Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P., atsakovui V. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus ieškinį atsakovui V. Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, jog patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas naudojasi šalia jo sklypo esančia valstybine žeme, ja naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, tačiau pats žemės naudojimo faktas buvo nustatytas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pagal atliktus matavimus ir juos sulyginus su viešajame registre įregistruotomis žemės sklypo ribų koordinatėmis nustatyta, kad atsakovui priklausanti tvora yra įsiterpusi į valstybinę žemę ir užima apie 9 kv. m. valstybinės žemės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0810 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v.), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1999 m. lapkričio 26 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11660 pagrindu.

9. 2020 m. vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau ir Skyrius) Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-24-(14.13.77.) nurodyta, jog patikrinus suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, jog medinė tvora su mūro pamatu ir mūrinėmis kolonomis užima apie 9 kv. m. valstybinės žemės iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Patikrinimo metu naudotos techninės priemonės – fotoaparatas ir GPS imtuvas. Pagal prie patikrinimo akto pridėtą situacijos schemą užfiksuota, kad valstybinės žemės užėmimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apima nuo 26 cm (viename kampe) iki 59 cm (kitame kampe).

10. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą perkelti tvorą, skiriančią valstybinės žemės sklypą, nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, pagal pateikto patikrinimo akto duomenis. Taigi šis ieškovo pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Atsakovas argumentavo, kad ginčo tvora statyta 2003 m., tvoros kadastro duomenys nustatyti 2003-12-17, o šio statinio pripažinimas naudotis tinkamu patvirtintas aktu 2004-01-21; ginčo dėl sklypo ribų ir jų plotų nebuvo ir faktinė padėtis nuo sklypo įsigijimo niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo dabar ginčyti nusistovėjusių faktinių sklypo ribų.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai su žemės sklypu (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti 2003-12-18 Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filiale kadastrinių matavimo duomenų pagrindu. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų nustatyta, kad visus matavimus, kurių duomenys užfiksuoti Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko G. M. 1999-08-17 vietinėje koordinačių matavimo sistemoje LKS-1994 pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

12. Iš VĮ Registrų centro rašto, pateikto atsakovui, nustatyta, jog Registrų centras nurodė, kad koordinatės, įrašytos žemės kadastrinėse bylose ir nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, atitinka sklypų koordinates, transformuotas į valstybinę koordinačių sistemą (LKS-94), ir yra registruotos vienintelėje Geografinėje informacinėje sistemoje (GIS). Transformavimo iš Klaipėdos vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą paklaida yra 0,35 m.

13. Taigi tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Registrų centre įregistruotos atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo transformuotos iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant jokių kadastrinių matavimų.

14. Ieškovas, atlikęs patikrinimą, atsakovui priklausančio žemės sklypo matavimus atliko valstybinėje koordinačių sistemoje ir nustatė, kad atsakovo tvora iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės užima nuo 26 cm (viename kampe) iki 59 cm (kitame kampe) valstybinės žemės.

15. Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) tvorą, pastatytą ant valstybinės žemės. Reikalavimas pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Ieškovas ir jo atstovas laikėsi pozicijos, jog dėl valstybinės žemės ir atsakovo žemės sklypo bendros ribos ginčo nėra, ji yra aiški iš esamų dokumentų, ribos yra įregistruotos Registrų centre ir šie duomenys yra teisingi, kol nenuginčyti.

16. Pagal kasacinio teismo praktiką, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015).

17. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas. Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į kitą teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kai sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimą tuo pagrindu, kad atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi (9 kv. m.), nenurodo ir neįrodinėja, kad valstybinės žemės sklypas sumažėjo 9 kv. m. Priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, jo paskirtis nenurodyta, kadastriniai matavimai neatlikti. Iš UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktų kvartalo geodezinių matavimų schemos matyti, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas šiuo metu yra 808 kv. m., nors Registrų centre įregistruotas 810 kv. m. plotas. Todėl ieškovas nenurodo, kokią įtaką atsakovui priklausančiam žemės sklypui turėtų dar ir 9 kv. m. priskyrimas valstybinės žemės sklypui ir pan.

18. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti kadastro žemėlapyje, tačiau matavimai atlikti 1999 m. Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje; valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, ieškovo patikrinime užfiksuoti matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje. Iki patikrinimo ginčo dėl žemės sklypo ribos ir ant jos pastatytos tvoros tarp proceso dalyvių nebuvo, tik atlikus matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje paaiškėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų atsirado neatitikimų tarp sklypų ribų. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad dėl valstybinės žemės ir atsakovo žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų. Nors reikalavimas dėl atsakovo ir valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus, atliktus valstybinėje koordinačių sistemoje, pareikštas nebuvo, atsakovas nagrinėjamoje byloje ginčijo ieškovo atliktų matavimų tikslumą, įrodinėjo, kad sklypų riba teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyta pagal kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir neviršija leistinos paklaidos ribų. Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas pateikė jo užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktą viso kvartalo schemą su atliktų geodezinių matavimų duomenimis (X ir Y taškų koordinatėmis). Iš pateiktos schemos matyti, kad atsakovo žemės sklypo riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra įsikišusi į valstybinę žemę nuo 15 cm (vienoje pusėje) iki 45 cm (kitoje pusėje).

19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 116 p. nurodyta, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, tačiau tai savaime nereiškia, kad sklypų riba yra aiški iš esamų dokumentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos. Tik nustačius žemės sklypo ribas, galima spręsti dėl valstybinės žemės užėmimo.

20. Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių dėl sklypų ribos yra ir ieškovo negatorinis reikalavimo pagrįstumas negali būti įrodytas be reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo (CK 4.45 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad valstybinės žemės ir atsakovo sklypų riba nustatytina pagal patikslintus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, nes tokių kadastrinių matavimų neatliko ir į bylą jų nepateikė. Priešingai, nors teismas siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, nei ieškovas, nei atsakovas kadastrinių matavimų neatliko. CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad jis yra ginčo sklypo dalies savininkas arba kad ginčo sklypo dalis yra valstybinė žemė. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo, neatlikus kadastrinių matavimų ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismas neturi pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui pašalinti tvorą nuo ieškovo nurodytos ribos.

21. Kaip minėta, atsakovas pateikė jo užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktą viso kvartalo schemą su atliktų geodezinių matavimų duomenimis (X ir Y taškų koordinatėmis). Iš pateiktos schemos matyti, kad atsakovo žemės sklypo riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra įsikišusi į valstybinę žemę nuo 15 cm (vienoje pusėje) iki 45 cm (kitoje pusėje). Be to, visų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, ribos, yra pasislinkusios link (duomenys neskelbtini) gatvės ir į dešinę pusę. Šioje schemoje užfiksuoti duomenys skiriasi nuo duomenų, kuriuos užfiksavo ieškovas savo patikrinimo akte, tačiau jų pagrindu kadastriniai matavimai nebuvo atliekami ir registruojami, nes atsakovas jų neužsakė. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas geodezinius matavimus atlikęs R. R.

22. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad atliekant matavimus buvo naudojamas ne tik GPS imtuvas, bet ir tachometras, reikalingas tikslesniems matavimams užfiksuoti. Kadangi patikrinimo akte žemės sklypo koordinatės neužfiksuotos, jos vėliau buvo tikslinamos ir pateiktos jau bylos nagrinėjimo procese, todėl teismas atsakovo pateiktus UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, kaip nešališko ir nesusijusio su bylos nagrinėjimu asmens, atliktus geodezinius matavimus vertina kaip patikimesnius (CPK 185 straipsnis). Liudytojo manymu, užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atsakovo sklypo ribos neviršija leistinų paklaidos ribų.

23. Kaip minėta, atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys iš vietinės koordinačių sistemos transformuoti į valstybinę koordinačių sistemą. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, maksimali leistina transformavimo paklaida pagal Klaipėdos miesto geodezinį pagrindą lygi 0,35 m. Įvertinus UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktų viso kvartalo geodezinių matavimų duomenis, kad atsakovo žemės sklypo riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra įsikišusi į valstybinę žemę nuo 15 cm (vienoje pusėje) iki 45 cm (kitoje pusėje), darytina išvada, kad tai neviršija leistinos paklaidos. Pritaikius paklaidą, pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ schemoje užfiksuotus duomenis, tvora vienoje pusėje yra įsiterpusi į valstybinę žemę 0,1 m, t. y. 10 cm daugiau. Toks nustatytas nukrypimas, įvertinant numatytą atliekamų koordinačių nustatymo paklaidą 0,35 m, negali būti pripažįstamas ieškovo teisių pažeidimu. Taigi ieškovas neįrodė ir antrosios negatorinio ieškinio sąlygos. Kaip minėta, jokie kiti kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, o pagal pateiktus duomenis viešajame registre įregistruotos atsakovo žemės sklypo ribos, transformavus jas į valstybinę koordinačių sistemą, neviršija leistinų paklaidos ribų.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovas neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. Š. pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 1 170 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 1 170 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. Š.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.