Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. L. atstovės advokatės Agnės Labutytės Raškevičės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria teismas netenkino S. L. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus skundo dėl Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-521-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266197158 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-521-2025 S. L. (toliau – ir pareiškėja) nubausta už tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. 00.00 val. iki 2025 m. vasario 2 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama Ą. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nepanaudojo tėvų valdžios vaikų atžvilgiu, tai yra, turėdama pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvų bei pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui, jo tėvams teikiančiais specialistais, vaikų tėvui E. U. inicijavus ryšio su vaikais atstatymą, tarpininkaujant Vaikų gerovės centro (toliau – ir VGC) „(duomenys neskelbtini)“ specialistams, pastariesiems išsiuntus S. L. el. paštu informacinius laiškus su psichosocialinės paslaugos pristatymu, S. L. raštu atsisakė siūlomos pagalbos 2025 m. vasario 1 d., 2025 m. vasario 2 d. el. paštu pateikdama atsisakymą Vaikų gerovės centrui „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu savo elgesiu S. L. pažeidė vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, numatytą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalyje, atsisakė bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, taip nevykdė tėvų pareigos, numatytos VTAPĮ 31 straipsnio 9 dalyje, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, už ką S. L. paskirta nuobauda – įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad S. L. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

4. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka S. L. lūkesčių ir ji nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022).

5. ANK 73 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios tėvų teises ir pareigas vaikams. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

6. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, VTAPĮ ir kiti teisės aktai).

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja S. L. ir E. U. yra nepilnamečių Ą. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, santuoka tarp S. L. (tuo metu P.–U.) ir E. U. nutraukta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo teismo sprendimu, be kita ko, patvirtinta, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių Ą. U. ir E. U. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina (tai yra pareiškėja), kuri netrukdys vaikų tėvui E. U. bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. To paties teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas dalyje dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeistas – tėvo bendravimo su vaikais tvarka konkrečiai detalizuota.

8. Nežiūrint į tai, kad santuoka tarp pareiškėjos S. L. ir jos vaikų tėvo E. U. buvo nutraukta bendru jų sutarimu, visgi iš bylos duomenų matyti, kad tarp buvusių sutuoktinių yra susiklostę įtempti konfliktiniai santykiai, tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal teismo nustatytą tvarka nėra sklandus.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad susitikę su tėvu vaikai iš jo patiria spaudimą, priekaištus, todėl vaikai su tėvu bendrauti nenori, tuo tarpu mama vaikus skatina ir įkalbinėja bendrauti su juo. Tai yra skunde akcentuojami tarp tėvo ir nepilnamečių vaikų nebesiklostantys, o gal net ir nutrūkę ryšiai, skunde pabrėžiant būtent tėvo netinkamą elgesį bendravimo su vaikais metu, jo nenorą bendradarbiauti su pareiškėjos pasirinktais (Institucijos rekomenduotais) specialistais. Skundo autorės vertinimu, skundžiamoje nutartyje atsakomybė dėl ryšio atkūrimo su vaikais nepagrįstai perkelta tik motinai, kuri visas pareigas savo vaikų atžvilgiu iš esmės vykdo tinkamai. Tačiau aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog E. U. inicijavus ryšio su vaikais atstatymą, tarpininkaujant jo pasirinktos įstaigos – Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ specialistams, pastariesiems išsiuntus S. L. elektroniniu paštu informacinius laiškus su psichosocialinės paslaugos pristatymu, S. L. raštu atsisakė siūlomos pagalbos 2025 m. vasario 1 d., 2025 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu pateikdama atsisakymą Vaikų gerovės centrui „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra 2025 m. vasario 1 d. 12.57 val. pareiškėja Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ socialiniam darbuotojui pateiktame atsakyme nurodė, kad vaikai aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, kadangi jis pats nekūrė ryšio su vaikais, prieš juos naudojo fizinį, psichologinį smurtą, taip pat nurodė, kad jeigu vaikų tėvui yra reikalingos paslaugos, jos ir turėtų būti teikiamos jam, tačiau ji nemato pagrindo į tai įsitraukti, o 2025 m. vasario 2 d. 07.34 val. pareiškėja pateikė atsakymo papildymą, kuriame dar kartą patvirtino, jog nemato jokio teisinio pagrindo, kodėl ji turėtų būti įtraukta į paslaugų, reikalingų E. U., teikimą. Be to, prašė daugiau su ja nesusisiekti be aiškaus teisinio pagrindo (b. l. 127–129).

10. Skundžiamoje nutartyje teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos argumentus, jog tokiu atsisakymu ji siekė apginti vaikų interesus, kadangi vaikai aiškiai išreiškė norą nebendrauti su tėvu, nes jo bijo. Vertindamas pareiškėjos deklaruojamą jos vaikų nenorą bendrauti su tėvu, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Apylinkės teismas sprendė, kad be tokios subjektyvios pareiškėjos nuomonės, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad E. U. bendravimas su Ą. U. ir E. U. kenktų vaikų interesams. Teismas taip pat pažymėjo, kad vaikams yra būtinas bendravimas su abiem tėvais ir abu tėvai turi dėti nuoseklias pastangas ryšiui su vaikais atstatyti, o tai reiškia, kad ir pati pareiškėja turi pareigą dėti sąžiningas bei aktyvias pastangas, siekdama užtikrinti vaikų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su tokia išvada sutinka ir konstatuoja, kad skundžiama pirmosios nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Priešingos išvados neleidžia daryti S. L. atstovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

11. Pažymėtina, kad ANK 73 straipsniu saugomas teisinės gėris yra vaiko interesai, t. y. turi būti veikiama taip, kad vaikas nepatirtų neigiamų išgyvenimų, vystytųsi saugioje aplinkoje ir nebūtų fiziškai ar psichologiškai traumuojamas. Vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais, o taip pat turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Aukštesnis teismas pažymi, kad tėvai, siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus. Šiame kontekste tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga turi būti suprantama, kaip maksimalių pastangų dėjimas tam, kad vyktų skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jeigu reikia ir su specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2020 m. vasario 28 d. Nr. 3K-3-35-969/2020, 2023 m. balandžio 6 d. Nr. e3K-3-119-969/2023).

12. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėja, 2025 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu gavusi iš Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo informacinį pranešimą apie E. U. kreipimąsi dėl psichosocialinės paslaugos teikimo, tarpininkaujant specialistams atkuriant tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, padedant spręsti šeimai iškylančius konfliktus, būtų dėjusi realias pastangas kooperuotis ir bendradarbiauti su vaikų tėvu E. U. dėl jo ryšio su vaikais atstatymo, nenustatyta.

13. Iš skundo turinio matyti, kad vaiko tėvo kreipimąsi į jo pasirinką įstaigą dėl ryšio su vaikais atstatymo vaikų motina (pareiškėja) pirmiausia vertina per tarp jos ir buvusio sutuoktinio susiklosčiusių santykių prizmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. U. prašymo formuluotė skamba taip: „prašau inicijuoti atvejo vadybą ir įtraukti specialistus, galinčius padėti spręsti situaciją (psichologus, medicinos specialistus, socialinius darbuotojus) suprantančius ir gebančius atpažinti ir dirbti su asmenimis manipuliatoriais, galiniai narcistinio tipo sutrikimą turinčiomis asmenybėmis“. Nežiūrint į tai, kad paminėtame tekste vaikų tėvas prašo inicijuoti atvejo vadybą pasitelkiant įvarius specialistus, pareiškėja visgi išsikristalizuoja tik jai aktualų tekstą ir vedama asmeninių ambicijų daro išvadą, kad tėvui labiau rūpi pakenkti jai, tai yra vaikų mamai, nei atkurti ryšį su vaikais.

14. Pažymėtina, kad būtent nepilnamečių Ą. U. ir E. U. geriausi interesai yra svarbiausias veiksnys šioje situacijoje. Tai apima vaikų gerovę ir jų interesus augti saugioje, stabilioje aplinkoje, kuri jiems nekenkia. Atsižvelgiant į tai, skyrium gyvenančių tėvų pareiga yra tarpusavyje susitarti dėl palankiausio vaikui sprendimo, prioritetą teikti būtent vaiko interesams, nuošalyje paliekant tėvų principus ar likusias nuoskaudas vienas kitam. Abu tėvai privalo elgtis geranoriškai vienas kito atžvilgiu, vengti nesutarimų, ieškoti kompromisų ir taikiai spręsti iškilusius nesutarimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pozicija – kategoriškas Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų atsisakymas, galimai įvertinus tik savo asmenines ambicijas sutuoktinio atžvilgiu, tačiau visiškai neatsižvelgus į vaikų interesus jiems padėti atstatyti prarastą ryšį su savo tėvu, akivaizdu, kad dar labiau pagilino priešpriešą tarp vaikų tėvų, dar labiau padidino jų tarpusavio nesutarimus. Tokia situacija neabejotinai neigiamai gali veikti ir nepilnamečius Ą. ir E., jų elgesį, gali įtakoti jų tolimesnį nenorą bendrauti su tėvu. Neabejotina ir tai, kad esant priešiškiems tėvų santykiams, vaikai gali jausti nerimą, baimę, nepasitikėjimą tėvais ir pan.

15. Duomenų, kad E. U. bendravimas su savo nepilnamečiais vaikais galėtų prieštarauti vaikų interesams, nenustatyta.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnio teismo vertinimu, S. L. 2025 m. vasario 1 d., 2025 m. vasario 2 d. raštu atsisakydama bendradarbiauti su pagalbą tiek vaikams, tiek ir jų tėvams galinčiais suteikti vaikų tėvo E. U. pasitelktais specialistais, suvokė, kad tokiu būdu ji neprisideda prie vaikų geriausių interesų, pažeidžia jų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. S. L. savo kaip motinos valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams, todėl ji pagrįstai nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

17. Kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad S. L. šiuo atveju aktualiame atsisakyme (su jo papildymu) atsakė tik į bendro pobūdžio laišką pasidžiaugdama, kad vaikų tėvas kreipėsi dėl paslaugų, kurios jam, kaip tėvui, tikrai turėtų būti teikiamos. Kaip jau nustatyta, 2025 m. vasario 1 d. 12.57 val. pareiškėjos Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui pateiktas atsakymas buvo kategoriškas nurodant konkrečią priežastį – vaikai nenori bendrauti su tėvu, ir tik po to 2025 m. vasario 2 d. 07.34 val. pareiškėja papildė atsakymą, kad ji nemato teisinio pagrindo būti įtraukta į paslaugų, reikalingų E. U., teikimą. Aukštesnis teismas neabejoja, kad iš Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos pareiškėja suprato, kad buvęs sutuoktinis pasitelkė jo pasirinktus specialistus pirmiausia turėdamas tikslą atstatyti ryšį su savo vaikais. Todėl skundo argumentas, kad S. L., atsakydama Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ specialistui siūlomų paslaugų neatsisakė, atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Vaikų nenorą bendrauti su tėvu pareiškėjos atstovė grindžia tuo, kad pas Vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ specialistus pareiškėja praktiškai per prievartą turėjo vežti sąmoningus ir suaugusius savo vaikus, kurie nenori susitikti su tėvu. Pastebėtina, kad pagrindinė teisinė riba, nuo kurios asmuo pagal įstatymą tampa pilnametis (tai yra suaugęs) yra 18 metų. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo šalių vaikams atitinkamai yra (duomenys neskelbtini) metų (E.) ir (duomenys neskelbtini) metų (Ą.), jie yra kartu su savo motina (pareiškėja) gyvenantys nepilnamečiai, todėl pareiškėja ne tik, kad negali kliudyti skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, o netgi atvirkščiai – turi dėti pastangas skatinti jų bendravimą, o ryšiui nutrūkus, bendradarbiaujant ir kooperuojantis su tėvu padėti tą ryšį kuo greičiau atkurti ir vėliau palaikyti.

19. Aukštesnis teismas neabejoja, kad (duomenys neskelbtini)-ies metų ir (duomenys neskelbtini)-os metų amžiaus nepilnamečiai geba išreikšti savo nuomonę, suformuluoti savo pažiūras, todėl neabejotinai tėvų turi būti išklausyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja darytų įtaką vaikų nenorui bendrauti su tėvu. Tačiau taip pat byloje neįrodyta, kad vaikų tėvas darytų neigiamą įtaką savo nepilnamečiams vaikams. Sutiktina, kad būtent abu tėvai turi dėti nuoseklias pastangas tėvo ryšiui su vaikais atstatyti ir ši našta negali būti perkelta vienai motinai. Visgi pareiškėja, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, turėdama pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu vaikų tėvų bei pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui, jo tėvams teikiančiais specialistais, nagrinėjamu atveju atsiliepiant į tėvo iniciatyvą turėjo galimybę pagerinti jų, kaip tėvų bendravimo galimybes, tuo pačiu – skatinti /atstatyti savo vaikų norą bendrauti su tėvu. Bet, kaip matyti, pareiškėja savo vaikų labui to nepadarė.

20. Ta aplinkybė, kad tėvas pasirinko kitus (nei buvo pasirinkusi motina) specialistus, aukštesnio teismo vertinimu, šiuo atveju įtakos neturi, nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia. Kaip apylinkės teisme paaiškino Institucijos atstovė, Vaikų gerovės centras „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelė žinoma įstaiga, teikianti psichosocialines paslaugas, dirba tiek su vaikai, tiek su vaikais.

21. Skunde nuogastaujama, kad Vaikų gerovės centras „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos yra apmokamos ir pareiškėjai tai galėtų būti finansinė našta, tačiau duomenų, kad šias paslaugas turėtų apmokėti vaikų motina, byloje nenustatyta.

22. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad bendraudami su tėvu abu vaikai jaučia baimę ir įtampą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino specialisto pažymos, kurioje patvirtinama, jog dėl patiriamo streso bendraujant su tėvu Ą. U. paaštrėjęs nerimas ir įtampa, ko pasėkoje jis kramto nagus ir žaloja pirštų odeles. Kaip minėta, duomenų, kad E. U. bendravimas su savo nepilnamečiais vaikais galėtų prieštarauti vaikų interesams, nenustatyta. Aukštesnis teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad vaikai gali jausti nerimą (taip pat įtampą) esant tarpusavio nesutarimams tarp skyrium gyvenančių tėvų. Pažymėtina ir tai, kad vaiko savijauta ir gerovė yra susijusi ne tik su tuo, kaip kiekvienas iš tėvų elgiasi su savo vaiku, bet ir su tuo, kaip tėvai sutaria tarpusavyje.

23. Apygardos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju S. L. Institucijos nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl 2025 m. vasario 1 d.–2025 m. vasario 2 d. įvykio, todėl tiek apeliaciniame skunde, tiek Institucijos atsiliepime į skundą nurodomi (ir pateikiami) duomenys, kuriuose fiksuota informacija po šiuo atveju aktualaus atvejo, nevertinami.

24. Visgi šios nutarties kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7505-528/2025 patenkinus antstolės R. G. prašymą, suinteresuotam asmeniui S. L. skirta vienkartinė 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio bauda už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nevykdymą išieškotojo E. U. naudai, o apeliacine tvarka apskundus, ši nutartis palikta nepakeista (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pažymėtina, kad minėtoje įsiteisėjusioje 2025 m. balandžio 23 d. nutartyje teismo nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nesvarbu, ar tėvas atvyksta teismo nustatyto bendravimo metu, ar kitu metu, jis visuomet yra įsileidžiamas į namus, vaikams mama visuomet būna suruošusi daiktus, kad jie galėtų vykti su tėvu, kad S. L. niekuomet nesikiša ir nedalyvauja vaikų susitikimuose su tėvu.

25. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos S. L. atstovės advokatės Agnės Labutytės Raškevičės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.