- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6476-1006/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01576-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Pareiškėjas
- N. P., L. Š., J. A., I. A., G. V., E. C., V. Š., A. Š., O. D., J. J., L. V., N. R., O. Š., T. D., B. D., A. K., A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, D. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. P., L. Š., J. A., I. A., G. V., E. C., V. Š., A. Š., O. D., J. J., L. V., N. R., O. Š., T. D., B. D., A. K., A. K. ir A. C., patiklsintą pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto į (duomenys neskelbtini) ūkinius pastatus nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė, D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pradiniu pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/9 dalis ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) J. A., gim. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 8) A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 9) A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 10) O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 11) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 12) L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 13) N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 14) O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 15) T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 16) B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/9 dalis ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad A. C., I. A., E. C., J. A., L. Š., N. P., G. V., A. K. kartu su sutuoktiniu A. K. teikia pareiškimą dėl nuosavybės teisių bendroje dalinėje nuosavybėje įgijimo į (duomenys neskelbtini) namo kieme esantį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas (duomenys neskelbtini). Pastato (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys yra nustatyti matininkės V. I. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. kartu su sutuoktine A. Š., B. D., L. V., T. D., N. R., O. Š., O. D., J. J. teikia pareiškimą dėl nuosavybės teisių bendroje nuosavybėje įgijimo į (duomenys neskelbtini) namo kieme esantį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas (duomenys neskelbtini)). Pastato (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys yra nustatyti matininkės V. I. (ind.veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybė teikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) nuosavybėn ūkinius pastatus, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esančius prie (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir A. K. vardu buvo teiktas 2024 m. spalio 21 d. atsiliepimas (DOK-(duomenys neskelbtini)) ir prie jo, be kita ko, buvo pridėtas failas, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Pridėtose nuotraukose yra matomas Pastatas (duomenys neskelbtini), kuri atitinka į Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Savivaldybės pateikto 2022 m. lapkričio 15 d. STATINIŲ, KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), APSKAITOS AKTO A1017-8/22(2.14.1.55E-AD23) nuotrauką Nr. 1 „(duomenys neskelbtini)“. A. K. ir A. K., kaip sutuoktiniai, patvirtina, kad teisėtai valdo ir naudojasi vienu “sandėliuku”, esančiu ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme. K. patvirtina, kad sandėliuką Pastate (duomenys neskelbtini) pradėjo valdyti nuo (duomenys neskelbtini), kai sudarė notarinę (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir iš buto pardavėjos, V. S., gavo raktus tiek nuo buto, tiek ir nuo minėto sandėliuko durų su užrašu (duomenys neskelbtini). Sandėliuko durys buvo rakinamos nuo pat minėto sandėliuko įsigijimo ir yra visada rakinamos iki dabar. Kiti asmenys išskyrus, A. K. ir A. K., į sandėliuką nepatenka. Sandėliuke yra laikomi minėtų suinteresuotų asmenų asmeniniai ūkyje naudojami daiktai. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje apklausta liudytoja V. S. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) butą pirko maždaug prieš 20-23 metus. Tuometinis buto pardavėjas perdavė buto raktus, perdavė sandėliuko raktus, patvirtino, kad nuo to laiko visą tą (20-23 metų) laiką sandėliuku naudojosi, kai vaikai dar buvo maži, buvo padarytos lentynos, laikyti dviratukai, buvo padėtos rogės, kol prieš pusantrų metų (2023 m.) pardavė šitą ((duomenys neskelbtini)) butą ir taip pat atidavė buto ir sandėliuko raktus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad G. V., Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu jis nuo 1998 m. Pastate (duomenys neskelbtini) valdo vieną sandėliuką. Visą tą laiką sandėliuką jis iki šiol rakina, jokie kiti svetimi asmenys neturi patekimo į sandėliuką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad N. P. Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį. Tuo pačiu jis nuo 1993 m. Pastate (duomenys neskelbtini) valdo vieną sandėliuką. Visą tą laiką sandėliuką jis iki šiol rakina, jokie kiti svetimi asmenys neturi patekimo į sandėliuką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis A. C. (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo tik nuo 2017 metų pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įst. liudijimą bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, tačiau faktiškai Pastate (duomenys neskelbtini) vienu sandėliuku naudojasi nuo vaikystės ir jį valdo daugiau kaip 20 metų. Visą tą laiką sandėliuką ji iki šiol rakina, jokie kiti svetimi asmenys neturi patekimo į sandėliuką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis I. A. (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo pačiu ji ne trumpiau kaip nuo 2000 metų Pastate (duomenys neskelbtini) valdo vieną sandėliuką. Visą tą laiką sandėliuką ji iki šiol rakina, jokie kiti svetimi asmenys neturi patekimo į sandėliuką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis E. C. (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo nuo 1999 metų pagal Statybos inspektoriaus pažymą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutartį. Tuo pačiu ji ne trumpiau kaip nuo 1999 metų Pastate (duomenys neskelbtini) valdo vieną sandėliuką. Visą tą laiką sandėliuką ji iki šiol rakina, jokie kiti svetimi asmenys neturi patekimo į sandėliuką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis J. A. (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini) pagal Perdavimo priėmimo aktą bei pirkimo pardavimo sutartį. Tuo pačiu jis nuo 2007 m. Pastate (duomenys neskelbtini) valdo vieną sandėliuką. Visą tą laiką sandėliuką jis iki šiol rakina, jokie kiti svetimi asmenys neturi patekimo į sandėliuką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis L. Š. (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį. Nuo 1994 m. Pastate (duomenys neskelbtini) ji valdo vieną sandėliuką. Civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) V. Š. ir A. Š. vardu, taip pat L. V., N. R., T. D. vardu buvo teiktas 2024 m. spalio 21 d. atsiliepimas (DOK-(duomenys neskelbtini)) ir prie jo, be kita ko, buvo pridėtas failas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. paaiškiname, kad Pastatas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kieme, o Savivaldybės komentaras/pavadinimas, kad šis pastatas, „(duomenys neskelbtini)“, nėra visiškai tikslus, nes (duomenys neskelbtini), naujos statybos pastatas nors Savivaldybės nuotraukoje Nr. 2 ir matomas už Pastato (duomenys neskelbtini) (fone), tačiau (duomenys neskelbtini), naujos statybos pastatas yra visiškai atskirame žemės sklype, tuo tarpu Pastatas (duomenys neskelbtini) yra nesuformuotame žemės sklype. Kaip minėtame 2024 m. spalio 21 d. atsiliepime, taip ir šiame pareiškime, V. Š., kartu su savo sutuoktine, A. Š., patvirtina, kad Registrų centre įregistruotomis dalimis Vilniaus m. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus, kurie buvo įregistruoti, padalijus vieną daiktą - (duomenys neskelbtini) butą. Nuo pat (duomenys neskelbtini) buto valdymo pradžios, Šimėnai kartu valdė ir iki šiol valdo vieną sandėliuką, kuris yra ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme. (duomenys neskelbtini) buto registrų centro išraše (vėliau, padalijus daiktą, perkeltą į (duomenys neskelbtini) buto išrašą) buvo nurodyta, kad butas yra su rūsiu, ką Š. traktavo kaip įrašą apie jų valdomą „sandėliuką“, nes rūsio (duomenys neskelbtini) name nėra. V. Š. dalį buto (duomenys neskelbtini) valdo pagal paveldėjimo liudijimą jau nuo (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu A. Š. buto dalį valdo nuo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį; Š. butą kartu valdė su sandėliuku, kurio durų užrašas Nr. (duomenys neskelbtini). L. V. patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ji įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) butą ir tuo pačiu iš prieš tai buvusio pardavėjo gavo raktus bei Pastate (duomenys neskelbtini) pradėjo valdyti ir valdo iki šiol sandėliuką. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. paveldėjo (duomenys neskelbtini) buto 2/3 dalis ir tuo pačiu perėmė valdyti sandėliuką, kuris yra ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme. Sandėliuke N. R. laiko savo daiktus, svetimi asmenys mažiausiai nuo 2003 m. gruodžio 16 d. neturėjo ir iki šiol neturi laisvo patekimo į minėtą sandėliuką, nes sandėliukas yra jos rakinamas. Nuo (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu T. D. įgijo (duomenys neskelbtini) buto 1/2 dalį. Tuo pačiu T. D. perėmė valdyti sandėliuką, kuris yra ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme. Sandėliuke T. D. laiko savo daiktus, svetimi asmenys neturi laisvo patekimo į sandėliuką, nes sandėliukas yra jos rakinamas nuo 2010 m. birželio 16 d. Minėtą 2024 m. spalio 21 d. atsiliepimą (DOK-(duomenys neskelbtini)) pateikę asmenys tuo pačiu patvirtino, kad bendrai su kitais kaimynais valdo ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), taip pat žino, kad kiti kaimynai valdo ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu O. Š. įgijo (duomenys neskelbtini) butą ir tuo pačiu perėmė valdyti sandėliuką, kuris yra ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme. Sandėliuke O. Š. laiko savo daiktus, svetimi asmenys mažiausiai nuo 1994 metų neturėjo ir iki šiol neturi laisvo patekimo į minėtą sandėliuką, nes sandėliukas yra jos rakinamas ir jos vienos valdomas. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu O. D. įgijo 7/100 dalis (duomenys neskelbtini) buto ir prie šio buto perėmė iš mirusios mamos valdyti sandėliuką, kuris yra ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme. Tuo tarpu O. D. mama butą ir sandėliuką prieš tai paveldėjo iš savo tėvų. Pagal Registrų centro duomenis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį B. D. privatizavo Vilniaus m. apie 100 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), kurį jos tėvai apie 1970-uosius mainų būdu perėmė iš dviejų ten gyvenusių šeimų, todėl prie (duomenys neskelbtini) buto, pradžioje tėvai, o po to – privatizavus šį butą – B. D. perėmė ir valdė du sandėliukus Pastate (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2015 metais, (duomenys neskelbtini) butas buvo padalintas į du butus, vienam butui suteikiant adresą (duomenys neskelbtini), o kitam butui - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) butas liko B. D. nuosavybėje, o (duomenys neskelbtini) butą B. D. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai, D. D.. Pastebėtina ir tai, kad buvo vykdoma 14 namo gyventojų apklausa ir apie pusė gyventojų išreiškė norą prie (duomenys neskelbtini) namo formuoti žemės sklypą, kurį gyventojai vėliau perimtų valdyti, todėl jiems yra būtina toliau turėti (duomenys neskelbtini) namo kieme išlaikyti ūkinės paskirties pastatus su sandėliukais, juos modernizuojant. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš surinktų Pastato (duomenys neskelbtini) ir ypač Pastato (duomenys neskelbtini) nuotraukų matyti, kad tam tikrose Pastato vietose yra pagerintas stogas, pakeistos durys, bet kokiu atveju, reguliariai buvo prižiūrimi, keičiami šiferio lakštai. Jei daugiau nei per 50 metų laikotarpį nebūtų nuolat atliekami einamieji abiejų pastatų atnaujinimo darbai, tie pastatai būtų sunykę arba avarinės būklės, tuo tarpu tokių duomenų nėra, nes visi pastatai, kaip nustatyta, jų teisėtų valdytojų naudojami pagal ūkyje naudojamų daiktų sandėliavimo paskirtį ir būtent dėka šių pastatų teisėtų šeimininkų, abudu pastatai yra išsaugoti. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, jei šiuos pastatus, po maždaug 50 metų gyventojų valdymo, perimtų koks nors kitas asmuo, kuris nei tuos pastatus statė, nei prižiūrėjo, nei remontavo, niekaip finansiškai neprisidėjo prie jų statymo ar nuolatinio remontavimo. Tarp abiejų pastatų valdytojų - pareiškėjų nėra jokių ginčų, kas valdo kokius sandėliukus, nėra ginčų ar kokių kitų duomenų, neskaitant Savivaldybės pareiškimo perimti minėtus pastatus savo nuosavybėn kaip bešeimininkį turtą, kad kokie nors kiti asmenys valdytų minėtus pastatus. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimo dieną minėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra išnagrinėta ir galimai yra stabdytina.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo D. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai 2025 m. liepos 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad visi pareiškėjai palaiko prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nurodytus pareiškėjų pareiškime, išskyrus Andriaus ir A. K. atvejį, nes šiai dienai nėra nustatyta, kad K. P. (duomenys neskelbtini) sandėliuku naudotųsi dešimt metų laikotarpį, tačiau juo teisėtai, sąžiningai ir atvirai naudojasi nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėjai A. K. ir A. K. tam neprieštarauja.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime teisingai nurodoma, jog Pastatas (duomenys neskelbtini) ir Pastatas (duomenys neskelbtini) yra nesuformuotame žemės sklype, ir kad pagal Pareiškėjus, sugretinus Savivaldybės iniciatyva civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pateiktus (duomenys neskelbtini) teritorijos žemėlapius (2024-01-08 Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis (duomenys neskelbtini)) su minėtu tos pačios teritorijos į bylą pateiktu 2002 metų planu/statinių schema, matyti, kad Pastatas (duomenys neskelbtini) ir Pastatas (duomenys neskelbtini) stovi Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kieme tokiais pačiais parametrais ir toje pačioje vietoje daugiau kaip 22 metus. Vilniaus miesto savivaldybė minėtų teisinių-faktinių aplinkybių neneigia. Vadinasi, medinis Pastatas (duomenys neskelbtini) ir medinis Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo teisėtų valdytojų prižiūrimi ne trumpiau kaip nuo 2002 m. ir yra prižiūrimi iki šiol. Byloje yra pateiktos Pastato (duomenys neskelbtini) ir Pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos, kuriose yra nurodytas minėtų nekilnojamųjų daiktų statybos metai, koordinatės, unikalūs numeriai, kiti kadastriniai duomenys, kas neabejotinai pagrindžia, kad Pastatas (duomenys neskelbtini) ir Pastatas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto objektai ir gali būti nuosavybės, tame tarpe ir privačios nuosavybės teisės objektu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė civ.byloje (duomenys neskelbtini) prašė perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius prie (duomenys neskelbtini), vadinasi, pati pripažino, kad šie pastatai gali būti nuosavybės teisės objektu. Pareiškėjai nesutinka, kad jų pareiškimui šioje byloje turi būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus, Pareiškėjai nesutinka, kad daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį, nes naujesnėje išplėstinės [LAT civilinių bylų] teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad “tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Iki šiol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžiui, esmei ir pagrindams. Aiškinimas, kad tik viešajame registre įregistruotas valdymas gali būti laikomas tinkamu pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, neatitinka sisteminio įgyjamosios senaties institutą bei valdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą, kaip būtinos sąlygos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68–4.71 straipsniai).” Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatą, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos tik tada, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kad Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jis pastatytas teisėtai (turint statybos leidimą, projektą, pripažinus jį tinkamu naudotis ir pan). Šiame kontekste pastebėtina tai, kad Pareiškėjai patys nestatė (nesukūrė) ūkinių pastatų, o perėmė ūkinių pastatų dalių (sandėliukų) valdymą iš prieš tai atitinkamai buvusio atitinkamo (duomenys neskelbtini) namo buto savininko pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar paveldėjimo pagrindu. Patys (duomenys neskelbtini) namai, pastatyti iki Antrojo pasaulinio karo, buvo šildomi kietu kuru, todėl prie minėtų namų buvo pastatyti pagalbiniai ūkio pastatai (sandėliukai), kurie būtinai buvo reikalingi kaip priklausiniai prie atitinkamo buto kietam kurui sandėliuoti. Sandėliukai jų naudotojų buvo valdomi, naudojami ir prižiūrimi dešimtmečiais, o vėliau buvo kartu su butais perduoti atitinkamų butų pirkėjams, dovanos gavėjams ar paveldėtojams, kas buvo išsamiai pagrįsta Pareiškime ir prie jo pridėtais dokumentai, duomenimis. Šiame kontekste pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti Pastato (duomenys neskelbtini) statybos (perstatymo) metai - 1978 m. (kada - iki perstatymo- pirmą kartą buvo pastatytas šis ūkinis Pastatas (duomenys neskelbtini), nustatyti nepavyko, bet matomai pastatymo data maždaug sutapti ir su Pastato (duomenys neskelbtini) statybų data), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų Nr. (duomenys neskelbtini) byloje Pastato (duomenys neskelbtini) statybos nurodyti metai 1956 m, kuriuos apytikriai pavyko nustatyti civ.byloje (duomenys neskelbtini) pagal liudytojos A. Z. parodymus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad patikrino VĮ „Registrų centras“ duomenis ir nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ūkiniai pastatai nėra registruoti. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus dokumentus civ.byloje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad patikrinus Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie pastatus, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini) [atitinka ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)], (duomenys neskelbtini) [atitinka ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)] stovinčius nesuformuotame žemės sklype, statybai leidžiančio dokumento, savavališkąją statybą ir kitų duomenų nėra (raštas pridedamas).“ (duomenys neskelbtini), pavaldaus tuometinei Tarybinei karinei vadovybei, valdomai ne iš Lietuvos, ribas. Galimai tai buvo viena iš priežasčių, kodėl archyvuose ar VĮ Registrų centre nebuvo rasta dokumentų apie leidimus tuometiniams 1956 metų (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyventojams ar suderinimus su karinio miestelio vadovybe apie pagalbinių ūkinių pastatų statybą. Bet kokiu atveju, kaip minėta, apie penkiasdešimt metų prie (duomenys neskelbtini) daugiabučių pastatų (butų) buvo ir yra visiškai teisėtai eksploatuojamas ūkinis Pastatas (duomenys neskelbtini) bei ūkinis Pastato (duomenys neskelbtini), šie pastatai, pagal dabar kadastrinėse nekilnojamojo daikto bylose nustatytus duomenis, neabejotinai gali ir turi būti nuosavybės teisės objektais ir taip būtų užpildytos nuosavybės teisės įgijimo spragos. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime yra teisingai pastebima, kad pareiškėjai A. ir A. K. valdo ir naudojasi vienu “sandėliuku”, esančiu ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme nuo (duomenys neskelbtini), kai sudarė notarinę (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir iš buto pardavėjos, V. S., gavo raktus tiek nuo buto, tiek ir nuo minėto sandėliuko durų su užrašu (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste A. ir A. K. sutinka, kad jie ūkiniame Pastate (duomenys neskelbtini) nepakankamai ilgai valdo sandėliuką, todėl šiai dienai negali būti tenkinamas jų pareiškimas dėl nuosavybės teisių priteisimo į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime taip pat nurodoma, kad A. C. (duomenys neskelbtini) butą nuosavybės teise valdo tik nuo 2017 metų pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įst. liudijimą bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, tačiau faktiškai Pastate (duomenys neskelbtini) vienu sandėliuku naudojasi nuo vaikystės ir jį valdo daugiau kaip 20 metų <...> ir ši aplinkybė įrodinėjama minėto liudytojo A. B. apklausa civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pridedame keturias juodai-baltas nuotraukas, kur A. C. prie sandėliukų pastato (duomenys neskelbtini) yra dar vaikystėje nufotografuota, stovinti ant slidžių šalia kito kaimyno (tuo metu dar vaiko), J. A.. Sandėliuko valdymas nors iš pradžių ir buvo betarpiškai susijęs namo (buto) šildymu, tačiau įvedus į namą centrinį šildymą, sandėliuke A. C. pradėjo laikyti kitus savo daiktus ir sandėliuku naudojosi, jį prižiūri ir naudojasi jau apie 20 metų, t. y. anksčiau nei įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) butą su kuo sutinka kiti Pareiškėjai. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime taip pat pastebima, kad Pareiškėja B. D. nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį ji privatizavo Vilniaus m. apie 100 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), kurį jos tėvai apie 1970-uosius mainų būdu perėmė iš dviejų ten gyvenusių šeimų, todėl prie (duomenys neskelbtini) buto, pradžioje tėvai, o po to - privatizavus šį butą - B. D. perėmė ir valdė du sandėliukus Pastate (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2015 metais, (duomenys neskelbtini) butas buvo padalintas į du butus, vienam butui suteikiant adresą (duomenys neskelbtini), o kitam butui - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) butas liko B. D. nuosavybėje, o (duomenys neskelbtini) butą B. D. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai, D. D.; nors B. D. suteikė teisę vieną sandėliuką Pastate (duomenys neskelbtini) naudotis dukrai D. D., tačiau ir toliau B. D. valdo abu sandėliukus, nes dabar, esant daugiabučiame name centriniam šildymui, du sandėliukus atitinkančios Pastato (duomenys neskelbtini) 2/9 dalys gali būti naudojamos atskirai nuo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) buto; visi kiti Pareiškėjai su tuo sutinka. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime taip pat pastebima, kad Pareiškėja J. J. buto (duomenys neskelbtini) dalį nuosavybės teise valdo nuo (duomenys neskelbtini), o visą butą - nuo (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimus, kas patvirtina, kad Pareiškėja, kaip tėvų vaikas, ir anksčiau nei įgijo nuosavybę į butą, Pastate (duomenys neskelbtini) naudojosi sandėliuku daugiau nei dešimt metų; Niekas iš kitų Pareiškėjų tam neprieštarauja, su tuo sutinka ir tai patvirtina. Pasak Pareiškėjos, butą J. J. tėvai Sutartimi dėl buto pirkimo privatizavo dar (duomenys neskelbtini), o tai, kad sandėliuku buvo naudojamasi įrodinėjo c.b. Nr. Civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) teiktais liudytojos, ypač A. Z. parodymais, kuri be kita ko patvirtino, kad pareiškėja J. J. perėmė Pastate (duomenys neskelbtini) valdyti ir prižiūrėti sandėliuką iš tėvų, patvirtino, kad sandėliukas yra rakinamas ir visada buvo labai gerai tvarkomas, prižiūrimas. Suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas turtas yra blogos fizinės būklės (pradėjęs griūti, be pamatų, stipriai paveiktos aplinkos poveikio medinės konstrukcijos). Šiame kontekste pareiškėjai paaiškina, kad ūkiniai pastatai tikrai nėra pradėjęs griūti, tačiau pripažįsta, kad yra paveikti aplinkos poveikio, tačiau tai nepaneigia ūkinių pastatų kaip nekilnojamo daikto, galinčio būti privačios nuosavybės objektu, statuso. Pareiškėjams tapus ūkinių pastatų savininkais, bus prašoma prie ūkinių pastatų formuoti žemės sklypus, bus mokami su tuo susiję žemės bei turto mokesčiai, be kita ko, kaip savininkai pareiškėjai sudarys sutartis dėl ūkinių pastatų renovavimo, todėl tai vienas iš motyvų kreipiantis su pareiškimu dėl nuosavybės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, kad pareiškėjai galėtų kaip savininkai remontuoti ir kitaip visa apimtimi valdyti ir prižiūrėti ūkinius pastatus.
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė nuomonę į pareiškėjų papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad visiškai palaiko ankščiau teiktą atsiliepimą visa apimtimi. Taip pat prašo spręsti klausimą dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto A. K. ir A. K. reikalavimo atisakymo ir šioje dalyje bylą nutraukti bei bylą spręsti teismo nuožiūra, Vilniaus miesto savivaldybės atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
8. Pareiškėjai pareiškimu teismo prašo nustatyti, kad visi pareiškėjai, išskyrus A. K. ir A. K., ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – Turtas / Garažas), įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodo, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybė teikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkinius pastatus, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), esančius prie (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad VĮ Registrų centras jokių duomenų apie minėtus ūkinius pastatus neturi. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad patikrino VĮ „Registrų centras“ duomenis ir nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ūkiniai pastatai nėra registruoti. Taip pat nurodė, kad patikrinus Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie pastatus, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini), stovinčius nesuformuotame žemės sklype, statybai leidžiančio dokumento, savavališkąją statybą ir kitų duomenų nėra. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti Pastato (duomenys neskelbtini) statybos metai - 1978 m., tuo tarpu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų Nr. (duomenys neskelbtini) Pastato (duomenys neskelbtini) statybos (perstatymo) metai - 1956 m. Minėtų Pastatų statybos metai buvo nustatyti, be kita ko, atsižvelgiant į ilgamečių (duomenys neskelbtini) gyventojų parodymus, ypač į liudytojų ir suinteresuotų asmenų parodymus, kurie buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, nuosavybės teise įgiję butus, valdė, prižiūrėjo ir naudojosi minėtais sandėliukais. Taip pat byloje nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai tuos sandėliukus remontavo.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (senas civilės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys A. Š., O. D., G. V., J. J., A. C., N. P., L. Š., A. C., G. Č., N. B., J. A., G. V., B. D., D. D., E. C., V. S., O. Š., I. A., L. V., V. Š., N. R., T. D., A. K., A. K., O. P., L. J., N. G., I. B.. Siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tuos pačius įrodymus vertinti ir tuos pačius faktus nustatinėti kelis kartus, kad būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinė byla sustabdyta iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju daiktų (sandėliukų) valdymą patvirtina šie įrodymai: Nekilnojamojo turto registro išrašai apie pareiškėjų nuosavybę, esančia (duomenys neskelbtini); liudytojų parodymai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga.
14. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
16. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016; ir kt.).
17. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).]
18. Kaip jau nurodyta pirmiau, tam, kad būtų konstatuotas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, visų pirma pareiškėjas turi nebūti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo neturi būti daikto savininkas. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnio 1–12 punktuose: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), įgyjamąja senatimi (11 punktas), kitais įstatymo nustatytais pagrindais (12 punktas). Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
19. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
20. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas, 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 44 punktas; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad nuosavybės teisę į sandėliukus pareiškėjai būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime taip pat iš esmės pripažino, kad ginčo ūkiniai pastatai (sandėliukai) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nurodydama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) neturi medžiagos ir duomenų apie nurodytus (duomenys neskelbtini) ūkinius pastatus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyris nurodė, kad „Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyviniame fonde esančių namų, butų (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių bylas, duomenų apie ūkio pastatų, sandėliukų, adresu: (duomenys neskelbtini) privatizavimą nerasta“. Archyvo poskyris taip pat nurodė, kad „peržiūrėjus Paslaugų skyriaus Archyvo poskyryje saugomus Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 1999-2008 m. nuolat saugomų privatizuotų Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir negyvenamųjų patalpų bylų apyrašą Nr. 2, 2009 – 2021 m. Privatizuotų savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir negyvenamųjų patalpų nuolat saugomų bylų apyrašą Nr. 6 bei Nekilnojamo turto skyriaus 2022, 2023 m. nuolat saugomų parduotų nekilnojamo turto objektų bylų perdavimo aktus, duomenų apie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), privatizavimą nerasta.“ Suinteresuotas asmuo atsiliepime neįrodinėjo aplinkybės, kad nurodyti daiktai priklausė ar priklauso valstybei ar savivaldybei, kadangi, priešingu atveju, minėti ūkiniai pastatai nebūtų įtraukti į statinių, kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais, sąrašą. Šiuo atveju, jeigu šie sandėliukai priklausytų valstybei, valstybė tokią informaciją turėtų ir tokiu būdu minėti pastatai nebūtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą.
23. Teismo vertinimu, šios pateiktos aplinkybės patvirtina, kad valstybei ar savivaldybei šis turtas nepriklauso. CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šiuo atveju pareiškėjai buvo sandėliukų valdytojais, šiais sandėliukais naudojosi, rūpinosi, t. y. elgėsi kaip turto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą turtą. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Be kita ko, Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo ir pareiškėjai valdė sandėliukus, kas nors į šį turtą būtų pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prieštaravimų nereiškė, o suinteresuotas asmuo D. D. savo pozicijos nepareiškė. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad pareiškėjų pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjų nurodytų sandėliukų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Be to, nėra jokių duomenų, jog per laikotarpį, kuomet pareiškėjai ar ankstesni valdytojai valdė turtą, institucijos būtų pareiškusios bet kokius reikalavimus dėl savavališkos ar neteisėtos statybos ar būtų nustačiusios savavališkos statybos faktą. Taigi, nesant jokių įrodymų ar duomenų apie sandėliukų statybos neteisėtumą, vadovaujantis tikimybių principu ir vidiniu teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog minėti ūkiniai pastatai buvo pastatyti neteisėtai.
25. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daiktų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktai nėra įregistruoti kitų asmenų vardu; visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi (pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdom daiktą); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjų valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo pareiškimo reikalavime nurodytus daiktus (ūkio pastatus).
27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir E. Ž. Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
28. Teismas pažymi, kad kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Dėl suinteresuotos asmens prašymo
29. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo spręsti klausimą dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto A. K. ir A. K. reikalavimo atsisakymo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
30. Ieškinio atsisakymas galimas bet kurioje proceso stadijoje, jis nereikalauja atsakovo sutikimo, o dėl sukeliamų po ieškinio atsisakymo teismo priimtos nutarties nutraukti bylą pasekmių, t. y., kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str.), CPK 140 str. įsakmiai nurodyta, kad ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.
31. Teismas pažymi, kad pareiškėjai 2025 m. liepos 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad visi pareiškėjai palaiko prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nurodytus pareiškėjų pareiškime, išskyrus A. ir A. K. atvejį, nes šiai dienai nėra nustatyta, kad K. P. (duomenys neskelbtini) sandėliuku naudotųsi dešimt metų laikotarpį, tačiau juo teisėtai, sąžiningai ir atvirai naudojasi nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, pareiškėjai nereiškia reikalavimo dėl ieškinio (pareiškimo) vieno iš reikalavimo atsisakymo. Šiuo procesiniu prašymu, pareiškėjai sutinka ir prašo netenkinti A. K. ir A. K. reikalavimo, t. y. pareiškėjai patikslino pareiškimo reikalavimą (pareiškimo dalyką). Todėl suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 268, 270, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. C., N. P., L. Š., J. A., I. A., G. V., E. C., V. Š., A. Š., O. D., J. J., L. V., N. R., O. Š., T. D., B. D., A. K. ir A. K. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/9 dalis ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 8) A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 9) O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 10) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 11) L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 12) N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 13) O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 14) T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 15) B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/9 dalis ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti jo kopiją valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.