Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-312/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2015-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
1S-42-312/2021
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-10014-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Arūnas Kazlauskas
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-42-312/2021(S)
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10014-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bausmę atlikusio E. B. atstovo advokato Arūno Kazlausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas E. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (3 012,80 EUR) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. birželio 30 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas E. B. prašymas panaikinti teistumą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi bausmę atlikusio E. B. prašymas panaikinti teistumą atmestas.

Šalies argumentai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui E. B. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - panaikinti teistumą E. B..

Žemesnės instancijos teismas

5. Skunde pabrėžiama, kad BK 97 straipsnyje nenumatytas draudimas panaikinti teistumą dėl to, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m birželio 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, įvertino visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - baudą.

6. Atstovo teigimu, teismas, teigdamas, jog E. B. aktyviai dalyvauja rinkoje pagal savo profesiją, duomenų, kad turimas teistumas trukdytų aktyviai siekti aukštesnių pareigų, turėti didesnių pajamų, dirbti, nėra, neįvertino, jog 1) pirmoji darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik 2017 m. sausio 11 d., t. y., praėjus daugiau kaip pusantrų metų terminui po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (sudaryta darbo sutarties rūšis - terminuota, šioje pagrindinėje darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis - minimalus, o E. B. iš Plėtros direktoriaus į Direktoriaus pareigas pakilo tik 2019 m. rugsėjo 6 d.); 2) antroji darbo sutartis (papildoma) su europarlamentaru sudaryta tik 2020 m. gruodžio 1 d., t. y., praėjus daugiau nei penkeriems metams po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (sudaryta darbo sutartis - terminuota, darbo laikas - 50 proc. visos darbo dienos); 3) darbo užmokestis pagal abi darbo sutartis neviršija Lietuvos Respublikoje nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio; d) galiojantis teistumas, kaip buvo minėta teismo posėdyje, neretai užkirsdavo kelią E. B. įsidarbinti net ir įmonėse, kuriose pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra numatyta apribojimų įdarbinti teistumą turinčius asmenis.

7. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog duomenų, apie jam ar su juo gyvenantiems artimiesiems gresiančius pavojus gyvybei ir sveikatai, bausmę atlikęs asmuo nepateikė ir nenurodė, taigi, ginklas jam nėra būtinybė, nes pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą vertinti ar spręsti ginklo būtinumo/reikalingumo klausimą yra pavesta policijos įstaigai. Pažymima, jog šaunamasis ginklas - pistoletas - buvo įsigytas iki 2015 m. birželio 10 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo už E. B. asmenines lėšas, o policijos įstaiga gali organizuoti šio ginklo, kuris jau ne vienerius metus yra saugomas policijos saugykloje, realizavimą.

8. Skunde nurodoma, jog ginklo įsigijimas, kurį teismas traktavo kaip vieną labiausiai akcentuojamą teistumo panaikinimo priežastį, yra tik viena iš atlikusio bausmę E. B. 2020 m. gruodžio 14 d. prašyme dėl teistumo panaikinimo 5-ojo punkto papunkčiuose paminėtų priežasčių.

9. Taip pat pažymima, kad, teismui svarstant klausimą dėl teistumo E. B. panaikinimo, prokuroras nedalyvavo bei nepateikė prieštaravimų E. B. prašyme dėl teistumo panaikinimo argumentams, kas reikškia, jog palaikė jo siekį panaikinti teistumą.

10. Atstovo teigimu, yra visos sąlygos tenkinti E. B. prašymą ir panaikinti teistumą, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyti teistumo instituto tikslai yra pasiekti.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Bausmę atlikusio E. B. atstovo advokato Arūno Kazlausko skundas tenkinamas.

12. Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Nagrinėjamu atveju, teistumą E. B. sąlygojo jo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine 80 MGL (3 012,80 EUR) dydžio bauda. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai laikė, jog E. B. paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. kovo 15 d., ką patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys (b. l. 33-34), todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už padarytas nusikalstamas veikas yra treji metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis) ir pusė teistumo termino suėjo 2020 m. rugsėjo 15 d. BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nurodė, kad byloje yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam sutrumpinti teistumo terminą, nes suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Teismas nurodė, jog, nesant išskirtinių, itin teigiamų teistumo laikotarpiu bausmę atlikusio asmenį apibūdinančių duomenų, šiuo metu E. B. patiriami nepatogumai dėl teistumo nelaikytini neproporcingais, pernelyg varžančiais jo teises ir teisėtus interesus. Tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su tokias apylinkės teismo argumentais iš esmės nesutinka.

14. Visų pirma būtina pažymėti, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą bet kuriuo atveju iš tikrųjų yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, gavęs nuteistojo prašymą, spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo sutrumpinimo arba visiško jo panaikinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas E. B. prašymą, įvertino nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nubaustas, pavojingumą, pažymėdamas, jog jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, organizatorius. Taip pat nurodė, kad viena labiausiai E. B. akcentuojama teistumo panaikinimo priežastis yra ginklo įsigijimas, tačiau nepakankamai įvertino jo elgesį po bausmės atlikimo ir jo asmenybę. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir nepakankamai atsižvelgė bei netinkamai vertino prašomo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

15. Skunde pažymima, jog darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. B. sudarė tik 2017 m. sausio 11 d., iš Plėtros direktoriaus į Direktoriaus pareigas buvo paskirtas tik 2019 m. rugsėjo 6 d., o antroji darbo sutartis su europarlamentaru sudaryta tik 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau darbo užmokestis pagal abi darbo sutartis neviršija Lietuvos Respublikoje nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o teistumas apsunkina galimybę įsidarbinti. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme E. B. nurodė, kad jis dirba, tačiau nepilną darbo dieną, jo pajamos yra sumažėjusios, turi 7 metų dukrą, pajamų nepakanka, todėl norėtų ir pagal savo turimą kvalifikaciją galėtų dirbti daugiau. Taip pat pažymėjo, jog jam yra pasibaigęs leidimas laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą, kurį jis yra įgijęs iki teismo baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo ir kuris šiuo metu yra saugomas policijos saugykloje, tačiau dėl teistumo jam leidimas negali būti išduotas.

16. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po bausmės atlikimo E. B. elgesys vertinamas teigiamai – jis bausmę atliko, iš darbdavio pateiktos charakteristikos matyti, jog yra pasižymintis iniciatyvumu, komunikabilumu, pareigingumu, taktiškai ir konstruktyviai bendraujantis su kitais darbuotojais, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 4, 21, 23-31), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų (b. l. 33-36) matyti, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teistumo laikotarpiu E. B. du kartus baustas administracine tvarka už Kelių esimo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos pagal administracinius nurodymus sumokėtos savanoriškai, nedelsiant ir neįrodo fakto, kad jis būtų linkęs pažeidinėti įstatymus.

17. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, t. y. tai, kad E. B. yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat tai, kad pats baudžiamasis procesas truko gana ilgą laiką (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 metais), iš E. B. pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad teistumas jam apsunkina darbo paieškas ir užkerta kelią gauti leidimą laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau pasiekti, todėl yra sąlygos teistumą E. B. panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

E. B. atstovo advokato Arūno Kazlausko skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Panaikinti E. B. teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1964-784/2015 (teisminio proceso Nr. 1-061-10014-2012-9).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė