- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- eB2-1338-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00316-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bonatransa“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bonatransa“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, nutartis įsiteisėjusi.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 29 d. priimtas įmonės nemokumo administratorės prašymas dėl LUAB „Bonatransa“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos priteisimo, kuriuo prašoma: 1) išduoti teismo liudijimą gauti iš VĮ „Regitra“ informaciją, apie 2020 metais UAB „Kerenta“, juridinio asmens kodas 303119411, vardu registruotas ir valdomas transporto priemones; 2) UAB „Bonatransa“, juridinio asmens kodas 302869869, bankrotą pripažinti tyčiniu, ir asmenį sukėlusiu tyčinį bankrotą pripažinti buvusį vadovą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) apriboti buvusiam UAB „Bonatransa“ vadovui V. P. teisę 5 (penkis) metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
4. Pareiškėja nustatė, kad bendrovė veiklą realiai vykdė iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., nes naujajam vadovui R. B. įsigijus akcijas iš V. P. ir tapus bendrovės vadovu, bendrovė veiklos realiai nebevykdė, nuo 2020 m. liepos 13 d. samdomų darbuotojų neturėjo, t. y. buvo atleisti paskutiniai UAB „Bonatransa“ darbuotojai, tame tarpe ir vadovas V. P., o naujai paskirtas vadovas R. B. taip ir nebuvo įdarbintas. Pažymėjo, kad pagal BUAB „Bonatransa“ patvirtintus kreditorinius reikalavimus, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams susiformavo pagrinde už laikotarpį nuo 2020 metų sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn.
5. Paaiškino, kad jau 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Bonatransa“ susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, bendrovės įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. daugiau nei tris kartus viršijo turimą įmonės turtą, nuosavas kapitalas minusinis, veiklos rezultatas – 20 537 Eur nuostolis, o iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Bonatransa“ įsipareigojimai kreditoriams padidėjo drastiškai, buvo lygūs 725 245 Eur, bendrovės turtas – 499 725, iš kurių per vienus metus gautinos sumos. Taip pat paaiškino, kad per visą atsakovo V. P. vadovavimo įmonei laikotarpį iš bendrovės banko sąskaitos praktiškai visos banko sąskaitoje gautos sumos iš užsakovų buvo išimtos grynaisiais pinigais kortele, o atsiskaitymų su bendrovės kreditoriais (vežėjais) nefiksuota (išskyrus kelis pavienius mažoje sumoje), nustatyta, kad viso V. P. iš bendrovės banko sąskaitos išgrynino 705 598 Eur sumą, kas rodo, jog UAB „Bonatransa“, vadovaujama V. P., kaip tarpininkas (ekspedijavimo paslaugų organizatorius) iš užsakovų gaudavo atsiskaitymus už atliktus krovinių tarptautinius pervežimus, tačiau su pačiais vežikais (realiai įvykdžiusiais krovinio gabenimus) neatsiskaitydavo. Nurodė, kad grynųjų pinigų išėmimai įforminti kaip atskaitingam asmeniui išmokėtos sumos, t. y. bendrovės vadovui V. P. kaip atskaitingam asmeniui išmokėtos piniginės lėšos.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nurodė, jog 2020 m. vasario 23 d. pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp pardavėjo UAB „Kerenta“ ir pirkėjo UAB „Bonatransa“, šalys susitarė, kad UAB „Kerenta“ parduoda 5 naudotus auto vilkikus su priekabomis ir 3 naudotas priekabas-šaldiklius už 600 000 Eur kainą, tačiau sutartyje parduodamos transporto priemonės konkrečiai neįvardintos, o tai transporto priemonių pirkime-pardavime nėra įprasta, be kita ko, nemokumo administratorei nėra perduotas transporto priemonių perdavimo-priėmimo aktas, pagal VĮ „Regitra“ duomenis per laikotarpį nuo 2020-2021 m. bendrovės vardu jokios transporto priemonės nebuvo registruotos. Akcentavo, kad per 2020 m. vasario ir balandžio mėnesius UAB „Bonatransa“ grynaisiais pinigais atliko 300 000 Eur mokėjimus UAB „Kerenta“ naudai, o duomenų, kad UAB „Bonatransa“ būtų perėmusi ir realiai įsigijusi transporto priemones - nėra. 2020 m. birželio 15 d. Pranešimu, UAB „Bonatransa“ vadovas nutraukė 2020 m. vasario 23 d. Sutartį, Sutarties nutraukimo motyvai neaiškūs, remiantis Sutarties 5.3 ir 5.4 punktais, 2020 m. liepos 15 d. UAB „Kerenta“ pateikė sąskaitą-faktūrą KER Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur sumoje, iš kurių 300 000 Eur avansas, 138 400 eur delspinigiai dėl sutarties nutraukimo, ir 120 000 eur netesybos. 2020 m. liepos 15 d.. ir 2020 m. liepos 30 d. UAB „Bonatransa“ vadovas V. P. sumokėjo 258 400 Eur, taip dengdamas UAB „Kerenta“ priskaičiuotas baudas ir delspinigius.
7. Taip pat nurodė, kad iš viso grynaisiais pinigais pagal Sutartį V. P. sumokėjo UAB „Kerenta“ 558 400 Eur, tačiau duomenų apie realiai bendrovės gautą naudą pagal 2020 m. vasario 23 d. Sutartį nėra, todėl darytina išvada, kad šiais mokėjimais iš esmės buvo pabloginta UAB „Bonatransa“ finansinė padėtis, buvo išleistos vienintelės piniginės lėšos bendrovei negaunant jokios naudos, duomenų, kad vadovas, būtų ginčijęs priskaičiuotus delspinigius ir baudas, nėra, be to, delspinigiai ir netesybos akivaizdžiai priskaičiuoti neteisėtai. Pažymėjo, kad UAB „Bonatransa“ pardavėjai UAB Kerenta“ sumokėjo praktiškai visą parduodamo turto kainą, bet jokio turto taip ir neįgijo, o 2022 m. balandžio 4 d. UAB „Kerenta“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro centro.
8. Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės mėn. bendrovė sudarė eilę taikos sutarčių su savo kreditoriais dėl neatsiskaitymo pagal 2020 metų sausio-balandžio mėnesius, kas reiškia, jog tuometiniam UAB „Bonatransa“ vadovui V. P. buvo žinoma apie turimus neįvykdytus įsipareigojimus bendrovės kreditoriams, vadovas negalėjo nesuvokti, kad perleisdamas paskutinį bendrovės turtą – likę ankstesni kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų iš bendrovės turto.
9. Taip pat paaiškino, kad 2020 m. vasario 23 d. sandorio vykdymas (kai pagal avansinius mokėjimus nebuvo įgytas turtas, nepagrįstai nutraukiama sutartis, ir sumokamos baudos ir netesybos), lėmė įmonės finansinę būklę ir jos pablogėjimą, o tai sukėlė būtent buvusio vadovo V. P. veiksmai, sandoris ir jo vykdymas buvo nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas, juo sąmoningai buvo bloginama įmonės padėtis bei pažeidžiami kreditorių interesai, taip pat, mokėjimais pagal Sutartį akivaizdžiai buvo pažeistas CK 6,930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, nes nebuvo atsiskaityta su ankstesniais kreditoriais, kurių reikalavimai taip ir liko nepatenkinti ir yra patvirtinti UAB „Bonatransa“ bankroto byloje.
10. Nemokumo administratorės pareiškimas V. P. įteiktas 2022 m. gruodžio 30 d. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.
12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Bonatransa“, nutartis įsiteisėjusi, nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas bendrai 166 735,06 Eur sumai, kuris buvo tikslinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. duomenimis bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 181 595,76 Eur.
13. LUAB „Bonatransa“ nemokumo (bankroto) byla iškelta pagal bendrovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, nustačius, kad paskutiniai atsakovės teikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2018 m. pagal kuriuos maždaug pusę įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas, atsakovės atžvilgiu vykdoma 14 vykdomųjų bylų, įmonė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, turi nepriemokų valstybinėms institucijoms. Teismas konstatavo, jog UAB „Bonatransa“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti įsipareigojimų, jos turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę.
Dėl taikytinų materialiosios teisės normų.
14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 50 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorės prašymas pripažinti UAB „Bonatransa“ bankrotą tyčiniu grindžiamas tuo, jog buvęs įmonės vadovas, esant prastai finansinei įmonės padėčiai, turint įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurie susiformavo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn., sudarė žalingą bendrovei sandorį, kurio pagrindu grynaisiais pinigais buvo perleidžiamos ženklios pinigų sumos (vienintelis bendrovės turtas), už kurias realiai bendrovė negavo jokios naudos, o mokėjimai buvo akivaizdžiai žalingi įmonei. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Bonatransa“ bendrovės vadovu buvo suinteresuotas asmuo V. P..
16. Iš nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių matyti, kad buvusio įmonės vadovo sandoris buvo sudarytas po 2020 m. sausio 1 d., t. y. jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo yra taikytinos JANĮ nuostatos.
Dėl LUAB „Bonatransa“ nemokumo momento.
17. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
18. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš LUAB „Bonatransa“ nemokumo bankroto bylos Nr. eB2-292-643/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00316-2021-0) duomenų nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi atsakovės kreditorė VMI, kuri nurodė, jog atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 65 546,54 Eur, jos atžvilgiu vykdoma 14 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškoma suma 156 634,06 Eur, atsakovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, apdraustų asmenų nėra.
19. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad atsakovės paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta 2018 m. gruodžio 31 d., tuo momentu įmonė turėjo turto už 120 439 Eur, iš jo ilgalaikį turtą sudarė 66 730 Eur, o trumpalaikį – 51 977 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 106 463 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė -1 063 Eur. Nemokumo administratorė pridėjo finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., iš kurių matyti, jog bendrovės turtas iš viso – 199 725 Eur, jį sudarė vien trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 725 245 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 218 907 Eur. Akivaizdu, kad bendrovės turimi įsiskolinimai ženkliai padidėjo. Iš nemokumo administratorės pridėtų SODROS duomenų, matyti, kad nuo 2020 m. liepos 13 d. bendrovė samdomų darbuotojų neturėjo, nes buvo atleisti paskutinai įmonės darbuotojai, tame tarpe ir vadovas V. P., o naujai paskirtas vadovas R. B. nebuvo įdarbintas, kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovės vadovas. Iš administratorės pateikto kreditorinių reikalavimų detalizacijos matyti, jog bendrovės kreditoriniai reikalavimai susiformavo 2020 m. pradžioje, kai bendrovei vadovavo suinteresuotas asmuo V. P..
20. Byloje surinktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad jau 2020 m. pradžioje bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes turėjo vykdytinų įsipareigojimų, nėra duomenų, kad įsipareigojimai būtų buvę įvykdyti. Įvertinus pateiktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad LUAB „Bonatransa“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2020 m. rugpjūčio mėn., nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei nemokumo administratorės nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, jog gali būti vertinama LUAB „Bonatransa“ sudaryto sandorio įtaka atsakovės mokumui iki jai tampant nemokia, t. y. iki UAB „Bonatransa“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
Dėl tyčinio bankroto požymių.
22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
23. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
24. JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).
25. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
26. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
27. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrovės tyčinio bankroto požymių yra tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
28. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
29. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.
30. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratorės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju galima teigti, kad UAB „Bonatransa“ tapo nemokia dėl tyčinių jos buvusio vadovo V. P. veiksmų (neveikimo).
31. Esminis argumentas, kuriuo nemokumo administratorė grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, kad V. P., būdamas bendrovės direktoriumi, 2020 m. vasario 23 d. sudarė nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą bendrovei sandorį, kurio vykdymas lėmė įmonės finansinę būklę ir jos pablogėjimą, juo sąmoningai buvo bloginama įmonės padėtis bei pažeidžiami kreditorių interesai. Taip pat nurodė, kad buvęs įmonės vadovas atliekamais mokėjimais pagal sudarytą sutartį pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes nebuvo atsiskaityta su ankstesniais kreditoriais, kurių reikalavimai taip ir liko nepatenkinti ir yra patvirtinti UAB „Bonatransa“ bankroto byloje.
32. Nemokumo administratorė paaiškino, kad buvęs bendrovės vadovas V. P., grynaisiais pinigais pagal 2020 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) UAB „Kerenta“ sumokėjo 558 400 Eur, tačiau duomenų apie realiai bendrovės gautą naudą pagal sutartį duomenų nėra, ji jokio turto taip ir neįgijo, todėl spręstina, jog tokiais mokėjimais buvo iš esmės pabloginta atsakovės finansinė padėtis, realiai vienintelis bendrovės turtas – piniginės lėšos pas atskaitingą asmenį, buvo išleistos bendrovei negaunant jokios naudos, taip pat nėra duomenų, kad vadovas būtų ginčijęs priskaičiuotus delspinigius ir baudas, kurie buvo priskaičiuoti neteisėtai.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 23 d. UAB „Kerenta“ ir UAB „Bonatransa“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad UAB „Kerenta“ parduoda 5 naudotus auto vilkikus su priekabomis ir 3 naudotas priekabas-šaldiklius už 600 000 Eur. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja sumokėti 300 000 Eur avansą, o Pardavėjas pateikia pirkėjui 1.1. punkte nurodytas prekes, o Pirkėjas už jas atsiskaito per 5 (penkias) darbo dienas nuo išankstinės sąskaitos gavimo. Gavęs apmokėjimą Pardavėjas perduoda auto vilkikus su priekabomis ir išrašo Sąskaitą Faktūrą“. Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad avansas sumokamas per 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo. Sutarties 5.3. punkte nustatyta, kad „Pirkėjas vėluodamas atsiskaityti už auto vilkikus su priekabomis ir šaldiklius-priekabas moka delspinigius 0,5 proc. (penkias dešimtąsias procento) už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.“ Sutarties 5.4. punkte šalys sutarė, kad „Pirkėjas vienašališkai nutraukęs sutartį praranda sumokėtą avansą, sumoka baudą 120 000 eur (Vienas šimtas dvidešimt tūkstančių eurų). Taip pat padengia Pardavėjo išlaidas patirtas vykdant šią sutartį“.
34. Iš pinigų priėmimo kvitų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki balandžio mėn. matyti, kad atsakovė sumokėjo UAB „Keresta“ grynaisiais pinigais 300 000 Eur sumą, tačiau nėra duomenų, kad būtų įgijusi transporto priemones. Pažymėtina, kad iš šalių sudarytos sutarties neaišku, kokios transporto priemonės parduodamas, nenurodyti transporto priemonių modeliai, identifikavimo numeriai, gamybos metai, kiti svarbūs turtui įvertinti ir identifikuoti rodikliai. Nustatyta ir tai, jog VĮ „Regitra“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Bonatransa“ vardu nėra registruotų transporto priemonių, nors sandoris, kuriame neidentifikuojamas įsigyjamas turtas, yra privalomai registruotinas viešame registre. Nemokumo administratorė nurodė, kad jai nėra perduotas transporto priemonių perdavimo-priėmimo aktas, nėra duomenų, kad bendrovė realiai būtų perėmusi nors vieną Sutartimi parduodamą transporto priemonę, tokių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo.
35. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. pranešimu UAB „Bonatransa“ vadovas nutraukė Sutartį, o 2020 m. liepos 15 d. UAB „Kerenta“ pateikė sąskaitą faktūra KER Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 558 400 Eur sumai, iš kurių 300 000 Eur avansas, 138 400 Eur delspinigiai dėl sutarties nutraukimo, 120 000 Eur netesybos. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. atsakovė sumokėjo UAB „Kerenta“ delspinigius (138 400 Eur), 2020 m. liepos 30 d. baudą (120 000 Eur). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Bonatransa“ būtų perėmusi ir realiai įsigijusi transporto priemones, nėra duomenų, kodėl bendrovės vadovas nutraukė sutartį ir padengė Sutarties išlaidas, kas leidžia spręsti, jog tarp šalių buvo sudaryta fiktyvi sutartis. Taip pat iš UAB „Bonatransa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios ŠIAULIŲ BANKAS AB, išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., per visą suinteresuoto asmens V. P. vadovavimo įmonei laikotarpį, iš bendrovės banko sąskaitos realiai visos gautos sumos buvo išimtos grynaisiais pinigais banko kortele, atsiskaitymų su kreditoriais nefiksuota, kas leidžia manyti, jog to ir nebuvo. Iš nemokumo administratorės pateikto išrašo matyti, kad iš viso V. P. iš bendrovės banko sąskaitos išgrynino 705 598 Eur sumą, iš jų 558 400 Eur sumokėjo UAB „Kerenta“ pagal Sutartį, iš kurios apie gautą naudą duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bendrovės lėšos, buvusios pas atskaitingą asmenį, bendrovės vadovą V. P., buvo išleistos nepagrįstai ir bendrovei negaunant jokios naudos. Pabrėžtina ir tai, jog 2020 m. vasario 23 d. sandorio vykdymas (atliktas avansinis mokėjimas neįgyjant turto, nepagrįstas sutarties nutraukimas bei delspinigių ir baudos sumokėjimas), pačiai bendrovei turint neįvykdytų įsipareigojimų jau esamiems kreditoriams, vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sprendimas bendrovės atžvilgiu.
36. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog LUAB „Bonatransa“ atliktas nurodytas sandoris suinteresuoto asmens V. P. vadovavimo metu, didelės pinigų sumos išsigryninimas ir perdavimas kitai įmonei pagal fiktyvią sutartį, tačiau negaunant iš to jokios naudos bendrovei taip pažeidžiant kreditorių interesus, vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmonei. Nors nemokumo (bankroto) byla UAB „Bonatransa“ buvo iškelta tik 2021 m. dėl susidariusios nepriemokos valstybinei institucijai, tačiau spręstina, jog prie UAB „Bonatransa“ nemokumo prisidėjo 2020 m. vasario 23 d. sudarytas nuostolingas sandoris. Suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo ir jokių įrodymų, kuriais remiantis, teismas galėtų spręsti, kad aptartas sandoris buvo sudarytas atsižvelgiant į įmonės ir jos kreditorių interesus.
37. Teismas, remdamasis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuoja, kad LUAB „Bonatransa“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai sudarant įmonei nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą sandorį, jo vykdymas lėmė sunkią įmonės finansinę būklę ir jos pablogėjimą, sąmoningai bloginama įmonės padėtis pažeidė kreditorių interesus, todėl pripažįsta LUAB „Bonatransa“ bankrotą tyčiniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Bonatransa“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Dėl to teismas tenkina LUAB „Bonatransa“ nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą.
38. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, tačiau nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
39. Nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Bonatransa“ vadovo V. P. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris pažeidęs teisėtus kreditorių interesus.
40. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad UAB „Bonatransa“ tyčinį bankrotą sukėlė V. P. kaip bendrovės vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai.
Dėl buvusio vadovo teisių apribojimo.
41. Nemokumo administratorė taip pat pateikė prašymą apriboti buvusiam UAB „Bonatransa“ vadovui V. P. teisę 5 (penkis) metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
42. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
43. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
44. Atsižvelgiant į tai, jog šia nutartimi buvo nustatyta, kad UAB „Bonatransa“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens V. P. kaip buvusio bendrovės vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai, sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris pažeidęs įmonės kreditorių interesus, kuris be kita ko privedė įmonę prie bankroto, spręstina, jog tai sudaro pagrindą jam taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – apriboti teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl nemokumo administratorės prašymas dėl teisių apribojimo buvusiam vadovui tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, 199 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ prašymą dėl LUAB „Bonatransa“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti LUAB „Bonatransa“, juridinio asmens kodas 302869869, bankrotą tyčiniu.
Pripažinti atsakingu už LUAB „Bonatransa“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Apriboti buvusio LUAB „Bonatransa“ vadovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę 5 (penkis) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Valstybės įmonei „Registrų centras“) asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.