - faktūras ir sutartį su administratore (UAB „Namų priežiūros centras“ dabartinis pavadinimas – UAB „Mano Būstas NPC“), bet visaip delsė pateikti ieškovės išlaidų ir pajamų dokumentus bei metinės atskaitomybės dokumentus atsakovui ir teismui, kol teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria įpareigojo bendriją iki 2024 m. sausio 5 d. pateikti bendrijos apskaitos duomenis pagal galimybę, kas yra turima.
10.2. Nuo ieškinio pateikimo iki teismo nustatyto termino praėjo 239 dienos dokumentams pateikti, nors pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau - DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 7 dalį bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Apeliantas atkreipė teismo dėmesį, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalis nesuponuoja jokios atsakovo pareigos reikšti priešieškinį ir atsakovas yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą t .y. ginčyti sąskaitas - faktūras ir jų paskaičiavimus ar teikti priešieškinį po 2024 m. sausio 5 d. informacijos gavimo. Dėl tokio ieškovės elgesio ginčas dėl 8355,25 Eur sąskaitų padidėjo nepagrįstomis 3865,03 Eur (46% sumos) bylinėjimosi išlaidomis, kurios susidarė dėl netinkamo ieškovės elgesio, tačiau buvo nepagrįstai priteistos iš atsakovo.
10.3. Ieškovė taip ir nepateikė metinės atskaitomybės dokumentų už 2017-2023 metus, kurie būtų pasirašyti, o viso proceso metu ieškovės pirmininkas M. D. teismui ir atsakovui aiškino, kad metinės atskaitomybės dokumentų pasirašyti nebūtina ir neprivaloma, pakanka nepasirašyto Excel failo, kurio neturi pasirašyti nei finansininkas (UAB „Mano Būstas NPC“ darbuotojas), nei bendrijos pirmininkas, o toks procesinis elgesys yra netinkamas. Apeliantas nurodė, kad net visuotiniam bendrijos narių susirinkimui M. D. pateikė nepasirašytas metines atskaitomybes ir atsisakė jas pasirašyti 2024 m. balandžio 26 d. prieš prasidedant susirinkimui, kai atsakovas to pareikalavo.
10.4. Pirmosios instancijos teismui ieškovė proceso metu nepateikė jokių įrodymų, kad administratorė tinkamai vedė ieškovės buhalterinę apskaitą (Sutarties 2.1.11 p.) laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2023-12-31, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad bendrijos administratorė būtų atsakovui ar ieškovei laiku ar pavėluotai pateikusi bendrijos buhalterinės apskaitos vedimo dokumentus 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metų Finansinės atskaitomybės dokumentus (finansinę atskaitomybę, aiškinamąjį raštą, metinį pranešimą (veiklos ataskaitą).
10.5. 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metais nevyko jokie (duomenys neskelbtini) bendrijai privalomi metiniai ataskaitiniai susirinkimai, nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos (duomenys neskelbtini) narių susirinkimui, (duomenys neskelbtini) bendrijai, todėl neaišku kokiu pagrindu pirmos instancijos teismas rėmėsi, teigdamas, kad paslaugos buvo suteiktos.
10.6. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, prieigą prie (duomenys neskelbtini) informacijos apie išlaidas ir pajamas atsakovas gavo ir revizorė D. I. 2023 m. pradėjo revizijas tik po to, kai atsakovas pateikė ieškinį bendrijai dėl informacijos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024. Teismo priimtas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje e2-6257-1040/2024 patvirtina, kad ieškovė 6 metus nerengė kasmetinių ataskaitinių susirinkimų ir neteikė teisėtai prašomos informacijos atsakovui, kurios pagrįstų išrašomas sąskaitas – faktūras.
Žemesnės instancijos teismas
10.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, be to, teismas nurodė, kad J. B. turėjo reikšti priešieškinį, o ne tiesiog ginčyti sąskaitų - faktūrų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 15 d. išaiškinimas, kad daugiabučių butų savininkai (kaip J. B.) turėtų reikšti priešieškinius, jeigu ginčija daugiabučio sąskaitas - faktūras yra nepagrįstas. Toks pirmos instancijos teismo aiškinimas nepagrįstas jokia CPK ar įstatymo norma.
10.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas šioje byloje galėjo reikšti priešieškinį, nors J. B. jau 2022 m. kovo 8 d. buvo pareiškęs ieškinį bendrijai dėl informacijos pateikimo, kurį teismas nagrinėjo 2,5 metų iki 2024 m. rugsėjo 30 d., todėl teismo motyvas, kad atsakovas šioje byloje priešieškiniu neginčijo ieškovės bendrijos 2023 m. rugsėjo 27 d. priimtų sprendimų, kuri tik po 6 metų t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. patvirtino kasmetinės 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metinės atskaitomybės dokumentus (be parašų), tik nepagrįstai pateisino ieškovo nesąžiningą procesinį elgesį.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) bendrija prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisykle.
11.2. Sprendimas byloje buvo priimtas bendrijos naudai ir atsakovas paties sprendimo iš esmės neginčija, pagrindinė ir vienintelė ginčo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis – nuolatinis ir ilgalaikis atsakovo vengimas atsiskaityti su bendrija pagal jam išrašytas sąskaitas, dėl ko bendrija buvo priversta kreiptis į teismą ir pradėti šią bylą. Be to, net ir manydamas, kad jam trūksta informacijos bendrijos išrašytose sąskaitose nurodytoms sumoms pagrįsti, atsakovas neturėjo teisės sustabdyti ar nevykdyti mokėjimų pagal jas. Juolab, kad atsakovas net ir byloje nereiškė prieštaravimų ar abejonių dėl visų sąskaitose nurodytų sumų.
11.3. Atsakovo prašymas suteikti informaciją bendrijoje buvo gautas 2023 m. sausio 12 d. Nuo šio momento atsakovui buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su visa informacija apie bendriją, tačiau tai nepaskatino atsakovo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal bendrijos išrašytas sąskaitas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo (išskyrus 570 Eur už vandenį, apie kurių sumokėjimą bylą nagrinėjantis teismas buvo informuotas 2024 m. rugsėjo 5 d.). Ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2023 m. gegužės 12 d.
11.4. Atsakovui buvo siūloma apsilankyti buhalterinę apskaitą vedančios įmonės UAB „Mano Būstas NPC“ patalpose ir susipažinti su visais Bendrijos dokumentais (kuria atsakovas pasinaudojo 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. sausio 17 d.), informacija atsakovui buvo nuosekliai teikiama ir nagrinėjamoje byloje. Tačiau atsakovas vis tiek vengė atsiskaityti, pvz., po paskutinio apsilankymo UAB „Mano Būstas NPC“ 2024 m. sausio 17 d. bylinėjimasis buvo tęsiamas dar devynis mėnesius - iki teismo sprendimo priėmimo 2024 m. spalio 15 d.
11.5. Aplinkybės, kad apeliantui yra netinkama bendrijos finansinį auditą atlikusios auditorės kvalifikacija, bendrijos buhalterinės apskaitos būklė ar kokybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad bendrijos procesinis elgesys buvo netinkamas ir pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
11.6. Atsakovas savo apeliaciniame skunde daro nuorodas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024 dėl informacijos pateikimo. Šiuo aspektu ieškovė pažymėjo, kad: a) minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes trys byloje dalyvaujantys asmenys – bendrija, J. B. ir UAB „Mano Būstas NPC“ – pateikė apeliacinius skundus; b) byloje J. B. pareikštas patikslintas ieškinys dėl informacijos pateikimo buvo atmestas; c) teismas pripažino, kad dalis J. B. reikalavimų pagal pradinį ieškinį buvo patenkinti bylos eigoje, tačiau tai kaip tik patvirtina, kad informacija J. B. buvo teikiama (o bendrija tiek byloje, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai teigė, kad teisminio proceso apskritai galėjo būti išvengta, jeigu J. B. būtų laiku kreipęsis į naujai išrinktą bendrijos pirmininką).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
4. Nagrinėjamu atveju ginčijamas bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-756-845/2024 dalį, kuria iš atsakovo J. B. ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos naudai priteista 3865,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).
8. Apeliantas J. B. nesutikimą su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis motyvuoja ieškovės netinkamu procesiniu elgesiu. Apelianto teigimu, ieškovė vengė teikti įrodymus byloje ar juos teikė pavėluotai, be to, ieškovė atsakovui laiku nesuteikdavo reikiamos informacijos. Apeliantas prašo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš viso nepriteisti. Nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, apeliantas argumentų dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neteikia.
9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-167-684/2023).
10. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas ne tik iš apelianto, bet ir iš kito atsakovo, bylinėjimosi išlaidų dydžio galimas pasikeitimas gali turėti įtakos ir teismo sprendimo daliai, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš apeliacinio skundo neteikusio atsakovo S. P., todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pasinaudodamas įstatymo suteikta teise išeiti už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl atsakovo S. P. atžvilgiu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
11. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims 2024 m. sausio 13 d. nutartimi, suteikiant jiems galimybę pateikti savo poziciją.
Dėl ieškovės procesinio elgesio vertinimo, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą
12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Joje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
15. Apeliantas J. B. nesutikimą su priteistomis bylinėjimosi išlaidomies motyvuoja ieškovės netinkamu procesiniu elgesiu. Apelianto teigimu, ieškovė vengė teikti įrodymus byloje ar juos teikė pavėluotai, be to, ieškovė atsakovui laiku nesuteikdavo reikiamos informacijos. Svarbu pažymėti, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Taigi, konkrečiu atveju nustatytina, ar ieškovės procesinį elgesį galima laikyti nesąžiningu ir ar susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra būtent dėl ieškovės galimai netinkamo procesinio elgesio.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į kelis esminius aspektus. Visų pirma, ginčas byloje kilo dėl skolos priteisimo, kuri susidarė už pastato administravimą, bendro naudojimo patalpų valymą, bendrąją elektrą, elektros ūkio priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, lifto techninę priežiūrą, šalto vandens abonentinį mokestį, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, šiukšlių išvežimą, vandenį bendroms reikmėms ir kt. Taigi, ieškovė teikdama ieškinį suformavo aiškų reikalavimą priteisti susidariusią skolą iš atsakovo bei grindė jį pridedamais rašytiniais įrodymais. Atitinkamai atsakovas J. B. bylos nagrinėjimo metu nors ir nuolat teikė teismui prašymus išreikalauti eilę įrodymų iš ieškovės, tačiau nenurodydavo, ką vienais ar kitais prašomais išreikalauti rašytiniais įrodymais jis ketina įrodinėti, atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekvestionuoja apelianto teisės į informaciją, susijusios su turto administravimu ir pan., tačiau atsakovo prašymus dėl tam tikrų finansinių dokumentų pateikimo vertina išimtinai sprendžiamo klausimo ribose.
17. Antra, byloje esanti informacija patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nevengė teikti įvairių rašytinių įrodymų, kurie susiję su sprendžiamu klausimu, tačiau, pastebėtina, kad atsakovas išimtinai akcentuoja ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymą, neįvertindamas, jog ieškovė netrukdė atsakovui susipažinti su reikalingais duomenimis, bet, priešingai, nurodė, kad duomenys susipažinti prieinami administratorės UAB „Mano Būstas NPC“ patalpose, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sukūrė prieigą internetu, kuria pasinaudojus pasiekiami įvairūs dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apelianto argumentais pažymi, kad tai, jog ieškovė nepateikė visų atsakovės reikalaujamų dokumentų, nepagrindžia ieškovės procesinio nesąžiningumo sprendžiamo ieškinio kontekste. Be to, svarbu pažymėti, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad naujas bendrijos pirmininkas išrinktas 2022 m. rugsėjo 5 d., todėl iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas informacijos su bendrijos veikla siekė gauti iš ankstesnių valdymo organų, tačiau į naujai išrinktą bendrijos pirmininką jis laiku nesikreipė, be to, byloje esančių įrodymų visetas leidžia spręsti, kad ieškovė, atstovaujama 2022 m. rugsėjo 5 d. išrinkto bendrijos pirmininko M. D., nagrinėjamos bylos atveju nevengė ir teikė dokumentus, su kuriais yra susijęs ieškovės reikalavimas.
18. Trečia, atsakovas nurodo, kad jis neturėjo pareigos reikšti priešieškinį ir atsakovas yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodytų gynimosi priemonių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). Kaip minėta, apeliantas ieškovės nesąžiningumą grindžia dokumentų nepateikimu, tačiau svarbu pažymėti, kad atsakovas savo prašymuose pateikti tam tikrus rašytinius įrodymus reiškia nesutikimą su daugeliu priimtų sprendimų, sudarytomis sutartimis ir pan., kurie, kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ginčytini reiškiant priešieškinį, tačiau ieškovas teise teikti priešieškinį nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad daugiabučių namų savininkai turėtų reikšti priešieškinius, jeigu ginčija pateiktas apmokėti sąskaitas – faktūras yra nepagrįstas, nes būtent sąskaitas – faktūras pateikęs ieškovas turėjo įrodyti, kad paslaugos buvo suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, tuo patvirtindamas, kad pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų pakanka spręsti, kad atsakovui J. B., kaip daugiabučio namo bendraturčiui kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas: už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Taigi, ieškovė teikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovo skolos susidarymą, todėl atsakovo lūkestis gauti įvairius su bendrijos veikla, jos valdymu susijusius dokumentus, nepaneigia ieškovės sąžiningumo tiek, kiek tai susiję su skolos atsakovui skaičiavimu. Svarbu pabrėžti, kad apeliacinis skundas dėl ginčo esmės teikiamas nebuvo, todėl apeliacinės instancijos plačiau dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepasisako ir jų nevertina.
19. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė siekė sąžiningai ir tinkamai įgyvendinti procesines teises, nevengė ir teikė rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku, o atsakovas prašydamas pateikti eilę rašytinių įrodymų siekia iš esmės ieškovei perkelti neigiamas pasekmes už jų nepateikimą/vėluotą pateikimą, neįvertindamas rašytinių įrodymų reikalingumo nagrinėjamos bylos kontekste.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio
20. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
21. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, teismui sumokėjo 262 Eur žyminį mokestį ir 7468,06 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1028,50 Eur už ieškinio parengimą (2023 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), 665,50 Eur už atsiliepimo dėl bylos stabdymo parengimą (2023 m. birželio 25 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), 544,50 Eur už atsiliepimo dėl bylos stabdymo parengimą (2023 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), 605,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. spalio 12 d. teismo posėdyje ir už pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), 514,25 Eur už atsiliepimo dėl prieštaravimo bylų sujungimui parengimą ir už ieškinio papildymą (2024 m. vasario 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), 338,80 Eur už atstovavimą 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje (2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 1028,50 Eur už atstovavimą 2024 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, už 2024 m. balandžio 9 d. ieškinio reikalavimų patikslinimo papildymą, už atstovavimą 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje, už 2024 m. gegužės 30 d. ieškinio reikalavimų patikslinimo papildymą, už atstovavimą 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje (2024 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), 2480,50 Eur už atstovavimą 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, už baigiamosios kalbos parengimą ir jos papildymą, už atstovavimą 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje (2024 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendra ieškovės nurodomų patirtų atstovavimo išlaidų suma sudaro 7206,05 Eur; sumokėtas žyminis mokestis byloje sudaro 262,00 Eur. Taigi, bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7468,50 Eur.
24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nes atsakovas J. B. bylos nagrinėjimo metu patenkino dalį ieškinio reikalavimų. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgė į minėtą aplinkybę, todėl bylinėjimosi išlaidų nemažino ir priteisė ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų – po 3865,03 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismui dėl tinkamo bylinėjimosi išlaidų proporcijų paskirstymo, atkreipia dėmesį, kad ieškovė teikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikdama patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą patvirtinančius rašytinius įrodymus: 1) 2024 m. gegužės 30 d. prašymas (DOK-84994); 2) 2024 m. rugsėjo 26 d. prašymas (DOK-143404). Kartu su 2024 m. gegužės 30 d. pateiktu prašymu pateikta PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad ieškovė į pateiktų teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų visumą įtrauktas ir sumokėtas 262,00 Eur žyminis mokestis, todėl atitinkamai ieškovė 2024 m. rugsėjo 26 d. bylinėjimosi išlaidų sumą apibendrinančiame prašyme pateikė teismui prašymą iš atsakovų priteisti po 3734,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovės nurodoma suma yra skaičiuota apimant tiek sumokėto žyminio mokesčio dalį, tiek patirtas atstovavimo išlaidas. Visgi, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 262,00 Eur žyminis mokestis ir 7468,06 Eur atstovavimo išlaidos ir atitinkamai priteisdamas po 3865,03 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo, du kartus priteisė sumokėtą ieškovės žyminį mokestį ((262,00 + 7468,06))/2 =3865,03).
Žemesnės instancijos teismas
25. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – sudaro 2,5, už dubliką, tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiai).
26. Vertinant atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat svarbu įvertinti pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, patvirtinančius atstovavimo išlaidų susidarymo visumą. Nagrinėjamu atveju nustatyti šie toliau nurodomi aspektai.
27. Pirma, 2023 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė patyrė 850,00 Eur + PVM, iš viso 1028,50 Eur, advokato teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą. Pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis už ieškinio parengimą tuo laikotarpiu – 4750,75 Eur, todėl darytina išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą nagrinėjamu atveju neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl 1028,50 Eur laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis bylinėjimosi išlaidomis.
28. Antra, ieškovė nurodo patyrusi 550,00 Eur + PVM (2023 m. birželio 25 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 665,50 Eur, 450,00 Eur (2023 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 544,50 Eur, už atsiliepimo dėl bylos stabdymo parengimą, 275,00 Eur (2024 m. vasario 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 332,75 Eur už atsiliepimo dėl prieštaravimo bylų sujungimui parengimą. Pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimo dėl bylos stabdymo parengimą – 760,12 Eur vertinant pagal 2023 m. birželio mėn. galiojusį indeksą, 783,12 Eur – pagal rugpjūčio mėn. galiojusį indeksą ir atitinkamai 807,28 Eur pagal 2024 m. vasario mėn. galiojusį indeksą, todėl darytina išvada, kad prašomos priteisti minėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl 1542,75 Eur (665,50 Eur + 544,50 Eur + 332,75 Eur) laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis bylinėjimosi išlaidomis.
29. Trečia, už atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovė nurodo patyrusi 1830,00 Eur + PVM, iš viso 2214,30 Eur. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme 2023 m. spalio 12 d. vyko parengiamasis teismo posėdis (truko iki 1 val.), 2023 m. lapkričio 30 d. vyko parengiamasis teismo posėdis (iki 1 val.), 2024 m. balandžio 9 d. vyko parengiamasis teismo posėdis (truko iki 1 val.), 2024 m. gegužės 30 d. vyko parengiamasis teismo posėdis (pereita į teismo posėdį, truko 3 val.), 2024 m. rugsėjo 5 d. (truko 7 val.), 2024 m. rugsėjo 26 d. (truko beveik 3 val.). Maksimalus galimas priteisti atstovavimo išlaidų dalyvaujant teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijas sudaro 3405,14 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas, kad ieškovė už atstovavimą 2024 m. vasario 18 d. teismo posėdyje sumokėjo 150,00 Eur + PVM, iš viso 181,50 Eur. Visgi, pastebėtina, kad 2024 m. vasario 18 d. teismo posėdis pirmosios instancijos teisme nebuvo numatytas, o 2024 m. vasario 15 d. numatytas teismo posėdis nevyko, siekiant išspręsti klausimą dėl bylos stabdymo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Taigi, apibendrinant minėtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstos yra 2032,80 Eur (2214,30 Eur – 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose.
30. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atstovavimo teismo posėdžiuose bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, kartu atsižvelgia ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą – 1300,00 Eur + PVM, iš viso 1573,00 Eur. Bylinėjimosi išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą viršija maksimalų numatytą dydį Rekomendacijose (8.16 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas jas mažina iki 864 Eur. Taigi, su atstovavimu nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose pagrįstomis laikytinos 2896,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (2214,30 Eur – 181,50 Eur + 864 Eur).
31. Ketvirta, ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino 4 kartus, todėl susidarė 700 Eur + PVM, iš viso 847 Eur bylinėjimosi išlaidos (150 Eur + 150 Eur + 150 Eur + 250 Eur). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes už vieną ieškinio patikslinimą maksimali galima priteisti suma sudaro 800 Eur, todėl darytina išvada, kad už visus byloje pateiktus ieškinio patikslinimus 847 Eur suma yra pagrįsta, todėl priteistina ieškovei.
32. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstomis laikytinos 6315,05 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1028,50 Eur + 1542,75 Eur +2896,80 Eur + 847 Eur) ir 262 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 6577,05 Eur. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje teikė atsakovas J. B., tačiau apeliacinės instancijos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi informavo byloje dalyvaujančias šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas. Apibendrinant darytina išvada, kad atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus yra pagrindas ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį mažinti iš abiejų atsakovų J. B. ir S. P. ir iš jų ieškovei lygiomis dalimis priteisti po 3288,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų J. B. ir S. P. priteisimo pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 3288,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
35. Apeliantas nurodo, kad už apeliacinio skundo parengimą pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė 541,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 968 Eur (2024 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), už rašytinių paaiškinimų dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo – 302,50 Eur (2025 m. sausio 21 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso – 1270,50 Eur.
36. Apeliacinį skundą tenkinus 14,92 procentais, apeliantui iš ieškovės priteistina 80,76 Eur, ieškovei iš apelianto priteistina 1080,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus vienarūšių įskaitymą iš apelianto ieškovei priteistina 1000,18 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovų J. B. ir S. P. lygiomis dalimis po 3288,52 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) bendrijai iš atsakovo J. B. 1000,18 Eur (vieną tūkstantį eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.