Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis mažametį vaiką, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2025 m. kovo 25 d., apie 2.13 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. kovo 25 d. atsikėlė kaip visada, išvažiavo iš namų ir važiavo į darbą (duomenys neskelbtini), jo pamaina tą dieną prasidėjo 2.20 val., bet jį Geležinio Vilko g. reido metu sustabdė policijos pareigūnai. Automobiliu vyko kartu su sutuoktine. Vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Fusion“, kuris įgytas santuokos metu ir yra šeimos turtas. Jautėsi gerai, dėl to nustebo, kad buvo nustatytas toks neblaivumo laipsnis; sutinka su nustatytu neblaivumu. Nurodė, kad dieną prieš, t. y. 24 d., per visą dieną išgėrė 10 butelių alaus, alkoholį baigė vartoti 20 val.; dar dieną prieš buvo draugo gimtadienis, po kurio vartojo alkoholį. Nurodė, kad su juo įvykio dieną kartu vykusi sutuoktinė nematė jo vartojančio dieną prieš alkoholį, tačiau žinojo apie tai; sutuoktinei nekilo įtarimų dėl jo neblaivumo. Anksčiau nėra padaręs KET pažeidimų būdamas neblaivus; praeityje yra turėjęs reikalų su teisėsauga, susijusių su alkoholio vartojimu. Nemano turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo; būna, kad per šventes vartoja alkoholį. Niekada nėra kreipęsis į specialistus ar gydymosi įstaigas dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Gailisi dėl savo elgesio. Nurodė, kad su žmona dirba kartu, tačiau ne visuomet dirba toje pačioje pamainoje, būna, kad jis vienas važiuoja naktį į darbą, o žmona nuveda vaiką į mokyklą ir tik tada atvažiuoja į darbą. Teisė vairuoti ir transporto priemonė reikalinga nuvykimui į darbą. Šeima turi 3 automobilius. Jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones. Dabar, jei kartu dirba pamainoje su žmona, ji nuveža į darbą, kitu atveju kviečiasi taksi. Būna, kad jį nuveža žmona į darbą, vaikas lieka su močiute ir tuomet žmona grįžta nuvesti vaiką į mokyklą. Iki jo darbo nuo namų yra (duomenys neskelbtini) km, tris kartus per savaitę jam į darbą reikia vykti naktimis, kitomis dienomis vakarais reikia vykti į darbą. Į darbovietę nėra galimybės naktimis nuvykti viešuoju transportu. Nurodė, kad jis prižiūri savo motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), priežiūra dalinasi kartu su broliu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Motiną aplanko iš ryto ir po darbo. Dirba šeimos įmonėje, kartu ten dirba ir brolis, jis vyksta atskirai iš (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo V. S. 2025 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal prevencinės priemonės planą Vilniuje, Geležinio Vilko g., 2025 m. kovo 25 d., apie 2.08 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu, alkotesteris parodė, kad asmens iškvėptame ore yra etilo alkoholio. Vairuotojas buvo nukreiptas sustoti šalikelėje. Nustatyta, kad vairuotojas buvo V. S. Patikrinus jo neblaivumą, pirmu neblaivumo patikrinimu 2.13 val. buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Vairuotojas neneigė išvakarėse vartojęs alkoholio. Antro neblaivumo patikrinimo metu 2.34 val. buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Jo vairuojama transporto priemonė tralu buvo išgabenta į policijos automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 15).

2025 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 20-33).

2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai iš įvykio vietos (b. l. 17-19).

2025 m. kovo 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. S. 2.13 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 2.34 val. buvo nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 40-42).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – V. S. (b. l. 37).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Ford (USA) Fusion“ (2016 m.) vertė 2025 m. kovo mėnesio duomenimis buvo 8 640 Eur su PVM (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų, vaizdo įrašų, apžiūros protokolų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2025 m. kovo 25 d., apie 2.13 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., važiuodamas į darbą kartu su savo sutuoktine, vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų nenagrinėja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. paaiškino, jog dieną prieš, t. y. 24 d., per visą dieną išgėrė 10 butelių alaus, alkoholį baigė vartoti 20 val., po ko naktį kėlėsi ir kaip įprastai vyko į naktinę pamainą darbe, po ko važiuojant Geležinio Vilko g. jį reido metu sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė, jog jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, kaltinamasis, kuris pavartojęs didelį kiekį alkoholio, po pakankamai trumpo laiko (mažiau nei 6 valandų) vairavo automobilį, suvokė (turėjo suvokti), jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes – įvykio išvakarėse išgėrė pakankamai didelį kiekį alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui, būdamas neblaivus važiavo Vilniaus miestu, intensyvaus eismo gatve, kaltinamajam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. S. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo paties, kartu važiavusios sutuoktinės bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. S. yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai dirbantis, vedęs ir turintis mažametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, neteistas (teistumas išnykęs). Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis, vienerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamasis V. S. 2010 – 2011 m. teistas du kartus (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnius) dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos jam esant apsvaigus nuo alkoholio, o 2010-2014 m. du kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė taip pat būdamas neblaivus. Duomenų apie kaltinamojo V. S. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (o būtent tai, jog kaltinamajam teistumas yra išnykęs, tačiau jis anksčiau yra ne kartą teistas bei baustas dėl nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų, įvykdytų esant apsvaigus nuo alkoholio; be to, nors kaltinamasis yra saistomas stiprių socialinių ir ekonominių ryšių, t. y. turi šeimą, pastoviai dirba, gauna nuolatines pajamas, jo pajamos yra nedidelės – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis V. S. neteistas (teistumas išnykęs), yra saistomas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais – yra dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turintis mažametį vaiką, nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. S. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis V. S., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,77 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, naktį, t. y. tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, vienoje iš intensyviausio eismo gatvių, kurioje bet kuriuo paros metu vyksta intensyvus eismas, praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui po didelio alkoholio kiekio (t. y. 10 butelių po 0,5 l alaus) suvartojimo, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis važiavo pakankamai didelį atstumą (nuo savo namų, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės), yra neteistas (teistumas išnykęs), vienerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, tačiau anksčiau buvo patrauktas administracinėn bei baudžiamojon atsakomybėn dėl savo veiksmų, esant apsvaigus nuo alkoholio, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, turi šeimą, yra dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 27 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. ir jo gynėjas prašė teismo (jei teismas nutartų skirti) baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – paskirti minimaliam terminui, motyvuojant tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kaltinamajam nuvykimui į darbą, kuris yra pakankamai dideliu atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, taip pat reikalingas tam, kad galėtų rūpintis savo motina (ją nuvežti pas gydytojus, nupirkti vaistų, nuvežti į kapines ir pan.) ir garbaus amžiaus mama. Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje byloje nurodė, jog 2 metų terminas būtų per griežtas, neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltinamajam teisė vairuoti yra reikalinga atliekant darbines funkcijas bei rūpinantis motina, pateikė teismų praktikos pavyzdžių, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta trumpesniam terminui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis dirba toje pačioje vietoje kaip ir jo sutuoktinė bei brolis, kurie turi teisę vairuoti transporto priemones, teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) nustatytas terminas (2 metai) yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei. Be to, pažymėtina, kad kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvykti į darbo vietą ir šeimos poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo.

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje byloje prašė vadovautis nurodyta teismų praktika (t. y. Vilniaus apygardos teismo bylomis Nr. 1A-197-851/2018 ir 1A-413-626/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. 1-1233-827/2022 (turėtų būti 2023 m.)), tačiau, teismo vertinimu, minėtų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės bei kaltinamuosius charakterizuojančios aplinkybės skiriasi nuo šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Be kita ko, 2018 m. teismo sprendimai priimti galiojant ankstesnei BK 68 straipsnio redakcijai (galiojusiai iki 2019 m. balandžio 1 d.), numačiusiai, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis asmeniui nuo vienerių iki trejų metų; šiuo metu, minėta, terminas yra prailgintas ir teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o 2023 m. priimtame nuosprendyje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuo tarpu šioje byloje kaltinamasis yra nuteistas. Dėl to gynėjo nurodyta teismų praktika yra neaktuali.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 8 640 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. S. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, itin intensyvaus eismo gatvėje, tamsiu paros metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis jau anksčiau yra baustas administracine tvarka ir teistas už nusikalstamas veikas dėl jo veiksmų, esant apsvaigus nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (kuri detaliai teismo aprašyta aukščiau), jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką, įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi.

Nors nagrinėjamu atveju nurodoma, kad automobilis Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamojo šeimos turtas, įgytas santuokos metu, be to, yra reikalingas kaltinamajam nuvykti į darbą, šios aplinkybės, įvertinus jau nurodytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, jos įvykdymo aplinkybėmis bei kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis bei automobilio vertę, nėra pagrindas taikyti išimtines – BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuoti ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Vadinasi, aplinkybė, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis vairavo santuokos metu įgytu automobiliu, t. y. jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo netaikyti šiuo automobilio konfiskavimo ir spręsti dėl jo vertės (ar dalies vertės) konfiskavimo.

Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra perduotas saugoti kaltinamajam, t. y. jo buvimo vieta yra žinoma, automobilis nėra paslėptas ar sunaikintas, nėra jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežasties, dėl kurios šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Aplinkybė, kad automobilis reikalingas kaltinamojo asmeniniams ir šeimos poreikiams patenkinti (t. y. kaltinamajam vykti į darbą bei nuvykti rūpintis motina), kuri, be kita ko, kaltinamajam buvo žinoma nagrinėjamo įvykio metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju neproporcinga ir netikslinga taikyti automobilio konfiskavimą. Kaltinamasis patvirtino, kad jo šeima turi tris automobilius. Juolab kad kaltinamasis su šeima gyvena miesto teritorijoje; be to, kaltinamasis dirba kartu su sutuoktine šeimos įmonėje (kurioje pagrįstai manytina, įmanoma pasiderinti darbo pamainas ir vykti kartu į darbą sutuoktinės vairuojama kita šeimoje esančia transporto priemone), o motinos priežiūra dalinasi kartu su broliu (kuris gyvena pakankamai netoli motinos), taip pat, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šeimoje viso yra turimi trys automobiliai. Taigi darytina išvada, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus. Kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytoje Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. 1A-135-768/2020 priimta nutartimi buvo atmestas apeliantės skundas ir palikta pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, todėl šis praktikas pavyzdys ne paneigia, o patvirtina teismo išvadą dėl turto konfiskavimo taikymo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam V. S. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. S. turtui – transporto priemonei – automobiliui Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – nuo 2025 m. kovo 27 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 27 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. turtui – transporto priemonei – automobiliui Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam V. S., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.