Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria nuteistojo J. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio prašymas panaikinti teistumą arba sutrumpinti jo terminą atmestas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie privatų G. T. gyvenimą rinkimą ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. T. iš J. K. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios nuosprendžio dalies palikta galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis, kuria J. K. dėl kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie G. T. privatų gyvenimą rinkimą išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl J. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. K. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų K. J. ir jo partnerės V. K. gyvenimą rinkimo ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto informacijos apie privatų G. ir Š. R. gyvenimą rinkimo subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta J. K. galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į J. K. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. 15 parų, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta J. K. galutinė bausmė – 170 MGL (6402,20 Eur) dydžio bauda. Kitos Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžių dalys paliktos galioti be pakeitimų.

5.5. Pažymima, kad nuteistasis labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, bet nesunki, kuri nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Po bausmės paskyrimo ir per visą teistumo laikotarpį jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas patikrinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad žemesnysis teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, atmetė nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo arba jo termino sutrumpinimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą žemesniojo teismo procesinį sprendimą nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

9. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

10. Aukštesnysis teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam J. K. panaikinti teistumą, kadangi yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau, kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.

11. Skunde gynyba, kaip ir žemesniajam teismui, akcentuoja nuteistajam dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo darbinės veiklos aspektu, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl teistumo fakto nuteistasis šiuo metu patirtų itin neigiamų darbinės veiklos suvaržymų (neturėtų galimybės dirbti, išlaikyti šeimos ir kt.). Skunde nurodoma, ir tai patvirtina bylos duomenys, kad šiuo metu nuteistasis dirba trijose darbovietėse, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, t.y. itin sėkmingai dirba profesinėje srityje. Be to, iš nuteistojo pateiktos pažymos matyti, kad jis ir pagal individualios veiklos pažymėjimą verčiasi teisinių paslaugų teikimu, kaip akcentavo ir žemesnysis teismas, pats nurodė, kad palaiko ryšius su buvusiais jo advokatų kontoros klientais ir, kiek leidžia, jo statusas, konsultuoja juos teisiniais klausimais, taip pat nurodė, kad nėra atitrūkęs nuo savo, kaip teisininko, profesijos, domisi šia sritimi. Taigi, šie žemesniojo teismo įvertinti duomenys patvirtina išvadą, jog teistumo faktas nuteistojo darbinei veiklai neturi neigiamos įtakos, juolab, jog ir jo kvalifikacinės veiklos realizavimas nėra visiškai uždraustas. Tuo tarpu nuteistojo siekis verstis advokato veikla, pažymint, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros steigėju ir ilgamečiu seniūnu, siekis aktyviai dalyvauti medžioklės būrelio veikloje ir turėti ginklą medžioklei, nes yra medžiotojų klubo narys, nepriklausomai nuo tokį poreikį lemiančių priežasčių, negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl šie nuteistojo skundo motyvai, jokios reikšmės teistumo panaikinimui šiuo konkrečiu atveju neturi.

12. Nors nuteistasis darbinėje veikloje charakterizuojamas itin teigiamai, paskirtą baudą sumokėjo praėjus pakankamai trumpam terminui po nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistumo laikotarpiu buvo du kartus (2020-01-08 ir 2019-05-02 (T. 1, b.l. 173-174) baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus – automobilį pastačius ženklo ,,sustoti draudžiama“ zonoje ir institucijai nenurodžius pilnų asmens, kuris vairavo jo įmonei priklausantį automobilį ir juo viršijo greitį, duomenų (paskirtos baudos sumokėtos). Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog teismas neatkreipė dėmesio, jog automobilio sustojimas ir jo palikimas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje buvo padarytas 2019 m. balandžio 9 d., tai yra iki 2019 m. balandžio 30 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam, o tai reiškia, jog J. K. teistumo laikotarpiu padarė tik vieną administracinį nusižengimą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes, vis tik, administracinis nusižengimas už kurį nuteistasis nubaustas pagal ANK 417 str. 2 d. buvo padarytas jau besibaigiant baudžiamajam procesui apeliacine tvarka ir esant priimtam apkaltinamajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui nuteistojo atžvilgiu.

13. Gynyba skundo nagrinėjimui 2021-03-05 pateikė papildomus duomenis, t.y. 2021-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, akcentuodama, jog minimoje byloje, esant analogiškoms aplinkybėms (t.y. dėl administracinių nusižengimų), kito nuteisto asmens, toje pačioje byloje, už tą pačią nusikalstamą veiką buvo visiškai patenkintas analogiškas prašymas, dėl ko vertina, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jo paties sukurtu precedentu. Pasisakant dėl šių argumentų, pažymėtina, kad aukštesnysis teismas neturi teisės vertinti įsiteisėjusių žemesniųjų teismų procesinių sprendimų, tokie procesiniai sprendimai nesaisto ir nėra privalomi skundą nagrinėjantiems aukštesnės instancijos teismams. Be to, teistumo panaikinimas arba termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju į nuteistąjį charakterizuojančių ir jo elgesio teigiamus ir (ar) neigiamus aspektus atskleidžiančių aplinkybių visumą atsižvelgti privalu taip pat individualiai. Be to, teismai vertindami ar asmeniui gali būti taikomas teistumo panaikinimo institutas, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį ir asmenį. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo aptarti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sąlygoję administracinę atsakomybę nuteistajam, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir jų nepažeidinėti, juolab kad nuteistasis šiuos administracinius nusižengimus, padarė būdamas teisininku, todėl turėjo suprasti, kokias pasekmes sukels administracinių nusižengimų padarymas, ir tai liudija, kad nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas.

14. Gynybos skundo argumentai susiję su nuteistojo problemomis bankuose (t.y. jo paties ir verslo partnerių) nėra nauji, jie buvo įvertinti žemesniojo teismo, su kurio argumentacija pilnai sutinka ir aukštesnysis teismas. Tuo tarpu prie skundo gynybos pateikti bankų susirašinėjimai (T. 2, b.l. 26-27) nėra pagrindas tvirtinti, kad šios aplinkybės yra kaip nors susijusios su nuteistojo turimu teistumu pagal minėtus teismų sprendimus, nes iš šių laiškų turinio akivaizdu, jog bankai pagal pateiktus raštus, prašo suteikti informaciją (kaip ir kiekvieno banko kliento) apie pinigų kilmę, šia informacija bankai siekia tinkamai įgyvendinti ir atlikti teisinius reikalavimus, įtirtintus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos banko valdybos nutarimuose bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinių įstaigų veiklą, jei tai susiję su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija.

15. Netenkinant nuteistojo gynėjo skundo įvertintina ir tai, kad nuteistajam J. K. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau įsiteisėjusių procesinių sprendimų turinys liudija, jog nuteistasis aktyviais ir pakankamai ilgą laiką trukusiais veiksmais sistemingai siekė surinkti informaciją ne apie vieno asmens privatų gyvenimą, ketinant panaudoti bei siekiant atkeršyti ir pakenkti nukentėjusiesiems, renkama ir fiksuojama informacija buvo jautraus ir asmeninio pobūdžio, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jų ignoravimas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo teistumo panaikinimo, vis tik negalimas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam J. K. panaikinti teistumą, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą ar sutrumpinti teistumo terminą netikslinga.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistojo J. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio prašymas panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo terminą atmestas teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti šią nutartį, remiantis skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.