Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam L. P., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-08-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.; 2) 2016-10-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 188 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d.; 3) 2017-05-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 641 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. birželio 25 d., apie 24.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, rankose laikydamas užkurtą benzininį pjūklą šaukė “papjausiu”, tokiu būdu grasino nužudyti savo šeimos narę– motiną A. B., taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2018-07-12 liudytojos G. P. apklausos protokole užfiksuota, kad 2018-06-25, dienos metu, jos anūkas L. P. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), skaldė malkas, o vėliau, apie 21.00 val., išėjo namo. Praėjus pusei valandos, apie 21.30 val., L. vėl grįžo pas ją į namus. L. brolis L. P. išvarė iš namų, todėl jis pasakė L. P. kad jį „papjaus, padės į vietą, padarys taip, kad visi čia sudegs“. Vėliau, tiksliai laiko neprisimena, L. P. paskambino A. B. ir pasakė, kad L. namuose siautėja, laksto su benzininiu pjūklu, visus gąsdina, apstumdė savo tėvą A. P., sudaužė jo telefoną, todėl A. B. prašė pagalbos (1 t., b. l. 121- 123).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. P. būdamas neblaivus yra neprognozuojamas ir elgdamasi agresyviai, o jo grasinimo realumu panaudojant grandininį pjūklą ir papjauti nukentėjusiąją, pastaroji neturėjo pagrindo abejoti. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgęs į aplinkybes, kurioms esant A. B. buvo išsakyti grasinimai papjauti- prieš tai L. P. metė į šaldytuvą kompiuterio monitorių. Nors kaltinamasis nepaaiškino tokių savo elgesio priežasčių, tačiau akivaizdu, kad bet kuriuo atveju toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip adekvatus ir tinkamas kilusios situacijos sprendimo būdas. Todėl po tokių kaltinamojo veiksmų, pastarajam šaukiant „papjausiu“, vaikščiojant aplink užrakintus namus užvestu grandiniu pjūklu, kuris yra pakankamas sukelti tokio pobūdžio pasekmes, akivaizdu, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti realizuoti. Tai kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo ketinimai galėjo būti realizuoti, t. y. jo grasinimus suprato kaip realius, patvirtina ir kita bylos medžiaga- kaltinamasis apibūdinamas kaip ūmaus charakterio, nenuspėjamo elgesio asmuo (2 t., b. l. 88), kas neabejotinai yra žinoma ir jo motinai; be to nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, nakties metu. Nors nukentėjusioji pasinaudojo savo procesine teise neduoti parodymų ir neduoti parodymų, tačiau liudytojais apklaustas policijos pareigūnas V. B., buvęs įvykio vietoje patvirtino, kad A. B. jam sakė, kad L. P. išgėrus alkoholio jis tampa agresyvus ir jo grasinimai gali virsti realybe, o ji bijo jo, kad L. P. savo grasinimų neįvykdytų. Be to A. B. minėjo, kad namų durys buvo užkabintos dėl to, kad jis neįeitų į vidų ir su pjūklų neišpjautų (1 t., b. l. 110-11). Todėl teismas, byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu daro išvadą, kad L. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Bausmės skyrimas.

L. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, taip tai, kad nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikalstamo pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika sveikatos ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į tiesioginės tyčinės kaltės formą, veikos baigtumo stadiją (baigtas nusikaltimas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į L. P. asmenybę. Jis praeityje teistas tris kartus, du kartus iš jų būnant nepilnamečiu (2 t., b. l. 43- 77), paskutinį kartą už vagystes ir svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą; taip pat teistas ir už plėšimą. L. P. ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, nukreiptus prieš viešąją tvarką, turto vagystes, 2 t., b. l. 90 - 94. Jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 96), šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims dienoms po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2 t., b. l. 48). Gyvenamosios vietos seniūnijos jis charakterizuojamas kaip ūmaus charakterio, nenuspėjamo elgesio asmuo, nevengiantis svaigalų (2 t., b. l. 88). Jis nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, tačiau yra VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: Lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais (2 t., b. l. 100).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nukentėjęs asmuo kaltinamajam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamais jos atsiprašė ir ji jam atleidžia. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kaltinamasis žinodamas, kad gerti jam negalima, nes po to pasidaro agresyvus, sąmoningai vartojo svaigalus, tariamai minėdamas savo gimtadienį (jis yra žiemą, tuo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje). Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje surinktus duomenis, šis įvykis tik atsitiktinumo dėka baigėsi be sunkesnių pasekmių, nes kaltinamasis, kaip minėta yra nenuspėjamo elgesio ir ūmaus charakterio. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę matyti, kad kaltinamasis jokių išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs ne pasitaisyti, o nusikalsti, o šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims dienoms po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Todėl siekiant L. P. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą, jam skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė- laisvės atėmimas. Bausmę individualizavus, atsižvelgus kad jis prieš savo šeimos narius smurtauja pirmą kartą, jam skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikyti BK 75 str. nėra pagrindo, nes anksčiau paminėti bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes jam praeityje jam jau buvo skirtos švelnesnės bausmės, tačiau jos jokios įtakos nepadarė. Pažymėtina, kad L. P. atlikinėdamas prieš tai jam paskirtą bausmę už nustatytos tvarkos pažeidimus baustas net 18 kartų (2 t., b. l. 82- 83). Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, L. P. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotų veikų, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų taikymą ir skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-06-26 iki 2018-07-25 (2 t., b. l. 34- 35).

A. P. pateiktas benzininis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo apžiūrėtas ir grąžintas A. P. (1 t., b. l. 94-102, 103, 104-105, 106-107).

Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 301- 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 4 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2017 m. liepos 25 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 25 d.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę– suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.