Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-27 · Civilinė byla Nr. e2A-65-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
e2A-65-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04987-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
M. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-65-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04987-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9114-400/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo M. N. 1 221,42 Eur negrąžintą kredito dalį, 65,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), 13,02 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 221,42 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.), 666 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,32 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.), 13,02 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 221,42 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 44 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. N. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai 1 221,42 Eur negrąžintą kreditą, 65,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3,32 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 113,98 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 175,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovas gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K771098284 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui 48 mėnesių laikotarpiui suteiktas 1 500 Eur dydžio kreditas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti bendrą 2 045,98 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (1 500 Eur), 113,98 Eur tarpininkavimo mokestis ir 432 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 13,02 proc.). Atsakovas savalaikiai nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstą raginimą, todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. nutraukė.

5. Teismas sprendė, kad byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 221,42 Eur negrąžintą kredito dalį bei 65,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas.

6. Teismas vertino, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 13,02 proc. dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Papildomai pastebėjo, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 13,02 proc. už negrąžintą 1 221,42 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.). Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis yra 5,90 proc., jo suma su nuolaida yra 113,98 Eur. Šis tarpininkavimo mokesčio dydis kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad neturi pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokesčio dydį, nei šalys konkrečiai susitarė, t. y. 113,98 Eur.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimais, konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 115,80 Eur (1 221,42 Eur + 65,23 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 13,02 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2023 m. gegužės 11 d.) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas sprendė, kad negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 115,80 Eur sumą, todėl reikalavimą priteisti 13,02 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytas reglamentavimas papildomai pagrindžia teismo sprendimą priteisti tarpininkavimo mokestį tik iš dalies, t. y., 113,98 Eur, atmetant tarpininkavimo mokesčio reikalavimo dalį, lygią 552,02 Eur. Nurodė, kad iš Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkto, tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 proc. nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį, tad laikytina, kad kita prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (552,02 Eur) yra prilygintina netesyboms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies prasme ir dėl to negali būti priteisiama. Teismas taip pat pažymėjo, kad tas pat pasakytina ir apie reikalavimą priteisti 13,02 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 221,42 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y., šios palūkanos atlieka kompensacinę (netesybų) funkciją, todėl atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, yra nepriteisiamos.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3,32 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl yra tenkintinas. Taip pat konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovo ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Ieškovė AB „Neo Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 13,02 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 221,42 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 5 d.); taip pat pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 244 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12. Nurodo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taip pat ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas. Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, t. y. 432 Eur. Be to, atsakovui sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.

13. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimų. Todėl, tenkinus šį ieškinio reikalavimą, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13,02 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 221,42 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.), ir kuria proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažintos iš atsakovo ieškovei priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė „NEO Finance“ ir atsakovas M. N. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K771098284, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 500 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 432 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 13,02 proc.), 1 139,98 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. gegužės 10 d. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 13,02 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 221,42 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.). Apeliantės nuomone, Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, t. y. 432 Eur, pajamas pagrįstai buvo tikėtasi gauti iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino tokio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

19. Iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu netenkintas aptariamas ieškinio reikalavimas, ir jų nekartodamas, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

21. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis,priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

22. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal paskolos (kredito) sutartį civilinės atsakomybės.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą ir pateikė tik paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo (skaičiuojant 13,02 proc. už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 221,42 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.). Taigi, ieškovė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nustatyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio. Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad Sutarties specialiosiose sąlygose sulygtas mokėjimo (pelno) fiksuotas mokėjimo palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, nuostolių dydį reikia įrodyti.

25. Nuostolių negautų pajamų forma dydžio nepagrindžia ir apeliaciniame skunde nurodoma Sutarties specialiosiose sąlygose sulygta paskolos gavėjo mokama visa mokėjimo (pelno) palūkanų suma (432 Eur). Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai dalį Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. 65,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.). Tikėtina, kad tam tikra dalis mokėjimo (pelno) palūkanų buvo užskaityta ir pačios ieškovės, dengiant atsakovo atliktus mokėjimus pagal Sutartį (ieškovės duomenimis, atsakovas buvo grąžinęs 278,58 Eur vartojimo kredito).

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė nuostolių negautų pajamų forma dydžio.

27. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą už akių, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Atmetus ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė