Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. (G. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė G. L. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė G. L. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms, šią bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas G. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 23 d. (viena para).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį nuteistas ir K. B. (K. B.), bet dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. ir G. L. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudami į saugyklą, t. y. jie, veikdami bendrai, iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, 2018 m. kovo 22 d., apie 17.46 val., prie AB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nenustatytu būdu išlaužė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kavos aparato pinigų kasetę ir iš monetų skyriaus paėmė 24,85 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog G. L. anksčiau jau yra teistas du kartus, vieną kartą jau buvo teistas už turtinį nusikaltimą (t. 1, b. l. 148–155), nusikalto būdamas nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Nuteistasis G. L. praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai teismas juo pasitikėjo ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu atidėjo už sunkų bei apysunkį nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vėl nusikalto ir padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes (t. 1, b. l. 141–147). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramos pagarbos aplinkai ir aplinkiniams.

Aplinkybę, jog G. L. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina duomenys, jog nuteistasis nusikaltimus padarė praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai jam teismas buvo parodęs pasitikėjimą ir atidėjęs bausmės vykdymą kitoje baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 154). Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pagrįstai yra atkreiptas dėmesys, jog G. L. yra įtariamas padaręs dar dvi naujas analogiškas nusikalstamas veikas (jis buvo sulaikytas įvykio vietoje), dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, jo metu G. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 155). Taigi akivaizdu, jog G. L. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia pavojingumo bei neteisėtumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. L. paskyrus švelnesnę bausmę. Nors apeliaciniame skunde G. L. yra pažymėjęs, jog dirba, tačiau bylos medžiagoje tokių duomenų nesama (t. 1, b. l. 140), be to, jis nurodė, kad pajamų gauna iš mokykloje atliekamos praktikos, taigi, net jei šie duomenys pasitvirtintų, akivaizdu, jog nuteistojo finansai nėra stabilūs ir skirti tik minimaliems poreikiams tenkinti. Nuteistasis yra nurodęs, jog padarytus nuostolius atlygins, tačiau pažymėtina, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas (t. 1, b. l. 8, 9). Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog kavos aparatą plėšė ne G. L., o jo bendrininkas K. B., tačiau pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad asmenys veikė bendrininkų grupe, vadinasi, jų veiksmus vienijo bendras sumanymas ir bendra kaltės forma, nors galbūt vienas iš jų ir neatliko konkrečių veiksmų, nukreiptų į nusikaltimo dalyką, tačiau tai nereiškia, kad padaryta veika yra mažiau pavojinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taigi galima preziumuoti, jog iš nusikalstamos veikos gautu rezultatu abu nuteistieji būtų pasidaliję, todėl G. L. tvirtinimas, kad jis neplėšė kavos aparato, nesudaro pagrindo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nes, kaip jis pats buvo nurodęs, jis su K. B. sugalvojo paimti pinigų kasetę iš kavos aparato, prieš eidamas į tualetą, jis žinojo, ką K. B. darys, taigi nebuvo jokio vieno iš vykdytojų eksceso, atlikti veiksmai buvo sutarti iš anksto, vadinasi, už padarytą nusikaltimą abu bendrininkai turi atsakyti kartu. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis paskyrimas, atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, yra pakankamai švelni bausmė, ypač įvertinant visas anksčiau aptartas aplinkybes bei tai, kad buvo nustatyta ne tik nuteistojo G. L. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Apygardos teismas daro išvadą, kad paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde G. L. taip pat buvo nurodęs, jog būtinai atlygins padarytus nuostolius. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog bylos medžiagoje nesama jokių tikslų duomenų apie nuteistojo G. L. finansus, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog toks apeliacinio skundo teiginys yra realiai įvykdomas. Be to, jei nuteistasis G. L. išties turi nuosavų lėšų, tai padarytus nuostolius jau galėjo pradėti atlyginti, kas galėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau, kaip ir minėta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas (t. 1, b. l. 8, 9). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad G. L. už padarytus nusikaltimus paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ši aplinkybė jau buvo nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendyje, kuriame ji vertinta kaip lengvinanti G. L. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam G. L. realią laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino ir atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ji nelaikytina paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę. Teismas konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. apeliacinį skundą.