Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 172 straipsnio 1 dalį;

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis dešimties klasių išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 172 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji S. B. ir A. Š. kartu organizavo trukdymą asmeniui realizuoti teisę rinkti, o būtent:

2015m. kovo 15d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės II-ojo turo mero rinkimų metu, apie 11⁰⁰ val., kaltinamasis S. B. nurodė kitam kaltinamajam A. Š. iki 2015m. kovo 15d., 20⁰⁰ val., surasti balsavimo teisę turinčius asmenis, kurie už 5 eurų atlygį sutiktų prabalsuoti už Darbo partijos atstovę Ž. P., sudaryti ir perduoti jam tokių asmenų sąrašą, po ko kaltinamasis A. Š. 2015m. kovo 15d., apie 12³³ val., susisiekęs su I. G., pastarojo paprašė surasti asmenis, kurie už 5 eurų atlygį prabalsuotų už (duomenys neskelbtini) atstovę Ž. P., kandidatuojančią į (duomenys neskelbtini), ir I. G. sutikus su tokiu pasiūlymu bei 2015m. kovo 15d., apie 14⁰⁰ val., perdavus kaltinamajam A. Š. keturiolikos asmenų sąrašą su vardais ir pavardėmis, t.y. L. S., I. G., G. S., D. M., J. M., Z. V., G. M., A. M., A. Š., S. L., S. Č., A. M., M. B., I. E., kaip tariamai sutikusių prabalsuoti už (duomenys neskelbtini) atstovę Ž. P. už atlygį, kaltinamasis A. Š. sudarė sąrašą ir apie tai pranešė kitam kaltinamajam S. B., po ko pastarasis, atvažiavęs su automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą dieną, t.y. 2015m. kovo 15d., apie 18¹⁰ val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., iš kaltinamojo A. Š. paėmė sudarytų asmenų sąrašą ir perdavė šiam kaltinamajam pinigus, skirtus rinkėjų balsų pirkimui, tačiau vykdoma nusikalstama veika buvo nutraukta policijos pareigūnams sulaikius kaltinamuosius A. Š. ir S. B..

Kaltinamasis S. B. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad 2015-03-15 vakare atvažiavo pas A. Š., kurį seniai pažįsta, pakalbėti dėl vairuotojo darbo. Žinojo, kad A. Š. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir firmai reikėjo vairuotojų. Taip pat buvo ir A. R.. I. G. jis nepažįsta. A. Š. surasti asmenis, kurie balsuotų už atlygį, nenurodė ir neprašė. Pabuvo pas A. Š. apie dvi tris minutes ir atėjo policijos pareigūnai. Su savimi jis turėjo tik savo asmens dokumentus ir piniginę su pinigais, kuriuos išėmė policijos komisariate. Pinigai buvo jo nuosavi. Prieš savaitę buvo apvogę jo kaimynus, tuo metu buvo gavęs kelis atlyginimus, buvo susitaupęs, todėl pinigus nešiojosi su savimi. Banke turi sąskaitų, tačiau jomis nesinaudoja. Santaupas visada nešiojasi su savimi. Būdamas pas A. Š., nieko A. Š. neperdavė, ar A. Š. buvo išgėręs, negali pasakyti. Pas A. Š. pinigų išsitraukęs nebuvo, pinigai buvo jo kelnių kišenėje. Lauke buvo vakaras, už lango nieko nebuvo matyti. Jo žmona tuo metu laukė automobilyje. Policijos komisariate iš jo nebuvo išimti jokie lapai, juos rado pas A. Š.. Jis pats lapų ant stalo nematė, raštas lapuose yra ne jo. Pakomentuoti dėl sąrašų ir juose esančių pavardžių nieko negali, iš jų pažįsta tik vieną asmenį iš matymo, tai yra S. L.. Ikiteisminio tyrimo metu jam darė spaudimą, jis buvo sulaikytas. Jam siūlė prisipažinti, žadėjo paleisti. Praeinant pro A. Š. namo langus, nesimato, kas darosi viduje, užuolaida smulki, langas mažas. Pareigūnai į namo vidų įbėgo greitai. Jis asmeniškai nepriklauso jokiai politinei partijai, jis turi pažįstamus asmenis, priklausančius (duomenys neskelbtini) partijai, jo žmona V. B. yra (duomenys neskelbtini) narė, pažįsta iš matymo ir Ž. P..

Kaltinamasis A. Š. teisme kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad 2015-03-15 pas jį atvažiavo pažįstamas S. B. pasikalbėti dėl darbo. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), reikėjo daug žmonių. S. B. atėjęs atsisėdo virtuvėje prie stalo, o jis atsisėdo iš kitos pusės stalo, tačiau pakalbėti nespėjo, kadangi atėjo policijos pareigūnai. Apie rinkimus jis su S. B. nekalbėjo, vienas kitam nieko neperdavė. Jokių pinigų pas S. B. nematė. Iš kur atsirado lapai su asmenų sąrašais, neįsivaizduoja. Ant stalo buvo tik vaisinė. Kas vyksta namo viduje, per lango užuolaidas nelabai matosi. Kad kažkas juos būtų stebėjęs per langą, nematė. Savo pirminių parodymų neatsimena, jam buvo daromas spaudimas, spaudimą jam darė komisariato viršininkas E. J., kuris dalyvavo visos apklausos metu. Kabinete per apklausą buvo keturi žmonės. Duotus dokumentus pasirašė, kadangi nenorėjo būti sulaikytas, jam reikėjo pirmadienį į darbą. Be to, buvo išgėręs, todėl su viskuo sutiko. Jo raštas yra ant apklausos protokolo, tačiau kad advokatas jam nereikalingas, rašė ne jis pats. Apie advokatą nebuvo užsiminta. Kai jį pristatė į policijos komisariatą, sakė, kad įtaria balsų pirkimu. Dėl garso įrašų ir paimtų popieriaus lapų, nieko negali pasakyti. Pavardžių nerašė, nežino iš kur tas lapas paimtas. A. R. rašė pavardes žmonių, kuriuos rinko darbui į brigadą, tai buvo vyriškos pavardės, pavardžių neatsimena. Su I. G. yra dirbęs (duomenys neskelbtini), ar tą dieną I. G. skambino, neatsimena. Nepamena, ar 2015 m. kovo 15 d. pas jį buvo atėję žmonių. Iš sąrašo žino I. G., kitų žmonių pavardžių nežino. Kad buvo klausomasi jo pokalbių, nežinojo.

Teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 57, 59, 60, t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-15 apklaustas kaip įtariamasis A. Š. parodė, kad 2015-03-15, apie 11 val., jam telefonu paskambino S. B. ir pasiūlė surasti žmonių, kurie pabalsuotų mero rinkimuose už Ž. P., pažadant sumokėti po 5 eurus. Sakė sudaryti sąrašą, kas balsuos už Ž. P. ir S. B. žadėjo duoti po 5 eurus už kiekvieną žmogų, kuriuos jis vėliau turėtų išdalinti žmonėms. S. B. nieko neaiškino kaip daryti, jokios konkrečios sumos nežadėjo, bet pasakė, kad po visko atsiskaitys. Jis sutiko. Paskambino draugui I. G., kuriam pasakė, kad kiekvienam surastam žmogui, kuris mero rinkimuose pabalsuos už Ž. P., pažadėta po 5 eurus, kad reikalingos žmonių, kurie pabalsuos, pavardės. I. G. pasakė, kad paieškos draugų, giminių, kurie prabalsuos. Atskirai I. G. jis nieko nežadėjo. I. G. jam paskambino gal po 1,5 val. ir pasakė, kad surado žmonių, kurie nuėjo ir pabalsavo už Ž. P.. I. G. jam padiktavo tų žmonių vardus ir pavardes. Jis tuo metu buvo namie pas sugyventinę A. R.. Kadangi kalbėjo telefonu, rankos buvo užimtos, paprašė, kad A. R. surastų ant ko ir su kuo rašyti. Tada I. G. jam sudiktavo žmonių pavardes, kurias jis iš karto diktavo A. R., kuri surašė ant lapelio. Jis A. R. nieko neaiškino, kodėl diktuoja tas pavardes. I. G. pasakė, kad kai gaus pinigus, paskambins ir sutars, kaip juos atiduoti. A. R. nesakė, kas tai per pavardės, taip pat nesakė, kad S. B. siūlė pinigus už balsus. I. G. iš viso padiktavo 14 pavardžių. Jis tų pavardžių neįsidėmėjo. Vakare paskambino S. B. ir pasakė, kad turi sąrašą žmonių, kurie prabalsavo už Ž. P., paprašė užvažiuoti pas sugyventinę į namus. Jis atvažiavo gal po kokių 10 minučių. Įėjo į namus ir prisėdo virtuvėje. Jis S. B. padavė žmonių sąrašą, kurį buvo surašiusi A. R.. S. B. išsitraukė irgi kažkokius sąrašus ir pradėjo juos lyginti su jo sąrašu. Suprato, kad jis žiūri ar nesutampa pavardės. Nespėjo nieko pakalbėti ir iš karto į namus užėjo policijos pareigūnai, kurie juos nuvežė į policijos komisariatą. Jam S. B. nedavė jokių pinigų, apie tai nespėjo pašnekėti. S. B. padavė tik vieną sąrašą su 14 žmonių, kuriuos surado I. G., pavardėmis, daugiau jokių pavardžių nebuvo parašęs. S. B. sakė, kad su juo atsiskaitys po antro rinkimų turo, jei jis bus. Bet apie jokią konkrečią pinigų sumą jie nekalbėjo. Už ką žmonės balsuodavo, nežino, jie turėdavo tiesiog nueiti balsuoti. Taip elgėsi, nes norėjo užsidirbti. (b.l. 57, t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-13 apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. Š. parodė, kad anksčiau duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu jis nepatvirtina. Policijos pareigūnai jį gąsdino, kad sulaikys, todėl jis ir patvirtino tai, ką sakė policijos pareigūnai, o būtent, kad skambino, kad papirkinėjo rinkėjus. Sutiko duoti tokius parodymus ir jį paleido. Jis bijojo prarasti darbą (b.l. 59, 60, t. 2).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamieji S. B. ir A. Š. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, abiejų kaltinamųjų kaltė yra įrodyta liudytojų G. J., R. Č., K. B., K. B., V. J. parodymais bei policijos komisariatui pateiktais šių asmenų skundais dėl papirkimų (b.l. 4, 5, t. 1), liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. J. ir I. V. parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais (b.l. 6, 7, t. 1), liudytojų A. N., A. S., G. J., V. B., L. S., G. S., D. M., J. M., G. M., A. M., A. Š., S. L., S. Č., M. B., R. J. parodymais, kaltinamojo A. Š. bei liudytojų A. R. ir I. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 72, t. 2), dokumentų ir pinigų apžiūrų protokolais bei jų priedais (b.l. 97-137, 142, t. 2), Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis (b.l. 3-7, 31-36, 48-50, t. 2), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija (b.l. 121-191, t. 2), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 2-5, t. 4), prijungtoje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-880/2016 esančiais duomenimis ir visa kita šioje byloje esančia medžiaga.

Iš Skundo dėl papirkimo matyti, kad 2015 m. kovo 15 d. R. Č., G. J., K. B. ir K. B. bendru skundu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, prašydami išsiaiškinti galimą rinkimų tvarkos pažeidimą. Skunde nurodo, kad 2015 m. kovo 15 d. per (duomenys neskelbtini) rinkimų pakartotinį turą S. B. automobiliu Audi A6 (vyšninės spalvos) pastoviai vežiojo rinkėjus, galimai su jais atsiskaitinėjo. Pas A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ėjo įvairūs žmonės, kurie galimai gavo atlygį atidavę balsą už (duomenys neskelbtini) partijos kandidatę į (duomenys neskelbtini) (b.l. 4, t. 1).

Iš Skundo dėl papirkimo matyti, kad Širvintų rajono savivaldybės meras V. J. kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2015 m. kovo 15 d. į jį, kaip į merą, kreipėsi rajono gyventojai, kurie matė, kad (duomenys neskelbtini) pas A. Š. renkasi įtartini asmenys, kyla įtarimas, kad vyksta gyventojų papirkimas balsuoti už (duomenys neskelbtini) partijos kandidatę į merus Ž. P.. Ten dažnai lankėsi ir S. B., kuris automobiliu Audi A6 atveždavo žmones, todėl prašo ištirti šį atvejį (b.l. 5, t. 1).

Liudytojas G. J. teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog yra (duomenys neskelbtini) partijos narys, 2015-03-15 antrojo turo į (duomenys neskelbtini) rinkimų metu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje atliko savo pilietinę pareigų ir stebėjo kaip vyksta rinkimai. Buvo su K. B.. Stebėjo važinėdami automobiliu. Važinėjo po kaimus, juose buvo ramu. Į (duomenys neskelbtini) miestą atvažiuodavo periodiškai, važinėjo po visą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. Po kurio laiko apylinkes pradėjo stebėti su K. B.. Būnant (duomenys neskelbtini) mieste, su K. B. pastebėjo, kad prie vieno ir to paties gyvenamojo namo, tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės kampinio namo, (duomenys neskelbtini), nuolat privažiuoja vienas ir tas pats automobilis - Audi A6, tamsiai raudonos spalvos (vyšninis). K. B. pasakė, kad šį automobilį vairavo S. B.. Jis iš matymo pažįsta S. B.. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje gyvena „(duomenys neskelbtini)“ - A. Š.. Nusprendė pastebėti, kas vyko prie A. Š. namų. Asmeniškai matė, kad S. B. minėtu automobiliu prie A. Š. namų buvo privažiavęs ne mažiau keturių kartų. Kartais atvažiuodavo vienas, kartais su kažkokiais žmonėmis, dažniausiai - asocialiais, kurių jis nepažįsta. Jie visi užeidavo į A. Š. namus. Ką ten veikdavo, nežino. Tačiau asocialūs asmenys tuose namuose neužsibūdavo - ateidavo ir išeidavo. Ką pas A. Š. veikė S. B., jis taip pat nežino. Rinkimų dieną S. B. automobilį gan dažnai matydavo. Matė, kaip S. B. savo automobiliu vežė žmones ir juos išlaipino prie rinkiminės apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimiškosios rinkiminės apylinkės) apie 15:00 val. Atvežė maždaug du asmenis. Jų nepažįsta. Iš nuogirdų žino, kad balsas kainavo 5 eurus.

Liudytojas R. Č. teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad yra (duomenys neskelbtini) sąjungos narys. 2015 metų rinkimuose į (duomenys neskelbtini) buvo kandidatas į (duomenys neskelbtini). 2015-03-15 su stebėtojais važinėjo po (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritoriją. Stebėjo, kad rinkimuose nebūtų pažeidimų. 2015-03-15 pradėjo stebėti S. B.. S. B. vairavo tamsiai raudonos spalvos automobilį Audi A6, valstybinio numerio neprisimena. Žinojo, kad S. B. žmona taip pat buvo kandidatė į Savivaldybės tarybą ir priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Stebėjimą pradėjo nuo 08.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime. Ten buvo maždaug pusvalandį. (Duomenys neskelbtini) kaime stebėdamas rinkiminę apylinkę pastebėjo, kad į apylinkę po vieną ėjo balsuoti asmenys, linkę vartoti alkoholį. Tuo momentu kažkokių ypatingų dalykų daugiau nepastebėjo. Pastebėjo, kad pas asocialius asmenis, kurie ėjo balsuoti į (duomenys neskelbtini) kaimo rinkiminę apylinkę, nuolat būdavo mobilusis telefonas rankose. Jie kalbėjo telefonu ir prieš įeinant į rinkiminę apylinkę, ir išėjus iš jos. Jis negirdėjo ką tiksliai kalbėjo tie asmenys ir nežino su kuo jie kalbėjo. Apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, jam paskambino galimai K. B., nors tiksliai negali pasakyti, kuris telefonu pranešė, kad jis važiuotų į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad čia vyksta „įdomūs“ dalykai, kad reikėtų pastebėti S. B.. Telefoninio pokalbio metu K. B. pasakė, kad S. B. savo automobiliu vežioja žmones balsuoti. Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko su K. B. prie Savivaldybės ir nusprendė važinėti po (duomenys neskelbtini). Važinėjo jo automobiliu. Jis pastebėjo, kad prie visų rinkiminių apylinkių (duomenys neskelbtini), būriuojasi asocialūs asmenys. Iš patirties žino, kad tokie asmenys be atlygio tikrai neitų balsuoti ir neišreikštų savo nuomonės. Matė, kad į rinkimines apylinkes žmones vežiojo ne tik S. B., bet ir kiti žmonės. Negali pasakyti, kokie tiksliai ir kokiais automobiliais, tačiau yra sąrašai, kur nurodyti automobilių valstybiniai numeriai. Asmeniškai matė, kaip S. B. minėtu automobiliu mažiausiai du kartus buvo atvežęs į rinkiminę apylinkę (duomenys neskelbtini) gatvėje asocialius asmenis. Pirmą kartą S. B. į minimą rinkiminę apylinkę atvežė maždaug du asmenis. S. B. draugas A. Š. gyvena netoli rinkiminės apylinkės. Jis pastebėjo, kad A. Š. name tą dieną lankėsi asocialūs asmenys. Ką tiksliai tie asmenys veikė pas A. Š. namuose, jis nežino, nes įvykius stebėjo iš tolo. Asmeniškai nematė pinigų perdavimo fakto, tačiau spėja, kad minėti žmonės šiaip sau nėjo pas A. Š. namo. Vienas užkalbintas žmogus pasakė, kad buvo balsuoti, buvo pas „(duomenys neskelbtini)“. Matė ir tai, kad pas A. Š. ir S. B. buvo atvažiavęs. Mažiausiai tris kartus matė S. B. automobilį stovintį A. Š. kieme. Ką tiksliai S. B. darė pas A. Š., nežino. Nuolat šių asmenų nestebėjo, važinėjo po rinkiminę apylinkę. Po pietų parašė pareiškimą policijai.

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis nėra jokios partijos narys. 2015-03-15 buvo oficialus (duomenys neskelbtini) partijos stebėtojas, atliekantis stebėjimo funkcijas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Darbą pradėjo nuo 07.00 val. Stebėjimas vyko jo asmeniniu automobiliu. Dirbo su G. J. ir darbą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Ten sąlyginai viskas buvo gerai. (Duomenys neskelbtini) miestelyje ir (duomenys neskelbtini) kaime matė vieną ir tą patį automobilį Audi A6, tamsiai vyšninės spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Šio automobilio vairuotoją - S. B., pažinojo. Juos sieja draugiški santykiai, kartu medžioja. Žinojo ir tai, kad S. B. žmona buvo (duomenys neskelbtini) partijos kandidatė į savivaldybės tarybą. Matė, kad S. B. nuolat važinėjo po miestelį ir po kaimą. Matė, kad S. B. automobilyje sėdėdavo asocialūs asmenys. Kadangi pažinojo S. B., nepasakytų, kad pastarojo automobilyje sėdėję asmenys būtų buvę jo gerais draugais ar pažįstamais. Asmeniškai nematė, kad S. B. vežtų žmones prie rinkiminių apylinkių. M. S. B. automobilį ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kampinio namo, kuris yra įvairiaspalvis, tai yra pilkos, žalios ir rudos spalvų. A. Š. nepažįsta. Ką S. B. darė prie to namo, nežino. Matė, kad S. B. užeidavo į tą namą ir išeidavo, matė kaip kalbėjosi su prie minimo namo esančiais asmenimis, kurių ne vienas buvo asocialus. Prie to namo tą dieną iš viso vyko pakankamai didelis sujudimas. Daug žmonių ten ateidavo ir išeidavo. Kas jie tokie buvo, nežino ir jis nepažįsta. Ką jie ten darė, nežino, nes veiksmas vyko name ir jie neturėjo galimybės pakliūti į vidų. Ką S. B. veikė tame name, su kuo ten susitikinėjo, jis nežino. Asmeniškai nematė, kad asmenys išėję iš minėto žalio namo rankose ką nors turėtų. Vieno išėjusio iš to namo žmogaus klausė, pas ką jis buvo, tai atsakė, kad pas Š. Pavakary surašė skundą.

Liudytojas K. B. teisme patvirtino savo ikiteisminio metu duotus parodymus, kad jis nepriklauso jokiai partijai. 2015-03-15 buvo rinkimų stebėtojas. Turėjo stebėtojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini) partijos. Darbą pradėjo nuo pietų, galimai nuo 12:00 val. stebėjo rinkimus su G. J.. Važinėjo ne tik (duomenys neskelbtini) miestelyje, bet ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. (Duomenys neskelbtini) kaime jis matė ir S. B. vairuojamą automobilį Audi A6, tamsiai raudonas (vyšnios spalvos, universalas). S. B. pažįsta iš matymo. Jokie santykiai jų nesieja. Stebėjo kaip vyksta rinkimai. (Duomenys neskelbtini) miestelyje S. B. minėtą automobilį matė ne vieną kartą. Matė ne mažiau 5 kartų. Stovintį automobilį matė 2-3 kartus, galimai 4, prasilenkę buvo ne mažiau 2 kartų. S. B. automobilis stovėdavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, prie žalio gyvenamojo namo, vidiniame kieme. Kurį laiką stebėjo minimą žalią gyvenamąjį namą nuo senos gaisrinės. Minimame žaliame name gyveno A. Š.. Apie tai, kad čia gyvena A. Š. sužinojo iš kitų stebėtojų. R. Č. buvo užkalbinęs vieną vyrą, kuris išeidinėjo iš šio namo, tai tas žmogus pasakė, kad šiame name gyvena A. Š.. Jis asmeniškai šios aplinkybės iki to laiko nežinojo ir A. Š. nepažinojo. Matė, kad prie A. Š. namų renkasi įvairūs žmonės, dažnai apsvaigę. Jie užeidavo į namą ir greit išeidavo. Ką ten veikė ir ko būriavosi, jis nežino. Su tais asmenimis jis nebendravo. Nematė, kad kuris nors iš asmenų, užėjusių pas A. Š., išėjęs kažką laikytų rankose. Iš nuogirdų žinojo, kad šiame name buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Matė, kad S. B. buvo atvažiavęs pas A. Š.. Kokiu tikslu buvo atvažiavęs, nežino. Nematė, kad S. B. eidamas pas A. Š., ar išėjęs iš A. Š. namų rankose kažką laikytų. Paties namo vidinio kiemo jis nematė, nes vaizdą užstojo pats namas. Iš nuogirdų žino, kad už balsą buvo mokama po 5 eurus, tačiau kas ir kam mokėjo bei kur, nežino.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2015 metais kandidatavo į (duomenys neskelbtini), antrame rinkimų ture nedalyvavo. 2015-03-15 savivaldos mero rinkimų antrojo turo metu atliko savo pilietinę pareigą ir stebėjo, kad rinkimų metu nebūtų kažkokių pažeidimų. Tuo metu ėjo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pareigas. 2015-03-15 nuo 07.00 val. pradėjo stebėti kas vyksta (duomenys neskelbtini) r. sav. Buvo iš pradžių vienas, stebėjimą pradėjo nuo savo kaimo teritorijos. Pėsčiomis stebėjo kas vyksta. Savo kaime nieko ypatingo nepastebėjo. Apie 08.00 val. nuvyko į savo darbo vietą - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. Būnant darbo vietoje, sulaukė ne vieno skambučio su pagalbos prašymu sustabdyti, skambinančiųjų manymu, neteisėtus veiksmus, kurie vyko rinkiminėse apylinkėse. Jis nenori įvardinti skambinančių asmenų, nes žmonės bijo ir jis mano, jei tuos žmones įvardins, praras jų pasitikėjimą. Skambinantieji skundėsi, kad yra vežiojami rinkėjai į (duomenys neskelbtini) rinkiminę apylinkę, į (duomenys neskelbtini) kaimo rinkiminę apylinkę, (duomenys neskelbtini) rinkiminę apylinkę, (duomenys neskelbtini) rinkiminę apylinkę, (duomenys neskelbtini) rinkiminę apylinkę, (duomenys neskelbtini) rinkiminę apylinkę. Jis asmeniškai skambino (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato komisarui, prašė, kad atkreiptų dėmesį į jo išvardintas rinkimines apylinkes. Nusprendė pats pasivažinėti ir patikrinti, kas vyksta rinkimų dieną (duomenys neskelbtini) r. sav. Apie 10-11 val. jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve jau Širvintose. Pastebėjo prie užtvankos S. B. mašiną, tamsiai raudonos spalvos, Audi A6, valstybinių numerių nežino. Žino, kad S. B. žmona buvo kandidatė į rajono tarybą nuo Darbo partijos. Žinojo, kad pirmame ture S. B. aktyviai vežiojo rinkėjus balsuoti, todėl ir šį kartą, kai pamatė S. B. automobilį, jam tai sukėlė įtarimų. A. S. B. buvo vienas. Nepastebėjo, kad prie S. B. automobilio būriuotųsi žmonės. Jis pro šalį pravažiavo. Nebuvo sustojęs. Antrą kartą važiuodamas pro tą vietą, nepastebėjo S. B. automobilio, tik pamatė, kad toje vietoje (duomenys neskelbtini), stovinėjo asocialus asmuo, tiksliau išeidinėjo iš gyvenamojo namo, kuriame gyvena, kiek jam žinoma, A. Š.. Ką tas asmuo ten darė, jis nežino. Jis nepažįsta visų asocialių asmenų ir šio žmogaus duomenų nežino. Iš matymo matytas - širvintiškis. Nematė, ką tas žmogus laikė rankose. Jis pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini) gatvę, sugrįžo į darbą, pasiskambino vienam, kitam žmogui, paklausė kaip vyksta rinkimai, paklausė apie A. Š.. Jam buvo pasakyta, kad A. Š. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis. Šią informaciją pasakė keli nepriklausomi šaltiniai, kurių jis nenori įvardinti dėl aukščiau minėtų priežasčių. Jam buvo išsakyta nuomonė, kad asocialūs žmonės galimai atėjo pirkti kontrabandinių cigarečių. Vėliau atvažiavo stebėtojai R. Č., G. J., K. B., kurie patvirtino, kad ir jie pastebėjo S. B. ir A. Š., t.y. buvo pasakyta, kad S. B. vežioja rinkėjus, kad pas A. Š. renkasi žmonės. Asmeniškai nematė pinigų perdavimo fakto. Tą pačią dieną parašė skundą ir atidavė policijos komisarui E. J.. Žmonės vieni per kitus kalbėjo apie tai, kad yra perkami balsai, tik nei vienas nedrįso oficialiai apie tai pareikšti. Kiek žino iš nuogirdų, balsas kainavo 5 eurus.

Liudytojas E. J. teisme paliudijo, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) viršininku, buvo gauta informacija apie galimą balsų papirkinėjimą, buvo mero, savivaldybės tarybos narių pranešimas. Tą dieną buvo chaosas, kadangi buvo pristatyta daug žmonių, gautas kompleksas informacijos, iš ko susidėliojo bendras vaizdas. Gavo iš teismo sankcionuotų priemonių informaciją, kad bus susitikimas (duomenys neskelbtini) ir dar kita gatvė, ten gyvena vienas asmuo, dominantis policiją. Tai buvo kitoje byloje dėl disponavimo alkoholiu. Su savo pavaldiniu I. V. nuvažiavo į vietą, buvo prieblandos metas apie 17-18 val. Pamatė juos dominantį automobilį, apie kurį turėjo informacijos, kuris įsuko į tą kiemą, todėl nubėgo link to namo. Prieškambaryje buvo šviesa. Jis matė pro langą, kad vyksta mainai, iš dešinės pusės sėdėjo šeimininkas, o kairėje sėdėjo S. B., matė, kaip vienas kitam paduoda lapus. Langas nebuvo uždengtas ir viskas gerai matėsi, kadangi viduje buvo šviesu, o lauke tamsu. Prieangio durys buvo praviros, jis ėjo pirmas. Įvyko šurmulys, viduje buvę asmenys vienas kitam puolė kaišioti lapus. Tada S. B. įsikišo lapus sau už striukės. S. B. pravėrė atlapą, ten pamatė sumestus lapus. Jis paėmė pažiūrėti lapus, juose buvo sąrašas su pavardėmis. Suprato, kas tai yra. S. B. pradėjo priešintis, reikšti nepasitenkinimą, bandė iš jo atimti lapus. Liepė I. V. kviesti pastiprinimą. Situaciją pavyko nuraminti, namo šeimininkė A. R. pradėjo filmuoti. Lapai liko pas jį, nuvyko į policijos komisariatą. Jis ėjo pirmas ir nematė pinigų perdavimo. Ėjo sparčiu žingsniu. Vaizdas momentinis, nes vyksta mainai, jie staigiai įbėgo. Jei neklysta, po apačia buvo su uniforma, o ant viršaus savo striuke. Su A. R. jie buvo matęsi prieš dvi savaites ir pastaroji jį pažinojo iš veido. Jis prisistatė, parodė dokumentą. Į policijos komisariatą buvo pristatyti abu asmenys. Apžiūros metu informavo, kad rado pinigų pas S. B. apie 2000 eurų. Lapus paėmė iš karto, pateikė prie tarnybinio. Jo tarnybinio pranešimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Informacijos buvo daug, bet buvo faktas. Stebėjimas pro langą buvo momentinis. Aiškiai matė, kad iš kairės sėdi S. B., iš dešinės šeimininkas, perduoda lapus. Jiems įėjus į vidų asmenys vienas kitam kiša tau - man tuos lapus. Į kelnių kišenę nieko kištis S. B. negalėjo, nes jie įėjo. Iki to momento buvo galima kažką padaryti. I. V. už jo buvo 20 cm atstumu, jis galėjo daugiau matyti. Ką jis pamatė, neaptarinėjo detalių. Tame bute jis yra lankęsis vieną kartą, kadangi buvo gavę pranešimą, kad vyksta prekyba cigaretėmis. Vadovavosi Policijos įstatyme įtvirtintomis policijos pareigūno teisėmis ir pareigomis. Šiuo atveju atliko pranešimo apie nusikalstamą veiką patikrinimą, vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmenys buvo užklupti darant nusikalstamą veiką, dėl to buvo atlikti veiksmai, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų. Apie A. Š. turėjo informacijos, apie S. B. informacijos neturėjo iki to įvykio. Apie taikomas priemones jis žinojo kaip vadovas. Rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą yra jo daryta, kada ji buvo padaryta, neatsimena. Tą dieną daugiau veiksmų jis neatlikinėjo. Kalbėjosi su visais, aiškinosi aplinkybes. S. B. buvo jau sulaikytas, labai agresyviai nusiteikęs. Su A. Š. bendravo pora sakinių, nebuvo daroma jokio spaudimo. A. Š. apklausoje jis nedalyvavo. A. Š. pristatant į policijos komisariatą, pastarasis sakė, kad prisipažįsta, todėl neturėjo jokio pagrindo jį spausti. Kiek pamena, A. Š. buvo apklaustas ir jį paleido. Šiuo atveju jie buvo pristatyti, kadangi buvo įtariami padarę nusikalstamą veiką. Buvo rasti lapai su galimai papirktais žmonėmis ir pinigais, rastais pas S. B.. A. Š. prisipažino pilnai, kad veikė paprašytas S. B. už atlygį. Buvo sulaikyta tą dieną labai daug žmonių. Kalbėjo su sulaikytaisiais, kurie daugiausiai minėjo A. Š.. Buvo pranešimų, kad A. Š. organizuoja visą tą veiklą.

Liudytojas I. V. - Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pareigūnas teisme parodė, kad 2015-03-15 dirbo pagal nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką. Tą dieną vyko rinkimų į (duomenys neskelbtini) rajono merus antrasis turas. Buvo gauti pranešimai, pareiškimai bei skundai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje vyksta galimas balsų pirkimas už kandidatę į merus Ž. P.. Skundai buvo gauti iš R. Č., G. J., K. B., K. B., o taip pat V. J. - tuometinio (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero. Buvo paminėta, kad į namą (duomenys neskelbtini), po balsavimo eina asmenys, panašūs į asocialius, tačiau kokiu tikslu jie ten ėjo, informacijos nebuvo. Jam asmeniškai yra žinomas šitas namas. Konkrečiai 3-iajame bute, kur gyvena A. R. ir A. Š., vyksta nelegali prekyba cigaretėmis. Kiek žino, už šią nelegalią veiklą A. R. buvo bausta administracine tvarka. Namas buvo stebimas maždaug 200-300 metrų atstumu. Tą dieną buvo uniformuoti ir stebėjo namą būdami automobilyje be skiriamųjų ženklų. Stebint minimą namą, jis nematė, kad čia eitų pašaliniai asmenys, ar vyktų kažkoks susibūrimas. Po kurio laiko, tiksliai kiek valandų buvo, negali pasakyti, nes neatsimena, galimai apie 18.00 val., jis pamatė, kad į namo kiemą įvažiavo lengvasis automobilis A. A. A6. Valstybinio numerio neatsimena, automobilį vairavo S. B.. Pažįsta pastarąjį iš matymo. Jokie santykiai jų nesieja. Matė, kad automobilyje sėdėjo keleivė – S. B. žmona, kurią žino iš matymo. Jų nesieja jokie santykiai. S. B. užėjo į namą. Jis neatsimena, ar pastarasis tuo metu kažką turėjo rankose. Tai, kad S. B. nuėjo į A. R. butą, suprato pagal S. B. judėjimo kryptį, kadangi pastarasis ėjo ta linkme, kur yra vienintelės A. R. buto durys. Kai S. B. užėjo į A. R. butą, tada jie privažiavo su (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) viršininku E. J. prie namo (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio, kurį priparkavo nuo namo maždaug už 20 metrų, priėjo prie 3-iojo buto lango. Butas yra pirmajame namo aukšte. Buto viduje buvo uždegta šviesa. Per langą jis pamatė, kaip A. Š. paduoda S. B. popieriaus lapus. Kas buvo tuose lapuose, jis nežino. Kas per lapai buvo, tuo metu taip pat nežinojo. S. B. A. Š. paduotus lapus įsikišo į striukės vidinę kišenę. Tada jis pamatė kaip bute esantis S. B. paduoda pinigus A. Š.. Jie į jį stovėjo šonu, todėl gerai matė, kad yra perduodami pinigai. Prie lango buvo stalas, jie stovėjo vienas vienam stalo gale, kitas kitam. Jis jau neatsimena iš kur S. B. paėmė pinigus. Tada su viršininku priėjo prie buto durų, kurios yra lauke. Šios, kaip minėjo, buvo praviros. Užėjo į vidų, prieš tai pasibeldė ir užėję į butą garsiai pasakė, kad yra iš policijos. Prisistatė. Kalbėjo garsiai, todėl nebuvo neįmanoma neišgirsti. Užėjus į butą, yra nedidelis prieškambaris, kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Virtuvės durys taip pat buvo atidarytos, todėl kai prie šių jie priėjo, tarpdury juos pamatė ir S. B., ir A. Š., ir A. R.. Kai A. Š. juos pamatė, iš karto pinigus padavė S. B., kuris šiuos įsidėjo į priekinę, jei neklysta, kelnių kišenę. Paklausti ką veikia, jie labai pasimetė ir negalėjo paaiškinti ką daro. A. Š. ir S. B. buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, kur buvo paimti S. B. turėti pinigai, kaip vėliau paaiškėjo - 2009 eurai su euro centais. Taip pat buvo paimti ir trys lapai su vardais ir pavardėmis. Popieriai buvo išimti pas S. B.. S. B. negalėjo paaiškinti, kas tai per sąrašai, o dėl pinigų, tai tiesiog paklausė, ar negalima turėti prie savęs pinigų. A. Š. nieko neaiškino. Kai A. Š. ir S. B. buvo pristatyti į policijos komisariatą, toliau su jais dirbo kiti pareigūnai. Jis nežino, kas toliau vyko ir kokius parodymus davė minėti du vyrai.

Iš Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko E. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant Policijos generalinio komisaro 2015-01-29 įsakymą „Dėl policijos darbo organizavimo rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas Nr. 5-V- 85“, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę laisvai patiems pareikšti savo tikrąją valią ir užkardyti galimus teisėtvarkos pažeidimus, buvo renkama informacija apie neteisėtas asmenų veikas susijusias su rinkimais. 2015-03-15 dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo gauti keli pranešimai iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero V. J., tarybos narių bei stebėtojų, kad vykstant 2015 metų (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimams nuolat papirkinėjami asocialūs (duomenys neskelbtini) rajono gyventojai. Vykdant minėtus patikrinimus (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) po balsavimo sulaikyti 4 asmenis, kurie prisipažino, kad jiems buvo pažadėtas atlygis už balsus atiduotus už Darbo partiją. 2015-03-15 kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VPS PP tyrėju I. V. atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą, kuriame gyvena A. Š., kadangi gavo pranešimų, kad minėtas asmuo vykdo asmenų, galinčių balsuoti už atlygį, paieškas. Apie 18.10 val. pastebėjo, kaip į namo kiemą įvažiavo tamsiai raudonos spalvos automobilis Audi A6 Avant, ir iš jo išlipęs vairuotojas nuėjo į minėto namo 3 butą, kur gyvena A. Š.. Jiems privažiavus prie šio namo, per langą pamatė, kad A. Š. ir S. B. prieškambaryje prie stalo sėdėdami bendrauja, vienas kitam paduoda kažkokius popieriaus lapus. Nutarė patikrinti ir pro neužrakintas duris užėjo į buto vidų. Namuose buvo A. Š., S. B. ir A. R.. Užėjus į butą, A. Š. ir S. B. sutriko ir labai pasimetė, pastarasis į savo striukės vidinę kišenę jų akivaizdoje įsidėjo popieriaus lapus, kuriuos jam padavė A. Š.. Paklausus asmenų, ką jie čia veikia aiškiai atsakyti į klausimą jie nesugebėjo. Iš karto paprašė S. B. parodyti, ką paslėpė į striukės vidinę kišenę, pastarasis nurodė, kad nieko ir pravėrė striukę, iš ten kyšojo popieriaus lapai, juos ištraukus, pastebėjo, kad trijuose lapuose surašyti asmenų vardai ir pavardės, kaip įtariama, kad vardai asmenų, kurie galimai balsavo už atlygį. Minėtu adresu buvo iškviesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 1-ojo būrio patruliai A. S. ir A. N.. Atvykus patruliams, asmenys buvo pristatomi į Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Pristatant fizinė jėga ir spec. priemonės naudotos nebuvo. Pristačius į policijos komisariatą ir atlikus asmens dalinę apžiūra, pas S. B. buvo rasta 2009,43 Eur bei kiti įvairūs daiktai. S. B. surašytas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Dėl A. Š. ir S. B. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 7, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo I. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-03-15 dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo gauti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero V. J. bei Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų stebėtojų skundai dėl to, kad vykstant 2015 metų (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimams, (duomenys neskelbtini), pas A. Š. namuose renkasi įtartini asmenys, kurie grįžta iš balsavimo apylinkių. Taip pat šiuo adresu dažnai atvažiuoja S. B. automobiliu Audi A6 Avant (tamsiai raudonos spalvos), kuris atveža asocialius asmenis ir galimai jiems sumoka už balsavimą, o būtent už kandidatę į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merus Ž. P.. 2015-03-15, apie 18.10 val., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininku E. J. vykdant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą, kuriame gyvena A. Š., pastebėjo kaip į namo kiemą įvažiavo tamsiai raudonos spalvos automobilis Audi A6 Avant, ir iš jo išlipęs vairuotojas nuėjo į minėto namo 3 butą, kur gyvena A. Š.. Jiems privažiavus prie šio namo, per langą pamatė, kad A. Š. S. B. paduoda kažkokius popieriaus lapus, todėl užėjo į buto vidų. Namuose buvo A. Š., S. B. ir A. R.. Užėjus į butą, S. B. labai pasimetė ir į savo striukės vidinę kišenę įsidėjo popieriaus lapus, kuriuos jam padavė A. Š.. Paklausus asmenų, ką jie čia veikia, aiškiai atsakyti į klausimą jie nesugebėjo. Minėtu adresu buvo iškviesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 1-ojo būrio patruliai (GALVĖ-14) A. S. ir A. N.. Atvykus patruliams, asmenys buvo pristatomi į Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Pristačius į policijos komisariatą ir atlikus asmens dalinę apžiūrą, pas S. B. buvo rasta 2009,43 Eur, 3 popieriaus lapai, ant kurių buvo asmenų vardų ir pavardžių sąrašai, bei kiti įvairūs daiktai. S. B. surašytas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Dėl A. Š. ir S. B. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.1. 6, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2015-03-15, 13.32 val. telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas, kad galimai S. B. organizuoja rinkėjų balsų papirkinėjimą. Prie šio pranešimo prijungtas tirti ir R. Č., G. J., K. B., K. B. kolektyvinis pareiškimas, taip pat pagal tą patį faktą gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero V. J. pareiškimas (b.l. 2-5, t. 4).

Liudytoja A. R. 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje parodymus duoti sutiko ir parodė, kad A. Š. yra jos sugyventinis, bendrauja artimai dešimt metų. Tą dieną vyko rinkimai, buvo sekmadienis. Su A. Š. buvo ligoninėje nuo 9 val. iki 16 val., visą laiką buvo kartu. Bute be jų dar gyvena vaikai, asocialūs žmonės pas juos neatvažiuoja. Name yra keturi butai. A. Š. tą dieną daug kas skambino, tame tarpe ir jos žentas, kuris ieškojo darbuotojų, galinčių važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Darbuotojus kambaryje ji surašė ant lapelio, paimto iš dukros. Ten buvo kokios šešios pavardės. Dabar tiksliai pasakyti negali. Tai buvo darbuotojų sąrašas. Jos apklausos metu, jos parodymai buvo užrašyti ne taip. Ji pasirašė po apklausos protokolu. Iš kur policijos pareigūnai paėmė lapus, ji nežino. Byloje esantys sąrašai yra ne jos ranka rašyti. Nežino, kokie čia lapeliai. Antroje dienos pusėje atvažiavo S. B.. A. Š. visur ieškojo darbo, tai ko gero dėl darbo buvo atvažiavęs S. B., paprašė užkaisti kavos. Ji tik užkaitė kavos ir įbėgo žmonės, kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo policijos viršininkas. Iki tol neteko bendrauti su juo. Jis pradėjo šūkauti, rėkauti narkotikai, cigaretės, tada įėjo pareigūnas su uniforma. Viskas vyko virtuvėje, tuo tarpu darbuotojų pavardes rašė kambaryje. Įvyko konfliktas. Policija išsivežė abu vyrus. Paskui A. Š. liepė ją nuvežti į policiją. Prie jos nieko nebuvo išėmę policijos pareigūnai. Kambaryje tas lapelis kaip buvo, taip ir buvo. Niekas nestebėjo pro virtuvės langą. Užuolaida labai tanki, lininė ir labai suraukta, nieko nesimato, gal kokį tik siluetą galima įžiūrėti. Visą laiką buvo prie jų, S. B. pinigų neperdavė, jokių lapų niekas taip pat neperdavė. Durys namuose buvo atrakintos, degė šviesa, užuolaidos neužtrauktos. Pareigūnai jokio dokumento nerodė, nieko neaiškino, sakė vežam ir viskas. Per tą laiką nebuvo jokių žmonių pas juos namuose, niekas nesilankė.

Teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 54, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2015-03-15 pavakary, jai ir A. Š. būnant namuose, kažkas paskambino A. Š. į mobilaus ryšio telefoną ir pastarasis jos paprašė ant popieriaus lapo užrašyti, ką jis padiktuos. A. Š. jai diktavo vardus ir pavardes. Ji viską užrašė ant lapelio. Kokias pavardes rašė ir kodėl, nežino. Kiek vėliau pas juos užėjo S. B., kuris paprašė kavos ir su A. Š. atsisėdo prie stalo. Į namus užėjo policijos pareigūnai, kaip ji suprato, ieškojo kontrabandinių cigarečių. Ko S. B. buvo pas juos užėjęs, ji nežino. Abu vyrus išsivedė policijos pareigūnai. Lapelį, kuriame rašė žmonių vardus ir pavardes, paėmė A. Š., nematė kur jį padėjo. Apie rinkėjų papirkimus nieko nežino.

Iš 2015-03-15 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuris patvirtintas S. B. parašu, matyti, kad S. B., vykdydamas Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo I. V. reikalavimą, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato postinei G. J., pateikė 2009,43 Eur, tris popieriaus lapus su vardų ir pavardžių sąrašais (b.1. 72, t. 2).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - 2015-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. B. pateikti trys popieriaus lapai su asmenų sąrašais. Pažymima, kad trečiasis apžiūros lapas yra sąsiuvinio, languotas, perplėštas per pusę. Jame yra ranka, mėlynu rašikliu ir stulpeliu rašytas sąrašas asmenų: L. S., I. G., G. S., D. M., J. M., Z. V., G. M., A. M., A. Š., S. L., S. Č., A. M., M. B., I. E. (viso 14-os asmenų vardai ir pavardės) (b.l. 135-137, 142, t. 2).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad iš S. B. paimti pinigai, tai yra 2009,43 Eur, buvo apžiūrėti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą (b.l. 97-134, t. 2).

Liudytojas I. G. teisme parodė, kad reikia vadovautis jo pirmais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, antrus parodymus jis neigia. Tyrėjai sakė, kad laikosi ankstesnių parodymų, tyrėja viską surašė, jis galvojo, kad perrašė jo ankstesnius parodymus ir jis pasirašė. Tyrėja jokio spaudimo nedarė. A. Š. jis pažįsta, kadangi tekę yra su juo dirbti. Rinkimų dieną jis žvejojo su draugais, A. Š. jokių žinučių nerašė, ar kontaktavo telefonu, nepamena. Rinkimų dieną susitiko su L. S., kuri yra jo draugė, turi kartu vaiką. I. I. yra jo mama, B., Č., S., M. pažįsta. V. yra jos draugės L. močiutės sesuo, kuri yra mirusi.

Ikiteisminio tyrimo metu I. G., apklaustas kaip liudytojas apie galimai padarytą savo nusikalstamą veiką, parodė, kad nepriklauso ir nepriklausė jokiai politinei partijai. 2015-03-15 dalyvavo rinkiniuose. Neatsimena kokie rinkimai buvo. B. A. mokykloje. Neatsimena kelintą tiksliai valandą ėjo balsuoti. Atsimena, kad po žvejybos buvo grįžęs, tad balsavo antroje dienos pusėje. Pažįsta A. Š. apie dešimt metų. Su juo kažkada dirbo. Draugiški ar bičiuliški santykiai jų nesieja. Jis tiksliai neatsimena, ar 2015-03-15 bendravo su A. Š.. Neatmeta galimybės, kad bendravo. Galimai telefonu. Jis neatsimena, ar siuntė A. Š. asmenų vardus ir pavardes. Galimai siuntė. Nežino, kam A. Š. reikėjo tų žmonių sąrašo. Paprašė pažiūrėti kas balsuoja, jis matė prie rinkiminės apylinkės balsavusius žmones ir ką iš jų pažinojo, tai ir parašė A. Š.. Neatsimena, ar su A. Š. buvo kalba apie pinigus. Iš A. Š. asmeniškai nėra gavęs jokių pinigų. Kaip ir minėjo, nežino kuriam tikslui A. Š. reikėjo tų pavardžių (b.l. 115, 116, t. 1).

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad su A. S. dirbo (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo viešąją tvarką, gavo pranešimą, kad reikia pagalbos, tai yra pristatyti asmenis. Nuvykus į vietą, buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas, nurodė vyrus, kuriuos reikia pristatyti į policijos komisariatą. Asmenys buvo nusiteikę nelabai geranoriškai, konfliktavo su viršininku, nelabai norėjo vykti į policiją, buvo agresyvoki. Negali pasakyti, ar buvo atlikta dalinė asmenų apžiūra, nepamena. Vežė vieną sulaikytą asmenį, tuo jo funkcijos ir baigėsi. Prieš įeinant į patalpas buvo įspėti, kad pareigūnai dirba savo darbą, kad reikia stebėti, kad kas nepaslėptų įkalčių. Žmonės nevykdė nurodymų, buvo nepatenkinti, nenorėjo sėdėti vienoje vietoje, vaikščiojo. Asmeniškai jis nematė nei sąrašų, nei pinigų. Girdėjo, kad kažkokie buvo, bet asmeniškai nematė. Kai atvyko į vietą, buvo vakaras, prietema. Nepasakys, kaip buvo apsivilkęs policijos komisariato viršininkas, nepamena. Buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas ir kitas pareigūnas bute. Žino, kad dirbo kriminaliniai pareigūnai, o kokie, negali pasakyti. Buvo daug sulaikytų tą dieną, protokolų daug surašė.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog reikia pristatyti vieną asmenį į policijos komisariatą. Nuvykus į vietą, buvo policijos komisariato viršininkas, sakė, kad asmenys sulaikyti galimai dėl papirkimo. Neprisimena, ar buvo kažkas paimta iš tų asmenų. Be jų dar buvo du pareigūnai - (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas ir dar vienas pareigūnas. Nepamena, ar jie buvo su uniformomis. Sustojo pagrindiniame kelyje, vidiniame kieme stovėjo viršininko automobilis, ar buvo daugiau automobilių kieme, nepamena. Kad labai būtų didelis ginčas kambaryje, nepamena. Pristatė vieną žmogų į komisariatą. Turėjo būti tarnybinis pranešimas. Iš vieno ekipažo būna vienas tarnybinis, kas buvo vyresnysis, nepamena. Jis nerašė tarnybinio. Pristatė S. B. į policijos komisariatą ir viskas, nieko neaiškino. Būdamas patalpoje, neprisimena pas ką, bet kažkokie popieriai buvo. Ar pas viršininką ar pas sulaikytąjį kažkokie popieriai buvo, juos pavadintų popiergaliais. Tai buvo A4 formatas, sulankstytas į 4 dalis. Jau kai pristatė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, matė, kad pinigai buvo pas sulaikytą asmenį. Būdami (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, kai vyko apžiūra pristatytojo, matė, kad buvo išimti pinigai. O popieriaus lapus matė pas kažką bute.

Liudytoja G. J. teisme parodė, kad tą dieną dirbo budinčioje dalyje, budėtojo padėjėja, dirbo kartu su G. P., buvo pristatyta nemažai asmenų. Ji nevykdė vyrų apžiūros, galėjo suvedinėti į kompiuterį, kas buvo pristatytas. Tiksliai neatsimena, gal ir galėjo išimtus daiktus, pinigus skaičiuoti. Pamena, kad toks asmuo S. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kiek ten buvo pinigų, nepasakys. Gali būti, kad skaičiavo pinigus, surašinėjo daiktus. Pamena, kad S. B. buvo pristatytas dėl rinkimų. Nepamena, galėjo apžiūrą atlikt patruliai, kurie pristatė, arba budėtojai, ji apžiūros neatlikinėjo. Tą dieną teko matyti tik S. B.. Žmonių buvo daug, pilnas komisariatas. Mato, kad I. V. rašė tekstą, o ji pasirašė. Neatsimena, jei parašyta protokole, tai vadinasi ji atliekant veiksmą dalyvavo. Tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Stovėti galėjo tiek minučių, kol buvo sudėti visi daiktai.

Liudytojas R. J. – Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnas teisme parodė, kad rinkimų dieną dirbo nuo ryto iki vakaro. Kiek kolegų dirbo tą dieną, nepamena. Apklausą A. Š. tikrai vykdė, kitų žmonių kabinete nebuvo. Pati apklausa vyko dviese. Apklausos metu pašalinių asmenų nebuvo. O ar buvo užėję kas, nepamena. Tiksliai nepasakys. Užrašė viską, ką A. Š. pasakojo, spaudimo daryti nebuvo dėl ko. A. Š. perskaitė protokolą. Kiekvienoje apklausoje yra išaiškinamos teisės. Dabar nepasakys, ar dalyvavo gynėjas, ar atsisakė. Paties gynėjo tai nebuvo prieš apklausiant, teises jam išaiškino. Apklausa vyko apie 19 val., jei A. Š. būtų pageidavęs gynėjo, jis būtų gynėją iškvietęs. Jis visada siūlo, kad dalyvautų gynėjas, jei atsisako gynėjo, pasirašo. Policijos komisariato patalpose advokato nebuvo, bet advokatas budėjo. Jei būtų išreiškęs nuomonę pakalbėti telefonu, būtų suteikta tai. A. Š. buvo blaivus, neturėjo įtarimo, kad gali būti neblaivus. Jei atrodytų neblaivus, nebūtų apklausiamas. Nepamena, ar girtumas buvo tikrintas, daro išvadą, kad akivaizdžiai nesimatė. Apklausiant A. Š. niekas nebuvo užėjęs, nebent ko paklausti. A. Š. anksčiau nepažinojo. Jo parodymai patvirtinti parašu. Iš pateiktų dokumentų suprato, kad padarytas nusikaltimas. Paimtas kažkoks raštelis, kažkokia krata padaryta. Atsimena, kad buvo kažkoks raštelis su pavardėm. Jei buvo apklausa, tai jis pats papasakojo. Gal būt dokumentai jau buvo pateikti prieš apklausą, neatsimena. Įtarimas surašytas pateiktų dokumentų ir informacijos pagrindu. Nepamena, ar tarnybiniai buvo, ar pareigūnai žodžiu papasakojo. Neatsimena, kodėl nevyko S. B. asmens apklausa, nes tą vakarą daug buvo apklausiama žmonių. Su S. B. dėl šios bylos nebendravo. Neatsimena tiksliai bylos medžiagos.

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad yra kaltinamojo S. B. sutuoktinė, parodymus duoti sutinka. Tą dieną, buvo sekmadienis, jai buvo išeiginė. Buvo daug reikalų, su vyru važinėjo. Buvo rinkimų diena, turėjo būti partijos būstinėje. Bevažinėjant, susiskambino su A. Š., reikėjo užvažiuoti, nes ilgai nedirbo ir buvo galimybė susirasti darbą. Kai S. B. užėjo pro duris, pamatė, kad po kelių minučių užbėgo du policininkai. Buvo dar šviesu, galėjo būti po pietų - 5-6 valanda. Neatsimena ar paskambino A. Š. ar vyras jam, nes kai įlipo į automobilį, tai jis jau kalbėjo telefonu. Vyras pasakė, kad reikia užvažiuoti pas A. Š. pakalbėti dėl darbo. Jie įvažiavo į kiemelį, ji liko automobilyje, o vyras užėjo pro duris. Ten namas sudubliuotas, gyvena ir kiti žmonės, yra šalia ir langas. Praėjo keletas minučių, kai užėjo policijos pareigūnai. Jie užėjo lygiai taip pat, kaip ir jos vyras. Jai pasirodė, kad policininkai labai greitai įėjo. Jie nebuvo sustoję prie lango pažiūrėti, kas darosi. Nebuvo jokio stabtelėjimo. Vienas pareigūnas matytas, buvęs kaimynas - V. Jie įėjo greitai, vienas paskui kitą. Nežino, kur yra A. Š. butas. Šviesa dar nedegė, nes buvo pakankamai šviesu, be to buvo užuolaidos ir nieko nesimatė. Jai matėsi tas langas prie durų, jis uždengtas užuolaida. Ji žiūrėjo, bet nieko nematė per langus. Buvo įdomu, kas ten atsitiko, bet nieko nematė. Į kiemelį gal po 5 minučių atvažiavo policija, užėjo dar du žmonės. Vyras neužtruko, ji visą laiką buvo mašinoje. Vyrą išsivežė policijos pareigūnai, sunerimo, kas čia įvyko. Ar išsivedė A. Š., neprisimena. Vyras su savimi turėjo pinigų, tai buvo jų santaupos, kurių niekada nepalieka. Pinigų buvo 2000 Eur. Jie gyvena nesaugiame rajone, pirmame aukšte, balkonas nestiklintas. Turi banko kortelėje tik mokesčių mokėjimui. Jai atlyginimą moka grynais. Vyras buvo ilgą laiką be darbo. Vyras turėjo su savimi 2000 Eur. Negali pasakyti, ar tai tiksli suma, galėjo būti ir smulkių pinigų. Nežino, kokiomis kupiūromis buvo. Labai draugiškų santykių su A. Š. nėra, tiesiog širvintiškiai ir tiek. Policininkai buvo su uniformomis, vienas tai tikrai, o kitas - neatsimena.

Liudytoja L. S. teisme parodė, kad 2015 m. ėjo balsuoti (duomenys neskelbtini) rinkimuose su savo draugu. Iš matymo pažįsta A. Š., nes (duomenys neskelbtini) yra mažas miestas. Jai neteko bendrauti nei su A. Š., nei S. B.. Ji žinojo už ką jai balsuoti, nebuvo jokios įtakos jai. Savo valią išreiškė savanoriškai. Rinkimų dieną nematė nei A. Š., nei S. B.. Važiavo balsuoti į miestą, į kultūros namus, o antrą kartą ėjo balsuoti į savo mokyklą, tikslaus adreso nežino. Ėjo balsuoti su savo draugu I. G.. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, net neįsivaizduoja, kaip jos pavardė galėjo atsidurti rinkimų sąrašuose. Neprisimena, ar rinkimų dieną kas skambino jos draugui. Neprisimena, ar draugas rinkimų dieną kontaktavo su kuo nors telefonu.

Liudytoja G. S. teisme parodė, kad 2015 metų savivaldos rinkimų pirmame ture ėjo balsuoti, o antrame – ne. Jos niekas neprašė asmens duomenų. Balsavo už tą žmogų, už kurį buvo nusprendusi balsuoti. Nebuvo kalbos apie jokį atsilyginimą. Ji nežino, ar dukra balsavo antrame ture, nes dukra gyvena su I. G., kuris žinojo jos vardą ir pavardę. A. R. pažįsta iš matymo. S. B. žino tik tiek, kad jo mama gyvena prie jos. Rinkimų metu nebuvo jokio bendravimo.

Liudytoja D. M. teisme paliudijo, kad dalyvavo abiejuose mero rinkimų turuose. Buvo jau apsisprendusi, už ką balsuoti. Niekas jos nuomonės neįtakojo. Buvo nusprendusi pati už ką balsuoti. A. Š. pažįsta tik iš matymo, o S. B. visai nepažįsta. I. G. jai girdėta pavardė. Jis gyvena su jos dukterėčia L. S.. A. R. girdėta pavardė, netekę su ja bendrauti. Prieš rinkimus niekas jai neskambino ir nieko jos neprašė. Rinkimų dieną I. G. nematė, L. S. taip pat. Bendravo su jais praėjus kelioms dienoms. Kokiomis aplinkybėmis atsirado jos pavardė sąraše, ji nežino.

Liudytoja J. M. teisme parodė, kad antrame mero rinkimų ture dalyvavo, eidama balsuoti jau buvau apsisprendusi, už ką atiduos balsą. Jos sprendimas nebuvo įtakotas. Vienas kandidatų buvo jos klasiokės vyras, ėjo už jį prabalsuoti. Asmeniškai A. Š. ir S. B. nepažįsta, bet dirba mažoje parduotuvėje, ateina A. Š. apsipirkti. Jį žino tik kaip pirkėją. Apie papirkimus sklinda kalbos per kiekvienus rinkimus. A. R. pažįsta, nes anksčiau parduotuvėje dirbo jos dukra. I. G. tuo metu nežinojo. L. S. yra jos pusseserė, su kuria susitinka retai.

Liudytoja G. M. parodė, kad balsavo (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Savo valią išreiškė savavališkai, niekieno neprašoma. Ji nepažįsta kaltinamųjų. Tą dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste.

Liudytojas A. M. parodė, kad nedalyvavo renkant (duomenys neskelbtini) nei viename ture. Nedavė savo anketinių duomenų, jo niekas neprašė. Neįsivaizduoja, iš kur atsirado jo pavardė. S. šeima yra jo giminės. S. yra jo pusseserė. I. G. – pažįstamas, 2015 m. kovo 15 d. su juo telefonu nekontaktavo. Pavardė B. tik girdėta, Š. - negirdėta.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, jokių santykių su jais neturėjęs. Dalyvavo rinkimuose abiejuose turuose. Eidamas į rinkimus, buvo apsisprendęs už ką balsuos. Rinkimų dieną nebuvo sutikęs nei vieno iš kaltinamųjų. Ėjo su draugu ir savo pareigą atliko. Jų anketinių duomenų niekas neprašė. Jokio darbo jam nesiūlė. Dirbo tuo metu su draugu G. Č.. Rinkimų dieną jo niekas neįtakojo. Nepažįsta I. G. ir A. R.. L. S., S., M., M., V., M., M., S. Č. nepažįsta. Pažįsta T. Č., M. B.. S. L..

Liudytojas S. L. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, žino iš matymo. Kaltinamieji darbo nėra siūlę. Su jais nebuvo kalbos apie darbą. Jis pats yra nedirbantis 3 metai. 2015 m., kai vyko (duomenys neskelbtini) rinkimai, jis nedirbo. Pardavė namą, turėjo pinigų. Jis niekada nedalyvavo jokiuose rinkimuose. Niekada neina į rinkimus. Neįsivaizduoja, iš kur atsirado jo pavardė sąraše. Nežino A. R., gal iš matymo, o pavardė nieko nesako. Dėl I. G. nežino. S., S., M., M., V., M., M., Č. nepažįsta. M. B. pažįsta, su juo nebendrauja. Po apklausos protokolais policijoje parašai yra jo, neprisimena apklausos.

Liudytojas S. Č. teisme paliudijo, kad dalyvavo 2015 m. antrame rinkimų į (duomenys neskelbtini) ture. Buvo apsisprendęs dėl balsavimo, nebuvo jokio prašymo už kažką balsuoti. B. Š. rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, mokyklos pastate. Ėjo su mama balsuoti. Dabar neatsimena, ar buvo kas jį susistabdęs einant į rinkimus. Skambinti niekas neskambino. Atsimena, kad kažkas jį užkalbino, paklausė vardo, pavardės. Nepažįsta to žmogaus, jo nėra teismo salėje. Asmeniškai kaltinamųjų nepažinojo, tik iš matymo. 2015 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Darbą turėjo, tai tikrai niekas jam darbo siūlyti negalėjo. S., M., M., L. nepažįsta, I. G. yra jo švogeris, su kuriuo bendrauja mažai. Sąraše atsirado jo pavardė gal dėl to, kad kažkas paklausė jo pavardės. A. R. nėra jam pažįstama.

Liudytojas M. B. parodė, kad dalyvavo 2015 m. (duomenys neskelbtini) rinkimuose, abiejuose turuose. Buvo apsisprendęs už ką balsuos. Balsuoti ėjo su broliu. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo, jokių reikalų neturi. 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nei vienas iš kaltinamųjų jam nesiūlė darbo. Niekas jo nieko neprašė. Pažįsta Č., kitų asmenų nepažįsta. R. nepažįsta, negirdėta pavardė.

Iš Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad apklausti Z. V. nepavyko. Moteris dėl savo amžiaus prastai orientuojasi. Bendraujant su ja pavyko sužinoti, kad praeitus rinkimus balsavo namuose. Jos niekas neagitavo ir balsuoti už ką nors konkretaus neprašė. Išvardintų asmenų ji nepažįsta, išskyrus I. G., kuris metus laiko gyveno su drauge pas ją bute. Kaip jos pavardė atsirado sąrašuose ji nežino ir paaiškinti negali (b.l. 81, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad į policijos komisariatą atvykusi A. M. motina V. M. paaiškino, kad jos sūnus A. M. prieš ketverius metus išvyko į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ir dirba. V. M. patvirtino, kad A. M. 2015-03-01 ir 2015-03-15 (duomenys neskelbtini) rajono mero ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių rinkimuose nedalyvavo (b.l. 98, t. 1).

Iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pateikto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės rinkėjų, balsavusių 2015-03-15 savivaldybės tarybos nario - (duomenys neskelbtini) rinkimų pakartotiniame balsavime, sąrašo matyti, kad rinkimuose 2015-03-15 balsavo S. L., L. S., I. G., J. M., G. M., M. B., S. Č. ir A. Š., o nebalsavo A. M., G. S., Z. V., D. M., A. M. (b.l. 48-50, t. 2).

Iš prijungtoje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-880/2016 esančio Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. 2015-03-18 tarnybinio pranešimo matyti, atliekant A. Š. ir A. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamų pokalbių kontrolę, buvo nustatyta, kad pastarieji galimai vykdo neteisėtas veikas, susijusias su asmenų papirkinėjimais dėl balsavimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narių bei mero rinkimuose. Nurodo A. Š. ir A. R. pokalbių ir susirašinėjimo identifikacinius numerius (b.l. 132, 133, t. 1, baudžiamoji byla Nr. 1-28-880/2016).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-03-18 nutarimo panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje matyti, kad vadovaudamasis BPK 162 straipsniu, vyriausiasis prokuroras nutarė 2015-02-11 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautą informaciją apie privatų A. Š. ir A. R. gyvenimą, tai yra pokalbius ir susirašinėjimą, užfiksuotus (duomenys neskelbtini) programoje (2015-03-01 A. Š. pokalbiai ir susirašinėjimas, 2015-03-15 A. Š. pokalbiai ir susirašinėjimas, 2015-03-01 A. R. pokalbiai ir susirašinėjimas, 2015-03-12 A. R. pokalbiai ir susirašinėjimas, 2015-03-15 A. R. pokalbiai ir susirašinėjimas, 2015-03-16 A. R. pokalbiai ir susirašinėjimas), panaudoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15236-15 (b.l. 117, 118, t. 1).

Iš 2015-03-23 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti CD laikmenoje esantys garso įrašai bei atliktos stenogramos matyti, kad:

2015-03-15 12:33:37 val. I. G. telefonu kontaktavo su A. Š.. A. Š. paprašius pas I. G. parinkti žmonių, galinčių prabalsuoti už atlygį, I. G. iš savo mobilaus ryšio telefono siuntė SMS pranešimus A. Š. į jo mobilaus ryšio telefoną su asmenų vardais ir pavardėmis. I. G. išsiuntė A. Š. keturis SMS pranešimus su tekstu „G.G, L.S, G.T, dei“, „V.S, L.S, D.M, J.“, „M., Z.V, J.S, J.J“, „R.M, A.M“. Iš karto po šių SMS pranešimų gavimo, A. Š. skambino I. G., klausdamas, ar jie visi buvo, I. G. informavo, kad dabar nuėjo (b.1. 146, 147 t. 1);

2015-03-15 13:49:59 I. G. išsiuntė A. Š. SMS parnešimą su tekstu „Dvilika da jeckot“, 13:49:59 A. Š. paskambinęs I. G. tikslina, ar jis parašė jau dvylika (b.l. 153, t. 1);

2015-03-15 18:14:17 val. S. B. telefonu paskambinęs A. Š. teiravosi, ar jis namuose, o pastarajam atsakius, kad jis yra namuose, A. Š. pranešė, kad užvažiuos pas jį namo (b.1. 160, t. 1).

Iš liudytojos A. R. telefoninių pokalbių stenogramos matyti, kad S. B., 2015-03-15 18:14:17 val. paskambinęs A. Š. ir po to atvykęs pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), paimti sudaryto sąrašo asmenų kaip tariamai sutikusių prabalsuoti už (duomenys neskelbtini) partijos atstovę Ž. P. už atlygį, pastarajam atvežė pinigus, skirtus rinkėjų balsų pirkimui, tačiau netrukus S. B., pas kurį buvo rinkėjų sąrašai, ir A. Š. buvo sulaikyti policijos pareigūnų (b.l. 180-188, t. 1).

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015-03-21 posėdžio protokolo Nr. P-16 matyti, kad posėdžio metu buvo nagrinėjami skundai, kuriuose prašoma naikinti rinkimų rezultatus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (rinkimų apygarda Nr. 48), t. y. pripažinimo negaliojančiais. Nutarta priimti sprendimą „Dėl rinkimų rezultatų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (rinkimų apygarda Nr. 48) pripažinimo negaliojančiais“ (b.l. 3-7, t. 2).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjos Ž. P. skundą, kuriame prašoma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-121 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje (duomenys neskelbtini) rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“, 2015-04-01 priėmė sprendimą pareiškėjos Ž. P. skundo netenkinti. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-121 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje (duomenys neskelbtini) rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“ paliko nepakeistą (b.1. 31-36, t. 2).

Teismo motyvai dėl kaltinimų S. B. ir A. Š. pagal BK 172 straipsnio 1 dalį.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įvertinęs nusikaltimo, numatyto BK 172 straipsnyje objektą, padarymo mechanizmą ir padarinių specifiką, pripažino, kad tokių veikų organizavimas ir rengimasis joms kelia išskirtinį pavojų vertybėms, į kurias kėsinamasi, todėl BK 172 straipsnio 1 dalis nuo 2013 m. sausio 1 d. papildyta nauju alternatyviu požymiu, tai yra šiuo straipsniu uždraustos veikos organizavimu.

Teismų praktikoje nusikalstamos veikos sudėties požymis „organizavimas“ aiškinamas kaip veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas ar kitoks sąlygų nusikalstamai veikai daryti sudarymas. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus ir priemones. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Asmens veiksmus kvalifikuoti kaip organizavimą nėra jokių kliūčių ir tais atvejais, kai organizatorius prisideda prie nusikalstamos veikos jai tik prasidėjus ir savo veiksmais perima, pratęsia veikos koordinavimą ar vadovavimą jai. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-195/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016).

Abu kaltinamieji teisme neigia organizavę trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti ir aiškina, kad A. Š. jokių rinkėjų sąrašų nesudarinėjo ir S. B. neperdavinėjo, dėl atlygio už balso atidavimą už konkretų kandidatą nesitarė, S. B. pinigų A. Š. neperdavė, apskritai apie rinkimus tarpusavyje nekalbėjo, o jų susitikimo 2015 m. kovo 15 d. vakarą tikslas buvo pasikalbėti apie S. B. įdarbinimo įmonėje, kurioje dirbo A. Š. galimybes. Nors abiejų kaltinamųjų teisme duoti parodymai iš esmės ir sutampa, tačiau juos visiškai paneigia kiti, iš skirtingų šaltinių gauti, ir teisme ištirti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo nesiremti.

Visų pirma, S. B. ir A. Š. kaltė dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 172 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, yra grindžiama tuo, kad kaltinamieji policijos pareigūnų, tai yra ir E. J., tuo metu ėjusio Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko pareigas, ir I. V., tuo metu ėjusio Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas, buvo užklupti darantys nusikalstamą veiką. Pagrindo pripažinti šių policijos pareigūnų veiksmus neteisėtais, dėl ko jų atliktų veiksmų pasėkoje gauti duomenys negalėtų būti laikomi įrodymais, kaip nurodo gynėjai, teismas neturi pagrindo.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos pareigūnų veiklą, yra Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, nustatantis Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas. Pagal šio įstatymo redakciją, galiojusią 2015 m. kovo 15 d., teritorinės policijos įstaigų viena iš funkcijų yra teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus (Policijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 9 punktas, redakcija galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01).

Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą (redakcija galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01) policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. O pagal Policijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01), policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę <...> siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas <...>. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.

Byloje esantis bendras R. Č., G. J., K. B. ir K. B. 2015-03-15 Skundas dėl papirkimo (b.l. 4, t. 1), taip pat tuo metu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero V. J. S. dėl papirkimo (b.l. 5, t. 1) bei šių asmenų nuoseklūs ir iš esmės sutampantys parodymai teisme patvirtina, kad stebėdami, kaip vyksta rinkimai, jie atkreipė dėmesį į S. B., važinėjantį automobiliu po (duomenys neskelbtini) miestą ir (duomenys neskelbtini) kaimą, vežiojantį žmones, taip pat sustojantį namo (duomenys neskelbtini), kieme, kuriame taip pat pastebėjo didesnius asmenų srautus, dėl ko tą pačią dieną, po pietų, su skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Liudytoju apklaustas E. J. taip pat patvirtino, kad gavo informacijos ir iš sankcionuotų priemonių. Taigi policijos komisariate rinkimų dieną buvo gauta konkreti informacija apie galimai daromus rinkimų pažeidimus, todėl teismo vertinimu, Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas pagrįstai priėmė sprendimą patikrinti gautą informaciją nuvykus į vietą. Be to, pagal BPK 168 straipsnį, gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų tikslinimas leidžiamas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pažymėtina, kad asmenims, siekiantiems papirkimais ar kitais neteisėtais būdais paveikti rinkimų rezultatus, Lietuvos teisinėje sistemoje numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė.

Kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, gauta pirminė informacija pasitvirtino. Abu policijos pareigūnai, tai yra E. J. ir I. V. teisme parodė, kad tikrindami informaciją pagal gautus policijos komisariate skundus apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus, nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šiame name gyvena kaltinamasis A. Š., pas kurį 2015 m. kovo 15 d., po 18 val., automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko kitas kaltinamasis S. B.. Teisme abu policijos pareigūnai parodė, kad praeidami pro buto, kuriame gyvena A. Š. langą, matė, kaip A. Š. padavė S. B. popieriaus lapus, kuriuos pastarasis įsikišo už striukės. Policijos pareigūnas I. V. taip pat patvirtino matęs, kaip S. B. paduoda A. Š. pinigus, kuriuos pastarasis, pamatęs policijos pareigūnus, grąžino S. B.. Abejoti šiais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Byloje duomenų ar aplinkybių dėl kurių policijos pareigūnai galėtų apkalbėti ar duoti apie kaltinamuosius neteisingus parodymus, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad butas, kuriame gyvena A. Š. yra pirmame aukšte, liudytojai patvirtino, kad bute tuo metu jau degė šviesa, o lauke buvo prietema, todėl natūralu, kad policijos pareigūnai galėjo per langą matyti, kas vyksta viduje. Šių policijos pareigūnų duoti esminiai parodymai teisme yra tvirti ir nuoseklūs, todėl net ir esant kai kuriems nesutapimams tarp jų parodymų aiškinant tam tikras aplinkybes, nėra pagrindas teismui netikėti jų parodymais. Be to, policijos pareigūnai pro gyvenamojo namo langą ėjo nors ir nedideliu atstumu, tačiau vienas paskui kitą, todėl jų matytų įvykių aplinkybės gali ir skirtis.

Kaip nustatyta iš policijos pareigūnų parodymų, į minėtą butą policijos pareigūnai pateko pro neužrakintas duris ir, paprašius parodyti, ką slepia, S. B. pravėrė striukę, kur policijos pareigūnas E. J. pamatė popieriaus lapus, kuriuose surašyti asmenų vardai ir pavardės. Iš policijos pareigūno E. J. parodymų nustatyta, kad šiuos, pas S. B. rastus popieriaus lapus į policijos komisariatą pristatė jis pats. Byloje nustatyta, kad S. B. ir A. Š. taip pat buvo pristatyti į policijos komisariatą, buvo atlikta jų asmenų dalinė apžiūra, kurios metu pas S. B. buvo rasti 2009,43 eurai, o dėl jų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nors Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas E. J. teisme duodamas parodymus tiksliai prisiminti, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. B. ir A. Š. atžvilgiu negalėjo, tačiau iš visos teisme nustatytos įvykių sekos, iš policijos pareigūnų E. J. ir I. V. parodymų ir tarnybinių pranešimų (b.l. 6, 7, t. 1) matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15236-15 buvo pradėtas po to, kai šie asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai, turėdami pagrindą ir vykdydami policijai iškeltus uždavinius, teisėtai iki ikiteisminio tyrimo pradžios vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio vietoje policijos pareigūnų užklupti S. B. ir A. Š., buvo iš karto pristatyti į policijos komisariatą, jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2015 m. kovo 16 d. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintajam skyriui (b.l. 1, t. 1). Tai, kad įvykio vietoje iš S. B. paimti 3 popieriaus lapai buvo procesiškai įforminti surašant Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą jau po to, kai S. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą, nepaneigia policijos pareigūnų E. J. ir I. V. parodymų apie tai, kad juos įvykio vietoje turėjo būtent S. B.. Ir nors S. B. neigia, kad lapai su sąrašais buvo rasti pas jį, nurodydamas, kad lapus rado pas A. Š., pats A. Š. teisme dėl šių lapų su sąrašais nurodė, kad nieko negali paaiškinti. Taigi dėl šios aplinkybės išsiskiria ir pačių kaltinamųjų parodymai, todėl teismas, visų kitų įrodymų kontekste, juos vertina kritiškai. Tuo tarpu Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas S. B. buvo perskaitytas, jis protokolą pasirašė ir jokių pastabų neturėjo (b.l. 72, t. 2), nei policijos, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neskundė.

Policijos pareigūnų E. J. ir I. V. procesinių veiksmų įforminimo trūkumai nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, kad A. Š. ir S. B. buvo sulaikyti įvykio vietoje, rinkimų dieną, policijos pareigūnų atžvilgiu nebuvo nusiteikę geranoriškai, todėl policijos pareigūnas E. J., paimdamas įvykio vietoje pas asmenį rastus daiktus, galinčius turėti reikšmės tolimesniam įvykio tyrimui, akivaizdžiai siekė apsaugoti įrodymus. Tokia policijos pareigūno pareiga įtvirtinta ir Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01). Todėl policijos pareigūno veiksmus vertinti kaip neteisėtus nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tą dieną apie įvairius rinkimų pažeidimus policijos komisariate buvo gauta daug pranešimų, pristatyta nemažai asmenų, dėl ko ir galėjo atsirasti trūkumai įforminant procesinius dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje apklausti policijos pareigūnai, tai yra A. N., A. S., G. J.. Kad (duomenys neskelbtini) rajone vykstant antrajam (duomenys neskelbtini) rinkimų turui buvo susiklosčiusi įtempta ir neeilinė situacija, patvirtina ir iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos gauti duomenys apie rinkimų antrojo turo rezultatų pripažinimą negaliojančiais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo sprendimas pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, paliktas nepakeistu (b.l. 3-12, 31-36, t. 2).

Kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ne tik nuoseklūs policijos pareigūnų parodymai, bet ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Vadovaujantis BPK nuostatomis ir teismų praktika, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas kaip įrodymus šioje baudžiamojoje byloje vertintina kaltinamojo A. Š. ir liudytojų A. R. bei I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis A. Š. ir jo gynėjas teisme nurodė, kad duodant pirminius parodymus policijos komisariate jam buvo daromas spaudimas, jo apklausos metu kabinete buvo keturi asmenys, be to jis buvo išgėręs, todėl su įtarimu sutiko, o apie galimybę pasikviesti advokatą jam nebuvo užsiminta. Šie kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai yra deklaratyvūs, be to paneigti baudžiamosios bylos duomenimis.

Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs R. J. teisme parodė, kad kitų asmenų A. Š. apklausos metu kabinete nebuvo, jis užrašė viską, ką sakė A. Š., kuris perskaitė protokolą, įtarimų, kad A. Š. gali būti neblaivus, jam nekilo. Kaip matyti iš Įtariamojo apklausos protokolo, (b.l. 57, t. 2), A. Š. savo parašu patvirtino, jog protokolą perskaitė, protokolas surašytas teisingai. Kad A. Š. pristatymo į policijos komisariatą metu prisipažino, patvirtino ir liudytojas E. J., kuris kaip ir I. V., paneigė dalyvavęs A. Š. apklausoje ar daręs jam spaudimą. Aplinkybės, kad A. Š. tą vakarą buvo neblaivus, nenurodė nei vienas byloje apklaustas asmuo. Tuo tarpu teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas (b.l. 54, t. 2) patvirtina, kad A. Š. teisė turėti gynėją buvo išaiškinta, A. Š. nurodė, kad apklausos metu jam advokatas nereikalingas. Taigi A. Š. gynėjo nepageidavo ir tai buvo užfiksuota. Teismas pažymi, kad A. Š. neprarado ir jam nebuvo suvaržyta teisė gintis pačiam, taip pat kviestis gynėją, tuo jis vėliau ir pasinaudojo. Tuo tarpu kaip matyti iš A. R. 2015-03-16 06.36 val. užfiksuoto pokalbio telefonu, A. R. asmeniui, su kuriuo kalba, nurodo, kad svarbiausia pasakyti advokatui, jog A. Š., jeigu reikės, pakeis visus parodymus ir pasakys, kad jam buvo daromas didelis spaudimas. Įvertinęs šias aplinkybes bei juos patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad A. Š., pakeisdamas savo pirminius parodymus, siekė juos suderinti su kito kaltinamojo, tai yra S. B. parodymais, taip siekiant išvengti atsakomybės.

Liudytojai A. R. ir I. G. teisme taip pat nurodė, kad būtent ikiteisminio tyrimo apklausos metu jų parodymai buvo netinkamai surašyti, tačiau nei vienas iš jų, perskaitęs savo parodymus, jokių pastabų neturėjo, pakeitimų nepadarė, dėl apklausas atlikusių tyrėjų veiksmų nesiskundė. Teismas daro išvadą, kad tokiais nepagrįstais argumentais nurodyti asmenys tik siekia pateisinti parodymų pakeitimą bei padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š., apklausiamo įtariamuoju pirmos apklausos metu nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kiti bylos įrodymai, tuo tarpu vėliau keltos versijos nepasitvirtino, todėl teismas remiasi A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-03-15, apie 11 val., telefonu A. Š. paskambino S. B., kuris pasiūlė surasti žmonių, kurie pabalsuotų mero rinkimuose už Ž. P., sudaryti tokių žmonių sąrašą, o už kiekvieną tokį žmogų S. B. žadėjo duoti po 5 eurus, kuriuos A. Š. vėliau turėtų išdalinti žmonėms. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad jis su šiuo pasiūlymu sutikęs telefonu kontaktavo su I. G. ir prašė surasti tokių žmonių, patvirtina byloje esantys A. Š. telefoninių pokalbių bei sms žinučių įrašai bei jų turinio protokolas. Būtent iš telefoninių pokalbių garso įrašų ir jų turinio protokolo matyti, kad 2015-03-15 12:33:37 val. A. Š. paprašė I. G. parinkti žmonių, galinčių prabalsuoti už atlygį, todėl teismas patikslina kaltinime nurodytą šio jų pokalbio laiką bei laiką, kada I. G. A. Š. perdavė keturiolikos asmenų sąrašą, kadangi kaip matyti iš toliau aprašytų įrodymų, tai įvyko maždaug po pusantros valandos po jų susitarimo.

Kaip matyti iš telefoninių pokalbių turinio protokolo, maždaug po 15 minučių po A. Š. ir I. G. susitarimo, I. G. iš savo mobilaus ryšio telefono siuntė SMS pranešimus A. Š. į jo mobilaus ryšio telefoną su asmenų vardais ir pavardėmis. I. G. išsiuntė A. Š. keturis SMS pranešimus su tekstu „G.G, L.S, G.T, dei“, „V.S, L.S, D.M, J.“, „M., Z.V, J.S, J.J“, „R.M, A.M“ (b.1. 146, 147 t. 1). Dalis šių SMS pranešimuose nurodytų asmenų yra surašyti ir viename iš 3 popieriaus lapų, kurie buvo paimti įvykio vietoje iš S. B. (b.l. 142, t. 2). Iš S. B. paimtų trijų popieriaus lapų su asmenų sąrašais, būtent sąsiuvinio, languotame, perplėštame per pusę lape yra ranka stulpeliu surašytas sąrašas asmenų: L. S., I. G., G. S., D. M., J. M., Z. V., G. M., A. M., A. Š., S. L., S. Č., A. M., M. B., I. E. (viso keturiolikos asmenų vardai ir pavardės) (b.l. 135-137, 142, 143 t. 2), kas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus A. Š. parodymus, kad I. G. jam po pusantros valandos nuo jų susitarimo telefonu padiktavo keturiolikos asmenų, kaip neva pabalsavusių už kandidatę į merus Ž. P., vardus ir pavardes, kurias jis iš karto diktavo kartu su juo namuose buvusiai sugyventinei A. R., o pastaroji asmenis surašė į lapelį. Šią aplinkybę, tai yra kad 2015-03-15 ant lapelio, paimto iš dukters, rašė sugyventinio A. Š. diktuojamų asmenų vardus ir pavardes, o lapelį po to paėmė A. Š., patvirtino ir pati A. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja. Kad suteikė A. Š. informaciją apie asmenis, kuriuos neva matė prie rinkiminės apylinkės kaip balsavusius, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojas I. G.. Ir nors teisme kaltinamasis A. Š. bei liudytoja A. R. iškėlė versiją, kad A. Š. ieškojo žmonių, kurie galėtų dirbti statybose, ir būtent jų vardus ir pavardes A. R. surašė, ši versija nepasitvirtino. Nei A. Š., nei A. R. negalėjo įvardinti nei vieno asmens, kurį neva įrašė į potencialių darbuotojų sąrašą. Be to, nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, esančių sąraše, paimtame iš S. B., nenurodė, kad kaltinamieji jiems būtų siūlę darbą. Tuo tarpu dauguma šiame sąraše nurodytų asmenų nurodė, kad asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, o tam tikri draugiški, giminystės arba svainystės ryšiai juos sieja su I. G., jo drauge L. S. arba S. Č., kuris teisme paaiškino, kad I. G. yra jo švogeris. Taigi akivaizdu, kad sąraše esantys žmonės yra iš liudytojo I. G. aplinkos. Be to, sąraše yra įrašytas ir pats I. G.. Šios aplinkybės patvirtina A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad I. G. jam sakė, jog ieškos draugų, giminių, kurie galėtų balsuoti.

Iš A. Š. telefoninių pokalbių turinio taip pat matyti, kad 2015-03-15 18:14:17 val. S. B. telefonu paskambinęs A. Š. teiravosi, ar jis namuose, o pastarajam atsakius, kad jis yra namuose, A. Š. pranešė, kad užvažiuos pas jį namo (b.1. 160, t. 1). Kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei iškeltas versijas apie jų susitiko A. Š. namuose tikslus bei ketinimus paneigia ir A. R. telefoninių pokalbių turinys. Būtent iš liudytojos A. R. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad S. B., 2015-03-15 18:14:17 val. paskambinęs A. Š. ir po to atvykęs pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), paimti sudaryto sąrašo asmenų, kaip tariamai sutikusių prabalsuoti už (duomenys neskelbtini) partijos atstovę Ž. P. už atlygį, pastarajam atvežė pinigus, skirtus rinkėjų balsų pirkimui, tačiau netrukus S. B., pas kurį buvo rinkėjų sąrašai, ir A. Š. buvo sulaikyti policijos pareigūnų (b.l. 180-188, t. 1).

Kaltinamasis S. B. neneigia su savimi turėjęs 2009,43 Eur sumą, tačiau nurodo, kad tai yra jo santaupos. Pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad pas kaltinamąjį rasta pinigų suma, kaip tuo metu nedirbusiam asmeniui, yra tikrai didelė. Nelogiški atrodo ir kaltinamojo paaiškinimai, kad jis nepasitiki bankais, visas santaupas laiko namuose, o išvykdamas iš namų, šias santaupas visada pasiima su savimi. Nors S. B. sutuoktinė V. B. ir patvirtino, kad sutuoktinis su savimi vežiojosi šeimos santaupas, tačiau paklausta kokiomis kupiūromis buvo pinigai, ji nurodyti negalėjo. V. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl jos tiek šiuos, tiek kitus byloje duotus parodymus, teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės. Tuo tarpu kaltinamojo S. B. parodymus kokiu tikslu jis su savimi vežiojosi pinigus, paneigia ir A. R. 2015-03-15 18.49 užfiksuotas pokalbis telefonu, iš kurio matyti, kad A. R. asmeniui, su kuriuo kalba telefonu nurodo, kad „S. atvežė pinigus, kad atsiskaitytų su asmenimis, tačiau iš karto atėjo policijos pareigūnai, S. paslėpė sąrašus“. Teismui, įvertinus kaltinamųjų užfiksuotų telefoninių pokalbių visumą, nekyla abejonių, kad S. B. 2015 m. kovo 15 d., po 18 val. paskambinęs A. Š., atvyko pas jį adresu (duomenys neskelbtini), paimti iš kaltinamojo A. Š. sudaryto asmenų, kaip neva sutikusių pabalsuoti už (duomenys neskelbtini) partijos atstovę Ž. P. už atlygį, sąrašo ir atvežė A. Š. pinigus, skirtus rinkėjų balsų pirkimui, tačiau kaip tik tuo metu, kai vienas kitam perdavinėjo atitinkamai asmenų sąrašą bei pinigus, buvo užklupti policijos pareigūnų ir jų veiksmai buvo nutraukti, ką byloje patvirtina policijos pareigūnų parodymai bei jų tarnybiniai pranešimai, taip pat užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys.

Teismas pripažįsta, kad byloje esančių telefoninių pokalbių garso įrašų turinys atitinka policijos pareigūnų parodymus dėl tos dienos įvykių ir kaltinamųjų ketinimų. Teismas gynybos argumentus, kad telefoniniai pokalbiai gauti ir užfiksuoti neteisėtai, laiko nepagrįstais.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas S. D. tarnybiniu pranešimu informavo policijos komisariato viršininką apie tai, kad atliekant A. Š. ir A. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamų pokalbių kontrolę buvo nustatyta, kad pastarieji galimai vykdo neteisėtas veikas, susijusias su asmenų papirkinėjimais dėl balsavimo į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius bei merus ir nurodo pokalbius, kurie gali būti reikšmingi 2015 m. kovo 15 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15236-15 (b.l. 132, 133, t. 1, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-880/2016). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-11-27 nutarimu tyrimas įtariamųjų S. B. ir A. Š. atžvilgiu buvo atskirtas ir jam suteiktas Nr. 02-2-00709-15 (b.l. 14, 15, t. 1).

Pagal BPK 162 straipsnį, vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, o jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-03-18 nutarimu nutarta panaudoti 2015-02-11 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu atliktos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautą informaciją apie privatų A. Š. ir A. R. gyvenimą, tai yra pokalbius ir susirašinėjimą, užfiksuotus „Ertikio“ programoje: 2015-03-01 ir 2015-03-15 A. Š. pokalbius ir susirašinėjimą, 2015-03-01, 2015-03-12, 2015-03-15 ir 2015-03-16 A. R. pakalbius ir susirašinėjimą (b.l. 117, 118, t. 1). Taigi šių asmenų pokalbių įrašų ir susirašinėjimo perdavimas prijungimui prie kito ikiteisminio tyrimo atliktas laikantis BPK 162 straipsnio reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad prijungtoje (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esanti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis (b.l. 82, 83, t. 1, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-880/2016) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo leista nuo 2015-02-10 iki 2015-04-10 imtinai atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir klausytis A. Š. bei A. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamų pokalbių, daryti jų įrašus, siekiant gauti duomenų apie galimai padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje. Veika, kurią padarius kaltinami S. B. ir A. Š., tai yra BK 172 straipsnio 1 dalis, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 154 straipsnio taikymo sritį.

Teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartimi, kuria leista atlikti A. Š. ir A. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, šią informaciją fiksuoti bei kaupti, taip pat prokuroro nutarimu, kuriuo leista atitinkamą informaciją panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime.

Tai, kad BPK 154 straipsnio pagrindu atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ikiteisminiame tyrime, kuriame ši priemonė ir buvo sankcionuota, jokių tyrimui reikšmingų duomenų negauta, dėl ko ši informacija buvo sunaikinta, neužkerta kelio laikantis BPK 162 straipsnio reikalavimų reikšmingą informaciją panaudoti kitame tyrime, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014). Todėl tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu asmuo buvo nuteistas jau pagal kitą, lengvesnį baudžiamojo kodekso straipsnį, nedaro toje byloje taikytomis prievartos priemonėmis, šiuo atvejų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos neleistina.

Teismas nepagrįstais laiko gynybos argumentus, kad pareigūnai, taikę BPK 154 straipsnyje numatytą prievartos priemonę ir gavę informaciją, kuri gali būti reikšminga kitam tyrimui, jos neįteisino BPK numatyta tvarka, nesurašė privalomo protokolo, tai yra pažeidė informacijos fiksavimo ir protokolo surašymo tvarką.

Pagal BPK 162 straipsnio nuostatas, vienoje byloje surinkta informacija gali būti panaudota kitoje byloje, kurioje ji gali būti reikšminga. Kokia forma ši informacija turėtų būti pateikiama į kitą bylą, įstatymas nenustato. Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 2-oji valdyba į ikiteisminio tyrimo bylą, gavus aukštesniojo prokuroro leidimą, pateikė dvi CD laikmenas su atitinkamų pokalbių įrašais ir sms žinutėmis (b.l. 120, t. 1). Tyrėja dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais bei kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto surašė protokolą, kuriame išdėstė tyrimui reikšmingą duomenų bei garso įrašų turinį 2015 m. kovo 23 d. surašydama Apžiūros protokolą (b.l. 121-189, t. 1). Prie šio protokolo pateiktos ir dvi kompaktinės plokštelės su garso įrašais. Teismo vertinimu, klaidingas procesinio dokumento pavadinimas nepaneigia, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys buvo gauti teisėtais būdais. Prie protokolo pateikti garso įrašai teisme buvo perklausyti, neatitikimų protokole užfiksuotam jų turiniui nenustatyta.

A. Š. gynėjo baigiamosios kalbos metu išsakytos abejonės dėl pokalbio priskyrimo vienam ar kitam asmeniui yra nepagrįstos. Dar (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015-02-11 nutartimi leista atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir klausytis A. Š. telefono, kuriam priskirtas numeris (duomenys neskelbtini), ir A. R. telefono, kuriam priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kad šiais telefonų numeriais būtų naudojęsi kiti asmenys, nėra, tokios versijos nekėlė ir kaltinamieji. Be to, kaip matyti iš byloje esančių proceso dalyvių asmens duomenų, šiais telefonų numeriais A. Š. ir A. R. naudojosi ir toliau bei pateikė juos kaip kontaktinius proceso metu. Todėl abejoti, kad šiais telefono numeriais naudojosi būtent šie asmenys, teismas neturi pagrindo ir teismui nekyla abejonių, kad protokole užfiksuoti būtent nurodytų asmenų pokalbiai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nei kaltinamieji, nei jų gynėjai neprašė atlikti fonoskopinio tyrimo. Taigi kaltinamojo A. Š. gynėjo baigiamojoje kalboje išsakytos abejonės šiuo klausimu yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka bylos duomenų. Pokalbiai gauti nepažeidžiant įrodymų rinkimo leistinumo pricipo ir yra gauti teisėtu būdu. Jie yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, todėl ir įrodymų liestinumo (sąsajumo) su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis principas taip pat nėra pažeistas. Procesinių pagrindų, trukdančių panaudoti šiuos telefoninius pokalbius byloje nėra.

Remiantis Lietuvos A. T. praktika, nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti įrodymų rinkimo bei jų fiksavimo trūkumai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, kurioje iš skirtingų šaltinių gauti duomenys vieni kitus papildo bei tikslina. Pagrindo konstatuoti, kad kaip nors buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės, teismas taip pat neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikalstamų veikų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, jog S. B. ir A. Š. kartu organizavo trukdymą asmeniui realizuoti teisę rinkti. Pats trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise pasireiškia BK 172 straipsnio 1 dalyje nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu ar apgaule. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, siekdami rinkėjus papirkti, t.y. kaltinamasis S. B. nurodęs kitam kaltinamajam A. Š. surasti asmenų, kurie už pažadėtą 5 eurų atlygį balsuotų už atitinkamą kandidatą į merus, o pastarajam sutikus su šiuo pasiūlymu ir jį perdavus kitam asmeniui, tai yra I. G., taip A. Š. pratęsė nusikalstamos veikos koordinavimą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji šią nusikalstamą veiką padarė kartu. Tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo įvardinamas kaip bendrininkavimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). BK 172 straipsnio 1 dalyje už šiame straipsnyje numatytų veiksmų organizavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, taigi asmenys bendrai veikdami, tai yra organizuodami šią veiką, tuo pačiu yra ir organizavimo bendravykdytojai, todėl laikytina, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji suprato dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, jų susitarimo apimtis ir veiksmų apimtis siekiant bendro tikslo, tai yra rinkėjų papirkimo, siekiant paveikti atitinkamai rinkėjų valią, kad šie elgtųsi taip, kaip nurodė kaltinamasis S. B.. Šioje byloje kaltinamojo suinteresuotumas atitinkamai paveikti rinkėjų valią, tai yra, kad rinkėjai balsuotų už Darbo partijos kandidatę į merus Ž. P. paaiškinamas ir tuo, kad kaltinamojo S. B. žmona yra šios partijos narė.

Nors iš S. B. paimtame sąraše nurodyti asmenys teisme patvirtino, kad jų nebuvo prašoma balsuoti už konkretų kandidatą ir jų valios nebuvo siekiama paveikti, tiesioginė įtaka jų apsisprendimui, už ką balsuoti, nebuvo padaryta, tačiau kaltinamieji to nežinojo. Kaltinamieji atsakomybėn traukiami ne už trukdymą asmeniui realizuoti teisę rinkti, o už tokios veikos organizavimą. Be to, kad rinkėjų valia realiai paveikta nebuvo galbūt dėl pasirinkto vykdytojo I. G. veiksmų, nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl S. B. ir A. Š. padarytos nusikalstamos veikos. Nusikaltimas yra baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia. Abu kaltinamieji suprato, kad organizuoja trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos mastą, tai yra siekiamų papirkti asmenų skaičių, į tai, kad buvo sudaromi tokių asmenų sąrašai, siekiant jiems sumokėti atitinkamą sumą pinigų (kiekvienam sąraše esančiam asmeniui po 5 Eur), taip pat į S. B. turėtą pinigų sumą, skirtą rinkėjams papirkti ir į tai, kad šie kaltinamųjų veiksmai, juos vertinant kartu su kitais tą dieną (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje vykusiais rinkimų tvarkos pažeidimais lėmė rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų S. B. ir A. Š. veiksmai buvo tokio pavojingumo, kad užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir jų veiksmai nagrinėjamu atveju atitinka BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – trukdymo asmeniui realizuoti teisę rinkti organizavimas - požymius.

Dėl bausmių skyrimo

Spręsdamas kaltinamųjų S. B. ir A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamųjų S. B. ir A. Š. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų vienam iš kaltinamųjų S. B. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad šis kaltinamasis praeityje buvo teistas vieną kartą, tačiau ankstesnis teistumas naujos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo išnykęs (b.l. 163, t. 2). Administracine tvarka S. B. baustas aštuonis kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 165, 166, t. 2). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo S. B. atžvilgiu yra laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo S. B. atžvilgiu byloje nėra. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių Sodros duomenų, kaltinamasis S. B. nuo 2016 m. liepos 1 d. dirba (duomenys neskelbtini). BK 55 straipsnyje yra nurodoma, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kadangi kaltinamasis S. B. laikomas neteistu, jam yra skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis- bauda, kurios dydis yra nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos už padarytą apysunkį nusikaltimą vidurkis, nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 5 dalis). Teismas, nustatydamas baudos dydį, taip pat vertina šio kaltinamojo aktyvumą bei jo indėlį įtakojant kito kaltinamojo veiksmus. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent S. B. pasiūlė A. Š. prisidėti prie asmenų, galinčių mero rinkimuose pabalsuoti už atitinkamą kandidatą, paieškos, pažadėdamas kiekvienam rastam asmeniui sumokėti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, S. B. taikytas sulaikymas (b.l. 75, 76, t. 2) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 42 ir 67 straipsniais, gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir jos sunkumą, tai yra tai, kad S. B. pasitelkdamas į pagalbą kitą asmenį, organizavo trukdymą asmenims realizuoti savo teisę rinkti siekdamas juos papirkti, buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, su savimi turėjo didelę sumą pinigų, nors tuo metu buvo bedarbis, o iš byloje ištirtų įrodymų visumos akivaizdu, kad pinigai, kuriuos su savimi turėjo S. B., buvo skirti rinkėjų papirkimui, tai yra nusikalstamai veikai daryti, todėl šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuojami.

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų A. Š. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad šis kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka baustas septynis kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 146-149, t. 2). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo A. Š. atžvilgiu yra laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. Š. atžvilgiu byloje nėra. Kaltinamasis A. Š. yra dirbantis. Kadangi kaltinamasis A. Š. yra neteistas, vadovaujantis BK 55 straipsniu, jam yra skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis- bauda, kurios dydis yra nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos už padarytą apysunkį nusikaltimą vidurkis, nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 5 dalis). Teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į tai, kad A. Š. prisidėjo prie nusikalstamos veikos jai jau prasidėjus ir savo veiksmais pratęsė veikos koordinavimą.

Teismas skirdamas baudas, vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio, redakcija, reglamentuojančia baudos, kaip piniginės bausmės dydžius (BK 3 straipsnis).

Abiem kaltinamiesiems taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigtina taikyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t.y. 5649 Eur, baudą.

Į bausmę įskaityti S. B. sulaikymą nuo 2015-03-15 iki 2015-03-16, t.y. vieną sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 (dviejų) MGL baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 148 MGL (5573,68 Eur).

Nustatyti S. B. savanoriško baudos sumokėjimo terminą – šešis mėnesius ir išaiškinti, kad bauda (5573,68 eurai) turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš S. B. paimtus 2009,43 Eur (du tūkstančius devynis eurus 43 centus), saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę, valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 (vieno šimto) MGL, t.y. 3766 Eur, baudą.

Nustatyti A. Š. savanoriško baudos sumokėjimo terminą – šešis mėnesius ir išaiškinti, kad bauda (3766 eurai) turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 6801.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Informuoti kaltinamuosius, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos yra: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra dvi kompaktines plokšteles su telefoninių pokalbių įrašais, vieną kompaktinę plokštelę su Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio vaizdo įrašu ir vieną kompaktinę plokštelę su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio garso įrašu, bei vieną popieriaus lapą su asmenų vardais ir pavardėmis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.