Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo nuteistojo S. B. ir jo atstovo prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. S. B. ir jo atstovas teismo posėdyje savo prašymą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai S. B. nurodė, kad visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pastaruoju metu nori dirbti savo gyvenamajame mieste – (duomenys neskelbtini), turi vaikų, siekia gyventi sąžiningai. Paaiškino, kad nori kurti verslą (duomenys neskelbtini), išsinuomojo tam skirtas patalpas, tačiau dėl teistumo neturi teisės prekiauti (duomenys neskelbtini), neturi teisės pats medžioti. Nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo buvo vieną kartą baustas administracinę atsakomybę už tai, kad pavežęs vaiką į mokyklą, trumpam sustojo ties tai daryti draudžiančiu naujai iškeltu kelio ženklu.

3. Prokuroras prašė tokio nuteistojo ir jo atstovo prašymo netenkinti. Nurodė, kad nors formalieji pagrindai panaikinti teistumą yra, tačiau prašyme nenurodyti motyvai ir juos patvirtinantys dokumentai, pagrindžiantys, kad turimas teistumas iš esmės trukdo dirbti, juo labiau, kad teistumo terminas baigiasi 2022 m. sausį, todėl neužilgo jau bus išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

5. Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo paskirtos bausmės (BK 97 straipsnio 5 dalis).

6. Šiuo atveju S. B. teistumą sąlygojo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-517/2017, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal BK 172 straipsnio 1 dalį už trukdymą asmeniui realizuoti teisę rinkti jį paperkant ir jam paskirta galutinė 148 MGL (5 573,68 Eur) bauda bei konfiskuoti paimti pinigai – 2 009,43 Eur. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d., Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-898/2018 atmetus nuteistojo apeliacinį skundą ir minėtą nuosprendį palikus nepakeistą.

7. Byloje nustatyta, kad nuteistasis savo darbovietės vadovybės charakterizuojamas teigiamai – kaip atsakingas, darbštus, puikiai susitvarkantis su pavestomis užduotimis, jokių priekaištų nesulaukiantis darbuotojas (b. l. 8). Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos pažymos matyti, kad asmuo daugiau nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 5). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyriaus pažymos matyti, kad per pastaruosius penkerius metus S. B. padarė vieną administracinį nusižengimą 2016 m. gegužės 24 d., pagal tuo metu galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, už kurį paskirta 14 Eur bauda – sumokėta (b. l. 6–7).

8. Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad S. B. jam nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. sausio 7 d., todėl teistumo termino eiga skaičiuotina nuo baudos sumokėjimo datos – 2019 m. sausio 7 d., pusė šio termino suėjo 2020 m. birželio 7 d. Taigi egzistuoja formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju iš tikrųjų yra teismo teisė, o ne pareiga.

9. Kaip įtvirtinta teismų praktikoje, teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-42-312/2021, 1S-63-365/2021). Sprendžiant, ar yra ir materialus pagrindas sutrumpinti teistumo terminą S. B., teismas atsižvelgia į teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, tai, kad turi šeimą, augina ir prižiūri vaikus. Po bausmės atlikimo jokių naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, po nusikalstamos veikos padarymo vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už nešiurkštų administracinės teisės pažeidimą, paskirtą baudą geranoriškai sumokėjo. Po bausmės atlikimo S. B. dirbo (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgia į S. B. posėdyje nurodytas aplinkybes dėl darbinės veiklos pakeitimo, kurios atitinka ir pastaraisiais metais pasaulyje susiklosčiusią pandeminę situaciją. Teismo vertinimu, S. B. pastangos dirbti ir kurti verslą savo gyvenamajame mieste yra skatintinos, tačiau turimas teistumas, kaip nurodė pats nuteistasis bei, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, apsunkina galimybę prekiauti (duomenys neskelbtini).

10. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad S. B. yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad nusikalstama veika padaryta 2015 metais, teistumas apsunkina pastangas užsiimti planuojama darbine veikla, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau pasiekti, todėl yra ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas bei sąlygos tenkinti S. B. ir jo atstovo prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistam Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-517/2017.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.