Kauno apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) atstovui Dariui Kubiliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl R. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad jis laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, R. V. per visą bausmės atlikimo laiką įpareigotas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždrausti jam per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienų) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d.

Teisme buvo gautas probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma R. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teikime nurodyta, kad nuteistasis R. V. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2022 m. liepos 20 d. Bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 19 d. Jis 2022 m. liepos 27 d. supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant. Sudarytas individualus priežiūros planas, su kuriuo nuteistasis supažindintas pasirašytinai. Su planu R. V. sutiko. Duomenų apie bausmės vykdymo laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimu nėra, administracinių nusižengimų neužfiksuota. R. V. nuo 2020 m. lapkričio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. jis dalyvavo ir pilnai išklausė elgesio pokyčio programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.

2022 m. spalio 13 d. apsilankius gyvenamojoje vietoje, nuteistajam buvo nustatytas 0,975 promilių girtumas. 2022 m. spalio 21 d. asmuo atvyko į tarnybą ir raštu pasiaiškino, kad tą dieną grįžo iš darbo sušalęs ir išgėrė degtinės, kad sušiltų. Nuteistajam dar kartą buvo išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos bei teisinės pasekmės jų nevykdant. 2022 m. gruodžio 16 d. elektroninė stebėjimo įranga parodė, kad asmuo nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 23.00 val. iki 2022 m. gruodžio 17 d. 4.05 val. nebuvo namuose, į skambučius neatsiliepė. 2022 m. gruodžio 22 d. asmuo atvyko į tarnybą ir raštu pasiaiškino, kad nurodytu laiku nebuvo namuose, kadangi dalyvavo įmonės, kurioje dirba, kalėdiniame vakarėlyje ir laiku negrįžo namo. Dėl šių pažeidimų 2022 m. gruodžio 29 d. teikimu Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, tačiau 2023 m. sausio 12 d. nutartimi teismas teikimą atmetė.

Teikimas buvo tenkintas iš dalies, nuteistajam paskirtas papildomas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio, jis užsiregistravo dėl gydymosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, tačiau 2023 m. rugpjūčio 3 d. 10.42 val. apsilankius nuteistojo gyvenamojoje vietoje, jam buvo nustatytas 0,192 promilių neblaivumas.

Kadangi R. V. nevykdo teismo paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas per visą bausmės laikotarpį, todėl probacijos tarnyba, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūlė nuteistajam R. V. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Probacijos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo išgėręs alaus skardinę, nes dar nebuvo pradėjęs vartoti vaistų, kuriuos dabar jam paskyrė gydytojas. Priklausomybės ligų centre užsiregistravo 2023 m. liepos 19 d., ilgesnis laiko tarpas po ankstesnio teikimo išnagrinėjimo praėjo dėl to, kad turėjo gauti siuntimą iš šeimos gydytojo, pas kurį jis nebuvo registruotas dėl ilgo nesilankymo poliklinikoje. Vaistus pradėjo vartoti ne iš karto po jų paskyrimo, nes turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas po paskutinio alkoholio vartojimo, kad nebūtų šalutinės reakcijos. Šiuo metu vartoja vaistus, pradėjo juos vartoti prieš tris savaites. Pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau nėra taip lengva šios priklausomybės atsikratyti, jis stengiasi, gydosi. Dabar alkoholio nevartoja, nes jo vartojimas su vaistais sukeltų šalutinę reakciją. Vis dar gyvena su sugyventine ir sūnumi.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi išklausius nuteistąjį ir iš probacijos tarnybos medžiagos matyti, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, nuteistasis nesilaiko teismo įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai pagrindinis reiškinys, lemiantis pakartotinį nusikalstamumą. Matyti, kad daugiau kaip metus yra vykdoma asmens priežiūra ir per tą laiką asmuo turėjo galimybę įrodyti, kad laikosi įpareigojimų, yra linkęs koreguoti savo elgesį ir priklausomybę. Matyti, kad tik po antro teikimo asmuo kreipėsi į priklausomybės ligų centrą, net ir kai jis užsiregistravo, gavo rekomendacijas, kaip valdyti priklausomybę, bet jis vis tiek vartoja alkoholį. Taip pat nuteistasis gyvena su asmenimis, prieš kuriuos jis naudojo fizinį smurtą, dėl kurio jis buvo ne kartą teistas. Kaskart jis, būdamas neblaivus, kelia pavojų asmenims, gyvenantiems su juo. Jis turėjo visas galimybes įtikinti teismą, kad jis dėjo visas pastangas, kad vykdo teismo įpareigojamus.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.

Šiuo atveju, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2022 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 19 d. Asmuo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant, jis pasirašytinai supažindintas su individualiu priežiūros planu. Kaip matyti, R. V. laisvės apribojimo bausmė paskirta su intensyvia priežiūra nustatant jos sąlygas – laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Bausmės vykdymo laikotarpiu kartu su intensyvia priežiūra jam paskirtas įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei draudimas per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2023 m. birželio 1 d. nutartimi jam skirtas papildomas įpareigojimas gydytis turimą priklausomybę alkoholiui. Be to, R. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienų) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d., todėl šių baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo termino pabaiga yra 2023 m. liepos 12 d.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis dirba, atitinkamai, tinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, be to, tinkamai vykdo vieną iš jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. jis dalyvavo ir išklausė elgesio pokyčio programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Duomenų apie bausmės vykdymo laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, administracinių nusižengimų neužfiksuota. Kaip matyti, kviečiamas į probacijos tarnybą nuteistasis nustatytu laiku atvyksta, šio pobūdžio pažeidimų nenustatyta.

Tačiau, vis dėlto, nuteistojo elgesys atliekant laisvės apribojimo bausmę negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Kaip matyti iš probacijos tarnybos teikimo, bausmės vykdymo laikotarpiu, nuteistasis tris kartus buvo neblaivus ir tuo pažeidė paskirtą draudimą vartoti psichiką veikiančių medžiagas.

Minėtas pažeidimas, įžvelgiant ir alkoholio vartojimo pakartotinumą, sudaro pagrindą spręsti, kad R. V. yra linkęs pažeidinėti intensyvios priežiūros sąlygas bei draudimą vartoti psichiką veikiančių medžiagas, be kita ko, pastaruoju atveju pažeidžiant ir asmeniui, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nustatytą pareigą intensyvios priežiūros metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Probacijos įstatymo 27 straipsnio 2 punktas). Vis dėlto, nustačius šias aplinkybes, būtina įvertinti tai, ar tik minėta BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta priemonė – laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu – šiuo atveju būtų efektyvi BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti. Pažymėtina, kad taikant šią kraštutinę priemonę laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui, būtina įvertinti ne tik pažeidimų padarymo faktą ir jų pobūdį, tačiau ir jų priežastis, tai, kaip pats asmuo vertina tokį savo elgesį bei tai, ar toks sprendimas turės teigiamos įtakos bausmės paskirčiai konkrečiu atveju įgyvendinti.

Teismo vertinimu, nuteistojo R. V. resocializacija vis dar galima kitais būdais, nekeičiant laisvės apribojimo bausmės areštu, visų pirma įvertinant ir tai, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, pragyvenimo šaltinis. Be to, kaip nuteistasis pripažino ankstesnio teikimo nagrinėjimo metu, jis turi priklausomybę alkoholiui, ir, siekiant eliminuoti alkoholio vartojimu keliamą riziką jam pakartotinai nusikalsti, jam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas gydytis turimą priklausomybę. Nuteistasis pats su šiuo įpareigojimu sutiko, 2023 m. liepos 19 d. lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, jam buvo sudarytas gydymo planas, kurio nuteistasis šiuo metu laikosi.

Pažymėtina, kad po antrojo teikimo nagrinėjimo buvo nustatytas tik pavienis draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimas, o nuteistajam nustatytas neblaivumo laipsnis itin nedidelis – 0,192 prom. Kaip pats paaiškino, alkoholį jis vartojo dar tuo metu, kai nebuvo pradėjęs gydymo medikamentais kurso, o pradėjęs vartoti vaistus, alkoholio nebevartoja. Teismo vertinimu, šiuo metu nuteistasis deda pastangas kovoti su turima priklausomybe, o iki šiol nustatyti jo neblaivumo atvejai jau buvo įvertinti ankstesnėmis teismo nutartimis. Net ir įvertinant visų nuteistajam nustatytų pažeidimų visumą, tai šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad laisvės apribojimo bausmė nuteistajam nėra efektyvi.

Priešingai, šios bausmės atlikimo metu nuteistasis pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, o būtent ši aplinkybė, kaip pagrįstai teismo posėdyje pažymėjo ir prokurorė, sąlygojo jo nusikalstamą elgesį. Visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nuteistasis daugiau nebenusikalto, o vien aplinkybė, kad iki gydymo medikamentais jis pakartotinai vartojo alkoholį, įvertinus ir itin mažą jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesys nėra kreipiamas teigiama linkme. Šiame kontekste pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės, vykdomos probacijos tarnyboje, vienas pagrindinių tikslų yra asmens resocializacija, todėl vien pavieniai pažeidimai, nesukėlę iš esmės jokių neigiamų padarinių, negali būti priežastimi laisvės apribojimo bausmę keisti terminuotu, nors ir trumpalaikiu, laisvės atėmimu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju toks sprendimas ne tik neigiamai paveiktų nuteistojo socialinius ryšius, tačiau ir užkirstų kelią jam vykdyti darbo veiklą, kuri neabejotinai yra apsauginis veiksnys nuo nuteistojo tolesnio nusikalstamumo. Priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų gydymas yra besitęsiantis, ilgalaikis procesas, todėl nustačius nuteistojo dedamas pastangas su ja kovoti, šiuo metu tai sudaro pagrindą spręsti, kad probacijos tarnybos teikimas yra nepagrįstas, o laisvės apribojimo bausmė nuteistajam vis dėlto daro teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į tai, probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam R. V. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.