Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo M. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 81/04-507, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams. Šis Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu: veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 5 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nuteistojo M. J. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog nors ir yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių faktų, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama nutarimą. Be to, teismas pažymėjo, kad net 35 iš 55 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų yra dinaminiai, t. y. kintantys ir nuteistasis turi galimybę savo teigiamu elgesiu sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas pažymėjo, kad anksčiau M. J. buvo teistas du kartus ir jam buvo paskirtos arešto bausmės, dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam paskirtos arešto bausmės buvo subendrintos ir arešto bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, ko pasėkoje bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Teismas vertino nusikaltimo, už kurį šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė, pobūdį, sprendė, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, paskutinis padarytas nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius. Apylinkės teismo įsitikinimu, nuteistasis po pirmų dviejų teistumų nepadarė teigiamų išvadų dėl savo elgesio. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad nusikaltiną padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Savęs vertinimo anketoje, nuteistasis pažymėjo, kad per didelis alkoholio vartojimas jam nėra problema, nors nusikaltimo padarymo laikotarpiu ir po jo vartojo alkoholį. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, apylinkės teismas darė išvadą, kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos namuose nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (Anoniminių alkoholikų „Keisk požiūrį“, „Kitoks“). Teismas vertino ir tai, kad nuteistasis per daug minimalizuoja savo turimą problemą dėl alkoholio vartojimo. Iš išvados teismas nustatė, kad nuteistasis ne visiškai pripažįsta turintis problemą dėl alkoholio vartojimo, kuri tiesiogiai veikia jo nusikalstamą elgesį. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leido pagrįstai abejoti, kad jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, todėl apylinkės teismas konstatavo, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas nurodė, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. J. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

8. Įvertinus M. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 6 kartus buvo skatintas, pataisos namuose lanko mokyklą, mokosi 9 –oje klasėje, profesinio rengimo centre siekia įgyti šaltkalvio-įrankininko specialybę, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, teigia, jog bus priimtas dirbti UAB „A grupė“ (nors tokių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra). Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtų balų (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas) pokytis iš tiesų egzistuoja. M. J. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 77 balai. Tuo tarpu paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 55 balų ir nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė. Tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo. Be to, būtina analizuoti, kiek šių balų yra statiniai, ir kiek dinaminiai. Šiuo atveju matyti, kad M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (35 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Dėl to būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. J. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

10. Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis „OASys“ metodika nuteistajam M. J. nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai: smurtinis nusikaltimų pobūdis; menkas išsilavinimas; lėšų tvarkymas, šeimos išlaikymas bei gyvenimo stilius ir draugai, nusikaltimas viešoje vietoje. Tais atvejais, kai nustatomi nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui.

11. Vertinant M. J. kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo elgesiui, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, stokoja impulsų kontrolės, ypač būdamas neblaivus, stebimi prieštaravimai tarp to, ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime. Pažymėtina, kad nusikalstamas veikas, už kurias atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, M. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Abejonių tinkamu M. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Nors nuteistasis išreiškia susirūpinimą, kad negali prisidėti prie šeimos išlaikymo, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas laisvėje jis oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Skunde nuteistasis teigia, jog išėjęs į laisvę turės kur dirbti, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų skundo nagrinėjimo medžiagoje nepateikta.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas M. J. nėra pirmasis. Anksčiau M. J. buvo teistas du kartus ir jam buvo paskirtos arešto bausmės, dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam paskirtos arešto bausmės buvo subendrintos ir arešto bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, ko pasėkoje bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog nusikaltimas už kurį šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė yra sunkesnis už ankstesnius ir tai patvirtina apylinkės teismo faktą, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistasis po pirmų dviejų teistumų nepadarė teigiamų išvadų dėl savo elgesio.

13. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai nepriekaištingas. Kaip jau buvo minėta, už gerą elgesį, dalyvavimą renginiuose ir programose nuteistasis buvo 6 kartus skatintas, tačiau M. J. 2 (du) kartus pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, už pataisos įstaigos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą buvo baustas 1 kartą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog drausminių pažeidimų egzistavimo faktas rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

14. Pritartina nuteistojo skunde dėstomiems argumentams, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. J. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas ir nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.