Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. J. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis (M. J.), D. Ž. ir O. G. 2018 m. vasario 24 d., apie 21 val. viešoje vietoje - alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems žmonėms, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeisdami viešąją tvarką kartu užpuolė nukentėjusįjį R. Š., visi bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam nežymiai sutrikdančius sveikatą sužalojimus - odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairėje pažandėje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, odos kraujosruvas kaktoje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio klubo srityje, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. J. kartu su D. Ž. peiliais dūrė R. Š. 6 kartus į nugaros sritį ir 1 kartą į kairį sėdmenį, tuo bendrais veiksmais padarė sunkiai sutrikdančias sveikatą dvejas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas nugaroje su pleuros ir abiejų plaučių pažeidimais bei išsivysčiusiu pneumatoraksu, ir nežymiai sutrikdančias sveikatą keturias aklas durtines-pjautines žaizdas nugaroje ir vieną kairiame sėdmenyje, taip M. J. su D. Ž. kaltinami, kad, veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti R. Š. ir nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes sutrukdė ir pranešė Bendrajam pagalbos centrui įvykį matę asmenys, be to, M. J., D. Ž. ir O. G. kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2018 m. kovo 5 d. M. J. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesne šio teismo nutartimi buvo pratęstas.S. P. apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.Kaltinamojo M. J. gynėja advokatė E. Norkienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir paskirti M. J. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Gynėja skunde cituoja BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 išaiškinimus, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti siejama su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, tada šio suėmimo pagrindo argumentacija būtų įtikinamesnė.

4.2. Nurodo, kad M. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Šis butas yra nuomojamas, tačiau M. J. jame atliko remontą, jis išnuomotas ilgam laikotarpiui. Tai vienintelė kaltinamojo ir jo šeimos gyvenamoji vieta. M. J. gavo pajamas, jis dirbo statybose, anksčiau dirbo užsienyje. Šios aplinkybės rodo, kad jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Jis neturi galimybės nei bėgti, nei slėptis, nes tam reiktų didelių piniginių lėšų, o jauna šeima jų nėra sukaupusi. Gynėja nurodo ir tai, kad M. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes per paskutinius 14 metų jis nėra padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Ankstesnis jo teistumas yra išnykęs. Vien tai, kad M. J. pareikštas kaltinimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, už kurį numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, negali būti pagrindas skirti kardomąją priemonę - suėmimą tokiam ilgam laikui.

4.3. Gynėjos nuomone, suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi liudytojai, jokio poveikio jiems padaryti kaltinamasis negali, be to, jis net nežinojo, kokie asmenys byloje yra nustatyti ir kurie galėjo liudyti. Gynėja nurodo ir tai, kad per suėmimo laikotarpį M. J. ne tik negalėjo skambinti bei pasimatyti su kokiais nors asmenimis, tačiau ir su žmona bei vaikais. Draudimas bendrauti su G. J. buvo nepagrįstas. Be to, skundas dėl tokio draudimo nėra išnagrinėtas iki šiol, nors jis buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 21 d. Gynėja kelia klausimą, kodėl buvo padaryta išimtis kaltinamajam D. Ž., nes jam leista matytis su motina, kuri taip pat davė parodymus byloje. Gynėjos nuomone, taip yra menkinami jaunos šeimos socialiniai ryšiai, atsakomybės jausmas prieš ją ir vaikus.

4.4. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad M. J. yra laikomas suimtas jau daugiau kaip pusę metų. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl pasikėsinimo nužudyti, pareiškus galutinį įtarimą M. J., nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, taip pasunkinant jo teisinę padėtį. 2018 m. rugpjūčio 15 d. buvo pateiktas prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnio į BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau toks prašymas buvo atmestas.

Kaltinamasis M. J. skunde prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad jis yra vedęs, augina mažametį sūnų, iš ankstesnės santuokos turi du mažamečius vaikus, kuriems moka alimentus, jo šeima turi finansinių įsipareigojimų. Tvirtina, kad nebėgs (nesislėps) ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjos skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. ir jo gynėjos advokatės E. Norkienės skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo bei jo gynėjos skundus ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo R. Š., kaltinamųjų O. G., M. Ž. (apklaustų kaip įtariamųjų), iš dalies paties kaltinamojo M. J. (apklausto kaip įtariamojo), liudytojos M. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). M. J. pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei bei nesunkaus nusikaltimo viešajai tvarkai. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir M. J. charakterizuojančius duomenis. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėja, M. J. nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. J. iki sulaikymo nedirbo (t. 5, b. l. 59-60), darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2018 m. kovo 2 d. (t. 5, b. l. 61). Nors gynėja skunde teigia, kad M. J. dirbo statybose, dirbo ir užsienyje, byloje nėra duomenų apie jo darbinę veiklą bei gautas legalias pajamas. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, šeimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės, nesumažina kaltinamojo pasislėpimo tikimybės, nes skunduose akcentuojami kaltinamojo socialiniai ryšiai egzistavo ir galbūt padarytų nusikalstamų veikų metu. Todėl tai, kad kaltinamasis nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas pripažįstamas tinkamai motyvuotu ir pagrįstu. Gynėjos ir kaltinamojo skunduose nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. J. turi mažamečių vaikų bei finansinių įsipareigojimų, pasižada nebėgti, nors ir yra svarbios, sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimą, šiuo atveju nėra tiek reikšmingos, kad paneigtų tikimybę, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Pagrindo griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne nėra. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti paskirtas ir tais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei bandydamas sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad, būdamas nesuimtas, kaltinamasis M. J. gali trukdyti procesui. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad M. J. bandė daryti poveikį kaltinamiesiems O. G., D. Ž.. 2018 m. kovo 6 d. teismo posėdyje, spendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo O. G., šis nurodė, kad kitą dieną po įvykio buvo susitikę su M. J. pastarojo iniciatyva. M. J. prašė sakyti, kad apie įvykį jis (O. G.) nieko nežino. Kaip įtariamasis apklaustas D. Ž. parodė, kad kitą dieną po įvykio O. G. ir M. J. jį kalbino vieną prisiimti atsakomybę už nusikaltimą. Bylos duomenimis, nukentėjusiajam R. Š. per kitus asmenis taip pat buvo bandoma daryti poveikį, t. y. buvo aptariama 15 000 Eur suma už tai, kad nukentėjusysis neduotų parodymų policijos pareigūnams, tokie duomenys užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose. Akivaizdu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų apie tai, kad M. J. ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, nukentėjusįjį. Šiuo metu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau įrodymų tyrimas byloje dar nėra pradėtas, nukentėjusysis, kiti kaltinamieji dar nėra apklausti. Tai, kad nukentėjusysis, liudytojai, kiti kaltinamieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo metu yra išnykęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, daro išvadą, kad trukdymo procesui pavojus šioje proceso stadijoje vis dar egzistuoja, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Suėmimo terminą pratęsdamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, apygardos teismas savo išvadas argumentavo tuo, kad M. J. anksčiau buvo padaręs smurtinių nusikaltimų, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo pragyvenimo šaltinio. M. J. pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo padaryti labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, tačiau objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja ir ateityje daryti nusikalstamas veikas, baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad M. J. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, bei tai, kad byloje nėra oficialių duomenų apie tai, jog iki suėmimo jis turėjo legalų pajamų šaltinį, dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, jis darys naujas nusikalstamas veikas. Dėl M. J. 2004 m. buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau teistumas išnykęs, 2014 m. jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra pakankamos daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje, jis darys naujus nusikaltimus. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad M. J. yra linkęs nusikalsti, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Todėl esant šioms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažįstamas nepagrįstu. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs. Nors apygardos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą – manymą, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tačiau suėmimo termino pratęsimui pakankami BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai. Kaltinamajam M. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė šiuo metu nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomoji priemonė yra adekvati kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, daro išvadą, kad kita, švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, tame tarpe intensyvia priežiūra, namų areštu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo pasislėpimo bei trukdymo procesui pavojus gali būti pašalintas, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiuo metu kaltinamojo M. J. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau M. J. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. J. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundus atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kaltinamajam M. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.