Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal pareiškėjos K. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Birmingemo šeimos bylų teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 1689687624760757, suinteresuotas asmuo – E. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl prašymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.

4. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

5. Pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimą. Pareiškėjos prašymui nagrinėti taikytinos CPK nuostatos.

6. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (nagrinėjamos bylos atveju – CPK 810 straipsnio 1 dalyje) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012)

7. Užsienio valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 816 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 816 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi užsienio teisme patvirtintų taikos sutarčių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sąlygos: 1) taikos sutartį turi būti galima vykdyti toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta. Šis galėjimo vykdyti kriterijus turi būti aiškinamas teisine, bet ne faktine prasme – tam, kad ši sąlyga būtų tenkinama, kreipimosi į Lietuvos Respublikos teismą dėl taikos sutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti metu turi egzistuoti taikos sutarties teisinis vykdytinumas jos kilmės valstybėje. Faktinės galimybės vykdyti taikos sutartį egzistavimas ar neegzistavimas kilmės valstybėje (pvz., skolininko finansinių išteklių vykdyti taikos sutartį turėjimas) yra teisiškai nereikšmingi. Pareiga įrodyti taikos sutarties vykdytinumą kilmės valstybėje tenka pareiškėjui (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CPK 811 straipsnio 2 dalis); 2) taikos sutartis neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ turinys. Jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Viešoji tvarka apima šiuos bendruosius teisės principus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas. Atitinkamai tokia taikos sutartis gali būti vertinama ir kaip neatitinkanti viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022).

9. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad prašoma pripažinti užsienio teismo nutartis, kuria patvirtinta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir vykdytina kilmės valstybėje – Jungtinėje Karalystėje. Šalys taikos sutartyje pasirinko turto pasidalijimo būdą, kuris iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas nenustatė, kad šalių susitarimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Dėl to Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Birmingemo šeimos bylų teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis pripažįstama ir ją leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290, 291, 812, 816 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti pareiškėjos K. K. prašymą bei pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Birmingemo šeimos bylų teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 1689687624760757.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti apskųsta kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.