Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2014 m. sausio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą;

- 2016 m. sausio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, kuri Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą;

- 2018 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

- 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

- 2020 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 90 parų, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2022 m. kovo 17 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,5 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia abiem rankomis suėmė sugyventinei K. S. už kaklo, stumdamas pasodino ją ant klozeto ir rankomis smaugė, tokiu būdu padarė jai kraujosruvas kakle, tai yra K. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. V. neblaivumo nustatymo duomenys patvirtina, kad jam 2022 m. kovo 17 d. 21.18 val. nustatytas 0,50 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 115–116).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis R. V. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantys požymiai. Tai – smurtinių veiksmų panaudojimas prieš savo artimuosius giminaičius ar šeimos narius.

Kokie asmenys gali būti laikomi kaltininko artimaisiais giminaičiais ar šeimos nariais, analizuojamame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nereglamentuota. Šios sąvokos aiškintinos remiantis BK 248 straipsnyje pateiktu sąrašu, iš kurio matyti, kad asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (sugyventinis) yra laikomas kaltininko šeimos nariu. Analogiškai aiškinama ir teismų praktikoje. Šiuo atveju R. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis sukėlė padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei K. S., taigi atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nukentėjusioji laikytina jo šeimos nare. Nors R. V. suformuotame kaltinime apibrėžiant jo veiksmų turinį, ši aplinkybė nenurodoma, naudojant tik sugyventinio sąvoką, tačiau toks kaltinimo netikslumas kaltinamojo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas bei gintis nuo jam pareikšto kaltinimo neriboja, o motyvai dėl veikos kvalifikavimo pagrįstumo išdėstomi šiame nuosprendyje.

Kartu pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje atveju tiesioginių smurtą pagrindžiančių įrodymai įprastai stokojama dėl šeiminių santykių uždarumo, privatumo. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę šiuo atveju įgyja į įvykio vietą atvykusių pareigūnų įvykio vietos bei nukentėjusiosios būklės refleksija. Šiuo atveju, nukentėjusiosios K. S. parodymuose užfiksuotų aplinkybių teisingumą objektyviai patvirtina į įvykio vietą atvykusių pareigūnų užfiksuoti išoriniai smurtinių veiksmų, atliktų jos atžvilgiu, požymiai. Kaip matyti tiek iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, tiek ir iš vaizdo įrašuose užfiksuotų policijos pareigūnų nurodomų aplinkybių, ant nukentėjusiosios kaklo buvo vizualiai matomi sužalojimai – kraujosruvos abiejose pusėse. Smurto požymiai kaklo srityje užfiksuoti ir byloje pateiktose nukentėjusiosios nuotraukose. Šie įrodymai dėl įvykio aplinkybių ir konflikto eigos atitinka nukentėjusiosios parodymų turinį. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus pagrindžia ir specialisto išvadoje konstatuotas jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimų mastas bei pobūdis, kurie rodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti byloje analizuojamomis aplinkybėmis, kaltinime nurodytu laiku. Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, kuris neabejotinai pasireiškė tokiu intensyvumu, dėl kurio jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka objektyviai išvadai, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra, juolab kad jų nuoseklumą pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji patvirtino įvykio metu jutusi skausmą, kas, nepaisant paties kaltinamojo parodymų, jog jis, atlikdamas smaugimo veiksmus, norėjo tik nuraminti nukentėjusiąją, patvirtina, kad jo veiksmų pobūdis buvo toks, jog jis neabejotinai turėjo suvokti juos, kaip fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, net ir tikint kaltinamojo pozicija, jog jis iš tiesų nesiekė sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, o tik norėjo tokiu būdu užbaigti tarp jo ir sugyventinės kilusį konfliktą, šiai, kaip nurodė R. V. teisiamojo posėdžio metu, rėkiant bei klykiant, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog jo veiksmai nebuvo nukreipti į nukentėjusiosios sužalojimą. Priešingai, kaltinamasis, atlikdamas fizinį poveikį nukentėjusiajai, tikėjosi tokiu būdu paveikti jos elgesį, taigi, akivaizdu, jog jis suprato fizinio smurto įtaką nukentėjusiosios sveikatai ir savo aktyviais veiksmais sudarė sąlygas kilti baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – nežymiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui dėl jos kakle nustatytų kraujosruvų. R. V. abejingumas padarinių kilimui suponuoja išvadą, kad jis, atlikdamas nukentėjusiosios smaugimo veiksmus, veikė netiesiogine tyčia.

Vis dėlto, išanalizavus byloje surinktų įrodymų turinį, nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti kiti kaltinime nurodyti sužalojimai – kraujosruvos abiejų rankų žastų srityse. Nors kaltinamasis, visiškai pripažindamas kaltę, patvirtino, kad jis įvykio metu galėjo suimti nukentėjusiajai už rankų, tačiau, be šios prielaidos, jokie kiti įrodymai nepagrindžia, kaip bei kokiu būdu K. S. galėjo būti padaryti aptariami sužalojimai. Kaltinimas, kuris pareikštas R. V., suformuotas ydingai, tai yra jame išdėstyta, jog kraujosruvos nukentėjusiosios kairės ir dešinės rankos žastuose buvo padarytos kaltinamajam ją stumiant suėmus už kaklo bei po to rankomis ją smaugiant, kas, teismo vertinimu, objektyviai negalėtų būti įgyvendinama dėl skirtingos fizinio poveikio bei trauminių padarinių lokalizacijos. Pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei pranešdama apie įvykį Bendrojo pagalbos centro telefonu, nurodė išimtinai tik smaugimo veiksmus, kuriuos jos atžvilgiu atliko kaltinamasis. Taigi, atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo padaryti sužalojimai – kraujosruva kairiame žaste, kraujosruvos dešiniame žaste. Šios aplinkybės patikslinimas, susiaurinant kaltinimo apimtį, kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, jo veiksmų kvalifikacijos nekeičia, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, bei efektyviai gintis nuo pareikštų kaltinimų nepažeidžia.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. smurtiniai veiksmai prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. S. yra visiškai įrodyti, jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto metu, tyčia abiem rankomis suėmė sugyventinei K. S. už kaklo, stumdamas pasodino ją ant klozeto ir rankomis smaugė, tokiu būdu padarė jai kraujosruvas kakle, tai yra K. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės R. V. skyrimo ir kitų klausimų

Skiriant bausmę R. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narę, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, įvykio metu buvo po gomurio operacijos bei vaikščiojo naudodamasi ramentais. Svarbu įvertinti ir tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė nepaisydamas to, kad namuose įvykio metu buvo jo bei sugyventinės mažametis vaikas. R. V. yra teisiamas šeštą kartą, yra baustas administracine tvarka. Jam būdingas smurtinio pobūdžio nusikaltimų darymo modelis ir, kaip pats nurodė, didžiąja dalimi atvejų, jo teisei priešingas elgesys buvo nukreiptas prieš K. S.. Dar 2018 m. kaltinamasis konsultuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamasis iki šiol nesiėmė iš esmės jokių veiksmų, kad kovotų su šia galimai turima priklausomybe. Alkoholio pavartojimas iš dalies lėmė ir tai, kad kaltinamasis šiuo atveju pasirinko konfliktinę situaciją spręsti pasitelkdamas smurtą, dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio. Tačiau jis yra dirbantis, darbo santykius palaiko toje pačioje bendrovėje apie dvejus metus. Kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis, iš pradžių sutikęs su prokuroro pasiūlyta arešto bausme užbaigiant procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, vėliau savo poziciją pakeitė tik dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, gyvena kartu bei siekia išlaikyti šeimą, yra vienintelis jos išlaikytojas. Kaltinamojo teigimu, atlikdamas arešto bausmę, jis prarastų darbą. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų pakartotinai smurtavęs ar padaręs kitas nusikalstamas veikas, nėra. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl kaltinamojo resocializacijos galimybės, jam neskiriant prokuroro siūlomos arešto bausmės, kuri yra vertinama kaip trumpalaikis laisvės atėmimas ir, tikėtina, užkirstų kelią kaltinamajam toliau tęsti darbo veiklą, kuri, neabejotina, kaip pozityvaus užimtumo priemonė, yra vienas iš apsauginių veiksnių nuo tolesnio kaltinamojo nusikalstamumo. Teismo vertinimu, galimybė kaltinamajam savo elgesį keisti teigiama linkme šiuo atveju būtų efektyviau užtikrinama jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra bei įpareigojimus ir draudimus, nurodytus BK 48 straipsnyje, taikant jų kompleksą kartu su BK 67 straipsnyje numatytomis kaltinamojo problemines sritis galimai teigiama linkme koreguosiančiomis bei jo nusikalstamos veikos pobūdį atitinkančiomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atsižvelgiant į aptartas atsakomybę lengvinančią ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pakartotinai dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją vartojimo, tikslinga jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą nustatyti lygų maksimaliam BK 48 straipsnyje numatytam šios bausmės dydžiui (BK 61 straipsnis), tuo bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai.

R. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, o civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo ir garso įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) metams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad jis laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad jis laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigoti R. V. per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždrausti jam per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienų) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

R. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo ir garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

- vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.