Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 25 d. L. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 25 d., apie 00 val. 00 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankose laikydamas užkurtą benzininį pjūklą šaukė „papjausiu“, tokiu būdu grasino nužudyti savo šeimos narę – motiną A. B., taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad L. P. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia. Skirdamas bausmę teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

7. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam L. P. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

9. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip jau buvo minėta, teismas, parinkdamas vieną iš atitinkamo baudžiamojo kodekso sankcijoje numatytų bausmės rūšių, privalo savo pasirinkimą tinkamai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju L. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. P., įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, tai, jog jis anksčiau tris kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims dienoms po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, todėl neišnykus teistumui ir vėl nusikalto – padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

11. Be to, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apelianto skunde nurodytą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailėjosi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs aplinkybę, jog L. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, tinkamai nustatė jos dydį, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog jis išvadų dėl nusikalstamo elgesio nedaro, jis ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, o anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę, parinko ir nustatė jos rūšį bei dydį. Bausmė yra teisinga ir atitinka apelianto padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

13. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos daro išvadą, jog bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybės pavojingumą, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą bausmę dar labiau sumažinti ar švelninti, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.