Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, atsakovui A. A., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (teismo šaukimai įteikti atsakovui per šeimos narį – mamą D. A.) (e. b. l. 101). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. A. A. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo nepilnametei dukrai, einančiai 13–tus metus, išlaikymą nuo 2012 m. teikė nereguliariai. Per paskutinius 5–erius metus oficialiai dirbo gal kokius 2 metus, tuomet iš jo atlyginimo buvo atskaitomas išlaikymas vaikui. Kai oficialiai nedirba retkarčiais vaikui duoda tiek, kiek gali. Išlaikymo teikti jis negali, nes tiesiog neturi pinigų. Yra vidurinio išsilavinimo, darbų neranda, ir šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, nors turi suvirintojo profesiją (tačiau už 400 Eur per mėnesį neis dirbti, kadangi atskaitys jam visus įsipareigojimus ir nieko neliks). Gyvena pas mamą, kur jam priklauso 1/3 buto tėvo palikimu. Sutinka, kad 87 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui nėra pakankamai, nurodė, jog išlaikymo dydis, kurį galėtų teikti, daugiausia – 150 Eur.

Ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Skruibis papildomai pateikė į bylą medžiagą, nurodant, jog atsakovo atžvilgiu 2019 m. birželio 25 d. yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas už vengimą išlaikyti savo vaiką, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu; baudžiamojoje byloje esančiuose įtariamojo apklausos protokoluose užfiksuotas atsakovo prisipažinimas, jog jis slėpė pajamas, dirbo nelegalius darbus, ir piktybiškai vengė išlaikyti savo vaiką dėl to, kad yra susipykęs su vaiko motina ir tokiu būdu norėjo pakenkti jai; baudžiamojoje byla yra duomenys, kad atsakovas yra automobilio „Mercedez Benz“ naudotojas, oficialiai automobilis priklauso kitam asmeniui, kas rodo, jog atsakovas iki šiol sąmoningai nevykdė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors tokias galimybes turi (2019 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garo įrašas: 28 min. 03 sek. – 31 min. 25 sek.).

Į teismo posėdį neatvyko išvadą byloje teikiančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) atstovė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Institucijai yra tinkamai pranešta (teismo šaukimas įteiktas per EPP).

Institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad reikalaujamas išlaikymo dydžio pakeitimas atitinka nepilnametės M. A. teises ir interesus bei nustatant vaiko išlaikymo dydį pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Išvadoje nurodoma, kad D. Š. ir A. A. turi nepilnametę dukrą M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) D. Š. turi sutuoktinį A. Š. ir nepilnametę dukrą D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Šeima Skyriui nėra žinoma, duomenų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaikų interesams Skyrius nėra gavęs. Lankantis atsakovo A. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vyras gyvena kartu su motina D. A., bute nuosavybės teise priklausančiame atsakovo motinai D. A. ir pačiam atsakovui po tėvo mirties. Butas yra be patogumų (nėra nei kanalizacijos, nei vandens, nei tualeto), vandenį nešasi iš šulinio, yra pastatytas BIO tualetas, kambariai šildomi krosnimis. Namuose pakankamai tvarkinga ir švaru. Atsakovas turi atskirą vidutinio dydžio savo kambarį, kuriame yra daug jo pačio ir dukros M. nuotraukų, yra vaikų žaislų. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo nuomone, prašomas išlaikymo dydis yra per didelis. Jis teigė, kad užsiima pavieniais darbais ir darbo užmokestis yra 15 Eur per dieną. Vyras teigė, jog turi skolų apie 10 000 Eur. Vyras nurodė, kad šiuo metu teikia dukrai išlaikymą po 100 Eur. Atsakovas pasakojo, kad bendrauja su mergaite ir kai pasiima M. pas save nuperka jai reikiamų daiktų, maisto. Atsakovas nurodė, kad prižiūri sergančią motiną ir negali skirti daugiau lėšų dukros išlaikymui. 2019 m. gegužės 22 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, A. A. niekur oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Lankantis ieškovės D. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad moteris kartu su sutuoktiniu ir nepilnametėmis dukromis gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame dviejų aukštų name, kuriame yra penki kambariai. Nepilnametė M. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi apyvokos daiktai. Name su visais patogumais yra švaru, tvarkinga, sudarytos trinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. 2019 m. gegužės 22 d. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, D. Š. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2033 m. birželio 18 d. paskirta 50,16 Eur išmoka už vaiką D. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. 50,16 Eur išmoka už vaiką M. 2019 m. gegužės 22 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, D. Š. yra įsigijusi verslo liudijimą. Moters teigimu, ji užsiima kosmetologės paslaugomis. Ji teigė, kad pragyvena iš sutuoktinio gaunamų pajamų. 2019 m. gegužės 22 d. Sodros duomenimis, A. Š. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Moteris pasakojo, kad atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, kuris buvo priteistas 2012 m. birželio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-447-876/2012 po 300 Lt (86,89 Eur). Moteris pateikė antstoliui vykdyti išieškojimą, ir atsakovui įsidarbinus būdavo nuskaičiuoja pinigėlių dukros išlaikymui, tikslios sumos neprisimena. Jos žiniomis, atsakovas dirba neoficialiai ir gauna pajamas. Moteris mano, jog dukros M. išlaikymui yra reikalinga 477 Eur kas mėnesį, todėl reikalinga iš tėvo priteisti dukrai po 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad savo vardu nekilnojamojo turto neturi, paskolų ir kitų kredito įsipareigojimų taip pat neturi. M. A. lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 6 klasę. Mergaitė nurodė, kad gyvena kartu su mama, seserimi D. ir mamos sutuoktiniu A., su A. sutaria gerai, jie visi kartu leidžia laisvalaikį, keliauja. M. teigė, kad su tėčiu bendrauja, kartais susitinka (neatsimena, kada paskutinį kartą buvo susitikusi), teigė, kad mama nedraudžia jai bendrauti su tėčiu. Pasakojo, kad kai būna pas tėtį laiką leidžia kartu su juo ir močiute D., kartais važiuoja su tėčiu pramogauti. Tėtis duoda pinigėlių kartais 5–10 Eur, gimtadienio proga tėtis kartu su močiute davė 50 Eur (e. b. l. 18–20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovė D. Š. ir atsakovas A. A. turi nepilnametę dukrą M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-447-876/2012 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria atsakovas A. A. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai po 300 Lt (86,89 Eur) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. kovo 22 d. iki dukros pilnametystės (e. b. l. 8–9).

Ieškovė, atsižvelgdama į vaiko augančius poreikius, ieškiniu prašo pakeisti išlaikymą ir jį padidinti nuo 86,89 Eur iki 200 Eur (e. b. l. 1–5). Atsakovas parengiamojo posėdžio metu iš dalies sutiko su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio didinimo, nesutikdamas tik su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. priteistas išlaikymas M. A. esant 5 metų amžiaus. Šiuo metu M. A. yra 13 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 6 klasėje (e. b. l. 24), todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog nuo 2012 m. vaiko poreikiai ženkliai padidėjo (padidėjo jo fizinis aktyvumas, branda, plečiasi interesų ratas). Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ankstesniu teismo sprendimu vaikui priteistas išlaikymas (86,89 Eur kas mėnesį) negali patenkinti 13 metų vaiko poreikių. Todėl egzistuoja CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išlaikymo padidinimo sąlyga.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad ieškovė D. Š. yra įsigijusi verslo liudijimą – verčiasi individualia veikla; šiuo metu pajamų negauna (e. b. l. 27, 28, 46–55). (duomenys neskelbtini) susilaukė antros dukters ir 2018 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su vaiko tėvu A. Š. (e. b. l. 10). Ieškovė ir jos sutuoktinis šeimoje augina du vaikus – D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22). Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, D. Š. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2033 m. birželio 18 d. paskirta 50,16 Eur išmoka už vaiką Deimantę ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. 50,16 Eur išmoka už vaiką M. A. Š. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). Byloje nustatyta, jog D. ir. A. Š. šeima gyvena A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Ieškovės vardu valstybės įmonėje Registrų centras nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat valstybės įmonėje Regitra jos vardu nėra registruotų transporto priemonių (e. b. l. 59, 62, 63). Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad yra įgijusi profesinį kosmetologės–visažistės išsilavinimą, pagrindinės jų šeimos pajamos yra sutuoktinio atlyginimas; artimiausiu metu ieškovė planuoja vėl pradėti dirbti.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog atsakovas ilgą laiką neturi pastovaus darbo, oficialūs darbai buvę trumpalaikiai, epizodiniai (e. b. l. 56–58), Darbo biržoje paskutinį kartą buvo registruotas 2015 m. rugsėjo mėn. (e. b. l. 81), Užimtumo tarnyboje taip pat nėra registruotas (e. b. l. 26). Pažymėtina, jog pats atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi paklausią suvirintojo profesiją, tačiau už rinkoje siūlomą 400 Eur atlygį neketina dirbti, nes jam atskaitytų visus turimus įsipareigojimus ir pačiam nieko neliktų. Byloje nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto – gyvena jam 1/3 dalimi nuosavybės teise priklausančiame bute be patogumų kartu su savo motina (e. b. l. 11, 64, 65–66, 67–69); atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (e. b. l. 60, 61, 82), tačiau byloje yra duomenų, jog atsakovas yra automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas (e. b. l. 86). Atsakovas nėra vedęs ir turi vieną nepilnametį vaiką – M. A. (e. b. l. 23).

Be to, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-783-876/2019 A. A. pripažintas kaltu dėl pareigos išlaikyti savo vaiką M. A. vengimo (e. b. l. 88–91). A. A. minėtoje baudžiamojoje byloje apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. vengė išlaikyti dukterį M. A., nurodydamas, kad 2012 – 2018 metais jam dirbant įvairiose darbovietėse buvo daromi išskaitymai alimentams pagal anstolio patvarkymą. Paskutinė jo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), iš šios darbovietės išėjo 2018 m. vasario mėnesį, po to niekur nedirbo. Oficialaus darbo specialiai neieškojo, todėl, kad vengė išskaitymų tiek alimentams, tiek kitiems jo įsiskolinimams, kuriuos išieško anstolis. Dėl tos pačios priežasties nesiregistravo sąmoningai ir Darbo biržoje, nes per Darbo biržą gavus darbą, didžioji dalis darbo užmokesčio būtų nuskaityta įsiskolinimams padengti ir alimentams. Per tą laiką dirbdavo pavienius nelegalius darbus privačiai pas įvairius žmones, daugiausia Kaune; uždirbtus pinigus išleisdavo savo reikmėms. Uždirbdavo pakankamai, kad kas mėnesį mokėtų dukrai alimentus. Tuo laikotarpiu iš gautų pinigų neskyrė nei vieno euro savo dukrai. Papildomai paaiškino, kad nesutaria su dukters motina – buvusia sugyventine, ji riboja matytis su dukra, ir jų tarpusavio blogi santykiai įtakojo, kad specialiai bloga darydamas jai nemokėjo dukros išlaikymo. Supranta, kad taip elgdamasis kenkė ne buvusiai sugyventinei, o dukrai. Supranta, kad elgėsi blogai, gailisi, žada ateityje pagal savo galimybes ir uždirbtas lėšas mokėti dukros išlaikymą. Ieškos darbo, neradus – registruosis Darbo biržoje (e. b. l. 83–84, 85).

Parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis negauna pajamų, tačiau teismas laiko, jog šios aplinkybės yra neteisingos. Be kita ko, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo š. m. balandžio mėnesio (ne kiekvieną mėnesį) pašto perlaidomis iš atsakovo ar atsakovo mamos (tiksliai nežino pinigus pervedančio asmens) gauna po 100 Eur. Kaip jau minėta, atsakovas šiai dienai oficialiai vis dar niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, kas suponuoja išvadą, jog atsakovas yra nesąžiningas ir slepia pajamas, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jis bando parodyti, ir atsakovas turi realias galimybes teikti dukrai didesnį nei 87 Eur išlaikymą.

Be to, atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokių imasi jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaiko išlaikymui. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai bei nepateikia visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, savo finansinę padėtį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir darant prielaidą, jog atsakovo pajamos ir galimybės teikti dukrai didesnį išlaikymą yra ribotos bei pasisakant dėl nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško galimybės gauti didesnes pajamas, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į kiekvienos iš šalių turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių, į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, sveikos, darbingos, teismas sprendžia, jog nėra priežasčių dėl kurių negali būti padidintas išlaikymo dydis atsakovo dukrai.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog atsakovas turi visas sąlygas teikti vaikui didesnį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik vaiko minimalius poreikius.

Dėl vaiko poreikius patenkinančio išlaikymo dydžio atsakovo nuomonė parengiamojo posėdžio metu buvo tik ta, kad prašomas išlaikymo dydis yra per didelis, tačiau jis nebandė pagrįsti savo argumentų, nebandė įvardinti kiek jo vaiko išlaikymui ir kokioms būtent vaiko išlaidoms pinigų reikia, tik nurodė, jog jis tiesiog neturi pinigų. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje nurodytą būtiną išlaikymo dydį 477 Eur grindė apskaičiavimais.

Įvertinęs ieškovės skaičiavimus, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytas dydis mažintinas, atsižvelgiant į nurodytas išlaidas vaiko aprangai, avalynei (152 Eur per mėnesį). Teismo nuomone išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nustatant aprangos ir avalynės vaiko poreikius atsižvelgtina į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas, orientuojantis į tai, kad pavyzdžiui, žieminis paltas, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) perkamas po 1 vienetą, priklausomai nuo vaiko augimo tempo 1–3 metams ir pan., todėl protingai planuojant išlaidas vaiko aprangai, avalynei jos turėtų siekti iki 55 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad vaiko poreikių patenkinimo suma yra 380 Eur, atitinkanti tėvų turtinę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad D. Š. privalo kasdien prižiūrėti nepilnametį vaiką, tuo jai yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui. Atitinkamai būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, o atsakovas – vieną. Taip pat, atsižvelgiantį į atsakovo šeiminę padėtį, į didesnes galimybes dirbti, siekti didesnių pajamų, teismas konstatuoja, jog atsakovo padėtis yra geresnė. Todėl nustatant šalių išlaikymo dydį, atsakovo dalis turi būti didesnė, atitinkamai išlaikymo dydį paskirstant po 160 Eur iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 120 Eur dalį privalės teikti ieškovė.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia ieškovės prašomą priteisti 200 Eur išlaikymo dydį mažinti ir priteisti tiek vaiko, tiek atsakovo interesus užtikrinančią išlaikymo sumą – 160 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje yra pateikta 2019 m. vasario 15 d. teisinės pagalbos sutartis tarp ieškovės D. Š. ir advokato Mindaugo Skruibio (e. b. l. 6), advokato 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Eur sumai pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovės atsiskaitymo su advokatu 2019 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) – 800 Eur sumai, kurių pagrindu ieškovė grindžia patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 80 procentų, iš atsakovo priteistina 182 Eur (800 Eur x 80 proc. = 640 Eur) išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas ieškovės naudai.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė D. Š.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 5,15 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 80 procentų, iš atsakovo priteistinos 4,12 Eur (5,15 Eur x 80 proc. = 4,12 Eur) valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Be to, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą (73,11 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas = 877,32 Eur x 3 proc. = 26,32 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-447-876/2012 M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. A. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 7 d., iki dukters pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą šešiasdešimt eurų (160 Eur).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešis šimtus keturiasdešimt eurų (640 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvidešimt šešis eurus (26 Eur) žyminio mokesčio ir keturis eurus dvylika centų (4,12 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.