- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-15
- Bylos Nr.
- e2-738-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00210-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo kopos“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo kopos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiko idėjos“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, skolos priteisimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą teisėtu; 2) taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laiko idėjos“ 400 000 Eur ir grąžinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises atsakovei UAB „Laiko idėjos“; 3) pripažinti hipoteką (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia; 4) panaikinti notarės 2024 m. liepos 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčo šalys 2023 m. gegužės 22 d. pasirašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kuria susitarė dėl 8,35 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pardavimo tvarkos ir sąlygų. Preliminariosios sutarties 2.2.5 papunktyje šalys nurodė, kad esminė sutarties sąlyga yra sąlyga dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Toks sklypo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio paskirties į rekreacinę yra esminė preliminariosios sutarties ir ateityje sudarytinos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga.
3. Vadovaudamosi preliminariąja sutartimi, šalys sudarė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria ieškovė iš atsakovės įgijo nuosavybės teise žemės sklypą už bendrą 1 000 000 Eur kainą. Sutarties 6.3 ir 6.4 papunkčiuose šalys susitarė, kad, kilus sunkumams dėl žemės sklypo paskirties keitimo, pirkėja turi teisę atsisakyti vykdyti sutartį ir ją nutraukti be jokių sankcijų ir neigiamų pasekmių, o pardavėja įsipareigoja grąžinti pirkėjai visą jos sumokėtą kainą pagal sutartį.
4. Ieškinyje nurodyta, kad sutarties vykdymo metu, 2023 m. lapkričio mėn., paaiškėjo, jog žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto nebegalima tęsti, iki bus atlikti nauji kadastriniai matavimai. Juos atliekant paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas iš tikrųjų yra ne 8,35 ha, o 8,01 ha, t. y. 34 arais mažesnis, ir žemės sklypo priėjimas prie vandens telkinio yra smarkiai sumažėjęs. Kadastrinius matavimus pateikus Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT), buvo gauta 2024 m. birželio 4 d. išvada Nr. 1ITP-2480-(10.7 E.), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo ribos turi būti patikslintos ties Kuršių marių pakrantės riba. Tai lėmė, jog žemės sklypo plotas buvo sumažintas iki 7,6131 ha. 2024 m. vasario mėn. ieškovei tapo žinoma, kad žemės sklype nuo 2023 m. gruodžio 28 d. atsirado gamtinių ir kompleksinių, botaninių-zoologinių draustinių, įregistruotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 336 pagrindu, daug įvairių papildomų apribojimų, apsaugos zonų. Tai ne tik mažina žemės sklypo vertę ir galimybes jį panaudoti pakeitus paskirtį, tačiau atitinkamų apribojimų ir apsaugos zonų registravimas gali apskritai užkirsti kelią žemės sklypo paskirties keitimui ar daryti keitimo procesui neigiamą įtaką, žemės sklypo paskirties keitimas gali užsitęsti neprognozuojamą laikotarpį.
5. Remdamasi sutarties 5.1.6, 6.3 ir 6.4 papunkčiais, atsižvelgdama į tai, kad faktinė žemės sklypo padėtis neatitiko prie sutarties pridėto žemės sklypo plano, jog žemės sklypo paskirtis iki 2024 m. birželio 1 d. nebuvo ir negalėjo būti pakeista, ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atsisako vykdyti sutartį ir ją nutraukia nuo 2024 m. birželio 1 d. Šiuo pranešimu ieškovė pareikalavo per 30 dienų nuo 2024 m. birželio 1 d. grąžinti sumokėtą atsakovei 400 000 Eur kainos dalį ir pakvietė atsakovę per tą patį terminą atvykti pas sutartį patvirtinusį notarą pasirašyti susitarimą dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Atsakovė tik 2024 m. birželio 27 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu bei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 1 d. įvykdyti sutartį, sumokant likusią kainos dalį. Be to, atsakovė inicijavo likusios žemės sklypo kainos dalies priverstinį išieškojimą. Atsakovės prašymu notarė 2024 m. liepos 2 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė išieškoti iš skolininkės ir įkaito davėjos UAB „Vėjo kopos“ (ieškovės) 600 000 Eur skolą kreditorei UAB „Laiko idėjos“ (atsakovei). Ieškovė 2024 m. liepos 10 d. gavo antstolės 2024 m. liepos 10 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0088/24/01255 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0088/24/01255, pradėtoje pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. G. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti antstolei Gitai Andrijauskienei atlikti lėšų išieškojimo ir (ar) vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0088/24/01255, pradėtoje pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudė antstolei atlikti lėšų išieškojimo ir (ar) vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
8. Vertindamas prašymo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, pateikti tai turintys patvirtinti įrodymai. Teismas pripažino, kad ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra tikėtinai pagrįstas.
9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė yra riboto taikymo procesinė priemonė. Įvertinęs byloje reiškiamus reikalavimus ir prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas konstatavo, kad jos susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
10. Su ieškovės pareiškimu pateiktas 2024 m. liepos 8 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro hipotekos duomenų išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir sutarčių teisių suvaržymo registro, vykdomojoje byloje Nr. 0088/24/01255 priimtas antstolės patvarkymas patvirtina, kad yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas iš hipotekos sandoriu įkeisto ieškovės turto. Teismas vertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomojoje byloje tęsiant vykdymo veiksmus, gali nebelikti paties ginčo objekto – žemės sklypo, nes jis bus realizuotas vykdymo procese, nors, jei bus patenkintas ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu ir hipotekos sutarties pasibaigimo, ginčo objektas turėtų būti grąžintas atsakovei restitucijos pagrindu, o pats hipotekos santykis, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas – pasibaigtų. Nesustabdžius priverstinio išieškojimo iš žemės sklypo, šis sklypas išieškojimo procese galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, vadinasi, patenkinus ieškinį, sklypas negalėtų būti restitucijos pagrindu grąžintas atsakovei, tai sukeltų naujus teisminius ginčus tam, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas. Teismo vertinimu, pasikeitusios situacijos bei šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį pasidarytų itin komplikuotas.
11. Teismas pažymėjo, kad vienas iš šios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo (buvusi padėtis), t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo galutinio išsprendimo, ypač tais atvejais, kai reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kokias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai). Byloje yra pareikštas reikalavimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, todėl, teismo vertinimu, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis garantuojamas šio tikslo pasiekimas, o kartu – būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įgyvendinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Laiko idėjos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Vėjo kopos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas neįvertino to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu ir iki šiol ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-480-777/2024, kurioje prašo sumažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo kainą 150 000 Eur suma ir pakeisti kainos sumokėjimo tvarką. Ieškovė tuo pačiu metu prašo nesuderinamos savo teisių teisminės gynybos – ir modifikuoti ginčo sutartį, ir patvirtinti jos nutraukimą. Remiantis prima facie doktrina, negalima laikyti, kad ieškinys yra pagrįstas.
12.2. Ieškovė savo rizika įsigijo žemės sklypą su preliminariais matavimais, nepageidaudama tiksliųjų matavimų, ir įkeitė šį daiktą, užtikrindama piniginės prievolės atsakovei įvykdymą. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-480-777/2024 pateikti įrodymai, kad sudarydama ginčo sandorį ieškovė buvo nesąžininga, nes nebuvo finansiškai pajėgi įvykdyti piniginių prievolių ir tą nuslėpė nuo atsakovės, taip pat pateikti įrodymai, jog nebuvo kliūčių pakeisti žemės paskirtį.
12.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimų esmė yra faktų pripažinimas, išskyrus reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Atsakovė reikalauja iš ieškovės pinigų, todėl restitucija pinigais nesukels nepatogumų, būtų paprastesnė bei ekonomiškesnė, kadangi ieškinio patenkinimo atveju šalys galėtų įskaityti vienarūšius piniginius reikalavimus. Vykdymo proceso metu turto perleidimo kitiems asmenims tikimybė savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė nepateikė reikalavimų grąžinti jai turtą natūra, o reikalauja piniginės prievolės įvykdymo.
12.4. Ieškovė nepaneigė atsakovės, kaip hipotekos kreditorės, sąžiningumo, todėl ji CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu vis tiek privalėtų atsakovei sumokėti 600 000 Eur skolą, o tai savaime reikštų restitucijos įvykdymą. Ieškovė neįrodė, kad jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Ieškovės prievolė atsakovei yra didesnė, todėl teismas turėjo įvertinti interesų proporcingumą. Ieškovė yra ir bus atsakovės skolininke, nes valdo jai atsakovės perleistą 2–3 mln. vertės nekilnojamąjį turtą.
12.5. Notaro vykdomasis įrašas pagal įstatymą turi privalomąjį pobūdį ir tokio vykdomojo dokumento vykdymo principams taikomos tos pačios taisyklės, kaip kitiems vykdomiesiems dokumentams. Ieškovė nepaneigė vykdomojo dokumento privalomumo, todėl ginčijamas notaro vykdomasis įrašas privalo būti vykdomas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Vėjo kopos“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. Ieškovė tinkamai pagrindė ieškinio reikalavimus, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, pateikti juos turintys patvirtinti įrodymai. Aplinkybė, kad, pasak atsakovės, ieškovė nebuvo finansiškai pajėgi įvykdyti piniginę prievolę pagal sutartį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ši aplinkybė bus įvertinta bylą nagrinėjant iš esmės.
13.2. Kita Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-480-777/2024 yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši byla, todėl nėra pagrindo sutikti, kad kitos civilinės bylos buvimas esą paneigia ieškinio šioje byloje tikėtiną pagrįstumą.
13.3. Atsakovė, žinodama, kad jos parduotas žemės sklypas neatitiko sutarties sąlygų (sklypo plotas iš tiesų yra mažesnis nei nurodyta sutartyje) bei gavusi ieškovės 2024 m. gegužės 31 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, nieko neatsakiusi į šį pranešimą, ėmė reikalauti sumokėti visą sutartyje nurodytą kainą. Kai dėl tos pačios sutarties tarp šalių sprendžiamas ginčas teisme, atsakovė 2024 m. liepos 2 d. inicijavo vykdomojo įrašo išdavimą ir pateikė įrašą antstoliui priverstinai vykdyti.
13.4. Patenkinus ieškinį ir pripažinus sutartį nutraukta, pasibaigtų ne tik ieškovės prievolė sumokėti likusią žemės sklypo kainą, bet ir sutarties pagrindu įregistruota žemės sklypo hipoteka, dėl to bet koks išieškojimas pagal pasibaigusią hipoteką ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą būtų neteisėtas ir negalimas, pažeidžiantis ieškovės interesus.
13.5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtina užtikrinti restitucijos taikymą natūra, grąžinant atsakovei sutartimi perleistą žemės sklypą, o ieškovei priteisiant sutarties pagrindu sumokėtą žemės sklypo kainos dalį. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucijos taikymas natūra yra prioritetinė priemonė sutarties nutraukimo atveju, kitoks restitucijos taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, jeigu tai yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė turi ir konservacinę paskirtį, nes ja siekiama užtikrinti bylos šalių ir ginčo objekto status quo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagristai patenkino ieškovės UAB „Vėjo kopos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl klausimo esmės
4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-627-796/2024 ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimus pripažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties vienašalį nutraukimą teisėtu ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 400 000 Eur bei grąžinti žemės sklypą atsakovei; pripažinti hipoteką pasibaigusia; panaikinti notarės atliktą vykdomąjį įrašą; priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, kad ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, pateikti ieškinio pagrindą turintys patvirtinti įrodymai. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad ieškinio preliminariu pagrįstumu abejoti verčia aplinkybė, jog ieškovė be šioje byloje pareikšto reikalavimo pripažinti teisėtu vienašalį sandorio nutraukimą, kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-480-777/2024 palaiko ieškinio reikalavimus atsakovei dėl to paties sandorio kainos sumažinimo ir jos mokėjimo tvarkos pakeitimo.
7. Pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindą ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismui atlikus ieškovo reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių dėl galimybės priimti ieškovui palankų teismo sprendimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Tokiu atveju iš esmės neturi teisinės reikšmės, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-976/2012).
8. Atskirajame skunde atsakovė kvestionuoja ieškovės pasirinktą teisių ir interesų gynybos būdą tuo, kad ieškovė Klaipėdos apygardos teisme inicijavo dvi atskiras civilines bylas, kuriose savo teises gina skirtingais civilinių teisių gynybos būdais. Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi yra sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-480-777/2024 nagrinėjimas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-627-796/2024 (ši nagrinėjama byla) bei joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad šiuo metu teisme iš esmės nagrinėjamas tik ieškovės reikalavimas dėl sandorio vienašalio nutraukimo pripažinimo teisėtu ir iš to kylančių teisinių padarinių, vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog tuo pačiu metu yra sprendžiama dėl vienas kitam prieštaraujančių ieškovės civilinių teisių bei interesų gynybos būdų.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, yra pateikti reikalavimus turintys patvirtinti įrodymai. Šios teismo išvados atsakovė atskirajame skunde iš esmės neginčija. Atskirojo skundo argumentais nepaneigiama pirmosios instancijos teismo nuostata, jog egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – preliminarus ieškinio pagrįstumas.
10. Tam, kad būtų realiai apgintos teismo sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį tinkamai įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
11. Teismų praktikoje pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-768/2008).
12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškinio dalyko ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kuri turi užtikrinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-70/2008).
13. CPK 145 straipsnyje pateiktas civiliniame procese galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Viena jų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl tokio pobūdžio priemonės išskirtinumo ir išimtinumo.
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys) arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis) ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
15. Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma stabdyti priverstinio vykdymo procesą; jame išieškojimo veiksmai gali būti atlikti šalių ginčo, kurio objektas yra žemės sklypas, nagrinėjimo metu. Šalys 2023 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 8.6 papunktyje buvo sutarusios, kad sklypo pirkimo–pardavimo sutartis kartu yra ir hipotekos sandoris, pagal kurį pirkėja (ieškovė) įkeičia daiktą pardavėjui ir taip užtikrina prievolės sumokėti daikto kainą, kylančios iš šios sutarties, įvykdymą.
16. Ieškovės teigimu, vykdant sutartį paaiškėjo aplinkybės, lėmusios jos sprendimą vienašališkai nutraukti šią sutartį (šių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką). Po to, kai ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, pastaroji inicijavo skolos pagal šią sutartį išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto (žemės sklypo).
17. Analizuojamu atveju ieškovė prašo ne tik pripažinti, kad ji teisėtai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį, tačiau ir siekia šalis sugrąžinti į iki sutarties pasirašymo buvusią teisinę ir faktinę padėtį, taikant restituciją natūra. Savo esme ieškovės reikalavimas yra reikalavimas dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties nutraukimą pripažinus teisėtu, tuo pačiu pasibaigtų ir hipoteka. Tokiu atveju išieškojimas iš įkeisto ieškovės turto (žemės sklypo) būtų negalimas, žemės sklypas turėtų būti grąžintas atsakovei restitucijos pagrindu.
18. Teisiškai reikšminga yra ir tai, kad ieškovė ieškiniu ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš turto, įkeisto hipotekos sandoriu. Šio sandorio teisėtumui bus reikšmingas ieškinio reikalavimo dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo teisėtu įvertinimas.
19. Šioje byloje nesustabdžius priverstinio išieškojimo veiksmų iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, skolos pagal vienašališkai nutrauktą sutartį išieškojimas iš įkeisto turto gali būti visa apimtimi ar iš dalies įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikymas padės užtikrinti nepasikeitusią bylos šalių ir ginčo objekto padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, t. y. išsilaikys status qou iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, kai būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).
21. Kasacinis teismas savo praktikoje taipogi yra pasisakęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, o prašymas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis atitinka pareikštų ieškinio reikalavimo esmę ir turi aiškų ryšį su būsimu teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teisėtumui ir (ar) pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92, par. 59–60).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusią procesinę ir faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.