- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 1-2792-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34829-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Vilis Žilionis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J.
2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 01.40 val., Vilniuje, Taurijos gatvėje, 69-ojo namo kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad bandė susitaikyti su buvusia sutuoktine, paskui sužinojo, kad ji gyvena su kitu vyru, tad taip ir atsitiko. Nurodė, kad gėrė degtinę, su alkotesterio rodmenimis sutinka. Vairavo motinai priklausantį automobilį, kurio vertė – 3500 eurų. Ketino važiuoti pas buvusią sutuoktinę. Pažymi, jog dėl to gailisi, be to, nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 16 metų.
Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja J. J. parodė, kad yra kaltinamojo V. J. motina. Pažymėjo, kad sūnus visą laiką buvo geras vaikas. Tai pirmas kartas. Jis matyti tikėjosi, kaip ir aš su tėvu, nugyventi visą gyvenimą kartu su sutuoktine. Įvyko skyrybos, yra vaikas. Ta moteris kaip ir norėjo taikytis, tačiau sužinojo, kad ji turi kitą vyrą. Taip ir išėjo. Mes su sutuoktiniu visą laiką esame kartu, o sūnus, matyt, taip pat taip tikėjosi gyventi. Užsiimu individualia veikla. Nesu teista, bausta, sūnus dabar gyvena su mumis. Turiu dar dukrą. Pažymėjo, jog dabar sūnus pasikeitė į geresnę pusę, bando dar daugiau padėti. Man reikia išlaikyti visą šeimą, nes tėvas serga, močiutė taip pat serganti. Jis pats supranta, kad reikia padėti šeimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 15 d. kaltinamuoju apklaustas V. J. nurodė, kad parodymus duos kitą kartą (b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 3 d. kaltinamuoju apklaustas V. J. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 00.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą A. A.. Vairavo automobilį Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Kai susitiko su A. A., sėdėdami automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. A. A. jau buvo girtas, jis išgėrė pora stiklinių trauktinės. Vėliau apie 01.00 val. nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvė, kur gyvena jo buvusi žmona. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis buvo už vairo ir A. A. sėdėjo keleivio vietoje. Kai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių teritorijoje, jis vairuodamas automobilį apgadino ratus. Kai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis gėrė trauktinę. Nežino ar alkohoio vartojimo faktą matė A. A., mano, kad jis galėjo nepastebėti. Vėliau pastebėjo, kad vairuojamo automobilio ratai yra nuleisti. Tada paliko automobilį ir nusprendė eiti link (duomenys neskelbtini). Netrukus atvažiavo policininkai ir buvo sulaikytas. Pripažįsta inkriminuojamą veiką, labai gailisi. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo (b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 9 d. V. J. papildomai parodė, kad paliko stovėti automobilį ir iki sulaikymo vartojo energetinį gėrimą. Vėliau skardinę šio gėrimo išmetė (b.l.56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. I. apklausos metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d, apie 01.58 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. iš Vilniaus apskiries Vyriausiojo Policijos Komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Antakalnio sen., Vilniaus m. sav.. Tarp 71 ir 69 važinėjo galimai neblaivus 2 jaunuoliai požymiai (vienas juodai apsirengęs, kitas šortais ir pilkas megztinis), atsitrenkė su automobiliu FORD (baltas universalas) į bordiura, vėliau pastatė automobilį prie DUBURIO g. 9 namo. Dabar šalinasi link (duomenys neskelbtini) gatves, rankose turi alaus butelius. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas L. T., kuris paaiškino, kad apie 01:40 val. pastebėjo, kaip į (duomenys neskelbtini) namo kiemą įvažiuojant automobilį FORD MONDEO Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos, spalvos kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo V. J. gim. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važinėjo po namo kiemą, važiuodamas vinguriavo kliudė šaligatvio bortelį, dėl to, pranešėjas pagalvojo, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl paskambino į 112. Minėtą pil. sutiko prie savo automobilio, transporto priemonės dokumentu pilietis nepateikė, nes kaip jis paaiškino, kad prie savęs transporto priemonės dokumentų neturi. Netoli automobilio taip pat buvo A. A., kuris dar bandė šalintis. A. A. rankoje turėjo alkoholinį gėrimą - alaus butelį. Pirmasis tikrinimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 02.58 val. su alkotesteriu ALCOTEST 6810 NR. Arfm-0442 patikros sertifikato Nr. 0973892 buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Antrasis tikrinimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 03.16 su alkotesteriu ALCOTEST 6810 NR. Arfm-0442 patikros sertifikato Nr. 0973892 buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas. V. J. apie 03.00 val. buvo sulaikytas ir pasodintas į jų tarnybinį automobilį, paaiškino V. J., kad jis dabar yra sulaikytas ir bus pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto OVS. V. J. buvo pristatytas į Vilniaus apskr. VPK OVS. Automobilis FORD MONDEI Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į Minsko pl. 21. Automobilis buvo fotografuotas. Eismo įvykio nebuvo, užvažiavo ant bortelio, apgadino, tik savo automobilį - pradūrė 2 dešinės puses padangas (b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. T. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.30 val., jo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), važinėjo FORD markės automobilis. Kadangi automobilis važinėti chuliganiškai, todėl jis pradėjo pro vaizdo stebėjimo kameras stebėti, kas vyksta lauke, nes jų bendrijos yra įrengusios kameras lauke. Jis pamatė, kad sustojo FORD markės automobilis ir iš automobilio išlipo vyras - vairuotojas rankoje laikė skardinę galimai alaus ir pradėjo gerti. Baigęs gerti skardinę išmetė. Tada jis po kelių minučių atsisėdo atgal už vairo į automobilį ir pradėjo važiuoti į kitą kiemo galą, apsisuko vėl grįžo atgal ir išvažiavo iš kiemo. Po kelių minučių jis vėl atvažiavo į kiemą tuo pačiu automobiliu ir atsistojo į automobilių vietą. Vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio. Keleivis nuėjo link 69 namo, o vairuotojas paėmęs nuo žemės skardinę ją pastatė ant kito automobilio stogo ir nuėjo pas savo draugą - keleivį. Tada jie kieme elgėsi chuliganiškai - šukavo. Vairuotojas paėmė iš keleivio butelį, išgėrė ir išmetė butelį tolyn. Jie toliau paėjo, keleivis nusišlapino, nuėjo ant kelio, pastovėjo, grįžo atgal ir parūkė. Tada jie nuėjo toliau už namų. Atvažiavo policijos pareigūnai. Vairuotojas ir keleivis pradėjo bėgti į laukus. Jis paskambino 112 ir pasakė, kad gali policijos pareigūnams nurodyti, kur pabėgo vairuotojas ir keleivis, tačiau policijos pareigūnai greitai pagavo keleivį, o po to ir vairuotoją. Po to pas jį atėjo vienas iš pareigūnų ir jis pasakė, kad turi vaizdo medžiagą ir ją galės pateikti policijai. Tada policijos pareigūnai išvežė sulaikytus (b. l. 15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.00 val. susitiko su savo draugu V. J. prie bažnyčios (duomenys neskelbtini). V. J. atvažiavo su automobiliu "Ford Mondeo" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kam priklauso šitas automobilis jis nežino. Jis buvo išgėręs ir negali nurodyti, dėl V. J. girtumo. Jam pasirodė, kad jis blaivus. Jis atsisėdo į keleivio vietą ir V. J. nuvežė juos kažkur į (duomenys neskelbtini) pusę. Naujų namų kvartale V. J. važinėjo ratais. Vėliau suprato, kad V. J. atvažiavo pasikalbėti su buvusia žmona. Prie kažkurio namo (gatvės nežino) V. J. per balkoną apsižodžiavo su buvusia žmona. Matė, kad V. J. gėrė kažkokį gėrimą iš skardinės. Iš pradžių V. J. vartojo energetinį gėrimą, ką jis gėrė vėliau negaliu nurodyti. Jis buvo girtas ir turėjo alaus ir degtinės. Alus buvo "Kalnapilis original", skardinės buvo žalios spalvos. Vėliau V. J. pasakė, kad "Ford Mondeo" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratai nuleisti. Kadangi pakeisti ratų nebuvo galimybės, jie paliko automobilį ir išėjo pėsčiomis link (duomenys neskelbtini). Kai ėjo link miesto kartu su V. J. vartojo alkoholį. Kiek išgėrė, nepamena. Vėliau atvažiavo policininkai ir juos sulaikė. Daugiau nieko paliudyti negali, nes viską prisimena "per miglą" (b. l. 19).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos skaitmeninės laikmenos su 6 vaizdo įrašais, matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas įrašytas vaizdo kamera, priklausančia pastato bendrijai ir įrengta adresu (duomenys neskelbtini). Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), įvažiavimai ir išvažiavimai. Vaizdo įrašas Nr. 1(1).Dešiniajame viršutiniame kampe yra nustatyta data ir laikas, 2019/08/15 01:30:02 thu. Kairiajame apatiniame kampe nurodyta 69 pietine PTZ. 2019/08/15 01:56:58 thu į automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) įvažiuoja lengvasis automobilis baltos spalvos valst. Nr. nesimato, automobilyje sėdi du vyrai. 2019/08/15 02:02:35 thu iš automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini) pusės eina du vyrai pagal išvaizdą atitinkantys V. J. ir A. A.. V. J. laiko rankoje baltos spalvos butelį ir išgėręs jo turinį, išmetą į laukus. A. A. laiko žalios spalvos skardinę. Vėliau V. J. ir A. A..vaikšto (duomenys neskelbtini) gatvės apylinkėse. 2019/08/15 02:14:38 atvyksta patrulis V1781 ir vyksta sulaikymas. Kituose įrašuose fiksuojamos iš esmės analogiškos aplinkybės, kitu rakursu (b. l. 23-24).
Iš Vį ,,Emprekis duomenimis‘‘ duomenų nustatyta, kad vidutinė automobilio FORD MONDEO Turnier 1.6 TDCi Start-Stopp, metai 2011, kaina Lietuvoje 4934 Eur., kaina su PVM 5970 Eur (b. l. 25).
Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų nustatyta, kad automobilio FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Iš 2019 m. rugpjūčio 15 d., dienos matyti atlikta automobilio FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimas ir apžiūra (b. l. 38).
Iš 2019 m. rugpjūčio 15 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. J. pirmojo patikrinimo, kuris atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 02.58 val. metu nustatyta 1.71 promilės etilo alkoholio iškvėpime, antrojo patikrinimo, kuris atliktas 2019 m. rugpjūčio 15 d., 03.16 val. metu nustatyta 1.61 promilės etilo alkoholio iškvėpime (b. l. 41,42,43).
Iš 2019 m. rugpjūčio 15 d. matyti, kad surašytas Vilniaus pas. VPK KP NVRS tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatyto aktas bei kiti bylos duomenys, todėl visi šie duomenys sutampa bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Taigi, kaltinamojo V. J. veika baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Kaltinamasis V. J. pateikė mamos J. J. prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį mamos atsakomybėn.
Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja, kaltinamojo mama J. J. parodė, kad yra kaltinamojo V. J. motina. Pažymėjo, kad sūnus visą laiką buvo geras vaikas. Tai pirmas kartas. Jis matyti tikėjosi, kaip ir ji su tėvu, nugyventi visą gyvenimą kartu su sutuoktine. Įvyko skyrybos, yra vaikas. Ta moteris kaip ir norėjo taikytis, tačiau sužinojo, kad ji turi kitą vyrą. Taip ir išėjo. Jie su sutuoktiniu visą laiką yra kartu, o sūnus, matyt, taip pat taip tikėjosi gyventi. Užsiima individualia veikla. Nėra teista, bausta, sūnus dabar gyvena su jais. Turi dar dukrą. Pažymėjo, jog dabar sūnus pasikeitė į geresnę pusę, bando dar daugiau padėti. Jai reikia išlaikyti visą šeimą, nes tėvas serga, močiutė taip pat serganti. Jis pats supranta, kad reikia padėti šeimai.
Rašytiniame prašyme J. J. nurodė, kad jai yra žinoma, jog V. J. kaltinamas vairavęs kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Yra žinoma, kad V. J. dėl jam pareikšto įtarimo yra davęs objektyvius ir faktinę situaciją visiškai atitinkančius parodymus. Be to, dėl padarytų veiksmų parodymus davė laisva valia, niekuo neverčiamas, atvirai, apie savo atliktus veiksmus, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nurodė, kad jai yra suprantamas ir aiškus V. J. pareikšto kaltinimo turinys ir veiksmų dėl kurių padarymo V. J. kaltę pripažino, esmę, padarymo aplinkybės ir pobūdis. Taigi, J. J., remdamasi V. J. prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, prašo perduoti jai sūnų pagal laidavimą. Nurodo, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant tam tikroms sąlygoms. Asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju V. J. padarė neatsargų nusikaltimą ir yra pirmą kartą kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. V. J. niekada nėra buvęs įtariamasis, kaltinamasis, ko pasėkoje jam būtų pareikšti įtarimai ar kaltinimai kitoje baudžiamojoje byloje. Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K- 685/2012, 2K-137/2015). Nagrinėjamu atveju V. J. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo ir gailisi jį padaręs t.y V. J. sutinka bei neginčija policijos pareigūnų veiksmų, nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Įtariamasis kritiškai vertina savo poelgį, dėl savo priešingo teisei elgesio, jaučiasi visiškai atsakingas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri įtariamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įtariamasis V. J. nuosekliai papasakojo apie įvykį ikiteisminio tyrimo metu, išreiškė apgailestavimą, nuo pat pradžių padėjo teisėsaugos institucijoms aiškintis jo padarytą nusikaltimą, bendradarbiavo, o atvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, susipažinęs su visa bylos medžiaga, dar kartą patvirtino jog nėra jokių abejonių, jog dėl nusikaltimo padarymo V. J. yra kaltas, savo kaltės neneigia, kaltinamasis dar kartą, nori pareikšti, jog dėl padaryto nusikaltimo aplinkybių visiškai sutinka, jų neneigia, bei nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo. Galima laiduotoja dėl asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo papildomai nurodė, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju, prašymą laiduoti reiškia įtariamojo artimiausias šeimos narys - motina - J. J.. Laiduotoja J. J. paaiškina, kad ji yra įtariamojo - V. J. motina, jie kartu gyvena. Pati ji yra menininkė, prekybininkė bei parodų kuratorė. Prižiūri bei aptarnauja ir vadovauja keletai priekybviečių vietų, esančių Vilniaus mieste. Mano, kad ji yra tinkamas asmuo laiduoti už įtariamąjį V. J., jos moralinės normos aukštos, stengiasi dorai gyventi, neabejoja, kad ji gali jam padaryti teigiamą įtaką, kadangi yra jo autoritetas. Laiduotoja J. J. labai tiki įtariamuoju - V. J., kad šis pasielgė netinkamai tik kartą ir daugiau niekada jos nebenuvils. J. J. visų charakterizuojama teigiamai, todėl verta visapusiško pasitikėjimo. Atsakingai žiūri į darbą ir vykdomas svarbias pareigas, siekia užsibrėžtų tikslų ir juos įgyvendina. Laiduotojos J. J. autoritetas, asmeninės savybės, veiklos pobūdis ir galimybės bendravimo su V. J. metu leis nuolat ir tiesiogiai daryti teigiamą įtaką įtariamajam laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kaltinamojo V. J. elgesys anksčiau nebuvo vertintinas kaip nusikalstamas, o po įvykio ir nusikalstamos veikos padarymo dar labiau akivaizdžiai pagerėjo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, jog motina J. J. gali ir daro esminę ir tik teigiamą įtaką. Visos aukščiau išvadintos asmens savybės leidžia manyti, jog J. J. turi ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. J.. J. J. tiek asmeninės savybės, tiek sukaupta gyvenimiška patirtis patvirtina aplinkybes, kad ji kaltinamojo padarytą nusikaltimą vertina ypač kritiškai. J. J. teismui nurodo, jog galės daryti teigiamą įtaka savo sūnui įtariamajam V. J., kadangi santykiai su sūnumi - įtariamuoju yra labai geri, tarp asmenų yra stiprus tarpusavio ryšys, o įtariamasis V. J. jaučia ir elgiasi su didelę pagarbą savo motinai. Po įvykio J. J. kalbėjosi su sūnumi - kaltinamuoju V. J. kuris jai nurodė, jog labai gailisi dėl savo poelgio. Yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad V. J. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti įvairūs faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju, vertinant V. J. ankstesnio elgesio aplinkybes matome, jog įtariamasis visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų (kas susiję su asmens administracine atsakomybe ir baudžiamąja atsakomybe), įstatymų sąmoningai neignoruoja, vertina galimas sunkias Kelių eismo taisyklių ir kitų įstatymo pažeidimų pasekmes, ir nėra joms abejingas. Šis baudžiamasis procesas asmeniui sukėlė didžiules pasekmes ir tai įtariamasis vertina kaip vertingą, bet labai skaudžią jam suteiktą pamoką. Įtariamasis ypač kritiškai vertina savo elgesį, rūpestingai žiūri į savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigas. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos vertinant įtariamojo V. J. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlygų (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Papildomai, yra teikiami duomenys, kurie įrodo, jog V. J. gali būti vertas teismo pasitikėjimo ir paskutinės galimybės įrodyti, jog kaltinamasis pasimokė iš savo klaidų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir apskritai laikysis įstatymų numatytų pareigų. Iš bylos matyti, kad V. J. anksčiau teistas nebuvo, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus, byloje nėra. Be to, įtariamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos savo veiksmais niekam nepadarė. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o po nusikaltimo padarė atitinkamas išvadas. Manytina, jog visos aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindo manyti, kad teismui atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat manytina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Yra pagrindo manyti, kad V. J., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo mama kuri sutinka būti laiduotoja, sūnų apibūdino teigiamai, jie dabar kartu gyvena. Po šio įvykio jie abu kalbėjosi, sūnus dėl nusikalstamos veikos gailisi. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai, lengvabūdiškai, todėl tokie veiksmai visiškai nėra būdingi jos sūnui V. J.. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju V. J. laiduotoja prašo būti paskirta jo mama.
Teismo manymu, galima daryti pagrįsta išvadą, jog kaltinamojo mama yra verta teismo pasitikėjimo; teismo posėdžio metu ji nurodė kritiškai vertinanti sūnaus elgesį, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. Laiduotojos vertybinė orientacija pozityvi, asmenybė charakterizuotina teigiamai. Manytina, kad ji gali daryti V. J. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Prokurorė nurodė, kad neprieštarauja dėl laidavimo instituto taikymo, laiduotoja paskiriant kaltinamojo motiną. Kadangi, kaltinamojo mama atitinka visas sąlygas, ji parodė, kad rūpinsis, kad tai daugiau nebepasikartotų. Teismo nuomone, jog atsižvelgus į motinos pasiryžimą, tikėtina, jo ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką, todėl šioje situacijoje užstatas nėra reikalingas. Taigi, nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam dvejų metų terminui, netaikant užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi nagrinėjamą nusikalstamą veiką V. J. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, praeityje yra baustas už KET pažeidimus (b. l. 57), todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad V. J. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, tikslinga V. J. taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje, taikymo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Pagal teismų praktiką darant Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone.
Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).
Iš VĮ Regitra ir VšĮ Emprekis duomenų matyti, kad automobilio FORD MONDEO Turnier 1.6 TDCi Start-Stopp, metai 2011, kaina Lietuvoje 4934 Eur., kaina su PVM 5970 Eur (b. l. 25). Be to, VĮ Regitra duomenimis automobilis FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. (b. l. 26). Pats kaltinamasis nurodė, jog automobiliu naudojasi ir kiti šeimos nariai, padedant ligotam tėvui ir kartu gyvenantiems neįgaliems seneliams, be to, visgi atsižvelgtina į tai, jog praeityje jis nėra teistas ir baustas už šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 57), nedirbantis, registruotas Užimto tarnyboje, nežymiai viršijo vidutinio apgirtimo aplinkybę, dėl to manytina, kad tikslingiau konfiskuoti mažesnę pinigų vertę nei yra automobilio vertė, t.y. konfiskuotina iš kaltinamojo 1000 Eur, t.y. dalis jam priklausančio automobilio vertės.
Dėl kitų procesinių klausimų
V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-61; 62-63; 64, 65-66), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
V. J. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui - FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29, 30-32), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti V. J. (V. J.) baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. ir 30 MGL dydžio (1500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
Paskirti kaltinamajam V. J. (V. J.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti 1000 Eur valstybės naudai.
Kaltinamajam V. J. (V. J.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamajam V. J. (V. J.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Kaltinamajam V. J. (V. J.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui - FORD MONDEO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas,
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.