Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-29 · Civilinė byla Nr. e2A-157-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
e2A-157-236/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Ieškovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-157-236/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3975-661/2015 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB LESTO (dabartinis teisių perėmėjas – AB „Energijos skirstymo operatorius“), prašydamas įpareigoti atsakovę nenutraukti elektros energijos tiekimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), už įsiskolinimą, kylantį iš atsakovei priteistų 33 292,17 Lt nuostolių ar išvestinių sumų Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-528/2013 iš dalies pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo pateikusį ieškinį S. B. dėl 61 642, 26 Lt skolos ir 4 942,08 Lt žalos atlyginimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1091-528/2013. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir tenkinant ieškinį iš dalies priteisti ieškovei AB LESTO iš atsakovo S. B. 33 292,17 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas 2014 m. gruodžio 5 d. gavo atsakovės įspėjimą dėl skolos sumokėjimo iki 2014 m. gruodžio 9 d., priešingu atveju įspėjo apie elektros tiekimo atjungimą. Ieškovas 2014 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nenutraukti elektros energijos tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė 2015 m. sausio 7 d. raštu atsisakė išdėstyti mokėtinas sumas motyvuodama, kad yra priteista 33 292,17 Lt skola už suvartotą elektros energiją ir priteistos sumos išdėstymas negalimas. Taip pat nurodė, kad ji yra įpareigota užtikrinti vienodas ir nediskriminacines sąlygas su visais vartotojais. Nepaisant to, atsakovė tenkino ieškovo prašymą iš dalies ir įsipareigojo nenutraukti elektros energijos tiekimo, kol Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama ieškovo inicijuota civilinė byla Nr. 2-1091-528/2013 dėl skolos AB LESTO išdėstymo dalimis.

Ieškovas nurodė, jog 2015 m. sausio 15 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovę neatjungti elektros energijos tiekimo. Minėta institucija 2015 m. sausio 28 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovo skundą, nurodydama, jog 2015 m. sausio 17 d. rašte AB LESTO pasisakė dėl visų ieškovo prašymų, be to, Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti AB LESTO neatjungti elektros energijos tiekimo, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl skolos AB LESTO išdėstymo (civilinė byla Nr. 2-1091- 528/2013).

Ieškovas pažymėjo, jog jis už faktiškai sunaudotą elektros energiją visada mokėjo ir moka iki šiol, skolų už elektros energijos sunaudojimą neturi. Todėl laikė, jog Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalies taikymo atžvilgiu derėtų diferencijuoti įsiskolinimą už faktiškai sunaudotą elektros energiją ir AB LESTO nuostolius, sąlygotus dėl netvarkingų skaitiklių, dėl ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies kalta pripažino ir pačią atsakovę. Ieškovo teigimu, atsakovė turi teisę taikyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytą prevencinę priemonę, kai vartotojas nemoka už faktiškai sunaudotą elektros energiją, o ne atlyginti žalą, dėl kurios atsiradimo iš dalies kalta ir pati atsakovė.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 24 d. kreipėsi į antstolius dėl priverstinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014 įvykdymo. Ieškovas su atsakove nebendradarbiavo, nesiekė greitesnio teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė pažymėjo, jog nusiuntė ieškovui įspėjimą, kad neapmokėjus įsiskolinimo elektros energijos tiekimas bus nutrauktas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog operatorius turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už pateiktą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją ar nevykdo kitų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, reikalavimų ar sutartyje nustatytų esminių sąlygų (Taisyklių 141.5 p.).

Atsakovė nurodė, jog ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išdėstyti 24 mėnesiams 33 292,17 Lt priteisimo įvykdymą ir tuo pačiu metu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su prašymu įpareigoti atsakovę nenutraukti elektros energijos tiekimo. Pažymėjo, jog elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo tenkino ir skolą išdėstė 24 mėnesiams.

Atsakovės teigimu, ieškovui tinkamai vykdant Kauno apylinkės teismo nutartį ir laiku atsiskaitant už elektros energiją atsakovė nenutrauks elektros tiekimo.

Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas, pažeisdamas Taisykles ir pareigą laiku atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, reiškė nepagrįstą ieškinį, todėl tokį ieškovo elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, įpareigoti AB LESTO nenutraukti elektros energijos tiekimo S. B. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), už įsiskolinimą, kylantį iš AB LESTO naudai priteistų 9642,07 Eur (33 292,17 Lt) nuostolių ar išvestinių sumų Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-528/2013 iš dalies pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014.

Teismas nustatė, jog ieškovo įsiskolinimas AB LESTO kilo iš teismo sprendimo, kuriuo AB LESTO priteistas 33 292,17 Lt nuostolių atlyginimas, kuris kilo dėl to, kad ieškovo name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos netvarkingos elektros skaitiklių plombos. Kadangi nebuvo galimybės nustatyti tikslaus sunaudotos elektros energijos kiekio, AB LESTO apskaičiavo elektros energijos sunaudojimą pagal sutartyje buitiniam vartotojui nustatytą leistinąją galią ir 24 val. per parą jos naudojimo trukmę t. y. 66 584,34 Lt sumai už trejų metų laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, nagrinėdamas šalių ginčą konstatavo abiejų kaltę dėl susidariusių AB LESTO nuostolių ir, S. B. ginčijus žalos padarymo faktą ir neginčijus AB LESTO apskaičiuotų įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją dydžių, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad šalims atsakomybė turi tekti lygiomis dalimis. Dėl to AB LESTO prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma buvo sumažinta per pusę, priteisiant AB LESTO iš S. B. 33 292,17 Lt.

Teismas konstatavo, jog šalys rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo nebuvo sudariusios, todėl esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas energijos pirkimo–pardavimo sutartį laikė sudarytą nuo vartotojui (atsakovui) priklausančio gyvenamojo namo elektros energijos įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str. 1 d.).

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalis nustato, jog perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų.

Teismas teigė, jog ginčo santykį taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Nauja redakcija nuo 2013 m. gruodžio 8 d.), kurios reglamentuoja elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais (toliau – tiekėjas), tinklų operatoriais (toliau – operatorius). Minėtų Taisyklių 133 p. nustatyta, jog elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą vartotojui nutraukti ar apriboti leidžiama tik Taisyklėse, kituose teisės aktuose ir sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, išskyrus atvejus, kai tai atliekama siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus. Teismas nurodė, kad Taisyklių 141 p. nustatyta, jog operatorius ir (ar) tiekėjas, su vartotoju sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartį, be Taisyklių 133 p. nurodytų atvejų turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą šiais atvejais: pagal Taisyklių 141.5 p., kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją ar nevykdo kitų Taisyklių reikalavimų ar sutartyje nustatytų esminių sąlygų. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę prašyti operatoriaus nutraukti elektros energijos tiekimą tik tuo atveju, jei sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su vartotoju yra galiojanti. Taip pat pagal Taisyklių 141.6 p., kai vartotojas per nustatytą terminą neapmoka ar iš dalies apmoka bet kurią iš sąskaitų: už sugadintus operatoriui priklausančius elektros tinklo elementus, elektros apskaitos prietaisus ar kitus elektros apskaitos schemoje įrengtus įrenginius ar įtaisus, jų remontą, keitimą, metrologinę patikrą; už priverstines paslaugas (išjungiant ir įjungiant elektros energiją dėl Taisyklių pažeidimų; nepagrįstus vartotojo prašymus dėl apskaitos schemos patikrinimo, apskaitos prietaiso ar kito apskaitos schemoje naudojamo įrenginio ar įtaiso patikrinimo, keitimo).

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, konstatavo abiejų šalių kaltę dėl susidariusių AB LESTO nuostolių, S. B. ginčijus žalos padarymo faktą ir neginčijus AB LESTO apskaičiuotų įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją dydžių. Teismas nurodė, jog šalys neginčija aplinkybės, jog ieškovas už faktiškai sunaudotą elektros energiją tinkamai moka einamąsias įmokas, tačiau dėl sudėtingos finansinės situacijos negali padengti priteistos 33 292,17 Lt sumos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014.

Teismas nurodė, kad sutiktina su ieškovu (vartotoju), jog atsakovei priteista suma yra vertintina kaip padaryta žala, tačiau nėra įsiskolinimas už ieškovui faktiškai sunaudotą elektros energiją. Teismas pažymėjo, jog atsakovė turi teisę taikyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytą prevencinę priemonę, kai vartotojas nemoka už faktiškai sunaudotą elektros energiją, o ne atlyginti žalą, dėl kurios atsiradimo iš dalies kalta ir atsakovė AB LESTO.

Teismas, atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei CK 1.5 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog atsakovė savo interesą išsiieškoti patirtą žalą gali ir turi įgyvendinti CPK VI dalyje nustatyta tvarka, tačiau netaikydama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytą prevencinę priemonę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė AB LESTO apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškino faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo įsiskolinimas AB LESTO kilo iš teismo sprendimo, kuriuo AB LESTO priteistas 33 292,17 Lt nuostolių atlyginimas dėl to, kad ieškovo name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos netvarkingos elektros skaitiklių plombos. Teisingi teismo motyvai, jog perskaičiavimas atliktas pagal leistinąją galią (26kW) ir 24 valandų per parą trukmę, tačiau teismas neatsižvelgė jog perskaičiavimo laikotarpis yra nuo 2009 m. gegužės 23 d. (t. y. nuo paskutinio patikrinimo dienos) iki 2009 m. birželio 15 d. ir žalos dydis atlikus perskaičiavimą yra 4 942,08 Lt, o likusi suma 61 642,26 Lt yra skola, dėl kurios buvo siųsti įspėjimai. Vartotojui skolos nesumokėjus 2009 m. birželio mėn. 15 d. buvo išrašyta užduotis Nr. 4186339, kuria buvo pavedama atjungti vartotojo elektros energijos įrenginius;Ieškovas pažeidė pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą ir tinkamą naudojimąsi jais, buvo daromas pašalinis poveikis skaitiklio mechanizmui, dėl to ieškovas nevykdė Taisyklių reikalavimų;Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014 konstatuota abiejų šalių kaltė dėl susidariusių AB LESTO nuostolių, S. B. ginčijus žalos padarymo faktą ir neginčijus AB LESTO apskaičiuotų įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją dydžių, tačiau ginčijame sprendime pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, jog atsakovui priteista suma yra vertintina kaip padaryta žala, tačiau nėra įsiskolinimas už ieškovui faktiškai sunaudotą elektros energiją;Ieškovas nevykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nutarta patenkinti ieškovo prašymą išdėstyti skolos AB LESTO mokėjimą dalimis.

Atsiliepimas

Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, nurodė, jog AB LESTO priteistina suma kaip nuostolių atlyginimas, o ne kaip įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją; Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovas pažeidė pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą ir tinkamą naudojimąsi jais, buvo daromas pašalinis poveikis skaitiklio mechanizmui, dėl to ieškovas nevykdė Taisyklių reikalavimų, nagrinėjamu atveju nėra susiję nagrinėjamos bylos dalyku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl proceso šalių

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje pagal atsakovės AB LESTO apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3975-661/2015 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei AB LESTO dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutarė pakeisti atsakovę AB LESTO jos teisių ir pareigų perėmėja AB ,,Energijos skirstymo operatorius“.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi akcinė bendrovė LESTO) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3975-661/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Bylos duomenys patvirtina, jog kitoje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1091-528/2013) AB LESTO prašė priteisti iš S. B. 61 642,26 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 4 942,08 Lt žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir tenkinant ieškinį iš dalies priteisti ieškovui AB LESTO iš atsakovo S. B. 33 292,17 Lt nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 3K-3-35/2014). Kasacinis teismas nutartyje nurodė: „Žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės arba dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje ištyrus teismo paskirtos ekspertizės akto, šalių paaiškinimų, jų veiksmų vykdant sutartį duomenis bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad atsakovui priklausančio namo elektros energijos skaitiklis nebuvo tvarkingas, plombos uždėtos netinkamai, neatliko apsauginės ir kontrolinės funkcijų, buvo galima fiziškai patekti į skaitiklio elektros skaičiavimo įrenginį, jam daryti poveikį, taip pat nustatyta, kad buvo daromas pašalinis poveikis skaitiklio skaičiavimo mechanizmui. Vartotojas, minėta, apie pastebėtus elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimus, elektros apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus privalo nedelsdamas pranešti energijos tiekėjui (operatoriui) (Taisyklių 96.3 punktas). Atsakovas ieškovo neinformavo apie elektros energijos apskaitos prietaiso techninius trūkumus, pažeidimą ar rodmenų netikslumus, tai buvo užfiksuota ieškovo darbuotojų, šiems atlikus skaitiklio patikrinimą. Nevykdęs savo pareigos teikti energijos tiekėjui informaciją atsakovas neveikė rūpestingai ir sąžiningai jo atžvilgiu. Kita sutarties šalis – energijos tiekėjas (ieškovas) – turėjo elgtis kvalifikuotai ir atidžiai įrengdamas skaitiklį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas įrengė skaitiklį su netinkamai uždėtomis skaitiklio plombomis, kurios neatliko kontrolinės ir apsauginės funkcijos, ir tai sudarė galimybes daryti pašalinį poveikį suvartojamos elektros apskaitai. Tai įvertinę teismai pagrįstai konstatavo, kad skaitiklį įrengdamas ieškovas neveikė atidžiai ir kvalifikuotai, kaip to reikėjo siekiant sklandaus skaitiklio veikimo ir suvartotos elektros energijos tikslios apskaitos. Abiejų šalių veiksmai vykdant elektros energijos tiekimo sutartį, jų bendradarbiavimo stoka lemia abipusę kaltę – pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kadangi tiek atsakovas (skolininkas), nepranešęs ieškovui apie skaitiklio trūkumus, tiek ieškovas (kreditorius),įrengęs skaitiklį su netvarkingai uždėtomis plombomis, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, dėl to konstatuotina abiejų šalių mišri kaltė (CK 6.259 straipsnis). Pripažinus abiejų šalių kaltę dėl susidariusių ieškovo nuostolių ir atsakovui ginčijus žalos padarymo faktą ir neginčijus ieškovo apskaičiuotų įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją dydžių, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šalims atsakomybė turi tekti lygiomis dalimis. Dėl to ieškovo prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma mažintina per pusę, priteisiant ieškovui iš atsakovo 33 292,17 Lt“.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog perskaičiavimo laikotarpis yra nuo 2009 m. gegužės 23 d. (t. y. nuo paskutinio patikrinimo dienos) iki 2009 m. birželio 15 d. ir žalos dydis atlikus perskaičiavimą yra 4 942,08 Lt, o likusi suma 61 642,26 Lt yra skola, dėl kurios buvo siųsti įspėjimai, teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalis nustato, jog perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, siekdama atjungti ieškovui elektros tiekimą, vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (tekste – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, pagal kurias, operatorius turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už pateiktą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją ar nevykdo kitų Taisyklių reikalavimų ar sutartyje nustatytų esminių sąlygų (Taisyklių 141.5 p.).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi priteistą AB LESTO iš S. B. 33 292,17 Lt nuostolių atlyginimo sumą įvertino kaip žalos atlyginimo sumą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apeliantė turi teisę taikyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytą prevencinę priemonę, kai vartotojas nemoka už faktiškai sunaudotą elektros energiją, o ne atlyginti žalą, dėl kurios atsiradimo iš dalies kalta ir apeliantė. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakovė savo interesą išsiieškoti partirtą žalą gali ir turi įgyvendinti CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalies taikymo teisingos.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties vykdymo

Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas nevykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė savo interesą išsiieškoti patirtą žalą gali ir turi įgyvendinti CPK VI dalyje nustatyta tvarka, tačiau netaikydamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytą prevencinę priemonę.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą atsakovei turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas nepateikė prašymo ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKazys KailiūnasEgidija Tamošiūnienė