Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMERA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMERA“ ieškinio atsakovams biudžetinei įstaigai Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir biudžetinei įstaigai Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

8. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

9. Ieškovė atskirajame skunde nepareiškė prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti prie skundo pridėtų naujų įrodymų, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Visgi, 2025 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir yra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl ieškovei apskųsta nutartimi nustatyto žyminio mokesčio dydžio. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima su atskiruoju skundu pateiktą 2025 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymą ir vertina jį su kitais byloje esančiais duomenimis.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl 2025 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymo priėmimo, nes jis jau yra bylos medžiagoje – pateiktas kartu su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktą lentelę su tarptautinio pirkimo vertės ribomis, nes joje pateikiamas teismui žinomas teisinio reguliavimo apibendrinimas – teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę).

Dėl ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dydžio

11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Pažymima, kad žyminis mokestis mokamas už kiekvieną pareikštą reikalavimą atskirai. Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad pateikdama ieškinį nesumokėjo tinkamo dydžio žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie 5,77 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje nustatytu mokėtinu žyminio mokesčio dydžiu.

14. Teismas, kontroliuodamas žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo pobūdį, nes nuo to priklauso byloje reiškiamų reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

15. Ginčai, kuriuose ginčijami perkančiųjų organizacijų sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus, priskiriami neturtiniams ginčams, už kuriuos mokėtinas paprastasis žyminis mokestis, CPK išreiškiamas tikslia pinigų sumą, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Šiuose ginčuose paprastojo žyminio mokesčio dydis priklauso nuo viešojo pirkimo pobūdžio ir momento, kada pareiškiamas ieškinys, t. y. iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą ar po jo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus ir žyminį mokestį apskaičiavo už kiekvieną reikalavimą atskirai. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad ji ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus Pirkimuose, kurie organizuojami tos pačios DPS sąlygų pagrindu, todėl žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas kaip už vieną reikalavimą.

17. Pirkimų organizavimas, naudojantis DPS, reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinta Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 34 straipsnyje, kuris perkeltas į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 79 straipsnį. VPĮ 79 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos yra rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, gali taikyti DPS. DPS gali būti suskirstyta į prekių, paslaugų ar darbų kategorijas, kurios objektyviai nustatomos atsižvelgiant į pirkimams, atliekamiems pagal tas kategorijas, būdingas charakteristikas (VPĮ 79 straipsnio 3 dalis). Atlikdama pirkimus pagal DPS, perkančioji organizacija laikosi riboto konkurso taisyklių. DPS leidžiama dalyvauti visiems kandidatams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o kandidatų skaičius pagal VPĮ 54 straipsnio nuostatas nėra ribojamas. Jeigu DPS suskirstyta į kategorijas, perkančioji organizacija nurodo kiekvienai kategorijai taikomus kvalifikacinius reikalavimus (VPĮ 79 straipsnio 4 dalis). Detalus DPS teisinio pagrindo ir praktinės su DPS kūrimu bei naudojimosi susijusios informacijos aprašymas pateikiamas Europos Komisijos parengtose Dinaminės pirkimo sistemos Naudojimo gairėse (toliau – DPS gairės).

18. DPS nėra pirkimo būdas, tai – pirkimų organizavimo techninė (elektroninė) priemonė, kuri gali būti naudojama perkančiųjų organizacijų tam, kad būtų atrinkti tiekėjai (sudarytas kvalifikuotų tiekėjų sąrašas), kurie vėliau kviečiami dalyvauti konkrečiame viešajame pirkime ir sudaryti pirkimo sutartis (kviečiami visi DPS ar jos kategorijoje esantys tiekėjai). Vykdant pirkimą DPS priemonėmis, laikomasi riboto konkurso taisyklių ir pirkimo vykdymas apima du etapus: pirma, iki nustatyto termino tiekėjai teikia paraiškas, atrenkami tiekėjai, kurie priimami į DPS bei taip sukuriama DPS, antra, visi į DPS priimti tiekėjai kviečiami dalyvauti konkrečiuose pirkimuose ir sudaryti pirkimo sutartis. Antrame etape gali vykti daug konkrečių pirkimų, o tiekėjai teikia atskirus pasiūlymus konkrečiam pirkimo objektui (DPS gairių 4.2 skirsnis ,,DPS procedūra ir terminai“).

19. Ieškovė dalyvauja atsakovo BĮ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sukurtoje DPS „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos“ (CVP IS ID 174484). Atsakovas BĮ Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perkančiosios organizacijos BĮ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu šios DPS dalyviams išsiuntė atskirus keturis kvietimus dalyvauti konkrečiuose Pirkimuose: 1) ,,Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos Rokiškio rajone“ CVP IS ID 4198891; 2) ,,Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos Pasvalio rajone“ CVP IS ID 4198611; 3) ,,Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos Kupiškio rajone“ CVP IS ID 4198163; 4) ,,Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos Biržų rajone“ CVP IS ID 4195976. Kiekviename kvietime nurodyti konkrečiame Pirkime nustatyti reikalavimai tiekėjams ir pasiūlymų vertinimo tvarka, taip pat prie kiekvieno kvietimo pridėta konkretaus Pirkimo techninė specifikacija, pasiūlymo forma ir sutarties projektas. Ieškovė pateikė atskirus pasiūlymus konkrečiuose Pirkimuose, o BĮ Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė atskirus keturis sprendimus, kuriais paskelbti konkrečių Pirkimų rezultatai, sudarytos pasiūlymų eilės ir UAB „Regula LT“ pripažinta Pirkimų laimėtoja.

20. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepaisant to, jog Pirkimai organizuojami naudojantis ta pačia DPS (CVP IS ID 174484), kiekvienas Pirkimas laikomas atskiru Pirkimu, kuriam, be bendrųjų DPS sąlygų, taikomos konkrečiam Pirkimui atskirai nustatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimus ne dėl atsakovo sprendimų DPS konkurse (pavyzdžiui, dėl atsisakymo priimti į DPS, dėl pašalinimo iš DPS), o dėl atsakovo sprendimų konkrečiuose Pirkimuose pagal konkrečių Pirkimų sąlygas, nepaisant to, jog jos, vykdant Pirkimus dėl tapataus objekto – transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų – gali iš dalies sutapti. Ieškovės reikalavimai, nors ir yra grindžiami tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais bei yra tarpusavyje susiję, savo pobūdžiu yra savarankiški – ieškovė kiekvienu iš pareikštų reikalavimų siekia skirtingų teisinių pasekmių, t. y. viešojo pirkimo sutarčių atskiruose konkrečiuose Pirkimuose sudarymo. Apartos pozicijos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-487-370/2024 28 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė reiškia keturis savarankiškus materialiuosius reikalavimus ir žyminis mokestis skaičiuojamas už kiekvieną iš jų atskirai.

21. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog Pirkimai yra tarptautiniai, todėl nepagrįstai žyminio mokesčio dydį apskaičiavo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

22. Pirkimo priskyrimą tarptautiniam, supaprastintam ar mažos vertės lemia konkretaus Pirkimo vertė. Pirkimų verčių ribos nustatytos VPĮ. VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi arba viršija Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytas ribas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir VPĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.

23. Pagal Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio b punktą ir 2023 m. lapkričio 15 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą 2023/2495, kuriuo dėl viešojo prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių bei projektų konkursų vertės ribų iš dalies pakeista Direktyva 2014/24/ES, 1 straipsnio 1 dalies b punktą Direktyva 2014/24/ES taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be PVM yra lygi arba didesnė už 143 000 Eur – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria centrinės valdžios institucijos, ir tokių institucijų rengiamų projekto konkursų atveju.

24. Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnio, reglamentuojančio numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodus, 5 dalyje numatyta, kad DPS atveju atsižvelgiama į visų per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką numatytų sutarčių didžiausią numatomą vertę be PVM. DPS gairių 11.1 ir 11.2 skirsniuose, kuriuose pateikiami atsakymai į klausimus, kaip turėtų būti apskaičiuojama numatoma vertė, nurodoma, kad DPS kurianti perkančioji organizacija turi nurodyti didžiausią numatomą per visą DPS galiojimo laiką numatytų sutarčių vertę. Numatoma vertė visada turėtų būti nustatoma atliekant konkretų vertinimą. Jei DPS suskirstyta į pirkimo dalis, numatoma vertė turėtų būti apskaičiuojama ir atskiros pirkimo dalies lygmeniu.

25. DPS „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos“ (CVP IS ID 174484) numatoma vertė per visą DPS galiojimo laikotarpį – 35 000 000 Eur, t. y. DPS konkursas yra tarptautinės vertės. Tačiau konkretūs Pirkimai, įvertinus jų vertes – 87 500 Eur su PVM (sutarčių projektų 1 punktas), yra supaprastinti. Įvertinus ankstesnę apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovė reiškia keturis savarankiškus reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atskiruose konkrečiuose Pirkimuose, teismo įsitikinimu, žyminis mokestis už šiuos reikalavimus turėtų būti skaičiuojamas pagal konkrečių Pirkimų vertes.

26. Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus atliekant supaprastinus pirkimus, kai ieškinys pareiškiamas po perkančios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, todėl už kiekvieną reikalavimą mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje numatytas 2 000 Eur žyminis mokestis. Žyminis mokestis indeksuojamas taikant 152,40 indeksą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškinys pareikštas tik elektroninių ryšių priemonėmis, dėl to mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl už vieną reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 2 286 Eur (2 000 x 152,40 / 100 x 0,75); už keturis ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 9 144 Eur dydžio žyminis mokestis (2 286 x 4) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė 226 Eur žyminį mokestį kaip už keturis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors pateiktas tik vienas toks prašymas.

28. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškinio dalyko (pareikšto reikalavimo) ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kuri turi užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70/2008; 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-738-330/2024 12 punktas). Tuo atveju, jeigu byloje nepareikšta materialiųjų reikalavimų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑822-450/2021 45 punktas). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės visada yra susijusios konkrečiu byloje pareikštu materialiuoju reikalavimu – laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti konkretaus byloje pareikšto reikalavimo įvykdymą.

29. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pareiškė keturis materialiuosius savarankiškus reikalavimus, kiekvieno iš jų įvykdymą prašydama užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimų sudaryti Pirkimų sutartis su Pirkimų laimėtoja – taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąsajos su konkrečiu byloje pareikštu reikalavimu, daro išvadą, kad nors ieškovė pateikė vieną procesinį dokumentą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jame suformavo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti keturių savarankiškų materialiųjų reikalavimų įvykdymą. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovei sumokėti žyminį mokestį už kiekvieno reikalavimo užtikrinimui prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – 228 Eur (CPK 80 straipsnio 5 dalis).

30. Ieškovės už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 9 372 Eur (9 144 Eur + 228 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 5,77 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2025 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 5 753,23 Eur žyminio mokesčio. Likusi ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 3 613 Eur (9 372 Eur – 5,77 Eur – 5 753,23 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo ieškovei nustatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį – pagrįstumo, tačiau sudaro pagrindą patikslinti pirmosios instancijos teismo nurodyto sumokėti žyminio mokesčio dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, pagrįstai apskaičiavo žyminį mokestį už keturis ieškovės pareikštus savarankiškus reikalavimus, tačiau, netinkamai nustatęs Pirkimų, kuriuose priimti sprendimai ginčijami ieškiniu, vertes, rėmėsi neteisingu CPK nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Nustatydamas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtiną žyminį mokestį, teismas pagrįstai nurodė sumokėti žyminį mokestį už kiekvieno reikalavimo užtikrinimui prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, patikslinant nurodyto sumokėti žyminio mokesčio dydį – 3 613 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Šios nutarties priėmimo metu apkųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovei nustato naują septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 3 613 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad ieškovė įpareigojama pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 3 613 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų trylikos eurų) dydžio žyminį mokestį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,AUTOMERA“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 3 613 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų trylikos eurų) dydžio žyminį mokestį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.