- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-341-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09312-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- M. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis (M. J.), D. Ž. ir O. G. 2018 m. vasario 24 d., apie 21 val., viešoje vietoje - alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems žmonėms, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeisdami viešąją tvarką kartu užpuolė nukentėjusįjį R. Š., visi bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam nežymiai sutrikdančius sveikatą sužalojimus - odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairėje pažandėje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, odos kraujosruvas kaktoje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio klubo srityje, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. J. kartu su D. Ž. peiliais dūrė R. Š. 6 kartus į nugaros sritį ir 1 kartą į kairį sėdmenį, tuo bendrais veiksmais padarė sunkiai sutrikdančias sveikatą dvejas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas nugaroje su pleuros ir abiejų plaučių pažeidimais bei išsivysčiusiu pneumatoraksu, ir nežymiai sutrikdančias sveikatą keturias aklas durtines-pjautines žaizdas nugaroje ir vieną kairiame sėdmenyje, taip M. J. su D. Ž., veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti R. Š. ir nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes sutrukdė ir pranešė Bendrajam pagalbos centrui įvykį matę asmenys, be to, M. J., D. Ž. ir O. G., veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2018 m. kovo 5 d. M. J. laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi M. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis M. J. skunde prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad jis yra vedęs, augina mažametį sūnų, taip pat turi dar du mažamečius vaikus, kuriems moka alimentus, privalo jais rūpintis. Jo šeima turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdyti vienai sutuoktinei sunku. Paleistas iš suėmimo galėtų įsidarbinti ir padėti šeimai finansiškai. Taip pat nurodo, jog jis nėra bėgęs ar slėpęsis nuo baudžiamojo persekiojimo, to neketina daryti ir ateityje.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. J. skundas atmetamas
6. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi įtariamajam M. J. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra nukentėjusiojo R. Š., paties kaltinamojo M. J., kitų kaltinamųjų O. G., M. Ž., liudytojos M. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialisto išvados.
8. Kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
8.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
8.2. A. J. kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei bei nesunkaus nusikaltimo viešajai tvarkai padarymu. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, o gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant pabėgimo pavojų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pratęsdamas suėmimo terminą apygardos teismas tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. iki sulaikymo ilgą laiką nedirbo, darbo biržoje buvo registruotas tik nuo (duomenys neskelbtini), nors yra vedęs, tačiau šeimoje konfliktuoja ir dėl to iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, iki sulaikymo nėra slėpęsis nuo teisėsaugos institucijų, yra vedęs, turi vaikų, įvertinus, kad pats kaltinamasis neneigia konfliktų šeimoje, šių aplinkybių nepakanka neabejotinai išvadai, jog M. J. saistomas tokiais tvirtais šeiminiais ryšiais, kurie, atsižvelgiant į jam gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, galėtų jį sustabdyti nuo ketinimo bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo. Šios išvados nekeičia ir skunde nurodoma aplinkybė dėl turimų šeimos finansinių įsipareigojimų, nes baudžiamosios bylos duomenimis, iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, todėl akivaizdu, kad neprisidėjo prie finansinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo rūpinimąsi vaikais, ar realų prisidėjimą prie jų išlaikymo. Skunde kaltinamasis nurodo, jog moka dviem mažamečiams vaikams alimentus, tačiau, kaip nustatyta, jis niekur nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jis išlaiko savo mažamečius vaikus. Kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima švelninti jam paskirtą kardomąją priemonę ir pakeisti ją į kitas kaltinamojo skunde nurodytas, nenustatyta.
8.3. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.
9. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. M. J. laikomas suimtas nuo 2018 m. kovo 5 d., todėl suėmimo taikymo terminas nepažeidžia paminėtos teisės normos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl M. J. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
10. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, M. J. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. J. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Šioje proceso stadijoje netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. J. teises, tačiau šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. J. skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi kaltinamajam M. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.