- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- AN2-261-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00036-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. Ž.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausios specialistės S. A. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu nubaustas 1200,00 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesių terminui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2022 m. kovo 7 d. apie 7.39 val., (duomenys neskelbtini) kelyje, būdamas neblaivus, kai pirmuoju alkoholio kiekio matuoklio patikrinimu nustatytas 1,17 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje išvažiavo prieš eismą ir atsitrenkdamas apgadino priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu T. Ž. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, kurie 2022 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde T. Ž. prašo pakeisti Institucijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą ir už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jam vieną administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei imperatyviai numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje minimalus terminas arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti kiek įmanoma trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3.1. Skunde nekeliamas klausimas dėl nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nesutinkama tik su administracinio poveikio priemone ir jos dydžiu, motyvuojant tuo, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino individualios situacijos. Remiantis teismų praktika skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kad skiriama nuobauda atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau ir būtų tinkamai individualizuota bei neprieštarautų teisingumo principui.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas apelianto atžvilgiu yra pagrindas ne tik dėl poreikio turėti teisę vairuoti, bet ir visų teigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Nei Institucija, nei apylinkės teismas jokių teigiamai charakterizuojančių aplinkybių netyrė ir deklaratyviai nurodė, kad šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tuo tarpu remiantis teismų praktika asmenį pozityviai apibūdinančios aplinkybės gali būti viena iš priežasčių švelninti tokio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-41/2014). Nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, kad apeliantas nėra teistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Priklausomybės ligomis, tame tarpe, dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, neserga, nebaustas jokiomis administracinėmis baudomis už kitus teisės pažeidimus. Teisė vairuoti sustabdyta nuo 2022 m. kovo 7 d. ir byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo apeliantas būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įsitikinęs, kad šis teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos, charakterizuoja apeliantą kaip tvarkingą žmogų tiek vidumi, tiek gyvenimo būdu ir įpročiais, todėl mano, kad poveikį jam gali daryti ir švelnesnis nubaudimas. Be to, darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkas taip pat charakterizuoja apeliantą teigiamai, nėra gauta nusiskundimų iš kitų gyventojų apie netinkamą elgesį šeimoje ar bendruomenėje, neteko pamatyti apelianto agresyvaus, pikto, neblaivaus, mandagiai bendrauja, paslaugus, dirba daug, prisideda prie bendrijos organizuojamų aplinkos tvarkymo darbų ar kitų talkų, todėl jo nuomone apeliantas yra nubaustas per griežtai.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad netekęs teisės vairuoti ilgam laikui apeliantas neteks ir darbo, nes šiuo metu darbdavys laukia bylos baigties. Po Institucijos nutarimo apeliantas pasiėmė paskolą ir sumokėjo jam skirtą didelę baudą – 1200,00 eurų, atlygino padarytą žalą, todėl puikiai suprato savo neigiamo elgesio pasekmes. Jis sutinka dalyvauti alkoholizmo gydymo programose (kursuose), o tai vadovaujantis skunde cituojama teismų praktika turėtų būtų pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis Nr. Nr. AN2-161-309/2020, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis Nr. AN2-116-875/2021).
3.4. Apelianto teigimu jis nuo pat pradžių sutiko, kad padarė grubų, pavojų transporto eismo saugumui ir žmonių gyvybei bei sveikatai sukėlusi nusižengimą, ir gailisi bei sutinka, kad valstybė skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais, tačiau nusižengimo pobūdis, pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Priešingu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, asmenims, nubaustiems už automobilio vairavimą neblaiviame stovyje, niekada negalėtų būti taikomos. Tuo tarpu Institucijos motyvas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų vien dėl to, kad padarytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, yra nepagrįstas. Veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės taikymas turi atitikti individualizacijos aspektus, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, nevaržyti asmens labiau nei to reikia.
3.5. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai nevertino nei poreikio turėti teisę vairuoti, nei jau atsiradusių neigiamų pasekmių dėl teisės vairuoti netekimo. Netekęs teisės vairuoti, turėdamas neįgalumą apeliantas jau gauna mažesnį atlyginimą. Atgavus teisę vairuoti būtų svarstomas jo darbo užmokesčio pakėlimas. Skunde taip pat cituojama teismų praktika, kad teisės vairuoti turėjimo poreikio aplinkybės neturi būti visiškai ignoruojamos, jos turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste ir kiekvienu atveju neigiamos pasekmės, atsirasiančios dėl teisės vairuoti netekimo turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-180-593/202, Nr. AN2- 435-397/2018, Nr. AN2-368-383/2021), kas nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai padaryta. Be to, netekęs teisės vairuoti, apeliantas negalės tinkamai pasirūpinti savo mama J. Ž.. Nebuvo įvertinta ir apelianto sveikatos būklė (nustatyta Bechterevo liga, dvi stuburo išvaržos, astma ir depresija) bei turimas neįgalumas. Nuobauda atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį negali būti laikoma teisinga ir protinga. Juolab, kad apeliantas turi nemažus kreditorinius įsipareigojimus (8500,00 eurų sumai), o negalėdamas dirbti negalės padengti ir dėl šio eismo įvykio atsiradusią žalą.
3.6. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kai teismai esant inkriminuotam vairavimui būnant neblaiviu esant panašioms aplinkybėms kaip iš šioje byloje, taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiria trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą. Teismas turėjo išsamiai išnagrinėti tai, ar apelianto priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš anksčiau ir tėra neigiamo elgesio tęsinys, ar padarytas administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai. Šiuo atveju apeliantas alkoholiu nepiktnaudžiauja ir nevairuoja išgėręs, ką patvirtina ir išrašas iš administracinių nusižengimų registro, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl sistemiškumo apelianto veiksmuose nėra. Administracinį nusižengimą jis padarė tik dėl netinkamai įvertintų aplinkybių.
3.7. Apelianto vertinimu yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu kitą administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 423 straipsnio 4 dalyje, t. y. taikyti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą ir papildomai draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Ši poveikio priemonė savaime nešvelnina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą numatytas minimalus 3 metų laikotarpis, tačiau administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Baudžiamojoje teisėje padarius nusikaltimą, baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, gali būti taikomas uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų. Ir iš teismų praktikos matyti, kad asmenims, kurie vairuoja neblaivūs daugiau nei 1,5 promilių ir savo veiksmais užsitraukia baudžiamąją atsakomybę, teisė vairuoti ne retai atimama 1 metų laikotarpiui (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, Nr. 1A-413-626/2018). Kadangi administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismo sprendimas neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju nėra teisingos pusiausvyros, nors nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslai ir bus pasiekti, tačiau vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, apelianto asmenybę, toks paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra akivaizdžiai per griežtas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į T. Ž. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Institucijos atstovė nurodo, kad sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais, jog nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl privalo prisiimti neigiamo elgesio pasekmes. Administracinio poveikio priemonė apeliantui paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos naudos skyrimas nebūtų suderinamas nei su teismų praktika, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam ar visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Asmuo, žinodamas, kad dėl administracinė nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypatingai suinteresuotas neblaivus nevairuoti ir nedaryti pažeidimų, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad apelianto nurodoma aplinkybė dėl apsunkintos darbinės padėties netekus teisės vairuoti taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti švelnesnę nuobaudą. Juolab, kad vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų net tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymėtina, kad apeliantui nustatytas 1,15 promilių neblaivumas, todėl jo paaiškinimas, kad jis šeštadienį (reikia suprasti, kad prieš dvi dienas iki įvykio) išgėrė 6 skardines alaus, o važiavo prieš eismą, nes jam taip rodė navigacija, kas visiškai neatitinka realios situacijos. Institucijos atstovės vertinimu paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimas bus tinkama priemonė ir padės pasiekti nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – T. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Ž. neginčija savo kaltės dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra, jog 2022 m. kovo 7 d. apie 7.39 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmuoju alkoholio kiekio matuoklio patikrinimu nustatytas 1,17 promilių girtumas (pritaikius paklaidą – 1,15 promilių), vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje išvažiavo prieš eismą ir atsirenkdamas apgadino priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad T. Ž. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
7. Apeliaciniu skundu T. Ž. nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti trumpesnį nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas arba skirti kiek įmanoma trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
8. T. Ž. Institucijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirta minimali 1 200,00 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 36 mėnesiams. Šiam sprendimui pritarė ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetęs apelianto skundą ir prašymą taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9. Kaip pagrįstai konstatuota apylinkės teismo nutartyje, T. Ž. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,15 promilių neblaivumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teisę vairuoti apeliantas įgijo tik prieš pusę metų iki įvykio, todėl jis laikytinas pradedančiuoju vairuotoju, kuriam taikomi griežtesni reikalavimai, t. y. pradedantysis vairuotojas laikomas neblaiviu, kai jam nustatytas neblaivumas viršija 0,00 promilių. Taigi, apeliantas žinodamas, kad jam taikomi itin griežti reikalavimai dėl vairavimo esant neblaiviam, buvo itin nerūpestingas ir neatsakingas, sėdo už transporto priemonės vairo, neįsitikinęs ar jo iš vakaro vartotas alkoholis neturės įtakos jo blaivumui ir galimybei vairuoti. Be to, nustatyta, kad vairuodamas neblaivus apeliantas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei sukėlė realią žalą – apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Taigi, tokiu elgesiu T. Ž. sukėlė didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Jam nustatytas neblaivumas buvo artimas neblaivumui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. T. Ž. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimą, atlygino turtinę žalą, kurią sukėlė atsitrenkęs į kito asmens transporto priemonę, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucija, skirdama nuobaudą taip pat atsižvelgė ir į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, turi neįgalumą, rūpinasi senyvo amžiaus mama, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas.
10. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tokio pobūdžio pažeidimą T. Ž. padarė pirmą kartą, kadangi padaryto pažeidimo šiurkštumo tai nė kiek nesumažina. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pabrėžė apylinkės teismas, Kelių eismo taisyklių 5 punktas numato, kad kelių eismo dalyviai privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Būtent šių taisyklių 14 punktas ir nustato draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl asmuo, prieš tai vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, privalo įsitikinti, kad yra blaivus ir esant abejonėms dėl blaivumo neignoruoti šios pareigos. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apelianto paaiškinimų, jis iš vakaro išgėrė 6 skardines alaus ir sėsdamas už vairo jautėsi blaivus, tačiau sąmoningai ignoravo pareigą įsitikinti dėl savo blaivumo ir lengvabūdiškai sėdo vairuoti transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį. Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai atmetė T. Ž. skundą ir dalyje paliko galioti Institucijos nutarimu jam paskirtą minimalią 1200,00 eurų baudą, tačiau skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam įstatyme numatytam 36 mėnesių terminui nepakankamai ją individualizavo, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keistina.
11. Apeliantas skundu prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam trumpesnį nei minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl jam skundžiama nutartimi netaikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas T. Ž. atžvilgiu, šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, o skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.
12. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino T. Ž. nurodytas aplinkybes, kad jo darbinėje veikloje yra reikalinga teisė vairuoti, todėl netekęs šios teisės, galimai prarastų darbą, kas apsunkintų galimybę dengti turimus nemažus finansinius įsipareigojimus ir galimybę rūpintis savo senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčia mama, neturint teisės vairuoti, būtų apribotos galimybės tenkinti kasdieninius tiek savo, tiek ir kitų artimųjų poreikius, ir jų kontekste paskyrė pažeidėjui minimalios trukmės sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde akcentuojamos T. Ž. teigiamos charakterio savybės, jo atsakingumas ir pareigingumas, paskirtos baudos sumokėjimas, teigiama darbdavio ir daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko charakteristika taip pat nėra išimtinės aplinkybės, suteikiančios galimybę skirti trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. Ž. neabejotinai sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinėje veikloje, taip pat nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu T. Ž., kaip jau minėta, įgijęs teisę vairuoti transporto priemones tik prieš pusę metų iki įvykio, gerai žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, tiek darbinių funkcijų atlikimui, tiek asmeniniams ir artimųjų poreikiams tenkinti, šia specialiąja teise naudojasi itin neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai jas vertino.
14. Nors apeliantas skunde teigia, kad jautėsi blaivus, todėl objektyviai negalėjo numatyti, kad jam bus nustatytas 1,15 promilių girtumas, o eismo įvykis kilo dėl tinkamai neįvertintų aplinkybių (dėl navigacijos klaidos apeliantas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą), kas negali būti vertinama kaip nenuginčijamas pagrindas atsakomybei kilti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka. Neabejotina, kad dėl alkoholio poveikio sulėtėja žmogaus orientavimasis aplinkoje, neblaivus vairuotojas nebėra toks dėmesingas situacijai kelyje, sulėtėja jo reakcija į kliūtis, gebėjimas staigiai ir tinkamai priimti sprendimus. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas nebuvo pakankamai drausmingas, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės (kaip nurodyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausios pareigūnės G. Š. tarnybiniame pranešime, T. Ž. atvykusiems policijos pareigūnams teigė alkoholį vartojęs prieš 36 valandas iki eismo įvykio), sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, taigi, tokiais veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminą nėra pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
15. Apeliantas skunde cituoja apygardų teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tačiau šiose nutartyse nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, kadangi kiekviena situacija dėl aplinkybių, susijusių tiek su pažeidėjo asmenybe, tiek su jo įvykdytų administracinių nusižengimų pobūdžiu, yra unikali. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl skunde nurodytos nutartys nesaisto šią konkrečią bylą nagrinėjančio teismo.
16. Nėra pagrindo tenkinti ir T. Ž. apeliacinio skunde išsakyto prašymo pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo programose (kursuose). ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pažymėtina, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje (pavyzdžiui, ANK 73, 74 straipsniuose). Kadangi ANK 423 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, apelianto sutikimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose (kursuose) šiuo atveju negali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
17. Apeliantas taip pat prašo netenkinus skundo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti kiek įmanomą trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, asmeniui, kuriam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šio draudimo laikotarpiu grąžinama teisė vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi įstatymų leidėjas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais, įtvirtino galimybę skirti švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonę siekiant užtikrinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, elgesys tam tikrą laiką būtų kontroliuojamas, t. y. jam būtų leidžiama vairuoti tam tikrą laiką tik automobilius, kuriuose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, kartu paskiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
19. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad įvertinus T. Ž. neatsakingą elgesį ir padaryto šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą, nuobaudos tikslai negali būti pasiekti taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant T. Ž. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
20. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų, T. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, 5 metų laikotarpiu T. Ž. nėra baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar padaręs kitus nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirba, darbdavio ir kaimynų bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, Institucijos nutarimu paskirtą baudą – 1 200,00 eurų sumokėjo, eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino, rūpinasi savo senyvo amžiaus mama, pats turi sveikatos problemų ir nustatytą neįgalumą (tai patvirtina pridėti išrašai iš medicininių duomenų). Byloje nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi). Duomenų, kad T. Ž. piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje taip pat nėra. Visos šios aplinkybės vertintinos apelianto naudai, nes rodo asmens susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, tinkamą požiūrį į padarytą pažeidimą bei jo pasekmes. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina T. Ž. poelgio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia teigti, kad padarytas pažeidimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra vienkartinio pobūdžio, toks elgesio modelis T. Ž. nebūdingas, pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, todėl parinkdama ir skirdama administracinio poveikio priemonę institucija nepakankamai ją individualizavo, o skundą nagrinėjęs apylinkės teismas be pagrindo su tuo sutiko, todėl T. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė keistina į alternatyvią.
21. Įvertinus tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esamą teisinį reguliavimą, į tai, kad apeliantas prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinęs aukščiau nurodytas padaryto administracinio pažeidimo faktines aplinkybes bei T. Ž. asmenybę, jo elgesį po padaryto nusižengimo, sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Šios priemonės bei jų taikymo terminai, teismo vertinimu, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias administracinių nusižengimų padarymas sukelia pačiam pažeidėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu T. Ž. paskirtą administracinio poveikio priemonę:
T. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nutarties dalį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.