Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. P., ieškovo atstovei advokatei A. G. ir institucijos teikiančios išvadą byloje – (duomenys neskelbtini) atstovui A. B.,

viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje (duomenys neskelbtini) skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko teisių apsaugos specialistai yra nustatę, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir atsakovės gyvenamoji aplinka vaikams yra nesaugi, ieškovas mano, kad yra tikslinga pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimą civilinėje byloje ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėčiu. Pažymėjo, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas šiuo atveju labiausiai atitiktų jų interesus, kadangi tokiu būdu jiems būtų užtikrinta galimybė augti tiek fiziškai, tiek emociškai saugioje aplinkoje, gaunant nuolatinę, visokeriopą priežiūrą, jų raidai reikalingą pilnavertį lavinimą šeimoje bei visuomenėje. Juo labiau, kad vaikai ir taip faktiškai jau kurį laiką gyvena su tėčiu.

6. Kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimu buvo nustatyta ir A. P. pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. P. ir N. P. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Jei teismas tenkintų reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su ieškovu, teismui reikėtų spręsti ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės klausimą. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurio dydis yra siejamas su pačių minimaliausių bei būtiniausių vaikų poreikių patenkinimu.

7. Kadangi vaikai su ieškovu gyvena nuo 2022 balandžio mėnesio, todėl ieškovas teismo prašo iš atsakovės priteisti ir 800,00 Eur (200,00 Eur x 2 mėn. x 2 vaikai) nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. birželio mėnesio. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškovas ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog dėl atsakovės žalingo įpročio bei šeimoje buvusio smurto nepilnamečiams vaikams tapo nesaugu pas mamą. Papildė, jog atsakovė neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Paaiškino, jog tik prieš rugsėjo 1-ąją dukrai nupirko mokymosi priemonių, kurias vertina 5,00 Eur, o prašomas priteisti iš atsakovės 200,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį tenkintų tik minimaliausius vaikų poreikius. Kadangi vaikai nuo 2022 m. balandžio mėn. gyvena pas jį, iki ieškinio pateikimo teismui yra susidaręs ir 2 mėn. atsakovės išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėjo, jog nedraudžia vaikams matytis su mama, tačiau vaikai nori likti gyventi pas jį. Ieškovo atstovė advokatė papildė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, nustatyto dydžio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iš atsakovės atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

9. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo parengiamajame posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į civilinės bylos pobūdį, kuris susijęs su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu, vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

10. Atsakovei be svarbių priežasčių neatvykus į teismo parengiamąjį posėdį, parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismas viešame teismo posėdyje bylą iš esmės išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas vertina, jog atsakovė teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės nedalyvavo be pateisinamų priežasčių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

11. Institucija teikianti išvadą nurodė, jog atsakovės šeima žinoma nuo 2022-04-15:

1. 2022-04-15 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir raj. PK pareigūnai reaguodami į pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimojoje aplinkoje, namuose rado neblaivią atsakovę (nustatytas 1.89 prom. girtumas). Namuose su ja buvo nepilnamečiai vaikai S.P. bei N.P.

2. 2022-04-15 skyriaus specialistai perdavė S. P. bei N. P. vaikų tėvui A.P.

3. 022-04-19 skyriuje buvo atlikti vaikų S. P. bei N. P. situacijos vertinimai.

4. Baigus Vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Su Vaiko situacijos vertinimo anketa supažindinti ieškovas bei atsakovė.

5. Nuo 2022-04-21 ieškovo bei atsakovės šeimoms pradėtas atvejo vadybos procesas. Socialines paslaugas šeimoms teikia LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos socialiniai darbuotojai.

6. 2022-04-24 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m ir raj. PK skyriui pranešė, kad 2022-04-23 atsakovė būdama neblaivi (nustatytas 2.01 prom. girtumas) patyrė smurtą nuo savo sugyventinio. Pranešime nurodyta, kad vaikų įvykio metu nebuvo.

7. 2022-04-24 skyriaus specialistams bendraujant su atsakove jai buvo nustatytas 0.47 prom. girtumas, kadangi vaikai buvo pas tėvą A. P. jie palikti tėvo priežiūrai.

8. 2022-09-22 skyriaus specialistas lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad S. P. bei N. P. suteikiamos tinkamos gyvenimo bei buities sąlygos.

Skyriaus vyriausioji specialistė psichologė išklausė S. P. nuomonę dėl ieškovo reikalavimų. S. P. nurodė, kad šiuo metu su broliu gyvena pas tėtį. Vaikas nurodė, kad ten ir nori pasilikti gyventi. S.P. tai pat nurodė, kad norėtų su mama susitikti dažniau. Skyriaus vyriausioji specialistė psichologė išklausė N. P. nuomonę dėl ieškovo reikalavimų. N. P. nurodė, kad su mama buvo susitikęs vieną kartą prieš kelis mėnesius. Vaikas nurodė, kad jam nepatinka mamos gyvenimo būdas. N. P. nurodė, kad turi tvirtą nuomonę ir nori pasilikti gyventi su tėčiu.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškovo paaiškinimus, į vaikų nuomonę, į tai, jog vaikai nuo 2022-04-15 gyvena su ieškovu, ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus šiuo atveju.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 730,00 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia 533,00 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikams išlaikymą būtiniesiems jų poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikams išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Tik asmuo (šiuo atveju tėvas), nuolat gyvenantis su vaikais bei juos auginantis, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaikų poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl institucijos neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl vaikų poreikių apimties. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, daro išvada, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečių S. P. ir N. P. teises ir teisėtus interesus.

14. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovas patvirtino pateiktą išvadą. Papildė išvadą, jog ieškovas nuo vaikų paėmimo iš motinos 2022 m. balandžio mėn. juos augina, yra susiformavęs ryšys ne tik su tėvu, bet ir su vaikų močiute.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

15. Ieškovas A. P. (b. l. 5) ir atsakovė D. P. yra nepilnamečių vaikų: N. P., (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), ir S. P., (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), tėvai. Pateiktas 2022-05-02 šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolas, pagalbos šeimai planas (b. l. 8 – 13). Pateikta informacija apie 2022-04-15 gautus pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus ir šios informacijos išnagrinėjimo rezultatus, vaikų situacijos vertinimus ir kt. 2020-01-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 17 – 19). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepilnamečių vaikų: N. P., (duomenys neskelbtini), ir S. P., (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove D. P., atsakovas A. P. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo 2019-12-30, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais.

16. A. P. dirba, jo gaunamos pajamos 2022 m. balandžio mėn. sudarė 1090,71 Eur (b. l. 14). Pagal VĮ Registrų centro duomenis A. P. neturi registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 15). D. P. iki 2022-06-14 dirbo (duomenys neskelbtini), jog gaunamos pajamos per mėnesį sudarė 520,54 Eur, taip pat ji 2022-01-27 iki 2022-10-26 gavo 381,13 Eur Valstybinio socialinio draudimo išmokų (b. l. 25). Pagal VĮ Registrų centro duomenis D. P. neturi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ Regitra duomenimis, D. P. nuosavybe registruotos dvi transporto priemonės (2001 ir 2002 m. pirmos registracijos).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosioms vietos pakeitimo.

17. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaikų norą, vadovaudamasis vaikų interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jie kito iš tėvų atitinkamai remiami galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis). Kaip paaiškino ieškovas, atsakovės gyvenamoji vieta nėra saugi šalių nepilnamečiams vaikams, todėl šiuo metu vaikai gyvena kartu su juo. Teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos pas vaikų motiną.

18. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaikų poreikius, jų galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina atsižvelgti į bendruosius vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus: šeimos aplinkos sąlygas; vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų; tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą juos išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje 3K-3-269/2013). Vaikų interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaikų, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jų poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jie galėtų būti, užsiimti jiems reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugoti nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo ir šiuo atveju negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaikų gyvenamoji vieta. Vaikų interesai tai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

19. Nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta šiuo metu yra nustatyta 2020-01-27 teismo sprendimu su motina. 2022-04-15 Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai perdavė nepilnamečius vaikus: S. P. bei N. P. vaikų tėvui A.P. Institucija teikianti byloje išvadą konstatavo, kad vaikų interesus atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, tuo pakeičiant teismo sprendimą. Ieškovo, institucijos teikiančios išvadą pateikti duomenys taip pat tvirtina, kad vaikams atsakovės šeimos aplinka nėra saugi, nes vaikai buvo namuose, kai buvo fiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, atsakovės alkoholio vartojimo faktas. Po vaikų perdavimo ieškovui smurto artimoje aplinkoje atvejis atsakovės šeimoje pasikartojo. Teismo vertinimu aplinka, kurioje dabar gyvena nepilnamečiai vaikai, atsižvelgiant į jų nuomones, yra jiems pastovi ir saugi bei užtikrina vaikų poreikius, jų galimybes sveikai augti ir vystytis.

20. Įvertinus nepilnamečių vaikų amžių (vaikams atitinkamai dešimt ir penkiolika metų), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (vaikų poreikį gyventi saugioje aplinkoje) nėra pagrindo abejoti, kad toks teismo sprendimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Nėra duomenų, jog nepilnamečiai vaikai konfliktuotų ar nesutartų su ieškovu ar jo šeimos nariais (močiute). Todėl įvertinus šalių parodymus teismo posėdžio metu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nepilnamečių vaikų: S. P., (duomenys neskelbtini), ir N. P., (duomenys neskelbtini), interesus (ugdymo, po pamokinio lavinimo ir kt.) šiuo metu labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu A. P. Todėl tuo visiškai tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.161, 3.168, 3.169 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nors atsakovė nėra pareiškusi ketinimo susigrąžinti vaikus į savo šeimą, tačiau pažymėtina, jo šis teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios ir pasikeitus aplinkybėms atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo.

21. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikai gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaikų tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikai atskirti nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvai atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikams siekiant išsilavinimo, jiems realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

22. Kaip nurodo ieškovas, atsakovė nesirūpina nepilnamečiais vaikais ir neteikia jiems tinkamo išlaikymo, todėl iš esmės juos išlaiko vienas. Ieškovas prašo priteisti vaikams išlaikymą iš motinos periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Ieškovas nepilnamečių vaikų poreikių nedetalizavo, nes juos siejo su pačių minimaliausių bei būtiniausių poreikių patenkinimu. Teismo vertinimu ieškovo nurodyti vaikų poreikiai yra pagrįsti bei būtini, atitinka vaikų amžių, kasdienius ir papildomus poreikius dėl jų sveikatos išlaidų.

23. Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaikų interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaikų poreikius.

24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

25. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Iš teismo iniciatyva išreikalautų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, gautas pajamas, nustatyta, jog ji yra pajėgi teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovas pateikė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovės, kuris patenkintų vaikų minimaliausius bei būtiniausius poreikius. Teismas įvertino, jog ieškovo pateiktas prašomas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nėra padidintas ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių, papildomas išlaidas sveikatai, siekiamą įgyti išsilavinimą. Todėl teismas vertina, kad minimaliausių ir būtiniausių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga iš abiejų tėvų ne mažesnė negu 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Teismas šioje byloje atmeta, kaip nepagrįstus atsakovės pateiktus įrodymus dėl reikalingumo išlaikyti pilnametį sūnų, nes jis jau yra pilnametis ir turi savarankiškai pasirūpinti savo išlaikymu.

26. Ieškovas dirba, nuosavybe registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė šiuo metu nedirba, registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotos dvi transporto priemonės. Kai atsakovė dirbo, jog pajamos atitiko minimalią mėnesinę algą, gavo valstybinio socialinio draudimo išmokas iš valstybės. Nėra duomenų, jog atsakovė šiuo metu dėl sveikatos negali dirbti ar jos darbingumas būtų ribotas. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis skiriasi nuo ieškovo, tačiau atsakovei taip pat tenka pareiga prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal turtinę padėtį. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaikų gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016-02-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 (30 punktas).

27. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Todėl aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo dėl šių argumentų nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Atsakovė privalo imtis priemonių gauti jos darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

28. Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimo teisme, atsakovė nupirko 5,00 Eur vertės mokymosi priemonių dukrai. Todėl ši suma pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis) ieškovo turėtų būti atimta iš priteisto iš atsakovės periodinio išlaikymo sumos.

29. Teismas pažymi, jog nevertina Lietuvos Respublikos skiriamų išmokų vaikams, kurių tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad valstybės skiriamos išmokos vaikams nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikams dydžio.

30. Nors jau šiuo metu ieškovui tenka didesnę dalis vaikų poreikių tenkinimo, vertinant šios bylos įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti išlaikymo dydis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į vaikų amžių, šalių galimybes gauti/uždirbti pajamas, yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: S. P., (duomenys neskelbtini), ir N. P., (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2022-06-28 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nepilnamečio vaiko tėvas A. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai pakeičiant 2022-01-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)(CPK 178, 185 straipsniai).

31. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

32. Ieškovo, ieškovo atstovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovo parodymais bei bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2022-04-15 nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš atsakovės ir gyveno su ieškovu. Todėl ieškovas pagrįstai teismo prašo iš atsakovės priteisti ir 800,00 Eur (200,00 Eur x 2 mėn. x 2 vaikai) nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. birželio mėnesio. Tuo visiškai tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl vaikų bendravimo tvarkos su motina pakeitimo.

33. Ieškovas ieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimų dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tačiau nurodė, jog nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nedraudžia vaikams matytis su mama. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas pateikė išvadą, jog A. P. netrukdo motinai bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais turi bendrauti tik blaivi, į ieškovo, jo atstovės ir institucijos teikiančios išvadą atstovo paaiškinimus, nustatytina tokia atsakovės dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus: S. P., (duomenys neskelbtini), ir N. P., (duomenys neskelbtini), ir bendravimo su jais tvarka: atsakovė gali bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, būdama blaivi, atsižvelgiant į vaikų norą bendrauti su motina (CPK 376 straipsnis). Tuo pakeičiama jau nustatyta 2020-01-27 teismo sprendimu atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35. Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovas yra patyręs 434,00 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 340,00 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas ir 94,00 Eur žyminis mokestis, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 21). Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 434,00 bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Šioje byloje valstybė patyrė 13,44 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos valstybei 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)(santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 p.) ir nepilnamečių vaikų: S. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir N. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. P., (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)(santuokos nutraukimo pasekmių 3 p.) ir nepilnamečių vaikų: S. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir N. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovės D. P., (duomenys neskelbtini), priteisti po 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 centų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 28 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. P., (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. P., (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. P., (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų, 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. birželio mėnesio, iš viso už 2 mėnesius skaičiuojant po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)(santuokos nutraukimo pasekmių 6 p.) ir nustatyti tokią atsakovės D. P., (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus: S. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir N. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir bendravimo su jais tvarką: atsakovė gali bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime būdama blaivi, atsižvelgiant į vaikų norą bendrauti su motina.

Priteisti iš atsakovės D. P., (duomenys neskelbtini), ieškovo A. P., (duomenys neskelbtini), naudai 434,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. P., (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,44 Eur (trylikos eurų, keturiasdešimt keturių centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.