- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1036-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06508-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus
- Atsakovas
- V. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus ieškinį atsakovui V. Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tai yra pašalinti tvorą ir sutvarkyti valstybinę žemę, kad ją būtų galima naudoti pagal paskirtį, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020 m. vasario 25 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos valstybinėje žemėje įrengta žemės sklypą juosianti tvora (medinė tvora su mūro pamatu ir mūrinėmis kolonomis), taip užimant apie 9 kv. m valstybinės žemės ploto. 2020 m. birželio 22 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti tvorą, tačiau 2020 m. rugpjūčio 13 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatyta, kad tvora nepašalinta ir valstybinė žemė neatlaisvinta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad jis valstybinėje žemėje nėra įrengęs medinės tvoros su mūro pamatu ir mūrinėmis kolonomis, mano, jog ieškovė patikrinimą ir faktų konstatavimą atliko netinkamai, atmestinai ir neobjektyviai, todėl ieškovės reikalavimas nugriauti ar patraukti tai, ko realiai atsakovas neturi, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad valstybinės žemės kontrolė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atlikta tinkamai, vadovaujantis nustatytomis procedūromis, paaiškino, kad GPS imtuvams metrologinė patikra nėra atliekama. Ieškovei nustačius valstybinės žemės užėmimo faktą (atsakovo tvora pastatyta valstybinėje žemėje), jai nekilo pareiga atlikti atsakovo žemės ploto ribų matavimo, apskaičiavimo. Dėl duomenų viešuosiuose registruose teisingumo paaiškino, kad jie nenuginčyti, todėl galiojantys. Nurodė ir tai, kad, siekiant interesų pusiausvyros, ieškovė pasiūlė atsakovui atlikti kadastrinius matavimus, kurie galbūt pašalintų neatitikimus dėl įregistruotų žemės ribų. Su atsakovo atsiliepimu pateiktas žemės planas neatskleidžia faktinės situacijos dėl tvoros, nėra patvirtintas ir neregistruotas viešajame registre, todėl negaliojantis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovės dubliką, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovo atsiliepime į ieškinį išreikštų abejonių dėl matavimo priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo nuomone, nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad būtent toks plotas neva neteisėtai užimtas, kaip jis apskaičiuotas, ar tai tikrai teisingos ribos, ar tikrai užimta valstybinė žemė. Atsakovo nuomone, tvora yra pastatyta teisėtai ir atsakovo sklypo ribose, nėra pripažinta savavališku statiniu, neužima valstybinės žemės, priešingai, ji yra įregistruota registruose ir kadastruose. Netikslumas koordinatėse, atsakovo nuomone, galėjo susidaryti dėl valstybės atliekamų techninių koordinačių keitimo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1170 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0810 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 27 d. ieškovės parengtame naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinus minėto suformuoto žemės sklypo naudojimą, nustatyta, jog medinė tvora su mūro pamatu ir mūrinėmis kolonomis užima apie 9 kv. m valstybinės žemės iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Patikrinimo metu naudotos techninės priemonės – fotoaparatas ir GPS imtuvas. Prie patikrinimo akto pridėtoje situacijos schemoje užfiksuota, kad valstybinės žemės užėmimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apima nuo 26 cm (viename kampe) iki 59 cm (kitame kampe).
5.2. Dėl negatorinio reikalavimo atlaisvinti valstybinę žemę teismas nurodė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad valstybinės žemės ir atsakovo sklypų riba nustatytina pagal patikslintus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, nes tokių kadastrinių matavimų neatliko ir į bylą jų nepateikė. Pažymi, kad teismas siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas kadastrinių matavimų neatliko, todėl konstatavo, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, tai yra kad ji yra ginčo sklypo dalies savininkė arba kad ginčo sklypo dalis yra valstybinė žemė. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, kad teismas neturi pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui pašalinti tvorą nuo ieškovo nurodytos ribos.
5.3. Dėl koordinačių ribų vertinimo nurodė, kad šiuo atveju atsakovas pateikė jo užsakymu atliktą viso kvartalo schemą su atliktų geodezinių matavimų duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovo žemės sklypo riba iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra įsikišusi į valstybinę žemę nuo 15 cm (vienoje pusėje) iki 45 cm (kitoje pusėje). Šioje schemoje užfiksuoti duomenys skiriasi nuo duomenų, kuriuos užfiksavo ieškovė savo patikrinimo akte, tačiau jų pagrindu kadastriniai matavimai nebuvo atliekami ir registruojami, nes atsakovas jų neužsakė. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas geodezinius matavimus atlikęs R. R.. Pažymi, jog liudytojas pažymėjo, kad užfiksuoti duomenys neviršija leistinų paklaidos ribų. Teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė ir antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, aplinkybės, jog tvora patenka į valstybinę žemę viršijus paklaidą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad dėl įrengtos tvoros valstybinės žemės sklypas sumažėjo 9 kv. m. Teigia, kad tokia išvada nėra paremta teisės aktais ar teismų praktika. Pažymi, jog byloje nebuvo ginčo, kad atsakovo įrengta tvora yra valstybinėje žemėje. Tiek oficialus institucijos dokumentas surašytas atlikus valstybinę žemės naudojimo kontrolę, tiek atsakovo pateikti dokumentai patvirtino faktą, kad esama tvora yra valstybinėje žemėje, ir tai pažeidžia apeliantės interesus. Teigia, kad sklypas nėra suformuotas, todėl teismas pareikalavo įrodyti aplinkybes, kurių įrodyti nėra įmanoma. Mano, kad šioje byloje įrodė, kad valstybės kaip savininko teisės yra pažeistos, nes tvora įrengta valstybinėje žemėje be savininko sutikimo.
6.2. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų ribų nustatymą, padarydamas išvadą, kad tik nustačius žemės sklypo ribas, galima spręsti dėl valstybinės žemės užėmimo. Tokios išvados yra neteisingos ir prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatoms bei aplinkybėms, nustatytoms šioje byloje. Atsakovo žemės sklypo ribos yra aiškios, nustatytos ir įregistruotos, jos byloje neginčytos ir dėl jų ginčo nebuvo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nustatinėti žemės sklypo ribas. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantė turi atlikti ir pateikti kadastrinius matavimus, kadangi apeliantė remiasi įregistruotais duomenimis Nekilnojamojo turto registre ir pagal šiuos duomenis atsakovo tvora yra už jo žemės sklypo ribų. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad jo pastatyta tvora yra jo žemės sklypo ribose.
6.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo patikrinimo akto teisingumu, nurodydamas, kad jame nenurodytos koordinatės, o vėliau jos buvo tikslinamos. Teigia, kad įstatymas nenumato koordinačių būtino nurodymo patikrinimo akte, atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo manymu, kad atsakovo sklypo ribos neviršija leistinų paklaidos ribų. Leistinos ar neleistinos paklaidos ribos gali būti nustatytos tik atlikus kadastrinius matavimus ir tik institucijai, tvirtinančiai šiuos matavimus, pripažinus juos teisingais ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre galima būtų teigti, jog kadastriniai matavimai ir nustatytos ribos atitinka leistinas paklaidas. Pažymi, kad paklaida apskaičiuota netinkamai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Nurodo, kad apeliantė įrodinėdama, jog valstybinė žemė yra užimta, turi šį faktą įrodyti. Žemės vieta nustatoma pagal koordinačių taškus, kurių apeliantė nepateikė, todėl apeliantės argumentas, jog ji neprivalo įrodinėti jam priklausančio turto dalies netekimo, yra nepagrįsta. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog ji įrodė, kad tvora yra valstybinėje žemėje, kadangi apeliantė nepateikė jokių pagrįstų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovo tvora yra valstybinėje žemėje. Teigia, kad faktinių duomenų patikrinimas atliktas apeliantės specialistui tik vizualiai apžiūrėjus aplinką, todėl nėra aišku ir nesuprantama, kaip fotolentelės patvirtina faktą, jog atsakovo tvora yra valstybinėje žemėje.
7.2. Nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovo tvora pastatyta sklypo ribose, kurios buvo nustatytos pagal tuo metu galiojančią vietinę koordinačių sistemą. Tą patį patvirtina ir prie bylos pateiktas rašytinis įrodymas – atsakymas iš valstybės įmonės Registrų centro į atsakovo paklausimą, kuriame nurodyta, jog atsakovo sklypo duomenys, užfiksuoti ir įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre, yra teisingi ir teisėti, todėl teismas pagrįstai abejojo patikrinimo akto patikimumu šioje byloje.
7.3. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, įvertino, jog yra leistinos sklypų ribų neatitikimo paklaidos, pažymi, jog šiuo atveju paklaida gali būti ne tik sklypo riboje, bet ir atliktuose matavimuose. Teigia, jog faktiškai naudojasi mažesniu sklypu, nei jam priklauso, todėl, įvykdžius apeliantės reikalavimą, atsakovas nepagrįstai prarastų dar dalį savo teisėtai įgyto ir valdomo turto, o tokiu atveju būtų pažeistas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad teismas šiuo atveju vertindamas negatorinio ieškinio sąlygas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo tvora patenka į valstybinę žemę, pažeidžia apeliantės interesus. Mano, kad šioje byloje visiškai įrodė, kad valstybės kaip savininko teisės yra pažeistos, nes tvora įrengta be savininko sutikimo. Teigia, kad teismas taip pat netinkamai vertino galimas paklaidas dėl sklypo ribų, kai apeliantė remiasi įregistruotais duomenimis.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygų.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0810 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2020 m. vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-24-(14.13.77.) nurodyta, jog patikrinus suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, jog medinė tvora su mūro pamatu ir mūrinėmis kolonomis užima apie 9 kv. m valstybinės žemės iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Patikrinimo metu naudotos techninės priemonės – fotoaparatas ir GPS imtuvas. Pagal prie patikrinimo akto pridėtą situacijos schemą, fotofiksacijas užfiksuota, kad valstybinės žemės užėmimas iš (duomenys neskelbtini) pusės apima nuo 26 cm (viename kampe) iki 59 cm (kitame kampe). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė pateikė reikalavimą atsakovui pašalinti ginčo tvorą, kaip patenkančią į valstybinę žemę. Atsakovui nesutinkant su apeliantės reikalavimais, apeliantė pateikė negatorinį ieškinį, prašydama pašalinti įpareigojimą atsakovui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę.
13. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
15. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, nepagrįstai suabejojo atlikto patikrinimo duomenimis dėl sklypų ribų aiškumo, galimomis sklypo paklaidomis, neatsižvelgė į tai, kad tvora patenka į valstybinę žemę.
16. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad sklypo ribų aiškumas yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas. Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į kitą teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kai sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
17. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pagal atliktus patikrinimo duomenis atsakovo tvora patenka į valstybinę žemę per visą sklypo plotį (patikrinimo akte pažymėta netaisyklinga linija). Vienam sklypo gale pagal patikrinimo akto schemą tvora patenka į valstybinę žemę 26 centimetrus, o kitame – 56 centimetrus. Kadangi šioje byloje, reiškiant reikalavimus, be kita ko, nugriauti (pašalinti) atsakovo įrengtą tvorą yra kilęs ginčas tarp šalių dėl sklypo ribos ir patikrinimo metu atliktų matavimo teisingumo, atsižvelgiant į galimą pažeidimo mastą – iki 56 centimetrų – ir į tai, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tiek patikrinimo akte nurodytų duomenų teisingumą, tiek pagrįstai vertino galimą sklypų ribų paklaidą, siekiant nustatyti, ar apeliantė įrodo visas negatorinio ieškinio sąlygas (nutarties 14 punktas).
18. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
19. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sklypų riba nėra aiški, o šiuo atveju 2020 m. vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-24-(14.13.77.) užfiksuoti duomenys, atsižvelgiant tiek į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, tiek į geodezininko paaiškinimus, jog atsakovo sklypo užstatymas neviršija leistinų paklaidų, teismo vertinimu, nepagrindžia pažeidimo fakto, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas, sekančiai nurodytais motyvais.
20. Pirmiausia valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, nėra aiški konkreti jo riba su atsakovo sklypu, tikslūs kadastriniai matavimai nėra atlikti. Šiuo atveju galimas pažeidimo faktas, kuriuo remiasi apeliantė, fiksuotas globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) prietaisu, kurio matavimo tikslumas, galima paklaida, nei patikrinimo akte, nei procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta. Pažymėtina, jog šiuo atveju atliktų matavimų tikslumas yra atsakovo ginčijama aplinkybė, atsakovas nuosekliai teigia, kad apeliantė nėra pateikusi matavimo veiksmų aprašymo, sekos ir metodikos, taip pat nėra nurodžiusi koordinačių ir jų tikslių apskaičiavimų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog atsakovas yra užvaldęs valstybinės žemės dalį, tiek kiek nurodyta minėtame patikrinimo akte. Su šiais atsakovo argumentais, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės valdomo sklypo tikslūs kadastriniai matavimai nėra atlikti, sutiktina. Kaip matyti šiuo atveju, patikrinimo akte nėra nurodyta, nei kokiu prietaisu, nei kokia galima paklaida buvo atlikti matavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl atliktų matavimų gali atsirasti netikslumų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė įrodinėdama, jog atsakovas yra pažeidęs apeliantės interesus, reikšdama reikalavimą nugriauti visą atsakovo pastatytą statinį – tvorą, turi pareigą įrodyti ir pažeidimo faktą – jog visa tvora, taip kaip nurodyta patikrinimo akte, patenka į valstybinę žemę viršijant leistinos paklaidos ribą ir pažeidžia apeliantės interesus (nutarties 18-19 punktai), tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju byloje apeliantei neįrodžius sklypo ribos aiškumo, esant ginčui tiek dėl jo ribų, tiek dėl apeliantės atliktų matavimų tikslumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju apeliantė neįrodė CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų (nutarties 14 punktas).
21. Antra, apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo – geodezininko R. R. – paaiškinimais dėl sklypų užstatymo ribos paklaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek atsakovo iniciatyva pateikta ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengta kvartalo su geodezinių matavimų duomenimis schema, tiek liudytojo – geodezininko R. R. – paaiškinimai pagrindžia atsakovo argumentus byloje, jog apeliantė leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė, jog atsakovo tvora patenka į valstybinę žemę 26 centimetrus, o kitame gale – 56 centimetrus, todėl visa turi būti nugriauta. Kaip matyti iš atsakovo duomenų, atsakovo tvora įeina į valstybinę žemę nuo 15 cm (vienoje pusėje) iki 45 cm (kitoje pusėje), o specialisto - geodezininko paaiškinimais, šie duomenys patvirtina, kad atsakovo sklypo ribos neviršija leistinų paklaidos ribų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo paaiškinimai, o ir be to, faktas, jog ginčo sklypų riba nėra aiški (nutarties 20 punktas), leidžia daryti pakankamą išvadą, jog šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai neleidžia konstatuoti esant visoms CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygoms (nutarties 18 punktas).
22. Trečia, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta nutarties 20–21 punktuose, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), esant neaiškioms žemės sklypus skiriančioms riboms ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali nuspręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Taigi nagrinėjamu atveju apeliantei nepareiškus reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti apeliantės pareikšto reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui nugriauti (išmontuoti) tvorą ir sutvarkyti valstybinę žemę. Be to, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, būtina pažymėti ir tai, kad esant ginčui dėl sklypo ribų, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju esant ginčui ir nenustačius konkrečių gretimų sklypų ribų, apeliantei nepareiškus tokio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ir (ar) jį pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 550 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui iš apeliantės priteisiama 550 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Š. 550 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.