Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas D. Ž. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2024 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. Ž. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. Ž. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu (iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK redakcija), atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus.

2. Be to, D. Ž. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gegužės 8 d.

5. Nesutikdamas su komisijos 2024 m. spalio 14 d. nutarimu, D. Ž. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo D. Ž. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad D. Ž. nusikalstamo elgesio rizika ne tik nemažėjo, tačiau kito neigiama linkme. D. Ž. turi skolų, kurių savanoriškai nevykdo, yra padaręs drausmės pažeidimų, neturi oficialios darbinės patirties, teistas už smurtinius nusikaltimus, naujus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

6. Iš nuteistojo D. Ž. skundo galima suprasti, kad jis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir tenkinti jo skundą – panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam D. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7.1. nuo atvykimo į Alytaus kalėjimą, jam buvo nurodyta lankyti programas „Pykčio ir agresijos valdymas“, „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, kurias jis ir lankė. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą pradėjo dirbti, o dirbdamas baigė baldžiaus specialybę ir plytelių klojėjo-betonuotojo specialybę. Dirbdamas lankė visas programas, savanoriškai lankė įžanginę grupę, keturis metus lankė anoniminių alkoholikų grupę. Dirbo visą bausmės atlikimo laiką.

7.2. Paskutinio svarstymo metu jam buvo nurodyta lankyti visus anoniminių alkoholikų susirinkimus, ką jis ir darė, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Šiuo metu nuteistasis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Skunde taip pat nurodoma, kad D. Ž. individualiai lankydavosi pas psichologus, spręsdavo jam iškilusius klausimus, tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta. D. Ž. nurodo, kad mokėjo antstoliam turimus įsiskolinimus. Nuteistasis nurodo nesuprantantis, ką turėtų padaryti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, sumažėtų jo pakartotinio nusikalstamumo rizika.

7.3. Šiuo metu D. Ž. nurodo padaręs išvadas ir besistengiantis eiti doru gyvenimo keliu. Jis turi sūnų, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai ir jis laukia grįžtančio tėvo, nes po motinos mirties reikia daug ką tvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo D. Ž. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

12. Nustatyta, kad nuteistasis D. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. D. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bausmės atlikimo metu 2018-2020 metais buvo skatintas 3 kartus, 2022 metais įgijo baldžiaus specialybę, 2023 metais įgijo plytelių klojėjo – tinkuotojo specialybę, laisvės atėmimo vietoje dirbo, palaiko ryšius su sūnumi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje D. Ž. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

14. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo netinkamai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. Ž. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo pat pirminio vertinimo D. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko vidutinė ir paskutinio vertinimo metu. Nuteistajam nustatyti trys statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis – ir 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – veikla, skatinanti nusikalsti, galimai pasiduoda kitų žmonių įtakai (šiuo metu struktūruotoje aplinkoje valdoma), smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, suicidinio elgesio istorija, būdingas impulsyvumas, mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvumas), priežiūros apribojimų pažeidimai. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

16. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už keturias nusikalstamas veikas, kurios yra susiję su smurto naudojimu viešoje vietoje, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.

18. Svarbu įvertinti ir tai, kad D. Ž. yra likusi neatlikta didesnė nei vienerių metu laisvės atėmimo bausmė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį D. Ž. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, anksčiau D. Ž. laivės atėmimo bausmę atliko lengvojoje grupėje, tačiau nuo 2023 m. spalio 26 d. jis atlieka bausmę paprastojoje grupėje, vadinasi nuteistojo elgesys keitėsi ne tik į teigiama linkme, priešingai, dėl netinkamo jo elgesio bausmės atlikimo metu, buvo sugriežtintos bausmės atlikimo sąlygos. Nors nuteistajam D. Ž. paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas ir už alkoholio vartojimą, narkotinių medžiagų vartojimą, kas laikytina itin grubiu įkalinimo sąlygų pažeidimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių yra smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu ir į šio kriminogeninio veiksnio mažinimą nuteistasis turėtų dėti itin stiprias pastangas. Vis dėl to, D. Ž. ne tik vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas įkalinimo įstaigoje, bet ir nesiima visų įmanomų priemonių išspręsti alkoholio vartojimo problemai. Nuteistajam yra rekomenduojama dalyvauti savitarpio pagalbos grupės veikloje anoniminiams alkoholikams, tačiau nuteistasis net ir skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, kad šie susitikimai nesuteikia jam jokios naudos, todėl jis atsisako juos lankyti. Tai parodo, kad D. Ž. nėra linkęs išspręsti savo turimų problemų, o individualus lankymasis pas psichologą analizuojamu atveju nelaikytinas pakankama priemone, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

20. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. Ž. teigia, kad jis moka turimus įsiskolinimus, tačiau iš asmens bylos duomenų matyti, kad savanoriškai jis sumokėjo tik 15 Eur, o 1 1122,03 Eur buvo išieškota priverstinai, likęs įsiskolinimas 3 542,15 Eur. Nors nuteistasis D. Ž. ir moka turimus įsiskolinimus, tačiau išieškojimai yra daromi priverstinai, o ne savanoriškai.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai: nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ir palaikantys ryšiai su artimaisiais, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog D. Ž. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje nepaneigia to, kad nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios kaip pats nurodo, dirbo nelegaliai ir turi itin mažą oficialią darbinę patirtį. Be to, patvirtinimas dėl įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju nėra įpareigojančio pobūdžio ir nebūtinai reiškia tai, kad asmuo lygtinio paleidimo metu iš tiesų bus įdarbintas. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, taip pat ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

22. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

23. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti skundžiamu apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus D. Ž. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nurodomi argumentai neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.