- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-745-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02044-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei firmai „VITI“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Alytaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) firmos „VITI“ 638 093,46 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad viešo konkurso būdu su atsakove 2011 m. liepos 11 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. SR-1007/0424-J-2716 (toliau – ir Sutartis) dėl buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos – objekto – pramonės zonos (duomenys neskelbtini), kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo. Bendra Sutarties kaina – 7 376 226,43 Lt (2 136 302,84 Eur), iš jų 60 500 Lt – už darbo projekto su sąnaudų kiekių žiniaraščiais parengimą bei 7 315 726,43 Lt – už statybos darbus. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė darbus atliks per 8 mėnesius (terminas pagal Sutartį galėjo būti pratęstas). Vykdant Sutartį techninis prižiūrėtojas ne kartą reiškė raštiškas pretenzijas atsakovei dėl darbų kokybės, darbo projekto tinkamumo, nesavalaikio darbų atlikimo, atsakovė darbų neatliko ir per papildomą terminą. Ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2013 m. liepos 2 d. Atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti 1 208 531,70 Lt skolą už atliktus darbus pagal sutartį, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016 AB firmos „VITI“ ieškinį tenkino iš dalies, reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė, o ieškinio dalį dėl skolos priteisimo tenkino. Pagal Sutartį savivaldybė atsakovei iš viso už atliktus darbus sumokėjo 1 347 568,71 Eur ir siekdama neprarasti Europos Sąjungos teikiamos paramos po sutarties nutraukimo su atsakove paskelbė naują viešąjį konkursą atsakovės neatliktiems darbams užbaigti.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko Sutartis buvo nutraukta ir savivaldybė buvo priversta sudaryti naujas rangos sutartis, kurių pagrindu pilnai buvo atlikti rangos darbai. Dėl atsakovės veiksmų savivaldybė patyrė 638 093,46 Eur dydžio nuostolius dėl pabrangusių statybos darbų. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, visi darbai, numatyti Sutartyje, būtų atlikti už joje sutartą 7 376 226,43 Lt (2 136 302,84 Eur) kainą, tačiau Sutartį nutraukus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir pasitelkus naują rangovę, kuriai savivaldybė už darbus sumokėjo daugiau nei būtų mokėjusi atsakovei; naujoji rangovė atliko ne papildomus darbus, o baigė vykdyti neatliktus darbus, kurių pagal Sutartį neįvykdė atsakovė. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimu yra konstatuota, kad atsakovė neatliko darbų už 2 506 369,98 Lt be PVM arba 3 032 707,68 Lt su PVM, tai sudaro 878 332,86 Eur. Bendra Sutartimi su atsakove sutartų darbų vertė buvo 7 376 226,43 Lt (2 136 302,84 Eur), todėl atsakovės neatliktų darbų vertė pagal Sutartį sudarė apie 41 proc. nuo visos sutarties kainos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad vykdydama Sutartį, atliko apie 80 procentų visų sutartyje numatytų darbų; už šiuos darbus jai buvo sumokėta 1 347 568,71 Eur, tačiau likusiems (20 proc.) darbams ieškovė pasisamdė kitą rangovę UAB „Alkesta“ bei jai sumokėjo 1 426 827,59 Eur sumą. Vadinasi, ieškovė sumokėjo didesnę rangos darbų kainą apie 1/5 dalį darbų atlikusiai UAB „Alkesta“, nei apie 4/5 dalis darbų atlikusiai AB firmai „VITI“. UAB „Alkesta“ didžiąja dalimi atliko papildomus rangos darbus, numatytus šalių pasirašytoje sutartyje. Be to, didesnes išlaidas rangos darbams sąlygojo pačios ieškovės veiksmai (neveikimas) ir kitos aplinkybės. Ieškovės savivaldybės veiksmai pasirenkant brangesnį rangovą, neefektyviai organizuojant viešųjų pirkimų procedūras nulėmė didesnes išlaidas, todėl atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina. 2015 m. rugsėjo 21 d. Statybos darbų sutartis Nr. SR-1410(3.9.)) ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė iš UAB „Alkesta“ pirko papildomus, 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartyje Nr. SR-1007 nenumatytus, rangos darbus, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už darbus, atliktus pagal 2015 m. rugsėjo 21 d. statybos darbų sutartį Nr. SR-1410(3.9.). Pagal objekto lokalines sąmatas kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovės atlikti ir ieškovės bei teismo pripažinti darbų kiekiai, kurie sutampa su techniniame darbo projekte numatytais privalomais darbų kiekiais, yra nurodyti UAB „Alkesta“ sutarties objekte ir lokalinėse sąmatose. Ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei, kadangi savivaldybė naudojo ne nuosavas, bet Europos Sąjungos skirtas lėšas. Tuo atveju, jei rangos darbai būtų nupirkti pigiau, ieškovė būtų privalėjusi grąžinti nepanaudotas Europos Sąjungos paramos lėšas. Atsakovė nepadarė žalos ieškovei, kadangi ieškovė neturi teisės pasilikti sutaupytų paramos lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei AB firmai „VITI“ 5 150,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016 nustatytais faktais, turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
7. Teismas vertino, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2011 m. liepos 11 d. sudarytos statybos darbų rangos sutarties kaina buvo 7 376 226,43 Lt arba 2 136 302,84 Eur (su PVM); ieškovė (užsakovė) iš viso atsakovei (rangovei) sumokėjo 1 347 568,71 Eur už atliktus statybos darbus. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. SR-1049 su UAB „Alkesta“ (rangove) dėl pramoninės zonos (duomenys neskelbtini) kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo statybos darbų atlikimo, bendra rangovės atliekamų statybos darbų kaina – 3 563 680,09 Lt, tai sudaro 1 032 113,09 Eur; ieškovė 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarė statybos darbų sutartį su UAB „Alkesta“ (rangovė) dėl pramoninės zonos (duomenys neskelbtini) kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo papildomų statybos darbų atlikimo, bendra rangovės atliekamų papildomų statybos darbų kaina buvo nustatyta 394 714,50 Eur.
8. Siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paskyrė byloje statybos ekspertizę ir 2019 m. liepos 4 d. nutartimi papildomą ekspertizę, paaiškėjus, kad ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje yra klaidų.
9. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 22 d. papildomos ekspertizės aktas; atsakovei sutikus su eksperto išvada, o ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) leistinais įrodymais ekspertės išvadų nepaneigus, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 638 093,46 Eur žalos atlyginimą nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi byloje nenustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
10. Teismo vertinimu, civilinė atsakomybė atsakovei galėtų kilti dėl statybos darbų rangos sutarties pažeidimo, atsakovei tinkamai ir laiku neįvykdžius sutarties numatytais terminais ir sąlygomis. Turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016 buvo konstatuoti atsakovės sutarties pažeidimai, o vienašalis užsakovės (ieškovės) rangos sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą vykdant sutartį.
11. Teismas vertino, kad atsakovės kaltė preziumuojama, nėra paneigta. Tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje turi įrodyti ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – nuostolius (žalą) (faktą ir dydį) bei priežastinį ryšį.
12. Teismas vertino, kad ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą, reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo, žalą įvardija kaip darbų pabrangimą arba piniginės prievolės galutinį rezultatą. Teismas vertino, kad ieškovės naujajai rangovei UAB „Alkesta“ sumokėtos sumos negali būti laikoma jos patirta žala dėl atsakovės 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutarties pažeidimo, konstatuoto įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016.
13. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad pagal sutartis su UAB „Alkesta“ atlikti ir apmokėti darbai buvo atsakovės AB firmos „VITI“ kaltų veiksmų pasekmė. Rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovė atsiskaitė už pabaigtus ir kokybiškai atliktus atsakovės statybos darbus pagal sutartį bendrai 1 347 568,71 Eur sumai, atsakovės neatliktų darbų vertė, kurią atsakovei pažeidus sutartį atliko naujoji rangovė UAB „Alkesta“, ekspertizės akte įvertinti 614 206,92 Eur suma (be PVM). Taigi dėl atsakovės 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutarties pažeidimo ieškovės užsakyti ir UAB „Alkesta“ atlikti darbai neviršijo ginčo šalių 2011 m. sutartyje sutartos 2 136 302,84 Eur bendros darbų kainos (1 347 568,71 Eur + 614 206,92 Eur = 1 961 775,63 Eur), o papildomai ieškovės užsakyti ir UAB „Alkesta“ atlikti darbai ar trečiųjų asmenų sugadinti atsakovės atlikti darbai (važiuojant sunkiu transportu) negali būti laikomi ieškovės dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų patirta žala. Vertino, kad ieškovė neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė atlikto neteisėtus veiksmus dėl netinkamo ir nesavalaikio Sutarties vykdymo, tai sąlygojo Sutarties nutraukimą. Šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016.
14.2. Atsakovės neteisėti veiksmai (tinkamai ir laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį) lėmė, kad :
14.2.1. atsakovė neatliko ne mažiau kaip 41 procento visų rangos darbų, kurių vertė pagal Sutarties įkainius sudarė ne mažiau kaip 878 332,86 Eur. Ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016;
14.2.2. ieškovė buvo priversta projekto tinkamam užbaigimui – darbams, kurių atsakovė neatliko, skelbti naują konkursą, kurį laimėjo rangovė UAB „Alkesta“;
14.2.3. sudarius nutrauktą Sutartį pakeičiančią sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalis), kuri buvo tapati pradinei sutarčiai, bendra atliktų darbų vertė išaugo. Ieškovės nuostolius sudaro darbų pabrangimas 638 093,46 Eur sumai.
14.3. Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.258 straipsnio 5 dalies normas. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos: pradinė Sutartis nutraukta nukentėjusios šalies (ieškovės); Sutartis nutraukta dėl kitos šalies (atsakovės) padaryto pažeidimo (neįvykdymo); nukentėjusi šalis (ieškovė) sudarė pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu (UAB „Alkesta“); pakeičiančios sutarties pagrindu naujoji rangovė atliko atsakovės nebaigtus darbus; pakeičianti sutartis buvo sudaryta per protingą terminą; pakeičiančios sutarties objektas ir pradinės sutarties objektas yra tapatūs – pramonės zonos (duomenys neskelbtini), kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo statybos darbų atlikimas pagal ieškovės pateiktą techninį projektą, kuris buvo pirkimų sąlygų sudėtinė dalis.
14.4. Teismas sprendime suabsoliutino Ekspertizės akto išvadas, nors šis dokumentas buvo su trūkumais ir klaidomis. Vilniaus apygardos teismas visiškai ignoravo bei paneigė Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes, kurios turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teismas nevertino aplinkybių, kad darbo projektą parengė atsakovė, šis dokumentas buvo su trūkumais, tai lėmė ne tik atsakovės atliktų darbų defektus, bet ir kitų techninių dokumentų korekcijas, kurias privalėjo atlikti naujoji rangovė, o taip pat ji turėjo parengti naują darbo projektą.
14.5. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys – jeigu atsakovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, parengusi kokybišką darbo projektą bei atlikusi rangos darbus be defektų, visi darbai būtų atlikti už sutartą 2 136 302,84 Eur sumą. To nepadarius, ieškovė privalėjo darbų pabaigimui pasitelkti naują rangovę, kuriai ieškovė už darbus sumokėjo daugiau nei būtų mokėjusi atsakovei.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB firma „VITI“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
15.1. Teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu; teismo ekspertizė yra atlikta itin išsamiai ir objektyviai vertinant bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo ekspertizė buvo paskirta ieškovės prašymu, parenkant ieškovės nurodytą eksperto kandidatūrą; teismo ekspertė ištaisė ekspertizės akte paliktas rašymo apsirikimo klaidas, ieškovė nekėlė klausimo dėl ekspertizės akto netinkamumo; teismo ekspertė detaliai nustatė (pagal atliktų rangos darbų rūšis), kokius AB firmos „VITI“ neatliktus darbus atliko UAB „Alkesta“ ir kokiomis kainomis; nustatė sumą, už kurią UAB „Alkesta“ atliko AB firma „VITI“ neatliktus darbus, nustatyta suma mažesnė nei suma, nuo kurios galėtų būti skaičiuojama žala. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad ekspertizės akte nustatyta 614 206,92 Eur suma, už kurią UAB „Alkesta“ atliko AB firmos „VITI“ neatliktus darbus, būtų didesnė.
15.2. AB firmos „VITI“ atlikti rangos darbai buvo „aktuojami“ du kartus – tiek AB firmos „VITI“, tiek UAB „Alkesta“ aktuose. Taip pat yra tikimybė, kad UAB „Alkesta“ tiesiog atliko didesnius rangos darbų kiekius, nei numatyta techniniame darbo projekte, už kurių atlikimą AB firma „VITI“ taip pat neturėtų atsakyti. AB firma „VITI“ negali atsakyti už rangos darbų pabrangimą (rangos darbų kainos UAB „Alkesta“ sumokėjimą), kadangi: naujoji rangovė UAB „Alkesta“ vykdė rangos darbus pagal pakeistą darbo projektą, kuris keitė AB firmos „VITI“ vykdytų darbų techninį projektą (buvo numatyti nauji rangos darbai, kurie nebuvo numatyti pirminėje Sutartyje); ekspertė aptiko dvigubo aktavimo atvejų (kai tie patys AB firmos „VITI“ atlikti darbai buvo įrašyti UAB „Alkesta“ aktuose); nustatyta, kad ieškovė už tuos pačius darbus UAB „Alkesta“ mokėjo du kartus, kadangi tie patys darbai buvo numatyti 2014 m. rugsėjo 23 d. statybos darbų sutartyje Nr. SR-1049 bei 2015 m. rugsėjo 21 d. statybos darbų sutartyje Nr. SR-1410(3.9); rangos darbai pabrango, kadangi UAB „Alkesta“ dėl projektinių sprendinių keitimo perdarinėjo AB firmos „VITI“ atliktus darbus; rangos darbai pabrango, kadangi UAB „Alkesta“ perdarė dalį AB firmos „VITI“ atliktų darbų, nes atlikti darbai buvo sugadinti dėl sunkiasvorių mašinų judėjimo ir pan.
15.3. Byloje atlikta teismo ekspertizė paneigė ieškovės poziciją, kad UAB „Alkesta“ visa apimtimi vykdė AB firmos „VITI“ neatliktus darbus, t. y. ieškovė nėra patyrusi žalos; kainos padidėjimą nulėmė ne tai, jog UAB „Alkesta“ AB firmos „VITI“ neatliktus darbus atliko brangiau, o kitos aplinkybės.
15.4. Ieškovės lūkestis, jog rangos darbai privalėjo būti atlikti už 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartyje Nr. SR-1007/0424-J-271 numatytą kainą, yra nepagrįstas. Tokia prielaida galėtų būti teisinga tik tuo atveju, jei rangos darbų vykdymo procese būtų nekeičiama projektinė dokumentacija, nebūtų nenumatytų darbų poreikis bei nebūtų keičiami rangos darbų kiekiai, kiti sprendiniai. Todėl rangos darbų kainos padidėjimas dėl nenumatytų papildomų darbų buvo neišvengiamas.
15.5. Ieškovės ir UAB „Alkesta“ sudarytos sutartys tik iš dalies apėmė AB firmos „VITI“ nebaigtų darbų vykdymą: nors objekto pavadinimas nebuvo pakeistas, tačiau UAB „Alkesta“ vykdė kitokios apimties, kitokių techninių savybių rangos darbus, kurių nebuvo įsipareigojusi atlikti AB firma „VITI“; projektinių sprendinių keitimas buvo planuojamas dar prieš UAB „Alkesta“ vykdytų darbų pradžią, kadangi ieškovė organizavo viešąjį pirkimą siekiant nupirkti ne tik statybos rangos darbus, bet ir naują darbo projektą. Todėl ieškovės ir UAB „Alkesta“ pasirašyta rangos darbų sutartis gali būti laikoma 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. SR-1007 pakeičiančia sutartimi tik ta apimtimi, kiek UAB „Alkesta“ įvykdė AB firmos „VITI“ nebaigtus darbus.
15.6. Ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą dėl kitų aplinkybių, nes didžiąja dalimi pati nepatyrė išlaidų (2 774 396,30 Eur), reikalingų projekto įgyvendinimo rangos darbams; ieškovė suplanavo faktiškai patirtas išlaidas rangos darbams dar iki AB firmai „VITI“ ir UAB „Alkesta“ pradėjus vykdyti darbus – projektui buvo numatoma skirti 3 334 349,85 Eur, tačiau buvo panaudota mažesnė suma – 3 310 472,96 Eur. Be to, Alytaus miesto savivaldybės administracija neefektyviai organizavo viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu buvo paskelbta laimėtoja UAB „Alkesta“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atmestas ir iš ieškovės atsakovei AB firmos „VITI“ priteista 5 150,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, atsakovė neįvykdė sutarties pilna apimtimi, todėl siekdama įgyvendinti projekto užbaigimą, apeliantė privalėjo skelbti naują viešąjį konkursą atsakovės darbams atlikti ir pasitelkti trečiuosius asmenis – šiuo atveju UAB „Alkesta“. Kadangi pagal sutartis su naująja rangove bendra atliktų darbų, kurie buvo būtini rekonstrukcijai baigti, vertė išaugo, todėl ieškovės nuostolius sudaro darbų pabrangimas 638 093,46 Eur sumai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino Ekspertizės akto išvadas, nors šis dokumentas buvo su trūkumais ir klaidomis. Tuo tarpu, atsakovė su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, kuriame nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė turėtų reikšti UAB „Alkesta“ ir / ar kitiems asmenims, kadangi didesnės rangos darbų kainos sumokėjimą didele apimtimi nulėmė tai, jog UAB „Alkesta“ gavo apmokėjimą už anksčiau AB firmos „VITI“ jau atliktus darbus, taip pat rangovė atliko papildomus darbus; UAB „Alkesta“ už savo atliktus darbus gavo atlygį du kartus (dvigubas aktavimas); ieškovė dėl atsakovės veiksmų nėra patyrusi žalos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad apeliantė Alytaus miesto savivaldybės administracija viešojo konkurso būdu su atsakove 2011 m. liepos 11 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. SR-1007/0424-J-2716 dėl buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos objekto – pramonės zonos (duomenys neskelbtini), kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė darbus atliks per 8 mėnesius (Sutarties 6.1. punktas) nuo Sutarties įsigaliojimo dienos; terminas gali būti pratęstas papildomam 4 mėnesių terminui (Sutarties 6.4. punktas). 2013 m. sausio 15 d. įvykusio pasitarimo metu atsakovė įsipareigojo atlikti pagal Sutartį nebaigtus darbus iki 2013 m. liepos 1 d., tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė: iki 2013 m. liepos 1 d. neištaisė darbo projekto pagal techninio prižiūrėtojo nurodytas pastabas; neatsižvelgė į jo pastabas dėl darbų defektų; neįrengė nuotekų perpumpavimo stočių NS-1, NS-2, NS-3, NS-4, NS-5, NS-6; neatliko elektros montavimo, valdymo, paleidimo-derinimo darbų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Įvertinusi susidariusią situaciją, apeliantė 2013 m. birželio 13 d. raštu Nr. SD-4156(6.18) pranešė atsakovei, kad nuo 2013 m. liepos 2 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. Atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti apeliantės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos 1 208 531,70 Lt skolą už atliktus darbus pagal Sutartį. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016 AB firmos „VITI“ ieškinį dalyje dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu atmetė, o ieškinio dalį dėl skolos priteisimo tenkino; sprendime konstatavo, kad Sutartyje nustatytu terminu AB firma „VITI“ darbų neatliko, todėl Alytaus miesto savivaldybės administracija turėjo pagrįstą pagrindą nutraukti Sutartį vienašališkai, remdamasi Sutarties 12.3.2 punktu.
20. Byloje taip pat nustatyta, kad po Sutarties nutraukimo su atsakove, apeliantė paskelbė naują viešąjį konkursą atsakovės neatliktiems darbams pagal Sutartį pabaigti. 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta statybos darbų sutartis Nr. SR-1049, pagal kurią UAB „Alkesta“ įsipareigojo atlikti pramoninės zonos (duomenys neskelbtini) kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymo statybos darbus. Bendra statybos darbų kaina 3 563 680,09 Lt (1 032 113,09 Eur). 2015 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Alkesta“ buvo pasirašyta statybos darbų sutartis Nr. SR – 1410(3.9) dėl papildomų darbų atlikimo bendrai 394 714,50 Eur sumai. Bendroje sumoje buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato ir Alytaus mėsos kombinato pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos objekto – pramonės zonos (duomenys neskelbtini), kelių infrastruktūros ir komunikacijų sutvarkymas apeliantei kainavo 2 774 396,30 Eur, tuo tarpu, atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi visus darbus atlikti už 7 376 226,43 Lt (2 136 302,84 Eur). Todėl, kaip minėta nutarties 17 punkte, apeliantė padarytą žalą vertina darbų pabrangimo suma 638 093,46 Eur (2 774 396,30 – 2 136 302,84).
Dėl atsakovės atsakomybės sąlygų
21. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
22. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Apeliantės teigimu, Sutartyje nustatytais terminais ir po geranoriško terminų pratęsimo atsakovei neatlikus rangos darbų apeliantė buvo priversta nuo 2013 m. liepos 2 d. vienašališkai nutraukti Sutartį ir turėjo skelbti naują viešąjį konkursą atsakovės nebaigtiems darbams atlikti, dėl ko patyrė prašomus priteisti nuostolius.
24. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad atsakovė Sutartyje nustatytais terminais visų rangos darbų neatliko. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016 konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai dėl netinkamo ir nesavalaikio Sutarties vykdymo, kas sąlygojo Sutarties nutraukimą. Prejudicinę reikšmę turinčioje išnagrinėtoje byloje be kita ko šalių prašymu buvo paskirta statinio projektinės dokumentacijos ir atliktų statybos darbų ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad AB firma „VITI“ atliko ne visus Sutartyje numatytus darbus, dalis atliktų darbų neatitiko kokybės reikalavimų, pagal Aktą Nr. 10 nekokybiškų darbų vertė yra 75 413,38 Lt (su PVM), kitų ekspertizės metu nustatytų defektų vertė, įvertinus aplinkybę, kad ekspertas, norėdamas atsakyti į teismo užduotus klausimus, turėjo įvertinti ir Atliktų darbų aktus nuo Nr. 1 iki Nr. 9, yra 306 054,54 Lt (su PVM). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai dėl netinkamo ir nesavalaikio Sutarties vykdymo, kas sąlygojo Sutarties nutraukimą. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė ankstesnėje byloje įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-413/2016 nustatytomis aplinkybėmis. Tokią atsakovės poziciją paneigia skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje detaliai nurodytos prejudicinę reikšmę turinčioje nurodytoje Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo padarytos išvados.
25. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinė atsakomybė atsakovei galėtų kilti dėl statybos darbų rangos sutarties pažeidimo, atsakovei tinkamai ir laiku neįvykdžius sutarties joje nustatytais terminais ir sąlygomis; kita vertus, konstatavo, kad prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčioje civilinėje byloje Nr.2-429-413/2016 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 7 d. sprendimu buvo konstatuoti atsakovės sutarties pažeidimai, o vienašalis Alytaus miesto savivaldybės administracijos rangos sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu, tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija, kad atsakovės AB firmos „VITI“ kaltė preziumuojama, ir nėra paneigta.
27. Kartu pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti nepakanka nustatyti tik atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltės prezumpciją, tačiau būtina nustatyti ir kitas dvi būtinas sąlygas, t. y. nuostolius (žalą) (faktą ir dydį) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Nagrinėjamu atveju žalą ir priežastinį ryšį turėjo įrodyti apeliantė (ieškovė).
29. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 punktas).
30. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 30 punktas).
31. Nagrinėjamoje byloje siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi paskyrė byloje statybos ekspertizę; 2018 m. lapkričio 9 d. teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 7 d. ekspertizės aktas.
32. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).
33. Teismo posėdžio metu 2019 m. balandžio 25 d. paaiškėjo, kad ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje įsivėlė rašymo klaidų, todėl 2019 m. liepos 4 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl papildomos statybos ekspertizės atlikimo, nutartyje ekspertei pakartotinai buvo suformuluoti klausimai išvadai pateikti. 2019 m. liepos 23 d. į bylą buvo pateiktas 2019 m. liepos 22 d. Papildomos ekspertizės aktas, kuriame duota ekspertės išvada – atsakymai į teismo užduotus klausimus.
34. Apeliantė kvestionuoja teismo ekspertizės aktą, nurodo, kad ekspertizės aktas yra su trūkumais, klaidomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dėl dalies darbų ekspertė apskritai nepateikė išvados, nes tam trūko informacijos bei objektyvių galimybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
35. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo ekspertė ištaisė ekspertizės akte paliktas rašymo apsirikimo klaidas – Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė skirti byloje papildomą statybos ekspertizę, ją paskiriant tai pačiai ekspertei. Teismo ekspertė šioje byloje pateikė 2019 m. liepos 22 d. papildomos ekspertizės aktą, kuriame pašalino skaičiavimo klaidas, kurias ištaisius, ieškovė nekėlė jokių klausimų dėl ekspertizės akto netinkamumo ir neginčijo teismo ekspertės padarytų išvadų. Apeliantė nesutikdama su ekspertizės išvada, iš esmės nenurodo jokių atliktos ekspertizės išvados neaiškumų ar akto neišsamumo, jos nurodyti argumentai vertinami nepagrįstais, kita vertus, ekspertizės akte nustatyti duomenys vertinami su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Be to, teismo ekspertizė buvo paskirta ieškovės prašymu, parenkant ieškovės nurodytą ekspertės kandidatūrą, nors atsakovė ir siūlė kitą ekspertą, kas neduoda pagrindo įtarti, jog byloje atlikta teismo ekspertizė yra neobjektyvi. Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentus, susijusius su ekspertizės akto galimais trūkumais ar klaidomis, atmeta kaip nepagrįstus.
36. Ekspertizės akte detaliai nurodyti AB firmos „VITI“ neatlikti darbai, kuriuos atliko UAB „Alkesta“, ir pateikti neatliktų darbų kainų paskaičiavimai: Papildomos ekspertizės akte skyriuje „Buitinių savitakinių ir slėginių nuotekų tinklai, bitinių nuotekų siurblinė“ pateikiama 6 lentelė; skyriuje „Lietaus nuotekų trasa“ pateikiama 5 lentelė; skyriuje „Gatvės apšvietimas“ pateikiama 4 lentelė; skyriuje „Dangos“ pateikiama 4 lentelė, kuriose nurodoma, kokius AB firmos „VITI“ neatliktus darbus atliko UAB „Alkesta“; skyriuje „Vandentiekis“ pateikiama išvada, kad UAB „Alkesta“ vykdė darbus pagal pakeistus sprendinius, be to, buvo nustatyta, kad iš UAB „Alkesta“ sutarties buvo išbraukti „Lauko lietaus nuotekos (vandentiekio) darbai“. Teismo ekspertė negalėjo pateikti išvados tik dėl kai kurių darbų, kurių sąvokos skyrėsi AB firmos „VITI“ ir UAB „Alkesta“ dokumentacijoje, tačiau teismo ekspertė nustatė sumą, už kurią UAB „Alkesta“ atliko AB firmos „VITI“ neatliktus darbus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad ekspertizės akte nustatyta 614 206,92 Eur suma, už kurią UAB „Alkesta“ atliko AB firmos „VITI“ neatliktus darbus, būtų didesnė.
Dėl nuostolių, atsiradusių sudarius pakeičiančią sutartį, apskaičiavimo
37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.258 straipsnio 5 dalies normas, nenustatė teisei taikyti būtinų faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos reikalaujamų nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo, atlyginimo.
38. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
40. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės). Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001). Taigi siekiant nustatyti, ar nukentėjusi sutarties šalis turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, konstatuotinos bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į šios nutarties 38 punkte nurodytų ir kitų būtinų sąlygų visetą.
41. Pažymėtina, kad už faktiškai atliktus (nors ir neužbaigtus) darbus apeliantė atsakovei sumokėjo 1 347 568,71 Eur sumą (taip pat ir pagal minėtą Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimą). Ieškovė nurodė, kad UAB „Alkesta“ darbus pagal abi sutartis atliko už bendrą 1 426 827,59 Eur sumą, todėl darbai apeliantei iš viso kainavo 2 774 396,30 Eur (1 347 568,71 + 1 426 827,59 = 2 774 396,30), tačiau rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovei sumokant atsakovei už darbus 1 347 568,71 Eur sumą nebuvo mokėta už nekokybiškai atliktus darbus ar už nebaigtus atlikti darbus (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimas), atsakovės neatliktų darbų vertė, kurią atsakovei pažeidus sutartį atliko naujoji rangovė UAB „Alkesta“, ekspertizės akte nustatyta, kad sudaro 614 206,92 Eur sumą (be PVM). Vadinasi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, viena vertus, dėl atsakovės 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutarties pažeidimo ieškovės užsakyti ir UAB „Alkesta“ atlikti darbai neviršijo ginčo šalių 2011 m. sulygtos 2 136 302,84 Eur bendros darbų kainos (1 347 568,71 + 614 206,92 = 1 961 775,63 Eur), o papildomai ieškovės užsakyti ir UAB „Alkesta“ atlikti darbai ar trečiųjų asmenų sugadinti atsakovės atlikti darbai (važiuojant sunkiu transportu) negali būti laikomi ieškovės dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų patirta žala. Kita vertus, Ekspertizės akte pateiktos išvados patvirtina, kad naujoji rangovė UAB „Alkesta“ vykdė rangos darbus pagal pakeistą darbo projektą, kuris keitė AB firmos „VITI“ vykdytų darbų techninį projektą – buvo numatyti nauji rangos darbai, kurie nebuvo numatyti 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartyje Nr. SR-1007/0424-J-2716); ekspertė aptiko dvigubo aktavimo atvejų, kai tie patys AB firmos „VITI“ atlikti darbai buvo įrašyti UAB „Alkesta“ aktuose; nustatyta, kad ieškovė už tuos pačius darbus UAB „Alkesta“ mokėjo du kartus, kadangi tie patys darbai buvo numatyti 2014 m. rugsėjo 23 d. statybos darbų sutartyje Nr. SR-1049 bei 2015 m. rugsėjo 21 d. statybos darbų sutartyje Nr. SR-1410(3.9); rangos darbai pabrango, kadangi UAB „Alkesta“ dėl projektinių sprendinių keitimo perdarinėjo AB firmos „VITI“ atliktus darbus ir perdarė dalį AB firmos „VITI“ atliktų darbų, kurie buvo sugadinti. Taigi vien aplinkybė, kad apeliantei sudarius naujas rangos sutartis, kurių pagrindu darbai buvo pilnai atlikti, darbų kaina išaugo, nereiškia, kad bendros rangos darbų kainos padidėjimą nulėmė aplinkybės, susijusios su tuo, jog su AB firma „VITI“ buvo nutraukta 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. SR-1007/0424-J-2716. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei žalos fakto ir dydžio, nei priežastinio ryšio (CPK 178 straipsnis).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apskaičiuodama nuostolius, atsiradusius sudarius pakeičiančią sutartį, iš išaugusios atliktų darbų vertės atėmė su atsakove Sutartimi sulygtą darbų sumą ir neatsižvelgė į tai, kad rangos darbų vykdymo procese buvo keičiama projektinė dokumentacija, išaiškėjo nenumatytų darbų poreikis, dėl ko kito rangos darbų kiekiai ir kiti sprendiniai. 2011 m. liepos 11 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SR-1007/0424-J-2716 5.24 punkte šalys susitarė, kad darbų atlikimo metu išaiškėjus papildomiems darbams, kurių rangovas pasiūlymo rengimo metu negalėjo numatyti, kurie atsiranda dėl techninio projekto sprendinių pakeitimo ir be kurių jis negali užbaigti sutarties, bus perkami papildomai. Sutarties kaina dėl metinio infliacijos ir defliacijos pokyčio gali būti didinama arba mažinama, jei darbų atlikimo terminas trunka ilgiau nei vienerius metus (9.9.2 punktas). Darbų pakeitimai, būtini darbams užbaigti, gali būti atliekami tik dėl iki sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo sutarties šalių nepriklausančių, aplinkybių (10.1 punktas). Vadinasi, Sutarties kaina galėjo kisti priklausomai nuo minėtų aplinkybių ir aiškiai įtvirtino sąlygą rangovui gauti papildomą atlygį, jei keičiami projekto sprendiniai ar išaiškėja nenumatyti darbai, kas taip pat patvirtina apeliantės atliktų patirtų nuostolių apskaičiavimo nepagrįstumą.
43. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė reikalingų projekto įgyvendinimo rangos darbams naudojo ne nuosavas, bet didžiąja dalimi Europos Sąjungos skirtas lėšas – apeliantė finansavo projektą 8,11 procento apimtimi. Europos Sąjungos fondų lėšos apeliantei skirtos tik tam tikram konkrečiam projektui įgyvendinti, todėl vienašališkas rangos sutarties su AB firma „VITI“ nutraukimas, kitos rangovės pasamdymas, apeliantei nesukėlė nurodomų lėšų praradimo.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrinus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
46. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Teismui pateikti duomenys (2020 m. sausio 31 d. sąskaitos Nr. ADB 0351 ataskaita; 2020 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra Nr. ADB 0351 už teisines paslaugas, 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 456,84 Eur su PVM išlaidų už atsiliepimo apeliacinį skundą paruošimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių (rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 712,88 Eur), todėl atsakovei AB firmai „VITI“ iš apeliantės priteistina bylos sudėtingumą atitinkanti 1 456,84 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei firmai „VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) iš apeliantės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 1 456,84 Eur su PVM (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.