Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl R. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad jis laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, R. V. per visą bausmės atlikimo laiką įpareigotas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždrausti jam per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienų) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d.

Teisme buvo gautas probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma R. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teikime nurodyta, kad nuteistasis R. V. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2022 m. liepos 20 d. Bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 19 d. Jis 2022 m. liepos 27 d. supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant. Sudarytas individualus priežiūros planas, su kuriuo nuteistasis supažindintas pasirašytinai. Su planu R. V. sutiko. Duomenų apie bausmės vykdymo laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimu nėra, administracinių nusižengimų neužfiksuota. R. V. nuo 2020 m. lapkričio 3 d. dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. jis dalyvavo ir pilnai išklausė elgesio pokyčio programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. 2022 m. spalio 13 d. apsilankius gyvenamojoje vietoje, nuteistajam buvo nustatytas 0,975 promilių girtumas. 2022 m. spalio 21 d. asmuo atvyko į tarnybą ir raštu pasiaiškino, kad tą dieną grįžo iš darbo sušalęs ir išgėrė degtinės, kad sušiltų. Nuteistajam dar kartą buvo išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos bei teisinės pasekmės jų nevykdant. 2022 m. gruodžio 16 d. elektroninė stebėjimo įranga parodė, kad asmuo nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 23.00 val. iki 2022 m. gruodžio 17 d. 4.05 val. nebuvo namuose, į skambučius neatsiliepė. 2022 m. gruodžio 22 d. asmuo atvyko į tarnybą ir raštu pasiaiškino, kad nurodytu laiku nebuvo namuose, kadangi dalyvavo įmonės, kurioje dirba, kalėdiniame vakarėlyje ir laiku negrįžo namo.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad padarė teikime nurodytus pažeidimus. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 13 d. vartojo alkoholį grįžęs iš darbo, apie 20.00 val., išgėrė 200 ml degtinės. Kitą kartą laiku negrįžo namo, nes užtruko savo darbovietės kalėdiniame vakarėlyje. Probacijos tarnybos neinformavo, kadangi buvo vėlus vakaras. Nebent stebėjimo centrui buvo galima paskambinti. Jam iš šio centro naktį skambino, bet jis nekėlė ragelio. Supranta, kad blogai elgėsi. Namo iš vakarėlio grįžo ketvirtą valandą. Vakarėlyje vartojo alkoholį. Pripažįsta, kad padarė pažeidimus, supranta, kad negali vartoti alkoholio. Nenorėtų, kad laisvės apribojimo bausmė jam būtų pakeista į areštą. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, turi mažametį vaiką, sugyventinė nedirba. Ketina ateityje sąžiningai laikytis įpareigojimų.

Prokuroras siūlė teikimą atmesti. Nurodė, kad padaryti du pažeidimai, tačiau nuteistasis sąžiningai prisipažino juos padaręs. Pirmu atveju girtumas yra lengvas, antras pažeidimas piktybinis, tačiau nuteistasis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, mano, kad šį kartą reiktų duoti šansą asmeniui pasitaisyti.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.

Šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2022 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 19 d. Asmuo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos teisinės pasekmės jų nevykdant, jis pasirašytinai supažindintas su individualiu priežiūros planu. Kaip matyti, R. V. laisvės apribojimo bausmė paskirta su intensyvia priežiūra nustatant jos sąlygas – laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Bausmės vykdymo laikotarpiu kartu su intensyvia priežiūra jam paskirtas įpareigojimas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei draudimas per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, R. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienų) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 20 MGL, tai yra 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d., todėl šių baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo termino pabaiga yra 2023 m. liepos 12 d.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis dirba, atitinkamai, tinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, be to, tinkamai vykdo vieną iš jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. jis dalyvavo ir išklausė elgesio pokyčio programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Duomenų apie bausmės vykdymo laikotarpiu naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, administracinių nusižengimų neužfiksuota. Kaip matyti, kviečiamas į probacijos tarnybą nuteistasis nustatytu laiku atvyksta, šio pobūdžio pažeidimų nenustatyta.

Tačiau, vis dėlto, nuteistojo elgesys atliekant laisvės apribojimo bausmę negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Kaip matyti iš probacijos tarnybos teikimo, bausmės vykdymo laikotarpiu R. V. 2022 m. spalio 13 d. apsilankius jo gyvenamojoje vietoje buvo rastas neblaivus – nustatytas 0,975 promilių girtumas, tuo pažeidžiant teismo draudimą per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, jis nuo 2022 m. gruodžio 16 d. 23.00 val. iki 2022 m. gruodžio 17 d. 4.05 val. nebuvo namuose, į skambučius neatsiliepė, tuo pažeidžiant intensyvios priežiūros sąlygas nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. Pastaruoju atveju nuteistojo neblaivumas nebuvo užfiksuotas, tačiau teismo posėdyje jis pripažino savo darbovietės kalėdinio vakarėlio metu vartojęs alkoholį, kas atitinkamai vertinama teismo draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimu.

Minėti pažeidimai, juose įžvelgiant ir alkoholio vartojimo pakartotinumą, sudaro pagrindą spręsti, kad R. V. yra linkęs pažeidinėti intensyvios priežiūros sąlygas bei ignoruoti teismo draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be kita ko, pastaruoju atveju pažeidžiant ir asmeniui, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas) nustatytą draudimą intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Probacijos įstatymo 27 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad antrąjį pažeidimą jis padarė neilgai trukus jau būdamas įspėtas dėl pirmojo pažeidimo, dar kartą jam išaiškinant bausmės atlikimo sąlygas bei teisines pasekmes jų nevykdant. Vis dėlto, nustačius šias aplinkybes, sąlygojančias prielaidą spręsti, kad nuteistasis vengia vykdyti tam tikrus laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus bei sąlygas, būtina įvertinti tai, ar tik minėta BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta priemonė – laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu – šiuo atveju būtų efektyvi BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti. Pažymėtina, kad taikant šią kraštutinę, o ne kitas toje pačioje teisės normoje numatytas priemones laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui, būtina įvertinti ne tik pažeidimų padarymo faktą ir jų pobūdį, tačiau ir jų priežastis, tai, kaip pats asmuo vertina tokį savo elgesį bei tai, ar toks sprendimas turės teigiamos įtakos bausmės paskirčiai konkrečiu atveju įgyvendinti.

Šiuo atveju matyti, kad po pirmojo padaryto pažeidimo 2022 m. spalio 21 d. asmuo atvyko į tarnybą ir raštu pasiaiškino, kad tą dieną grįžo iš darbo sušalęs ir išgėrė degtinės, kad sušiltų, o po antrojo pažeidimo jis 2022 m. gruodžio 22 d. atvykęs į tarnybą raštu pasiaiškino, kad nurodytu laiku nebuvo namuose, kadangi dalyvavo įmonės, kurioje dirba, kalėdiniame vakarėlyje. Teismo posėdžio metu jis pažeidimų padarymo taip pat neginčijo, prisipažino, kad 2022 m. spalio 13 d. grįžęs iš darbo vakare vartojo alkoholį, apie 20.00 val. išgėrė 200 gramų degtinės, taip pat pripažino, kad 2022 m. gruodžio 16 d. naktį teikime nurodytu laiku nebuvo namuose, nes buvo darbovietės kalėdiniame vakarėlyje, sutiko su tuo, kad neatsiliepė į stebėjimo centro telefono skambutį bei pats papildomai nurodė, nors tai nebuvo užfiksuota, kad šio vakarėlio metu vartojo alkoholį. Tuo pačiu nuteistasis teigė, jog supranta, kad jis negali vartoti alkoholio, kad blogai elgėsi, pažadėjo ateityje sąžiningai laikytis įpareigojimų. Be to, nurodė, kad jis yra vienintelis šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, išlaikytojas, todėl nenorėtų, kad laisvės apribojimo bausmė jam būtų pakeista į areštą.

Tai, kad nuteistasis, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, vieną kartą vartojo alkoholį, vieną kartą nustatytu laiku negrįžo namo švęsdamas savo darbovietės kalėdiniame vakarėlyje, kuriame, pasak jo, taip pat vartojo alkoholį, teismo vertinimu, rodo tam tikrą lengvabūdiškumą, nepakankamą suvokimą, kad jis turi tiksliai ir be išlygų vykdyti jam skirtą bausmę, o su ja ir taikomus įpareigojimus ir draudimus. Vis dėlto, įvertina ir tai, kad alkoholio vartojimo bei intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų daugiau nėra fiksuota. Nuteistasis paaiškino, kad alkoholį vartojo būdamas namuose, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis lengvas, pasak jo, alkoholį vartojo ir šventiniame renginyje, tačiau savo elgesiu jis nesukėlė iš esmės jokių neigiamų padarinių nei aplinkiniams, nei visuomenei. R. V. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirba, tai yra tinkamai vykdo jam teismo skirtą įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat jis tinkamai vykdo baudžiamojoje poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, o kitos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, terminas dar nėra pasibaigęs. Bylos duomenimis, nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Į probacijos tarnybą kviečiams atvyksta, paaiškinimus dėl pažeidimų teikia, savo elgesį vertina kritiškai. Teismo posėdžio metu nuteistasis įsipareigojo ateityje sąžiningai laikytis įpareigojimų bei draudimų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis padarys išvadas dėl savo netinkamo elgesio, o teikimo nagrinėjimas teisme jau pats savaime galimai turės prevencinį poveikį tolesniems jo bausmės vykdymo sąlygų bei įpareigojimų ir draudimų pažeidimams. Teismo vertinimu, bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Įvertinus nuteistojo padarytus pažeidimus bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistojo asmenybės bei jo elgesio kontekste, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad nuteistasis iš esmės netinkamai vykdo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina, kad probacijos tarnyba su teikimu į teismą kreipėsi pirmą kartą, o taikant kraštutinę priemonę – laisvės apribojimo bausmę pakeičiant areštu – būtina atsižvelgti ir įvertinti tokios priemonės proporcingumą nustatytų aplinkybių visumai. Bausmės vykdymo laikotarpiu padaryti pažeidimai, nurodyti probacijos tarnybos teikime, nesukėlę aplinkiniams ar visuomenei itin neigiamų padarinių, nerodantys nuteistojo piktybiško siekio nesilaikyti bausmės vykdymo sąlygų, priešpastatyti savo asmeninius poreikius bei interesus prieš visuomenėje galiojančias pozityvaus elgesio normas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę pakeisti nuteistajam skirtą laisvės apribojimo bausmę į griežtesnę – arešto – bausmę, todėl probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam R. V. atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.