Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2024-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-806/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-25
Bylos Nr.
1-74-806/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01004-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
G. G.
Nukentėjusysis
Ž. R.
Advokatai
Viktoras Firsovas, Saulius Lauraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-806/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01004-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.7.1.2; 1.2.7.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Loretai Davenienei, Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorams Jurgitai Jasiūnienei, Juliui Rėksniui, Vladimirui Sergejevui, Ritai Vaitiekūnienei,

kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,nukentėjusiosios Ž. R. atstovei pagal įstatymą N. G.,nukentėjusiosios Ž. R. įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Firsovui,vaiko teisių specialistui Vladimirui Šilobritui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams su 1/4 turto konfiskavimo, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį – 70 parų arešto, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant 1 (vieno) mėnesio intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

G. G. atliko mažametės Ž. R. tvirkinimo veiksmus, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2023 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas vieningą tyčią tvirkinti savo sutuoktinės N. G. mažametę dukrą Ž. R., gimusią (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo G. G. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, iš viršaus užgulė ant lovos gulinčią nukentėjusiąją ir ją apie 10 minučių bučiavo į lūpas, po ko turėdamas vieningą tyčią tvirkinti savo podukrą, sistemingai, daug kartų ateidavo į aukščiau nurodyto buto nukentėjusiosios kambarį ir ją liesdavo per drabužius už krūtinės, lietė jos kojas, ne mažiau kaip 3 kartus gulėsi šalia nukentėjusiosios ant lovos, ją liesdavo už krūtinės per drabužius, po ko matant nukentėjusiajai lietė save rankomis ir masturbavosi, tokiu būdu G. G. atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino.

Taip pat G. G. pasikėsino išžaginti mažametę Ž. R., o būtent, jis 2019 metais liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) miško masyve (koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančiame apie 1,2 km nuo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą ir lytiškai santykiauti su savo sutuoktinės N. G. mažamete dukra Ž. R., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo G. G. veiksmų pobūdžio ir adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia čiupo nukentėjusiąją už liemens, numovė iki kelių jos kelnes ir kelnaites, po ko šią pargriovė ant žolės ant nugaros, numovė savo kelnes ir apatinius iki kelių ir laikydamas nukentėjusiąją už kojų kišo savo lytinį organą Ž. R. į makštį, tačiau Ž. R. pasipriešinus, nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. pasikėsino lytiškai santykiauti natūraliu būdu su Ž. R. ir taip pasikėsino ją išžaginti.

II. Byloje ištirti įrodymai

Apklaustas teisme kaltinamasis G. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad sutinka duoti parodymus. Supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta. Ž. jam kaip dukra, norėjo ją įsivaikinti. Ji berniuką gal turėjo ar turi, gal parėkdavo, nes mylėjo kaip savo dukrą, ir viskas. Tvirkinimo nebuvo. Šiuo metu Ž. gyvena viršuje, antram aukšte, o tada, būdavo, kavos ateidavo ryte atsigerti į virtuvę, kuri prie Ž. miegamojo, nes jam reikėdavo 4 val. nueiti į darbą į katilinę. Prie virtuvės, toliau kambarys dar buvo, net durų jame nėra; jame S. ir S. miegodavo, o Ž. miegodavo kitame kambaryje – miegamajame. Jis pas ją (teismo past. – Ž. R.) į miegamąjį neidavo, ,,labas rytas“ iš toli pasakydavo. Nieko ten nevykdavo, tik vieną kartą į kaktytę pabučiavo. Prieš tai, 2017 m. – 2023 m. sausio mėn., retas atvejis, kad užeidavo pas Ž. į kambarį, jam laiko nėra, reikia eiti darban. Tik porą ar trejetą kartų buvo pas Ž. į kambarį užėjęs, bet nei guldavo ant lovos, nei nieko, tik pasisveikindavo ,,labas, Ž.“, ir viskas, ji miegodavo. Nežino, ar ji girdėdavo, ar ne, kai jis pasisveikindavo. Jis visiems pasako ,,labas rytas“, visada pasisveikina. Kaktytę pabučiavo, ranką va taip pabraukė vieną kartą kaip savo dukrai (teismo pastaba – parodė teismui, kaip pabraukė ranka nuo peties per krūtinę link juosmens), ir viskas. Nukentėjusiosios neliesdavo nei per drabužius. Jokių jos (teismo pastaba – Ž. R.) atžvilgiu neteisėtų veiksmų, lindimų prie vaiko nebuvo, net rankos nepakeltų, jam sąžinės nėra pakelti. Nežino, kodėl čia taip buvo, žmonai ,,skalbianką“ nupirko, o jai sakė nupirks klavišinį pianiną, nenupirko; sako, ,,skalbianką“ nupirkai, o man nieko, ir viskas. Tai gal Ž. supyko, ji paskui berniuką turėjo, o jis neleidžia su berniukais bendrauti, su draugais, su mergaitėm; ,,biškį“ pavydus buvo ant visko, ir ant žmonos. Jis ir ant Ž. buvo pavydus, kad su berniuku draugavo. Nepilnametė, aštuoniolika sueis, gali bendrauti, o kad pradėtų rūkyti, gerti, už tai ir neleidžia, griežtai paėmė, už tai ir piktumai buvo. Mano, kad jį apkalbėjo. Vyresnę S. irgi auklėdavo taip pat, telefonus pirkdavo, rėkaudavo, nes sudaužo ir sudaužo; neuždirba tiek, kad pripirktų, tik 600 algos gauna. Mano, kad manipuliavo, kai negaudavo kažko. Būdavo, drambliukų jai (teismo pastaba – Ž. R.) pripirkdavo, visko, pamato, akys blizga, sako ,,nupirk, G.‘‘; po 30, 40 eurų nupirkdavo, ji renka drambliukus. Pirkdavo visiems, negailėdavo, visą šeimą myli, nebūna atskirti jie nė kiek. Jis geriau pats alkanas pabus, negu jie; visada visko pripirkta yra. Niekad nebuvo nei prigulęs ant lovos, nei užmigęs šalia, ir prieš daugiau metų ne. Per daug metų tik pora kartų buvo užėjęs, ,,labas“, ir viskas, eina dirbti ir grįždavo privargęs: kūrena visą dieną, dar traktorius remontuoja, visą dieną dirba. Tik dabar ,,ant biuletenio“, su stuburu negerai, operacijos gal reikės ir prakaitas muša, su plaučiais buvo, TBC sirgo, ligoninėje gulėjo Vilniuje, išsigydė. Ž. norėjo įsivaikinti, kai savo vaiko neturi, kad būtų jo dukra. Ž. buvo mažiausia, todėl ją išsirinko. Dar norėjo Ž. savo butą užrašyti, kad jai liktų po jo mirties. Jis turi dar dvi seseris, su kuriomis nebendrauja visiškai, tai norėjo, kad Ž. turėtų kur gyventi. Visi vaikai – S., Ž., S. šeimoje buvo mylimi. Paskutinį kartą su Ž. kalbėjosi, kai jis dar buvo areštinėje, nuo to laiko, kai buvo suimtas, nebendravo. Skaityti nemoka, tiek pinigų neturi. Nieko nežino apie tai, ką Ž. nori pasakyti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš dalies pripažino savo kaltę, nes ką jam daryti, jeigu taip kaltina visada, jis iššoktų ir iš dvylikto aukšto, jei lieptų. Pas tyrėją jo apklausoje dalyvavo advokatė, bet jie visiškai mažai bendravo. Niekada šalia negulėjo, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsiguldavo šalia, apkabindavo, tai buvo taip, kad paėmė ant savęs, jeigu jau taip paišo viską, tai ką daryti. Dėl gulėjimo šalia, tai ji (teismo pastaba – Ž. R.) toliau būdavo, o jis šone, prie lovos atsisėdo, televizorių žiūrėjo. Jis atsisėsdavo šone kojų, televizorių žiūrėdavo, nes kitam bute televizoriaus dar nebuvo. Kada jį nusipirko, neatsimena. Dukrai perbraukė per petį (teismo pastaba – kaltinamasis parodė teismui, kaip perbraukė), krūtinės nelietė. Dėl to, kad tyrėjai nurodė, jog palietė krūtinę, tai gali visko prirašyti. Jis skaityti nemoka, o advokatas net neskaitė jam protokolo, tiktai vieną lapą paskaitė, ir viskas, jis (teismo pastaba – advokatas) sakė, penkias valandas jam neskaitys, tai jis ir pasirašė protokolą. Skaitė, atrodo, jam protokolą, gal ir pasakė tokius žodžius, jeigu jie užfiksuoti, nežino, kaip čia buvo. Braukė jai (teismo pastaba – Ž. R.) per rūbus todėl, kad ją paglostė kaip savo dukrą. Jis „biškį“ buvo Ž. įsimylėjęs kaip draugę, kaip žmoną. ,,Mylėti kaip žmoną“ reiškia, kad kai daug metų sueis, 18-20, būtų gal ir ,,ženijęsis“ su Ž. Nebūtų su Ž. turėjęs lytinių santykių, jei ji būtų sutikusi, kol ji dar 18 ar 20 metų nebūtų turėjusi. Kai būtų turėjusi 20 metų, būtų abi turėjęs (teismo pastaba – ir žmoną). Kai sėdėjo ant lovos, ji pati buvo apsiklojusi uždangalu, jis buvo su rūbais, nebuvo apsiklojęs. Ž. paprašydavo, tai ir veždavo, kur paprašė. Jis pats Trakuose nebuvęs, jam pačiam buvo įdomu. S. neveždavo, nes ji dirbdavo tuo metu, kai važiuodavo. Ž. skaityti moka, o jis nemoka, koks autobusas važiuoja, ji perskaito, važiuoja. Trakuose su laivu paplaukė ir viskas. Ant kapų nuvažiuodavo su Ž. tėtės aplankyti ir viskas. Kad buvo kažkokio išskirtinio dėmesio Ž., nežino, kaip pasakyti, ji jam patiko, tik kad jis jos neprievartavo, nieko nedarė jai, ekspertizė ištyrė, kad nieko nebuvo visiškai, nebuvo šito dalyko. Paglostydavo Ž. plaukus, nes ir kiti Ukmergėje jai glosto plaukus, pagiria jos plaukus. Jis kaip savo dukrai paglosto jai plaukus, nes mylėjo ją labai stipriai. Sakė ,,būsi gal mano žmona“, kai pilnametystė sueis, galima tuoktis. Blauzdų jai neliesdavo. Krūtinės Ž. neliesdavo, tik per drabužius pabraukdavo ir viskas (teismo pastaba – teismui parodo, kaip pabraukdavo). Ji būdavo apsirengusi su ,,bliuzke“, su megztiniu. Jis jos atsiklausdavo, ar galima paglostyti per galvytę, žandukan pabučiuoti, sakė (teismo pastaba – Ž. R.), galima. Jis jos neprievartavo. Klausdavo, ar galima, nes bijojo, kad nebūtų kokių problemų, nes per televizorių parodo. Jis jos neprašydavo, kad nesakytų mamai apie tai. Į lūpas nėra bučiavęs, tik žandukan. Prašė pabučiuoti į lūpas, bet sakė ,,ne, negalima“, į žanduką galima. Šiaip sau prašė pabučiuoti į lūpas, ,,biškiuką“. Prašė vieną kartą pabučiuoti į lūpas, bet tik žanduką davė. Neatsimena, gal leido ir pabučiavo į lūpas. Dabar Ž. penkiolika metų, o tada kiek buvo nežino, neprisimena. Jis jos atsiklausė, nes turbūt suprato, kad taip daryti negalima, jis paprašė jos pačios, kad nebūtų problemų kokių, bet kaip dukrą gali pabučiuoti, ar negalima. Glostyti užtrukdavo sekundės laikas, su darbiniais rūbais jis kavą geria, eiti dirbti reikia, tai kaip jis turėtų gulėti. Nesupranta, kaip tokios nesąmonės jam ,,pripaišytos“ yra. Pats nėra masturbavęsis, žmoną turi. Kai bučiavo Ž., buvo tiktai dviese. Kitą kartą S. apkabino, bet pas kitus vaikus nebuvo atsigulęs. Su dviračiais važinėjo tik apie (duomenys neskelbtini), iki griovio nuvažiavo, apsisuko ir atgal į namus, neprisimena, seniai tas buvo. Visi ten važinėja su dviračiais. Jie dviese su Ž. sugalvojo pavažinėti su dviem dviračiais. Ž. pasiūlė ,,važiuojam pasivažinėti“ ir abu nuvažiavo, prie griovio sustojo ir atgal. Tik du dviračiai, iki griovio nuvažiavo, apsisuko ir atgal namo. Čia gal 2-3 km nuo namų. Prie griovio toliau ,,biškį“ kažkas su dviračiu važiavo. Prie griovio tikrai nieko nebuvo iš viso. Apsisuko ir iš karto vėl atgal namo važiavo, kam ilsėtis, jei galima apsisukti ir važiuoti. Kiek metų tuo metu buvo Ž., nežino, neatsimena. Prie Ž. jis tikrai nelindo, nieko ten su ja nebuvo visiškai. Jie iš karto apsisuko ir važiavo, griovys žolėm apaugęs. Ten tų kelių daug yra: Kaselio kalnas, Saveikių miškas, grybauti su mašina jis ten važiuoja su draugais. Jam neįdomu vaikai, apsisuko ir namo važiavo. Parvažiavo namo, dviračius jis pastatė garažan ar ,,sklepan“, neatsimena. Šitos kaltės nepripažįsta. Nuvažiuoti iki griovio ir parvažiuoti užtruko gal 20 minučių, gal 30 minučių, pėsčiom 10 minučių, o asfaltu, kai važiuoji, ilgiau trunka, iš tyko važiavo. Važiavo ir šnekėjosi apie tai, gal pamatys stirnelę kokią, zuikį, nes ji mėgėja filmuoti. Grįžo irgi per 10, 20 minučių. Visoje kelionėje užtruko pusvalandį daugiausia, nes net nebuvo nulipę nuo dviračio, tik apsisuko ir vėl atgal važiavo. Kai išvažiavo, Ž. rūbai buvo ,,biškį“ išteplioti purvyne, jis matė, nes bulves tada kasė. Mama gal Ž. rūbus skalbia, nežino. Gal važiuodama dviračiu išsipurvino, šlapia buvo, apsitaškė, tie dviračiai be sparnų buvo, kur bėginiai yra. Kai grįžo, Ž. buvo išsipurvinusi, o išvažiuojant gal irgi buvo išsitepliojusi ,,biškį“. Neprisimena, kurios vietos buvo išsiterlioję. Jam žmona sakė, kad ji (teismo pastaba – Ž. R.) purvina, kai parvažiavo su dviračiais. Sakė, tai gi lietus lyja, apsitaškė. Neatsimena, kokiais rūbais Ž. buvo apsivilkusi. Neatsimena gerai, ar Ž. buvo rūbus išsitepusi. Kokius parodymus davė tyrėjai, neatsimena irgi.

Teisėja teisiamojo posėdžio metu paskelbė kaltinamojo G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad nepripažįsta, kuo yra įtariamas. Parodymus duoda laisva valia. Kuo įtariamas, supranta. Lankosi pas psichiatrą Ukmergės mieste, šis jam išrašė vaistų nuo nemigos ir nervų, nes jis labai prastai miega, taip pat ir su nervais negerai, kai kažkas nesiseka. Alkoholio nevartoja. Pats nemoka nei skaityti, nei rašyti. Gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sutuoktine N. G. (daugiau jos duomenų nežino), su jais gyvena ir N. vaikai, t. y. Ž. R., kiek žino, jai 14 metų, S. R., kiek žino, apie 18 metų, ir S. R., jam atrodo, jai 20 metų, tiksliai nežino. Su N. bendrų vaikų neturi. Jam priklauso (duomenys neskelbtini) butas, o N. priklauso tame pačiame name (duomenys neskelbtini) butas. Jie su N. būna ir miega (duomenys neskelbtini) bute, o vaikai būna (duomenys neskelbtini) bute, vaikščioja pro laiptinę. (duomenys neskelbtini) bute jų virtuvė, jie realiai gyvena per abu butus. 2022 m. sausio 7 d. jis atsikėlė ir nusileido į apačią, į (duomenys neskelbtini) butą, daryti sau ir N. kavos. Nuėjo į Ž. kambarį, tame kambaryje ji būna viena, S. su S. būna kitame kambaryje dviese. Kai įėjo į Ž. kambarį, ji gulėjo savo lovoje, jis prie jos priėjo, pabučiavo į kaktą, paglostė jai plaukus ir pasakė „labas rytas“. Ji buvo apsiklojusi antklode, gulėjo ant šono, jis ranka perbraukė nuo peties per visą ranką. Ž. jam pasakė „labas“ ir paklausė jo, ar eis į darbą, jis jai atsakė, kad taip, ir išėjo iš kambario. Už krūtinės Ž. tikrai neglostė ir nebuvo prie jos atsigulęs į lovą. Pas kitus vaikus į kambarį jis nebuvo nuėjęs, tik atidaręs duris S. pasakė, kad išvestų šunį į lauką. Nuėjo į virtuvę, padarė N., sau ir S. kavos. Kavą nunešė N., kartu išgėrė ir jis išėjo į darbą. Jam būnant darbe, tikslaus laiko nežino, paskambino N. ir pradėjo šaukti, kad eitų greitai namo, taip pat šaukė ir klausė, kodėl jis lenda prie Ž., jis jai paaiškino, kad Ž. paglosto tik kaip savo dukrytę ir daugiau nieko nedarė. Einat namo dar bandė N. skambinti, bet ji jam nebekėlė ragelio, grįžęs į namus pamatė, kad yra atvažiavę pareigūnai ir medikai. Jam Ž. šiaip yra graži, todėl jis jai viską perka, nors ir kitiems vaikams nuperka, ko reikia, bet Ž. daugiau visko perka, nes ji renka drambliukus ir vis prašo jo, kad jų nupirktų. Jis Ž. norėjo įsivaikinti, norėjo Ž. užrašyti savo butą, nes S. liks jos mamos butas. Ž. kambaryje yra televizorius ir viena lova, šalia lovos yra mažas fotelis. Būna, kad jis nueina pas Ž. į kambarį pažiūrėti televizoriaus ir atsiguldavo kartais ir į lovą, būdavo kartais ir Ž. lovoje, bet lova dvivietė, ji toliau būdavo nuo jo, jis jos dar paklausdavo, ar gali atsigulti pažiūrėti televizoriaus po darbo, būdavo, kad ir S. ateidavo. Tuos kartus, kai žiūrėdavo televizorių Ž. kambaryje, būdamas jos lovoje jis jos neglostė ir niekada ranka netenkino savo lytinės aistros. Ž. plaukus paglostęs ir pabučiavęs kaktą yra gal kokius tris kartus ir visi kartai buvo rytais. Atsimena, kaip jie prieš keturis metus važinėjo dviračiais, tačiau jie niekur nebuvo sustoję, apvažiavo kaimą ir grįžo namo, tikrai nebuvo jos parvertęs ant žemės ir numovęs jai kelnaičių. Niekada nieko jis Ž. nėra daręs, ką ji pasakoja, yra tik, kaip ir minėjo, paglostęs plaukus, ranką ir pabučiavęs į kaktą, taip darė, nes ji jam kaip jo dukrytė, ji niekada nesakė jam, kad taip nedarytų, tik nusijuokdavo. Kodėl ji taip apie jį kalba, jis nežino, gal supyko, kad jis jai kažko nenupirko, net neįsivaizduoja. Prieš du metus jis buvo išgėręs alkoholio, nors iki to laiko 9 metus nevartojo alkoholio, tada jis smurtavo prieš N. ir, kiek pamena, buvo netyčia įspyręs Ž., dėl to jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl N., ir dėl Ž. (1 t., b. l. 139-141).

Kaltinamasis G. G. teismui parodė, kad jo parodymai teisingai užrašyti. 2023 m. sausio 7 d. datos neatsiminė, ši data jam nieko nesako.

Teisėja teisiamojo posėdžio metu paskelbė kaltinamojo G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad kuo įtariamas suprato, tačiau savo kaltės dėl išžaginimo visiškai nepripažįsta, dėl tvirkinimo pripažįsta iš dalies. Dėl tvirkinimo gali pasakyti, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Kadangi jis turi problemų su atmintimi, todėl nurodyti tiksliai, kiek kartų buvo pas Ž. į kambarį nuėjęs, negali. Neatmeta galimybės, kaip nurodyta įtarime, ėjo kas kelias dienas pas ją į kambarį. Įtarime nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos iki 2023 m. sausio 7 d. ėjo kas kelias dienas. Ji buvo viena kambaryje tuo metu. Kai užeidavo, ji miegojo ir jausdavo, kad jis užeina, ji pradėdavo vartytis lovoje. Jis sakė jai „labas rytas“, paglostydavo plaukus ir bučiuodavo kaktą. Lietė jos kojas per blauzdas. Jis gali pasakyti, kad nesimasturbavo prie Ž. Per drabužius perbraukydavo jai iš priekio, per krūtinę. Kiekvieną kartą klausė jos „ar galima“, turėdamas omeny paglostyti, pabučiuoti, sakė jai „myliu“. Kai ji sakė galima, jis paglostydavo plaukus, kaktą bučiuodavo, apkabindavo. Neprašė jos apie tai nesakyti mamai. Ji pati nesakė, kad pasakys mamai. Už tai, kad ją bučiavo, nepirko jai dovanų. Vieną kartą paprašė jos pabučiuoti ją į lūpas. Ji leido ir pabučiavo vieną kartą ją paprastai, ne kaip moterį. Jam atrodo, dabar Ž. 15 metų. Į klausimą, ar suprato, kad negalima taip daryti, atsakė, kad jis suprato, bet klausė jos, ar galima. Prie jos lovos buvo apie minutę. Atsiguldavo šone, apkabindavo ją ir nueidavo. Ž. jį apkalba dėl išžaginimo. Nepripažįsta, kad masturbavo prie jos. Ranka perbraukė per jos rūbus, palietė jos krūtinę. Į klausimą, kodėl braukė jai per rūbus, atsakė, kad buvo ją įsimylėjęs. Jis prašė, ar galima, ir ji sutikdavo. Į klausimą, kokie dabar jų santykiai, atsakė, kad jis myli ją ir gerbia. Mato ją iš tolo. Ji jam patiko kaip draugė, kaip žmona. Į klausimą, kodėl galvoja, kad Ž. jį apkalba, atsakė, kad nežino. Draugių jos reikia paklausti. Į klausimą, jei sutiktų Ž. santykiauti su juo, ar santykiautų, atsakė, kad sunku atsakyti į tą klausimą. Pirko jai daiktus, kad ji neprašytų kitų vaikų jai ką nors nupirkti. Pats siūlydavo, klausė, ko nori, tą jai nupirks, tik kad neprašytų vaikų jai ko nupirkti ir pati kitiems vaikams nieko nepirktų. Jis gailisi, supranta, kad taip negalima elgtis. Darė taip, nes buvo Ž. įsimylėjęs. Dėl išžaginimo gali pasakyti tiek, kad nebuvo atvejo, kad būtų Ž. numovęs kelnes ir kelnaitės, kad sau būtų numovęs kelnes ir apatinius. Jos nežagino. Važinėjo su ja dviračiais, tik vieną kartą važiavo dviračiais. Ji pasiūlė pasivažinėti dviračiais. Važiavo aplink (duomenys neskelbtini), gyvenvietę. Nebuvo tokio atvejo, kad jai numovė kelnes ir kelnaites ir bandė su ja santykiauti. Į klausimą, ar buvo toks atvejis, kai grįžo pasivažinėję dviračiais ir mama ją išbarė, kad atvyko purvinais rūbais, atsakė, kad neprisimena. Kai važinėjo dviračiais, Ž. nebuvo nukritusi. Į klausimą, kai važiavo dviračiais, ar gali pasakyti, kokiu maršrutu važiavo, atsakė, kad važiavo palei griovį, tiesiai, sustojo, pasisuko ir atgal važiavo. Iš namų važiavo palei dirbtuves. Pasibaigus asfaltui, važiavo žvyrkeliu, apsisuko prie griovio. Jam parodytoje fotolentelėje prie liudytojos N. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, Foto Nr. 1 yra dirbtuvės, už jų pasuko su Ž. į kairę, toliau Foto Nr. 2 yra tas griovys, prie kurio jie su Ž. apsisuko ir važiavo atgal. Parodytoje nuotraukoje Nr. 3 keliu jie nevažiavo tiesiai. Vietos, kuri nuotraukose Nr. 8, 10-11, neatpažįsta. Viską, ką norėjo, pasakė šios apklausos metu (1 t., b. l. 154-156).

Kaltinamasis G. G. teismui parodė, kad neatsimena gerai, ar čia jo parodymai teisingai užrašyti dėl to, kad ne vieną kartą užeidavo pas Ž. į kambarį. Į savaitę vieną, gal du kartus yra užėjęs, gerai neatsimena. Vieną kartą užėjęs buvo ir daugiau neatsimena, pasisveikina iš toli, būdavo, vieną kartą užeina ryte, kitą kartą – ne. Pabučiuodavo į kaktą. Nelietė jos kojų per blauzdas, o gal ir lietė, neatsimena gerai. Nenori daryti to dalyko, ko negalima. Netrukdydavo jai miegoti, ji prabusdavo, kai jis ateidavo. Jokių tikslų neturėjo nei liesdamas, nei pabučiuodamas, tokios minties nebūdavo. Kai jis jos paklausdavo, jei pati leisdavo, ją apkabindavo, bet tikslų kaip panelę apkabinti visiškai neturėjo. Nepirko jai daugiau dovanų, kad nesakytų mamai. Gal vieną kartą ir prašė pabučiuoti ją į lūpas, neatsimena, atrodo, prašė jos. Vieną kartą pabučiavo paprastai, ne kaip moterį. Kaip dukrą buvo ją įsimylėjęs, o tokių dalykų nė minties nebuvo daryti, taigi jauna. Ji jam patiko kaip moteris, kaip draugė. Jos draugių reikia klausti, ar Ž. jį apkalba. Visos draugės prieš jį buvo nusiteikę, visa (duomenys neskelbtini), visi tie pijokai prieš jį nusiteikę, kad jis ,,biškį“ geriau gyvena, jie Ž. kursto, nes Ž. su jais bendrauja. Jo su Ž. geri santykiai buvo, bet ją prikurstydavo jaunimas, ne vieną kartą girdėjo telefonu šnekant, ,,ar sutvarkei tuos reikalus“, taip pasakė jie, kad jo atsikratyti, jis trukdė gal joms, nežino. Draugą gal turėjo, o jis neleisdavo bendrauti, kai 18 ar 20 metų sueis, tada galės bendrauti. Jis pavydus yra. Jos pavydėjo ne kaip moters, o kaip vaiko pavydi, ir N. pavydi. Nenorėjo, kad ji su kažkuo bendrautų, norėjo, kad ji protingą vyrą turėtų. Gal Ž. ir įsimylėjo, nežino. Jo parodymai neteisingi, nes kas šovė galvon, tą pasakė ir viskas. Dabar (teismo pastaba – teisiamojo posėdžio metu) pasakė ne tai, kas šovė galvon. Patiko jam Ž. Pripažino iš dalies savo kaltę, nes taip ar taip kaltina nesąmonėm, nežino, kaip atsakyti į tą klausimą, ji pati apkaltino jį nesąmonėm. Dėl važinėjimo dviračiais teisingai užrašyti parodymai. Ar Ž. buvo išsitepusi rūbus, neprisimena, neprisimena, ar ji griuvo. O ar ji užsigavo, nežino, mokykloje ji ir taip griūdavo, bet su dviračiu nebuvo pargriuvusi. Tikrai nelindo prie jos. Ir dabar Ž. myli, bet jos 18-ojo gimtadienio nelaukia. Sėdint ant Ž. lovos kitas kambarys nesimato.

Teisme buvo peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas su nukentėjusiosios Ž. R. parodymais, duotais 2023 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kai ji parodė, kad yra Ž. R., gimė (duomenys neskelbtini), jai 14 metų. Ji norės pasikalbėti apie patėvį. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Praeitą šeštadienį jos patėvis ryte pradėjo prie jos lįsti. Apie 13.00 val. viską mamai pasakė. Mama paklausė, ką jis jai blogo daro. Pasakė, kad jis ją liečia ir tvirkina. Mama paskambino jam. Jis mamai pasakė, kad norėjo kaip dukrą paglostyti. Mama paskambino greitajai ir policijai. Ją išvežė į ligoninę ginekologės apžiūrai. Mama parašė pareiškimą. Jis buvo palindęs pas ją po „koldra“ ir lietė jos krūtinę su rankomis. Jis ją lietė apie tris minutes. Blogai jautėsi, kai jis ją lietė. Jam sakė, kad jis jos neliestų, nes jai nepatinka. Jį atstūmė ir jis išėjo. Jis jai nieko nesakė. Ji buvo su maikute. Jis ją lietė per drabužius. Ji ant šono gulėjo ir jis ant šono gulėjo. Tą dieną buvo viskas, ką darė, bet jis ir anksčiau tai darė. Tai vyko jos kambaryje. Tas butas priklauso jam. Jis su mama būna kitame bute, nes jie gyvena per du butus. Kai jis ją lietė, tai buvo apie 6 valandą ryto, be dešimt šešios. Galvojo, kad tas jausmas praeis ir užmigs. Nepraėjo tas jausmas, nes vien apie tai galvojo. Atsimena, kai jis sakė, kad jai nieko nedarė, nelietė jos. Dažniausiai jis ją liečia. Prieš šešis metus jis buvo ant jos užsilipęs, kai nieko nebuvo namie. Ji žiūrėjo filmuką, gulėjo ant lovos. Mama su broliu išėjo. Jis užsilipo ant jos ir pasakė, kad nieko nebijotų, bus viskas gerai. Jis bučiavo jos lūpas. Jis tiesiog užsilipo ant jos ir apie 10 minučių jai bučiavo lūpas. Tuo tarpu jam nieko nesakė, ji tylėjo, o jis sakė, kad nusiramintų, viskas gerai. Buvo apsirengusi megztuką ir kelnes. Jis buvo su megztiniu ir treninginėmis kelnėmis. Tai buvo prieš šešis metus, prieš pavasarį. Tai vyko mamos ir patėvio kambaryje. Po to galvojo, kad tai yra negerai daryti. Galvojo, tegu mamai tai daro, bet ne jai. Jis jai pasiūlė pasivažinėti su dviračiais. Nuvažiavo į miškelį. Nulipo nuo dviračių. Norėjo pasivaikščioti. Jis čiupo už liemens, numovė kelnes ir pargriovė ant žolės. Jis nusimovė kelnes, bet jam nepavyko jos išprievartauti. Ji priešinosi. Po gal 15 minučių jis nustojo, jis pasakė niekam nesakyti. Jis bandė jai įkišti ten apačioje. Ji tada gulėjo ant nugaros. Jam nepavyko įkišti. Po šito įvykio jautėsi labai baisiai. Tas miškelis gal 1 km nuo jų namų. Tai buvo vasaros viduryje. Jam sakė nelįsti prie jos, o jis sakė nusiraminti. Ji pradėjo spardytis, o jis bandė už kojų laikyti, kad nesispardytų (mergaitė rodo blauzdą). Jis atseginėjo diržą, nes buvo su džinsais ir džinsus nusimovė. Jis sakė nesakyti mamai, atsiprašinėjo. Ant jos kūno jokių mėlynių nesimatė. Jos rūbai buvo išpurvinti, nes ten buvo šlapia. Mama matė jos išpurvintus rūbus. Mamai sakė, kad netyčia nuo dviračio nukrito. Dar buvo vienas įvykis. Mama, sesuo ir brolis išvažiavo paso daryti. Ji liko namuose. Savo kambaryje piešė. Jis jai pagriebė už krūtinės. Pradėjo jį nuo savęs stumti ir sakyti, kad jos neliestų. Jis sakė, kad yra graži ir ją myli. Jis išėjo laukan. Kai mama grįžo, vaidino, kad viskas gerai. Tuo metu buvo su maikute ir kelnėmis. Per visą laiką jis jai krūtinę lietė du kartus. Būdavo, kad kas rytą ją liesdavo, bet buvo tarpas, kai kokį mėnesį nelįsdavo. Nuo 2021 metų vasaros pradžios visa tai prasidėjo. Visa tai truko iki praeitos savaitės, kol pasakė tai 2023 m. sausio 6 d. Ji bijojo pasakoti mamai, kad jis ją lietė. Nenorėjo, kad mama nervuotųsi, kad jai kažkas blogai būtų. Galvojo, jei pasakys mamai, o ji jam pasakys, kad jis kažką padarys mamai. Jis jai buvo sakęs, kad daugiau taip nedarys, tik kad niekam nesakytų. Jis be krūtinės jai dar kojas rankomis liesdavo (mergaitė rodo). Kai jis jai glostydavo kojas, būdavo be kelnių, tik su maikute. Tai būdavo kas rytą, išskyrus savaitgaliais. 2023 m. sausio 6 d., kai patėvis atėjo į jos kambarį, ji miegojo. Kai jis atėjo, ji pabudo. Patėvis jai lietė tik jos krūtinę. Prieš šešis metus, kai buvo pirmas kartas, tai ji gulėjo lovoje prie sienos, o jis ant lovos krašto gulėjo. Pasivažinėti dviračiais sugalvojo patėvis. Tai buvo vienintelis kartas, daugiau su juo nevažinėjo. Miškelyje patėvis jai numovė kelnes iki kelių. O sau kelnes nusimovė virš kelių. Viršutiniai drabužiai kaip buvo, taip buvo. Kelnaites jai numovė iki pusės jos šlaunies. Jo apatinės kelnaitės buvo kaip ir džinsai numauti virš kelių. Ji į jo lytinius organus nežiūrėjo, nes buvo nusisukus. Jie iš pradžių vaikščiojo, po to stovėjo. Jis jai kelnes numovė ir pargriovė. Jis ją liesdavo kas rytą, išskyrus išeigines dienas. Lietė iki tol, kol nepasakė mamai. Patėvis visą laiką ją liesdavo per drabužius. Patėvis, kai ją liesdavo, būdavo blaivus, nes jis jau ilgai negeria. Apie tai, ką su ja daro patėvis, niekas nežinojo, kol nepasakė mamai. Su patėviu žiūrėdavo kartu žinias, penktadienio filmą. Jokių kitų filmų su juo nežiūrėjo. Kai jis ją liesdavo, tai porą kartų jis prie jos masturbavosi. Jis gulėdavo prie jos, ją liesdavo, o po to jis masturbuodavosi, judėdavo, kratydavosi nuo 5-10 minučių. Jis save liesdavo rankomis. Gal kokius 3 kartus jis šalia jos masturbavosi. Po įvykio miškelyje ant jos kūno jokių žymių nebuvo. Ant patėvio kūno irgi jokių žymių nebuvo. Sausio 6 d. buvo šeštadienis. Tiksliai neprisimena, kurią dieną, prisimena, kad tas įvykis buvo savaitgalį. Sausio 7 d. patėvis savęs nelietė. Su patėviu dienos metu bendraudavo lyg nieko ryte būtų nebuvę. Kai į miestą nuvažiuodavo, tai buvo, kad patėvis grandinėlę, apyrankę, auskarus, kvepalus buvo nupirkęs kaip atsiprašymą. Gal būtų jam atleidus, bet jis vėl tą patį darydavo. Kalėdų proga paskutinį kartą yra gavus iš patėvio dovanėlę. Apie tai, kaip patėvis su ja elgiasi, papasakojo mamai, nes tiesiog daugiau nenorėjo kentėti. Jei žmogus kažką blogo padarė, turi atsakyti už savo kaltę. Kai mamai pasakė apie tą įvykį, tai mama pasakė, kad jis ją tvirkino. Supranta, kad tai reiškia – seksualinis priekabiavimas prie mažamečių vaikų. Nieko nėra dariusi, kad išvengtų patėvio priekabiavimų. Tie patėvio veiksmai, manytų, jai sukėlė traumą. Ji dabar išsigąsta, kai kas nors ją priliečia. Dabar kas dieną jaučiasi geriau, nes jis su jais negyvena. Dabar jaučiasi saugesnė. Jie gyveno per du butus. Viename bute ji, brolis ir sesuo. Kitame bute patėvis su mama miegodavo. Dieną susitikdavo viename bute. Kai vykdavo prisilietimai prie jos, tai patėvis nakvodavo su mama kitame bute. Rytais patėvis ateidavo į tą butą, kuriame būdavo ji. Jis ateidavo kavos pasidaryti. Kai buvo su patėviu miškelyje, patėvis paėmė ją už liemens ir atsargiai ją pargriovė ant žolės. Ji išsigando ir norėjo atsistoti. Jis tuo tarpu sau kelnes movėsi. Nesipriešino patėviui, nes bijojo. Sausio mėnesį, kai patėvis atsigulė į lovą, tai jis buvo su megztiniu ir džinsais. Jis buvo su darbiniais drabužiais. Darbo dienomis apie 6 ryto, kai patėvis ateidavo pas ją, tai jos brolis miegodavo. Brolis vesdavo šunį į lauką. Tai jis palaukdavo, kol brolis išeis, ir tada ateidavo pas ją. Sesė irgi miegodavo (1 t., b. l. 67-71).

Apklausta teisme nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą N. G. parodė, kad G. G. jos sutuoktinis. Išaiškinus nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą N. G. teisę neduoti parodymų ir neatsakyti į klausimus, N. G. nesutiko duoti parodymų prieš sutuoktinį.

Teisėja teisiamojo posėdžio metu paskelbė nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą N. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji gyvena su savo vyru G. G. ir savo vaikais Ž. R., gimusia (duomenys neskelbtini), S. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusia (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie neturi. G. negeria apie 10 metų, kol jie gyvena kartu. Vieną kartą, gal 2021 m., G. pasigėrė ir girtas prieš ją smurtavo ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nuteistas. Per tą laiką, kol gyvena santuokoje, G. nusiskundimų neturi, jis namuose tvarkėsi, padėjo jai auginti vaikus ir vaikų neskriausdavo. Ypač jis mylėjo Ž. Jai pirkdavo visokius papuošalus: auskarus, žiedus, grandinėles, visokius skanėstus. Ko ji tik užsigeisdavo, viską jai ir nupirkdavo. Kitų vaikų jis taip nemylėjo, bet jų ir neskriaudė, ir jai padėjo juos prižiūrėti. Jis labai norėjo Ž. įsidukrinti, kartodavo, kad butą paliks jai. Jie turi kitą butą tame pačiame name antrame aukšte ir ten ji su G. miega. 2023 m. sausio 7 d., apie 7 val., G. atsikėlė ir nusileido į apačią, kur miegojo vaikai, ruoštis į darbą ir padaryti sau ir jai kavos. Po kokių 20 minučių jis atėjo pas ją ir pasakė, kad kava paruošta apačioje ir gali ateiti išgerti. Jie išgėrė kavą ir G. išėjo į garažą, o ji įsijungė televizorių. Atėjo Ž., po to S. ir visi žiūrėjo televizorių ir kalbėjosi apie kariuomenę. Apie 10 val. atėjo G. ir susiruošęs išėjo į darbą. Ji tuomet tvarkėsi namuose, darė visokius buitinius darbus. Besitvarkant Ž. buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. 2023 m. sausio 4 d. ji su Ž. buvo pas gydytoją, ši serga cukriniu diabetu, ir Ž. tuomet gydytojai pasakė, kad pas juos šaldytuve yra dvi konservų dėžutės ir nėra ką namuose valgyti. Dėl to turėjo aiškintis su gydytoja, kadangi tai yra netiesa, pilnas šaldytuvas maisto. Todėl ji, prisiminusi šį jos pasakymą, vėl paklausė Ž., kodėl ji taip gydytojai pasakė, gal nori atsikratyti G., betgi jis viską jai perka. Ž. atsakė, kad nesvarbu, kad jis viską perka, bet nežino, ką jis dar su Ž. daro. Ji sunerimo ir paklausė, ką G. su ja daro. Ž. atsakė, jog nenori, kad S. girdėtų, nes jai labai gėda. Ji tuomet su S. ir Ž. nuėjo į viršutinį butą pasiaiškinti. Ž. pasakė, kad šiandien ryte G. buvo atsigulęs į jos lovą ir glostė jai krūtinę, bet ji G. atstūmė, ir tuo metu kaip tik S. grįžo iš lauko pavedžiojęs šunį, o G. nuėjo daryti kavos. Taip pat ji pasakė, kad tai yra ne pirmas kartas ir kad dažnai G. atsigula pas ją į lovą ir jai glostinėja krūtinę. Daugiau niekur neglostinėjo, tik krūtinę. Dar pasakė, kad maždaug prieš mėnesį G. eilinį kartą buvo atsigulęs pas ją į lovą, jai glostinėjo krūtis ir prie jos gulėdamas ranka sau tenkino lytinę aistrą. Dar ji pasakė, kad maždaug prieš ketverius metus ji su G. važinėjosi dviračiais ir, kai buvo už (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame durpyne, G. ją pargriovė ir numovė kelnaites, pradėjo segtis sau kelnių diržą, bet ji pradėjo verkti ir G. daugiau nieko jai nedarė ir grįžo jie namo. Ji labai susijaudinusi buvo ir jos paklausė – „ar jis tau kišo“, bet Ž. pasakė, kad ne, nekišo, pradėjo verkti ir sakė, kad jis tik pats sau tenkino ranka lytinę aistrą. Dar sakė, kad G. ją buvo kelis kartus nusivedęs į tvartelį ir ten su ja kažką darė, bet dabar iš stipraus susijaudinimo nebeatsimena, ką ji sakė, ką jis ten su ja darė. Ji labai dėl tokio fakto išaiškėjimo susijaudino ir iš karto paskambino 112. Per tą laiką, kol gyvena su G., jai net niekada nekilo įtarimas ir net negalėjo pagalvoti apie tokius įvykius. Ž. jokia psichine liga neserga ir nemano, kad ji galėtų išsigalvoti tokius dalykus (1 t., b. l. 40-43). Taip pat N. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad G. G. yra jos vyras, sutinka duoti parodymus. Jis yra dirbantis, iki šiol jis padeda jai ūkyje. Ji su Ž. kalbėjo tik tą dieną, kai iškvietė policiją ir surašė pareiškimą. Ji pati (N. G.) serga liga visą gyvenimą, dėl savižudybės jai išrašomi raminamieji vaistai. Šiuo metu irgi vartoja vaistus. Ji prisilaiko savo anksčiau duotų parodymų. Nori pasakyti, kad ji niekada nėra pastebėjusi, kad G. G. priekabiautų prie Ž. Gali pasakyti tiek, kad per teismą Ž. sakė tiesą. Netiki, kad Ž. galėtų fantazuoti. G. jai sakė, kad jis Ž. labai myli, myli kaip dukrą. Dovanas Ž. mylėdavo labai, nieko Ž. negailėjo, pirko ir telefonus, ir didelius pliušinius žaislus. Po įvykio su Ž. kalbėjo tik vieną kartą, daugiau nekalbėjo. Per teismą, kai buvo Ž. apklausinėjama, jai pasidarė bloga, ji buvo išėjusi iš teismo posėdžio salės. Ž. atskleidė tą, kas buvo blogai prieš daug metų. Gali parodyti, kad prieš 6 metus ji, G. ir jos vaikai visi gyveno viename bute. Tai tas butas, kuriame pastaruoju metu gyveno tik vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini). O į butą (duomenys neskelbtini) ji su G. persikėlė gyventi praeitais metais rudenį, t. y. 2022 metų rudenį. Ten ėjo tik pernakvoti, nes butas nesutvarkytas, remontuojamas. Kai ji su vaikais S. ir S. buvo išvažiavę daryti pasų, tai buvo 2020 metų rugpjūčio mėnesį, Ž. namuose (duomenys neskelbtini), buvo viena su G. Kai išvažinėjo iš namų, Ž. piešė. O kai grįžo už kokios valandos, rado Ž. taip pat piešiančią. Nieko įtartino nepastebėjo. Kai grįžo, G. tvarkėsi prie tvartų. Dėl važinėjimo dviračiais, kiek ji žino, G. ir Ž. ne vieną kartą važinėjosi dviračiais. Kiek žino, jie turi nuolatinę trasą, kuria važinėjasi. Prie jų namų yra krautuvė, tarp namų ir krautuvės yra keliukas link dirbtuvės „B. įmonė“. Už dirbtuvių yra žvyrkelis ir juo važiuojant tiesiai yra centrinis griovys, o už jo prasideda eglynas ir toliau lapuočiai, nendrės, durpynas. Tai jie buvo toje vietoje, kur ją buvo pargriovęs G. ir prie jos lindo. Galės tą vietą apytiksliai parodyti, nes jai taip pasakė Ž., įsivaizduoja tą vietą, bet ten nuėjusi nebuvo, nes nuo namų kokie 4 kilometrai. Tai galėjo būti 2019 m. vasarą, kai Ž. namo grįžo purvinais drabužiais. Ž. tuo metu buvo 11 metų. G. pasakė, kad Ž. pargriuvo nuo dviračio. Ji tą patį patvirtino. Nebuvo labai stipriai jos rūbai ištepti, šiek tiek. Daugiau ji nieko negali parodyti, nes nieko apie įvykius nežino (1 t., b. l. 44-45).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą N. G. teismui parodė, kad davė tokius parodymus. Ž. pasakė, kad ką nori, tą ir rodyk, ir ji pamelavo dėl miškelio, jai Ž. apie miškelį nieko nesakė. Parodymų patikrinimo vietoje pamelavo apie miškelį, nes buvo tik grįžusi iš psichiatrinės ligoninės, gėrė vaistus, nežino, kodėl taip pasielgė. Parodymus pamena kaip per rūką. Vartojo vaistus, kurie ją slopina. Daugiau atsisakė duoti parodymus. Gali atsakyti į klausimus, kaip gyvena Ž. Ji turėjo vaikiną vyresnį, neleido draugauti, dabar ji turi kitą vaikiną. Kai ją apklausinėjo pareigūnai, tai jai greitoji suleido vaistus nuo psichozės, nieko neatsimena, nes rėkė. Po vaistų suvartojimo ją apklausė pareigūnai. Buvo apsinuodijusi vaistais, paskui išgėrė 5 Tazepamo tabletes ir ją tada apklausinėjo. Tai buvo birželio 13 d. Tyrėjai pasakė, kad vartoja tokius vaistus, bet ji (teismo pastaba – tyrėja) pasakė, kad nieko tokio. Ją gydo du psichiatrai ir viską žino, nes ji jau 25 metus kovoja su depresija. Viskas yra jos ligos istorijoje. Dalyvavo, kai buvo apklausiama dukra, bet buvo išgėrusi raminamųjų vaistų. Sausio 9 d. jai išrašė labai daug vaistų. Kai dukra jai viską papasakojo, ji nenorėjo gyventi.

Teisėja teisiamojo posėdžio metu paskelbė liudytojos N. G. pateiktą 2023 m. gegužės 23 d. medicininę pažymą (2 t., b. l. 89).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą N. G. teismui parodė, kad birželio 13 d. jai paskambino tyrėja, kad ją apklausinės. Ji (teismo pastaba – tyrėja) paprašė parodyti miškelį ir ji parodė, kur kažkada griovyje gulėjo lavonas. Pusvalandį prieš apklausą išgėrė vaistų. Dukrai nepatiko „Užuovėjoje“, jai reikėjo ruoštis konkursui. Dabar dukra turi draugą, labai jį myli. Prieš tai turėjo draugą vyresnį 20 metų. Dabartinis draugas jos bendraklasis. Vyras G. buvo prieš draugystę su tuo vyresniu vyru, ji irgi buvo prieš. Dukra rūkydavo elektronines cigaretes, bet jai negalima dėl cukraligės, jie jai neleisdavo ir būdavo konfliktai. Dabar su dukra viskas gerai, ji lanko muzikos, dailės mokyklas, dainuoja, vaikšto už rankyčių su draugu. Pati nedirba, liko nedaug iki išankstinės pensijos. Juos išlaiko vyras, turi ūkį. Prie ūkio padeda S., Ž. nepadeda. Prieš teisiamąjį posėdį truputį vartojo vaistų.

Apklausta teisme liudytoja S. R. parodė, kad G. G. yra jos patėvis. Išaiškinus liudytojai S. R. teisę neduoti parodymų ir neatsakyti į klausimus, S. R. nesutiko duoti parodymų ir atsakyti į klausimus.

Teisėja teisiamojo posėdžio metu paskelbė liudytojos S. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad jai išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. G. G. yra jos mamos vyras. Ji sutinka duoti parodymus, atsakyti į pateiktus klausimus. Jos mama su G. G. kartu yra beveik 10 metų. Mama su G. gyveno viename bute (duomenys neskelbtini), o ji, sesė Ž. R. ir brolis S. R. gyvena kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jų bute yra virtuvė, du kambariai. Viename kambaryje gyvena ji su broliu, o kitame Ž. O bute pas tėvus yra du kambariai, bet nėra virtuvės, nes toje vietoje, kur buvo virtuvė, padaryta katilinė. Mama su patėviu beveik nebūna namuose, nes dirba, ateina tik pavalgyti į jų buto virtuvę. Kiekvieną rytą G. padaro kavos jų virtuvėje. Asmeniškai ji nėra pastebėjusi, kad G. prie ko nors priekabiautų. Jos jis nėra lietęs intymiose vietose, t. y. už krūtinės, sėdmenų. Nėra jos bučiavęs į lūpas. Nėra pastebėjusi, kad jis ką nors atliktų sesės atžvilgiu, kol ji nepasisakė. O pasisakė vien dėl to, kad buvo su mama susipykusi. Nori pasakyti, kad jai nežinoma, kodėl Ž. gydytojui pasakė, kad namuose neturi ką valgyti, kad tik konservai namuose, o šaldytuvas tuščias. Nors iš tikrųjų taip nėra. Pas juos visada yra pilna maisto, mama jais rūpinasi. Dėl to tą rytą, t. y. 2023 sausio 7 d., mama papriekaištavo Ž., paklausė, ką G. yra blogo jai padaręs, nes ir Vaiko teises informuos, neva neturi ką valgyti. Mama su sese kalbėjo kambaryje. Ji girdėjo jų pokalbio pradžią. Kai mama paklausė, ką jai G. blogo padarė, ši atsakė: „tu dar nežinai, ką jis man padarė“. Tuomet mama pokalbiui išsivedė Ž. į kitą butą. Ji negirdėjo, ką Ž. pasakė mamai. Vėliau, kai mama sugrįžo į butą, kur ji buvo, paprašė nueiti į kitą butą, kur sėdėjo Ž. Ji nuėjo pas Ž. Ši verkė, pasakė, kad G. ją nuo mažens liečia. Per rūbus glostė per juosmenį, sėdmenis. Po rūbais jis nelįsdavo. Jai daugiau Ž. nieko nepasakė, ką dar jai G. darė. Mama iškvietė policiją. Ji stengėsi nesikišti, todėl neklausinėjo nei mamos, nei sesės Ž. apie įvykį. Kai Ž. buvo mažesnė, matė, kaip ji su G. važinėjosi dviračiais. Niekada nematė šios nuliūdusios ar kokios apsiverkusios po pasivažinėjimo dviračiais su G. Ž. kambaryje yra televizorius. Yra viena lova. Ji nėra mačiusi, kad G. šios kambaryje būtų žiūrėjęs televizorių, gulėtų jos lovoje. Nematė, kad G. prie Ž. gulėtų. G. dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Iš namų jis išeina prieš 6, ryte ateina tik kavos pasidaryti į jų butą. Kai jie atsikeldavo, jo jau namuose nebūdavo. Po darbo jis grįždavo 17 ar 18 val. Grįžęs po darbo jis ėjo į savo ir mamos butą. Per išeigines namuose, prie tvartų yra darbo, pas kitus eidavo uždarbiauti, tai jis irgi mažai būdavo namuose. Nėra girdėjusi, kad G. sakytų, jog Ž. graži, yra jo numylėtinė. Nebuvo kažkokių G. veiksmų, kalbų, kurie jai sukeltų įtarimų, jog G. tvirkina Ž., prie jos priekabiauja, nėra nieko pastebėjusi. Brolis S. mokosi technikume. Jis irgi nėra nieko neįprasto pastebėjęs. Jai atrodė G. ir Ž. santykiai kaip tėvo ir dukros. Jie ėjo į miestą, jis pirkdavo jai drambliukus, kuriuos ji kolekcionuoja. Iš miesto Ž. visada grįždavo laiminga. Kai Ž. pasisakė, ką jai darė G., juos visus ištiko šokas, negali tuo patikėti, nes kaip ir minėjo, net nekildavo įtarimų, kad taip gali būti. Su G. šiuo metu bendrauja pagrinde ūkio reikalais (t. 1, b. l. 122-123).

Liudytoja S. R. teismui parodė, kad nepasisakys dėl perskaitytų parodymų.

Apklausta teisme liudytoja O. G. parodė, kad dirba Vilniaus VPK vyriausiąja tyrėja. Yra apklaususi N. G. Ukmergės komisariate, tai buvo papildoma apklausa. Apklausa vyko Ukmergės policijos komisariato patalpose. Datos ir laiko nepamena. N. G. buvo apklausta dėl kai kurių aplinkybių patikrinimo. Klausė jos, ar kalbėjo su dukra. Ji sakė, kad dukra nupasakojo, kur buvo su dviračiais jai ir jos po apklausos nuvyko į vietą, kurią parodė G. iš dukros žodžių. Ji nesakė, kad negali būti apklausiama dėl sveikatos būklės, tik sakė, kad jai depresija ir ji visą gyvenimą vartoja vaistus, tai užfiksavo ir protokole. Jai buvo išaiškinta, kad įtariamasis jos vyras ir gali neduoti parodymų. Kalbėjo apie jos polinkį į savižudybę, ji nebuvo apsvaigusi. Ji minėjo, kad turi atvykti sūnus ir turi jį pasitikti. Po apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje, jai buvo pranešta, kad baigtas tyrimas. Paskui ji paskambino ir pasakė, kad ji ir dukra nori keisti parodymus. Tuo metu vaikas buvo šalia jos, pasakė, kad nedarytų spaudimo, nes vaikas apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. N. G. emocionaliai kalba, bet įtarimo dėl jos psichinės būklės nekilo.

Apklausta teisme liudytoja I. J. parodė, kad dirba psichologe globos namuose „Užuovėja“, baigusi psichologijos magistrą, darbo stažas 8 metai, su vaikais dirba 4 metus. Nelabai pamena Ž. R., tik išsiėmė dokumentus, kai gavo šaukimą į teismą. Mergaitė buvo atvežta 2023 m. sausio 23 d., prabuvo tris dienas ir jos tris kartus susitiko. Bendravimo neatsimena, tik gali pasakyti, kas parašyta išvadoje. Šiandien pamatė jos mamą ir ją prisiminė. Apie masturbaciją pasakojo mama. Ką turi pasižymėjusi, panašu į ilgalaikį tvirkinimą. Tvirtina savo išvadą. yra pasidariusi jos su mergaite pokalbių aprašus. Liudytoja teismo posėdžio metu pacitavo lydinčio asmens apraše fiksuotas aplinkybes:

Lydinčio asmens aprašas – „gyvena butu aukščiau, tėtis miręs, daug gėrė, nuo kepenų. Nuo sausio 7 d. pradėjo mergaitė pasakoti, kad patėvis lenda, glostinėja už užpakalio, neva tai žaidimas draugiškas. 11 metų buvo numovęs jai kelnytes. Teisme duoti parodymai, sausio 17 d. padaryta mergaitei apklausa ir apklausos metu vaikas viską papasakojo. Čia mergaitę atsiuntė vaikų teisės. Šeimoje daug vaikų. Mergaitė turi daug draugų, dauguma užsieniečiai, kalba angliškai. Mokslai sekasi prastai, sunkokai, kaime su niekuo nebendrauja. Šiaip linksma, bet su mama nesutaria, daug piešia, tapo. Su mama yra uždara, labai mylėjo tėvą, su patėviu ne taip bendravo. Mama sako, kad ji negražiai rengiasi. Nors patėvis ją augino, su juo nesutaria. Dar yra brolis, gyvena Jungtinėje Karalystėje.“

Sausio 23 d. pirma konsultacija su mergaite – „gyveno su ja sesuo, mama, brolis ir ji. Mergaitė vengianti kontakto, į akis nežiūri. Išsako, kad norėtų lankytis pas psichologą. Dauguma atsakymų – gerai, nieko, negerai. Draugų turi, susiranda internete, dauguma iš kaimo. Mergaitė sako, kad mokykloje sekasi gerai, sunkiau su matematika ir fizika. Geriausiai sutaria su sese, bet gerai ir su kitais. Su manimi bendrauja ribotai, spontaniškai nieko nesidalina, sėdi su kepure ir savos gamybos auskarais, išsako, kad tai jos saviraiškai. Dirba lėtai, sloguoja. Kambaryje pasirinko apsigyventi su devynmete mergaite.“

Kita konsultacija, skirta išsiaiškinti situaciją šeimoje – „daug jausmų patėviui. Pasak mergaitės, jog mama žinojo, kad neapsaugojo, kai ji pasisakė, ir tik paskatinta kitų mama paskambino policijai. Mergaitė pyksta, kad tiek metų gyveno kartu ir jo nepaliko, tačiau išsako, kad pyksta labiau ant savęs. Patėviui jausmų daug ir visokių, ji jo bijodavo, nes jis visuomet pritaikęs progą lįsdavo prie jos, gyveno nuolatinėje baimėje ir nerime. Daug pasišlykštėjimo. Save, kaip simbolį, ji save vaizduoja kaip knygą, apie kurią sprendžia pagal viršelį ir jis turi būti gražus, o jai dažnai sakydavo – „ko nesišypsai, ko nelaiminga“, tačiau nepaklausia, ką ji jaučia iš tikrųjų, kas su ja vyksta. Saugoti resursą, nusiimti skydą, kuris ją apsaugo nuo blogų minčių. Reflektuoja, kad užduotis patiko, suprato, ką jaučia, ir kad išskaidė jausmus. Apie lytiškumą sužinojo iš vyresnės draugės, kalbasi su ja. Mokykloje buvo pamokos, bet tai mergaitiškas reikalas. Pokalbio metu stebima gėda, nepatogumas, įtampa. Ir šios konsultacijos metu nepalaiko kontaktų, visada atrodo susigėdusi, įsitempusi.“

Sausio 25 d. konsultacija – „mergaitei sunku pasirinkti, ji nieko nežino, kas yra, negali pasakyti jausmų apie save, nei ko nori, nei ko nenori. Nenori rinktis, kokias nori daryti užduotis. Šiaip ne taip išsirinko, kad nori daryti užduotį, kur reikia piešti. Piešia ilgai, skrupulingai, deda pastangas, lapas užpildytas pilnai, sutiktas gyvūnas yra šuo. Eina su sese, kaip su patikimiausiu sau asmeniu. Daug dvejoja, minčių daug visokių. Miela mergaitė.“

Paskutinis aprašas – „mergaitė poliklinikoje pasisakė, kad namie nėra ko valgyti, tada namie mama ant jos šaukė. Pradėjo pasakoti, kad jis taip daro (mergaitė pradėjo pasakoti mamai). Pasakojo, kad ryte ateidavo su visais batais, pradėdavo glostinėti. Viskas nuo pernai rudens vyko. Įkišęs rankas į kelnes masturbavosi. Kai jai buvo 11 metų, nusivedė į miškelį, numovė kelnes, pats nusismaukė jas, bet mergaitė pradėjo šaukti, rėkti, priešintis. Jis ją nuramino, parvežė namo.“

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-94/2023 nustatyta:

1. G. G. nuo gimimo, o taip pat ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 metų gruodžio mėnesį bei 2023 metų sausio 7 dieną) konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas. Asmens gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik konkrečiu juridiškai reikšmingu laikotarpiu.

2. G. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 metų gruodžio mėnesį bei 2023 metų sausio 7 dieną) konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas. Pagal savo psichikos būklę G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

3. G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 metų gruodžio mėnesį bei 2023 metų sausio 7 dieną) nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

4. G. G. šiuo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas. Pagal savo psichikos būklę G. G. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

5.-6. G. G. elgsenoje byloje nagrinėjamų įvykių metu nenustatyta jokių stipraus emocinio susijaudinimo ar kitokios reikšmingą poveikį elgesiui turinčios emocinės būsenos požymių.

7. G. G. nenustatyta tokių pažintinės veiklos, asmenybės bruožų ir emocinės būsenos ypatumų, kurie byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų turėję esminės įtakos jo elgesiui.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal savo psichikos būklę G. G. gali būti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei bylos nagrinėjime teisme.

9. G. G. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (2 t., b. l. 17-22).

2023 m. birželio 22 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad teismo psichiatras ekspertas Kasparas Sinkevičius atsakė į jam papildomai užduotus klausimus. Atsakydamas į klausimus, ar susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir G. G. medicininiais dokumentais, galima patikslinti ekspertizės akto Nr. 78TPK-94/2023 išvados dalyje nurodytą laikotarpį ir atsakyti į klausimą, ar G. G. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) sirgo psichikos sutrikimu ir ar galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ekspertas paaiškino, kad G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) ir šiuo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas. Pagal savo psichikos būklę, G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) galėjo suvokti jos pavojingą pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Pagal savo psichikos būklę G. G. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei bylos nagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 127-128).

2023 m. birželio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad N. G. sutiko parodyti vietą miško masyve, kur, pasak jos dukros Ž. R., G. G. šią buvo nuvertęs ant žemės ir priekabiavo. Tarnybiniu automobiliu važiuojama į liudytojos N. G. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. Atvykus iš Ukmergės miesto į (duomenys neskelbtini) kaimą, liudytoja N. G. parodė važiuoti pagrindine (duomenys neskelbtini) g., toliau tiesiai (duomenys neskelbtini) g., kur už pastato, adresu (duomenys neskelbtini), esant ženklui, jog baigėsi (duomenys neskelbtini) k., pasukama į kairę link (duomenys neskelbtini) ir važiuojama žvyrkeliu. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) upelio, žvyrkelio kelias suka į dešinę, liudytoja parodė, kad šią vietą vadina „grioviu“, toliau parodė į tiesiai išvažinėtą keliuką, vedantį į miško masyvą, (duomenys neskelbtini) mišką. Nuo posūkio pravažiavus tiesiai keliuku apie 300-400 metrų, liudytoja N. G. sakė sustoti ir parodė į keliuką (taką) kairėje pusėje. Išlipus iš automobilio, toliau einama liudytojai iš paskos. Paėjus apie 30 metrų nuo kelio, liudytoja parodė į kairėje pusėje augančią eglę bei paaiškino, jog, pasak dukros Ž. R., patėvis G. G. važinėjant dviračiais šią buvo nuvertęs šioje vietoje prie eglės. Tai yra ta vieta, apie kurią kalbėjo jos dukra teismo posėdžio metu. Vietovės koordinatės (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą vietą, matosi, kad vieta atokiau, miške, nuo keliuko nėra lengvai pastebima dėl žolės ir krūmynų. Apžiūrėjus vietą, tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų nepastebėta. Nuo (duomenys neskelbtini) iki įvykio vietos apie 1.2 km (1 t., b. l. 46-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1942/2023 (01), remiantis Ž. R., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, kad Ž. R. nustatyta randais sugijusios žaizdos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kurios yra daugiau nei 6 mėnesių senumo. Ž. R. burnos gleivinėje, išorinių lytinių organų, tarpvietės ir išangės srityse sužalojimų nėra. Ž. R. mergystės plėvė nepažeista. Atsižvelgiant į Ž. R. mergystės plėvės anatominę struktūrą, lytinis aktas į makštį, nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, mažai tikėtinas (1 t., b. l. 80-81).

Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad Ž. R. globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre apgyvendinta nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. sausio 25 d. Vertinant galimai patirtos seksualinės prievartos įvykį ir emocinį atsaką į jį, nurodyta, kad Ž. R. Pagalbos centre apgyvendinta vadovaujantis motinos N. G. 2023 m. sausio 19 d. prašymu, dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Turimais duomenimis, merginos patėvis (46 metų amžiaus) seksualiai prie jos priekabiavo – guldavosi į jos lovą, glostinėjo krūtis, jos akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, mergaitei esant 11 metų amžiaus, buvo numovęs jai apatines kelnaites. Ž. į Pagalbos centrą atvežta išsamesniam psichologinės būsenos bei situacijos įvertinimui. Paklausta, dėl ko atvyko į Pagalbos centrą, Ž. mini, kad visa tai jau yra papasakojusi vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Kadangi mergina savo iniciatyva nedetalizavo konkrečių galimai patirto seksualinio smurto veiksmų, siekiant išvengti pakartotinio nepilnametės traumavimo, apie galimai patirtos seksualinės prievartos situacijas mergina klausinėjama nebuvo. Konsultacijų metu dėmesys buvo skiriamas patirtiems emociniams išgyvenimams bei jausmams išreikšti, bet ne galimai patirtos seksualinės prievartos detaliam turiniui. Mergina dalinasi, kad dėl galimai patirtos prievartos yra išgyvenusi daug emocinio skausmo, pasišlykštėjimo, gėdos, pykčio jausmų, pokalbio metu stebimos intensyvios emocinės reakcijos, atitinkančios situaciją. Kalbantis lytiškumo tema, pastebima, kad jos turimos žinios atitinka amžių, mergina teigia šių žinių įgijusi per mokykloje vykusias pamokas, iš draugų bei interneto. Ž. teigia, kad iškilus klausimams, susijusiems su lytiškumo tema, ji turinti su kuo apie tai pasikalbėti. Merginos pasakojimai apie galimai patirtos seksualinės prievartos situacijas bei turinį lydinčios emocinės reakcijos leidžia kelti įtarimą apie patirtą tęstinį ilgalaikį seksualinį smurtą (1 t., b. l. 84, 85-87).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-01-12 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-138 užfiksuota, kad 2023-01-07 skyriuje buvo registruotas policijos pranešimas (registracijos Nr. 3TVP-44) dėl nepilnametės Ž. R., galimai patyrusios seksualinę prievartą. Reaguojant į pranešimą, buvo pradėtas pranešimo nagrinėjimas ir atliekamas vaiko situacijos vertinimas, kurio metu buvo bendrauta su Ž. R., o būtent: 2023 m. sausio 7 d., 20.30 val., su vaiku susitikta gyvai Santariškių klinikų ginekologijos skyriuje, kur mergaitė buvo apžiūrėta daktarės. Mergaitė išsigandusi, nekalbi. Ž. sakė, kad ją apžiūrėjo gydytoja ir pasakė, kad jokių seksualinės prievartos žymių nėra. Ž. sakė, kad ryte patėvis atėjo į jos lovą ir pradėjo liesti jos krūtinę, tai buvo ne pirmas atvejis. Maždaug prieš mėnesį patėvis darė tą patį, tik dar tenkinosi ranka (masturbavosi). Mergaitė sakė, kad kitų veiksmų patėvis neatliko. Ž. pasisakė mamai, o mama iškvietė policiją ir medikus. Mergaitę į ligoninę palydėjo vyresnioji sesuo S., kadangi vaiko motina buvo Ukmergės policijos komisariate apklausoje. Mergaitė kartu su sese perduotos atvykusiems Ukmergės policijos pareigūnams, kurie nuvežė merginas namo. 2023 m. sausio 10 d. bendrauta su mergaite jos namuose. Ž. pasakojo: „Ji šiandien buvo mokykloje. Jai mokykloje patinka, ten turi draugų. Jai mokslai sekasi gerai. Ji jaučiasi neblogai. Gyvena su mama, sese S. ir broliu S. Iki to įvykio gyveno ir G. (patėvis). Su mama sutaria gerai, anksčiau ir su juo (kalbėjo apie G.) buvo viskas gerai. Apie tai, kad G. lindo prie jos, pasipasakojo mamai šeštadienį. Kad taip buvo daręs anksčiau, mamai nesakė, nes bijojo, kad jai niekas neatsitiktų su sveikata, nes ji serganti. Dabar jaučiasi gerai, bet nori važiuoti į „Užuovėją“ ir ten pasikalbėti su specialistais. Dėl važiavimo tariasi mama. Ji būna su ja, ji nedirba, todėl būna namuose. Ji G. nenori matyti, jis dabar būna antrame aukšte, kitame bute. Jai namuose gerai, mėgsta piešti, mokykloje ketvirtadieniais lanko dailės būrelį. Su savo sese ir broliu sutaria gerai, jie dažnai būna kartu, kalbasi“ (1 t., b. l. 111-120).

Ukmergės socialinių paslaugų centras pateikė informaciją apie Ž. R., t. y. jog nepilnametės Ž. R. šeimai nuo 2023 m. sausio 13 d. Ukmergės socialinių paslaugų centre vykdomas atvejo vadybos procesas, nuo 2023 m. sausio 18 d. šeimai teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Atvejo vadybos procesą N. G. ir G. G. šeimai inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone. Skyriaus specialistai, reaguodami į informaciją, gautą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato apie gautą N. G. pranešimą, kuriame ji nurodo, jog dukra Ž. jai pasiskundė, kad prie jos seksualiai priekabiavo motinos sutuoktinis G. G., 2023 m. sausio 12 d. atliko Ž. R. vaiko situacijos vertinimą. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymo 6 straipsnį (vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis) ir 20 straipsnį (vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto). Šeimai buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šiuo metu šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Ž. R. 2023 m. vasario mėn., mamos prašymu, buvo tirta „Užuovėjos“ pagalbos centre vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Ž. R. konsultuota Ukmergės PSPC Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių gyd. psichiatrės V. M., paskirtas intelekto tyrimas, medikamentinis gydymas nepaskirtas, diagnozė, jų žiniomis, nenustatyta. Ž. tame pačiame centre psichologė V. B. atliko intelekto tyrimą, tačiau dar laukia vieno vizito, kad tyrimas būtų atliktas iki galo. Vadovaujantis „Užuovėjos“ pagalbos centro pateiktomis rekomendacijomis, Ž. R. buvo paskirti 5 „Smėlio terapijos“ užsiėmimai, kuriuos ji visus praėjo. <...> G. G. šiuo metu gyvena atskirai nuo šeimos kitame bute, tačiau esančiame toje pačioje laiptinėje. Lankantis šeimoje pastebėta, kad G. G. lankosi ir bute, kuriame gyvena Ž. R. Visa šeima lankėsi ir mieste organizuojamuose renginiuose, kartu dirba ir leidžia laisvalaikį turimoje sodyboje. Pastebėta, kad G. G. dažnai stengiasi patenkinti Ž. įnorius, pavyzdžiui, Ž. buvo sudaužiusi ne vieną telefoną, žinodama, kad G. G. nupirks kitą. Mergaitė buvo sumaniusi, kad G. G. jai nupirktų pianiną, nors ji neturi muzikinio išsilavinimo, nemoka juo groti. Kartais Ž. dėvi G. G. drabužius, nors turi pakankamai savų. Mama yra užsiminusi, kad jos dukra Ž. ne kartą yra vykusi su G. G. į koncertus, renginius, išvykas, netgi planavo kartu vykti į Turkiją. N. G. kartu nevykdavo, nes teigė, kad jai tai neįdomu, ir nieko blogo neįtardama juos kartu išleisdavo (1 t., b. l. 90-92).

2023 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso pateiktas įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Garso įrašas trunka 2.45 min. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC darbuotoja) ir moters pranešėjos. Surašyta pokalbio stenograma, iš kurios matyti, kad pranešėja, prisistačiusi N. G. iš (duomenys neskelbtini), praneša, jog mergaitė jai prasitarė, kad patėvis šią lietė daugybę kartų. Ši sėdi, verkia, šokas, reikalinga psichologinė pagalba, vaiko teisės. Mergaitei 14 metų, serga diabetu. BPC darbuotojai tikslinantis, kada viskas įvyko, pranešėja nurodo, kad sakė dažnai taip vykdavo, sakė šiandieną jis palindo po kaldra. BPC darbuotojai tikslinantis aplinkybes, pranešėja nurodo, kad mergaitės patėvio vardas G. G. BPC darbuotojai teiraujantis, ar greitoji reikalinga mergaitei, pranešėja nurodo, kad taip. BPC darbuotojai tikslinantis, ar čia šiandien viskas įvyko, pranešėja patvirtina, kad taip, bet ne pirmą kartą. Pamini, kad jinai teigia, šiandieną jisai pasakė „aš, sako, nusižudysiu, jeigu tu man pasakysi mamai“. Pranešėja pakartoja, kad reikalinga greitoji bei psichologinė pagalba. Toliau pokalbio metu tikslinamos aplinkybės (1 t., b. l. 27-30).

2023 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pro duris patenkame į prieškambarį, iš kurio pro dešinėje esančias duris patenkame į virtuve, o iš jos pro kairėje esančias duris patenkame į kambarį. Kambaryje kairėje pusėje yra spinta su įvairiais suvenyriniais daiktais. Tiesiai stovi paklota dvigulė lova. Bylai tirti reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 31-37).

2024 m. rugsėjo 3-17 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-160/2024 pateiktos išvados, kad:

1. Ž. R. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo ypatumų), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti ir praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu;

Žemesnės instancijos teismas

2. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas Ž. R. nenustatytas;

3. Dėl Ž. R. būdingų individualių ypatumų (uždara, nelinkusi pasitikėti, sunkumus sprendžia vienumoje, agresiją linkusi nukreipti į save, emociškai nebrandi) jai netikėtose, naujose situacijose labiau tikėtina, kad ji išsigąs, nesiims aktyvių veiksmų;

Žemesnės instancijos teismas

4. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir tolesniuose procesiniuose veiksmuose remtis Ž. R. 2023 m. sausio 17 d. duotais parodymais, tačiau, vertinant jos parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl kylančių gėdos bei kaltės jausmų ir apklausos metu ji parodymus galėjo duoti ne pilna apimtimi (t. y. galėjo nenurodyti visų jai žinomų aplinkybių);

5. Duomenų, kad Ž. R. būtų patyrusi kitų asmenų poveikį apklausos metu pateikti neteisingą informaciją apie byloje tiriamus įvykius arba įtariamąjį, negauta. Nustatyta, kad šiuo metu Ž. R. patiria įtariamojo bei artimos aplinkos poveikį, kuris nulemia augantį jos gynybiškumą, uždarumą kalbantis apie byloje tiriamus įvykius. Taip pat žiūrėti 4 punktą;

6. Toliau dalyvauti procesiniuose veiksmuose Ž. R. nerekomenduojama dėl jos emocinės būsenos.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. G. savo kaltę kategoriškai neigė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, parodydamas, kad Ž. R. jį apkalba, nes jis buvo griežtas, su berniukais Ž. neleido draugauti, gal ko jai nenupirko. Paaiškino, kad su dviračiais važinėjo tik apie (duomenys neskelbtini), iki griovio su Ž. nuvažiavo, apsisuko ir atgal į namus. Prie griovio tikrai nieko nebuvo, kiek metų tuo metu buvo Ž., nežino, neatsimena. Prie Ž. jis nelindo. Kelionėje užtruko pusvalandį daugiausia, nes net nebuvo nulipę nuo dviračio. Kai išvažiavo, Ž. rūbai buvo ,,biškį“ išteplioti purvyne, jis matė, nes bulves tada kasė. Gal važiuodama ji dviračiu išsipurvino, šlapia buvo, apsitaškė. Prieš baigiant nagrinėti bylą teisme, kaltinamasis G. G. kiek pakeitė parodymus, nurodydamas, kad kai Ž. pati nugriuvo nuo dviračio, ją apkabino, norėjo ją pakelti.

Apklaustas kaltinamasis G. G. dėl jam inkriminuotos BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nuoseklus nebuvo. Teisme visas aplinkybes, nurodytas kaltinime, neigė, nurodydamas, kad yra apkalbamas. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. R. sutinkant ją tvirkino kaltinime nurodytais būdais, nes buvo įsimylėjęs kaip draugę, tačiau prie Ž. R. nesimasturbavo. Teisme parodė, kad šie parodymai neteisingi, nes kas šovė galvon, tą pasakė, ir viskas, jį apkaltino nesąmonėmis. Vėliau teisme parodė, kad labai gailisi, kad Ž. R. apkabino ir pabučiavo į žanduką, paglostė užpakaliuką, ranka vieną kartą kaip dukrai perbraukė per kūną. Paaiškino, kad niekada šalia Ž. negulėjo, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsiguldavo šalia, apkabindavo, dėl šių aplinkybių paaiškino, kad tai buvo taip, kad „paėmė ant savęs“, jeigu jau taip „paišo“ viską, tai ką daryti. Vėliau teisme jau aiškino, kad dėl gulėjimo šalia, tai ji (Ž. R.) toliau būdavo, o jis šone prie lovos atsisėdo, televizorių žiūrėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad 2022 m. sausio 7 d. jis atsikėlė ir nusileido į apačią, į (duomenys neskelbtini) butą, daryti sau ir N. kavos. Nuėjo į Ž. kambarį, ji gulėjo savo lovoje, jis prie jos priėjo, pabučiavo į kaktą, paglostė jai plaukus ir pasakė „labas rytas“. Ji buvo apsiklojusi antklode, gulėjo ant šono, jis ranka perbraukė nuo peties per visą ranką. Už krūtinės Ž. tikrai neglostė ir nebuvo prie jos atsigulęs į lovą. Grįžęs į namus pamatė, kad yra atvažiavę pareigūnai ir medikai. Tuos kartus, kai žiūrėdavo televizorių Ž. kambaryje, būdamas jos lovoje jis jos neglostė ir niekada ranka netenkino savo lytinės aistros. Ž. plaukus paglostęs ir pabučiavęs kaktą yra gal kokius tris kartus ir visi kartai buvo rytais (1 t., b. l. 139-141).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad dėl tvirkinimo pripažįsta iš dalies. Įtarime nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos iki 2023 m. sausio 7 d. ėjo kas kelias dienas pas Ž. į kambarį. Ji buvo viena kambaryje tuo metu. Jis sakė jai „labas rytas“, paglostydavo plaukus ir bučiuodavo kaktą. Lietė jos kojas per blauzdas. Jis gali pasakyti, kad nesimasturbavo prie Ž. Per drabužius perbraukydavo jai iš priekio, per krūtinę. Kiekvieną kartą klausė jos „ar galima“, turėdamas omeny paglostyti, pabučiuoti, sakė jai „myliu“. Kai ji sakė galima, jis paglostydavo plaukus, kaktą bučiuodavo, apkabindavo. Vieną kartą paprašė jos pabučiuoti ją į lūpas. Ji leido ir pabučiavo vieną kartą ją paprastai, ne kaip moterį. Nepripažįsta, kad masturbavosi prie jos. Ranka perbraukė per jos rūbus, palietė jos krūtinę. Darė taip, nes buvo Ž. įsimylėjęs (1 t., b. l. 154-156).

Nors kaltinamasis G. G. kaltės dėl inkriminuojamos BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neprisipažino, dėl BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos taip pat kaltės iš esmės nepripažino, nors dėl šios nusikalstamos veikos parodymus keitė, tačiau jokios parodymų keitimo priežasties teismui nenurodė, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei susiejęs juos į vientisą įrodymų grandinę, teismas vertina, jog G. G. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai, nei teigia kaltinamasis G. G., pirmiau aptartus jo parodymus paneigia nukentėjusiosios nepilnametės Ž. R. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, vertindamas juos ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. apklausė ikiteisminio tyrimo teisėja, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio reikalavimų, dalyvaujant psichologei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios apklausa.

Nukentėjusioji Ž. R. dėl G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, parodė, kad G. G. jai pasiūlė pasivažinėti su dviračiais. Nuvažiavo į miškelį. Nulipo nuo dviračių. Norėjo pasivaikščioti. Jis čiupo už liemens, numovė kelnes ir pargriovė ant žolės. Jis nusimovė kelnes, bet jam nepavyko jos išprievartauti. Ji priešinosi. Po to jis pasakė niekam nesakyti. Jis bandė jai įkišti ten apačioje. Ji tada gulėjo ant nugaros. Jam nepavyko įkišti. Po šito įvykio jautėsi labai baisiai. Tai buvo vasaros viduryje. Jam sakė nelįsti prie jos, o jis sakė nusiraminti. Ji pradėjo spardytis, o jis bandė už kojų laikyti, kad nesispardytų (mergaitė rodo blauzdą). Jis atseginėjo diržą, nes buvo su džinsais. Jis sakė nesakyti mamai, atsiprašinėjo. Ant jos kūno jokių mėlynių nesimatė. Jos rūbai buvo išpurvinti, nes ten buvo šlapia. Mama matė jos išpurvintus rūbus. Mamai sakė, kad netyčia nuo dviračio nukrito.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2023 m. sausio 17 d. nukentėjusioji Ž. R. dėl G. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, parodė, kad praeitą šeštadienį jos patėvis ryte pradėjo prie jos lįsti. Apie 13.00 val. viską mamai pasakė. Mama paklausė, ką jis jai blogo daro. Pasakė, kad jis ją liečia ir tvirkina. Mama parašė pareiškimą. Jis buvo palindęs pas ją po „koldra“ ir lietė jos krūtinę su rankomis. Jis ją lietė apie tris minutes. Blogai jautėsi, kai jis ją lietė. Jis ją lietė per drabužius. Ji ant šono gulėjo ir jis ant šono gulėjo. Tą dieną buvo viskas, ką darė, bet jis ir anksčiau tai darė. Tai vyko jos kambaryje. Kai jis ją lietė, tai buvo apie 6 valandą ryto, be dešimt šešios. Prieš šešis metus jis buvo ant jos užsilipęs, kai nieko nebuvo namie. Ji žiūrėjo filmuką, gulėjo ant lovos. Jis užsilipo ant jos ir pasakė, kad nieko nebijotų, bus viskas gerai. Jis bučiavo jos lūpas. Jis tiesiog užsilipo ant jos ir apie 10 minučių jai bučiavo lūpas. Buvo apsirengusi megztuką ir kelnes. Jis buvo su megztiniu ir treninginėmis kelnėmis. Tai buvo prieš šešis metus, prieš pavasarį. Dar buvo vienas įvykis. Ji liko namuose. Savo kambaryje piešė. Jis jai pagriebė už krūtinės. Pradėjo jį nuo savęs stumti ir sakyti, kad jos neliestų. Jis sakė, kad yra graži ir ją myli. Jis išėjo laukan. Tuo metu buvo su maikute ir kelnėmis. Per visą laiką jis jai krūtinę lietė du kartus. Būdavo, kad kas rytą ją liesdavo, bet buvo tarpas, kai kokį mėnesį nelįsdavo. Nuo 2021 metų vasaros pradžios visa tai prasidėjo. Visa tai truko iki praeitos savaitės, kol pasakė, tai 2023 m. sausio 6 d. Jis be krūtinės jai dar kojas rankomis liesdavo (mergaitė rodo). Kai jis jai glostydavo kojas, būdavo be kelnių, tik su maikute. Tai būdavo kas rytą, išskyrus savaitgaliais. Prieš šešis metus, kai buvo pirmas kartas, tai ji gulėjo lovoje prie sienos, o jis ant lovos krašto gulėjo. Kai jis ją liesdavo, tai porą kartų jis prie jos masturbavosi. Jis gulėdavo prie jos, ją liesdavo, o po to jis masturbuodavosi, judėdavo, kratydavosi nuo 5-10 minučių. Jis save liesdavo rankomis. Gal kokius 3 kartus jis šalia jos masturbavosi. Nieko nėra dariusi, kad išvengtų patėvio priekabiavimų.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna, todėl svarbūs įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu Ž. R. mama N. G. atsisakė duoti parodymus prieš šeimos narį, sutuoktinį G. G., tik paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji sutiko paaiškinti ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta dėl miškelio davė neteisingus parodymus, jai Ž. nieko nepasakojo, ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu buvo vartojusi stiprius vaistus, buvo tik ką grįžusi iš psichiatrinės ligoninės, parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat parodė bet ką. Visgi N. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai byloje atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas jais vadovaujasi formuojant vidinį įsitikinimą dėl G. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Be to, apklausta ikiteisminio tyrimo metu N. G. patvirtino, kad 2023 m. sausio 7 d. pokalbio su dukra Ž. R. metu, ši jai pasakė, kad maždaug prieš ketverius metus ji su G. važinėjosi dviračiais ir, kai buvo už (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame durpyne, G. ją pargriovė ir numovė kelnaites, pradėjo segtis sau kelnių diržą, bet ji pradėjo verkti ir G. daugiau nieko jai nedarė ir grįžo jie namo. Ji labai susijaudinusi buvo ir jos paklausė – „ar jis tau kišo“, bet Ž. pasakė, kad ne, nekišo, pradėjo verkti ir sakė, kad jis tik pats sau tenkino ranka lytinę aistrą. Ji labai dėl tokio fakto išaiškėjimo susijaudino ir iš karto paskambino 112 (1 t., b. l. 40-43). Galės tą vietą apytiksliai parodyti, nes jai taip pasakė Ž., įsivaizduoja tą vietą, bet ten nuėjusi nebuvo, nes nuo namų kokie 4 kilometrai. Tai galėjo būti 2019 m. vasarą, kai Ž. namo grįžo purvinais drabužiais. Ž. tuo metu buvo 11 metų. G. pasakė, kad Ž. pargriuvo nuo dviračio. Ji tą patį patvirtino. Nebuvo labai stipriai jos rūbai ištepti, šiek tiek (1 t., b. l. 44-45).

2023 m. birželio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja N. G. sutiko parodyti vietą miško masyve, kur, pasak jos dukros Ž. R., G. G. šią buvo nuvertęs ant žemės ir priekabiavo. Paėjus apie 30 metrų nuo kelio, liudytoja parodė į kairėje pusėje augančią eglę bei paaiškino, jog pasak dukros Ž. R., patėvis G. G. važinėjant dviračiais šią buvo nuvertęs šioje vietoje prie eglės. Tai yra ta vieta, apie kurią kalbėjo jos dukra teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 46-56).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios Ž. R. mama N. G. davė aktualius parodymus ir dėl G. G. inkriminuotos BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurie atitinka Ž. R. parodymus. Parodė, kad jos dukra Ž. R. jai pasakė, kad tądien ryte G. G. buvo atsigulęs į jos lovą ir glostė jai krūtinę, taip pat dukra pasakė, kad tai yra ne pirmas kartas ir kad dažnai G. G. atsigula pas ją į lovą ir jai glostinėja krūtinę. Dar dukra pasakė, kad maždaug prieš mėnesį G. G. eilinį kartą buvo atsigulęs pas ją į lovą, jai glostinėjo krūtis ir prie jos gulėdamas ranka sau tenkino lytinę aistrą. Dar sakė, kad G. G. nepilnametę buvo kelis kartus nusivedęs į tvartelį ir ten su ja kažką darė. Ž. R. mama patvirtino, jog buvo toks atvejis, apie kurį pasakojo dukra, kad 2020 m. rugpjūtį buvo išvažiavę daryti pasų, o Ž. R. buvo likusi viena namuose su patėviu G. G., tačiau tuo metu nieko įtartino nepastebėjo. Liudytoja N. G. taip pat paaiškino, kad G. G. ypač mylėjo Ž., pirkdavo jai viską, ko ji tik užsigeisdavo. Kitų vaikų G. G. taip nemylėjo, jis labai norėjo Ž. R. įsidukrinti. Nemano, kad dukra galėtų išsigalvoti tokius dalykus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. paaiškino, kad sutinka, jog G. G. Ž. R. grabaliojo, o dėl išžaginimo nesutinka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. G. kita dukra S. R. taip pat atsisakė teismui duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino, kad girdėjo mamos ir Ž. pokalbio pradžią apie tai, kad G. Ž. liečia, taip pat sesuo jai po pokalbio su mama sakė, kad G. ją liečia per rūbus, per juosmenį, sėdmenis.

Vertinant N. G. nenuoseklius parodymus, aktualu, kad G. G. yra jos sutuoktinis, jie veda bendrą ūkį, N. G. ir finansiškai priklausoma nuo G. G., todėl N. G. teisme atsisakė duoti parodymus prieš G. G., nors tuo pačiu neneigė aplinkybių, kurias jai papasakojo dukra. Pastebėtina, kad N. G. teikė teismui ir med. dokumentus, iš kurių matyti, kad ji turi psichinės sveikatos problemų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas N. G. parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka nukentėjusiosios Ž. R. parodymus, nes ji nėra suinteresuota išsamiu bylos ištyrimu.

Teismas formuojant vidinį įsitikinimą dėl G. G. pareikštų katinimų vadovaujasi ir S. R. parodymais, kadangi jie visiškai atitinka byloje surinktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, apklausta teisme liudytoja Vilniaus VPK vyriausioji tyrėja O. G. patvirtino apklaususi N. G. Ukmergės komisariate, ji sakė, kad dukra jai nupasakojo, kur buvo su dviračiais, jos po apklausos nuvyko į vietą, kurią parodė G. iš dukros žodžių. Ji nesakė, kad negali būti apklausiama dėl sveikatos būklės, tik sakė, kad jai depresija ir ji visą gyvenimą vartoja vaistus, tai užfiksavo ir protokole, jai įtarimų dėl N. G. psichikos būklės nekilo.

2023 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėja, prisistačiusi N. G., pranešė apie tai, kad mergaitė jai prasitarė, jog patėvis šią lietė daugybę kartų.

Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuota, jog Ž. R. Pagalbos centre apgyvendinta vadovaujantis motinos N. G. 2023 m. sausio 19 d. prašymu, dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinį smurtą. Bendravimo metu nepilnametė dalinosi, kad dėl galimai patirtos prievartos yra išgyvenusi daug emocinio skausmo, pasišlykštėjimo, gėdos, pykčio jausmų, pokalbio metu buvo stebimos intensyvios emocinės reakcijos, atitinkančios situaciją. Ž. R. pasakojimai apie galimai patirtos seksualinės prievartos situacijas bei turinį lydinčios emocinės reakcijos leidžia kelti įtarimą apie patirtą tęstinį ilgalaikį seksualinį smurtą.

Apklausta teisme liudytoja „Užuovėja“ dirbanti psichologe I. J. parodė, kad Ž. R. buvo atvežta 2023 m. sausio 23 d., prabuvo tris dienas ir jos tris kartus susitiko. Yra pasidariusi jos su mergaite pokalbių aprašus. Liudytoja pacitavo konsultacijos aprašą, skirtą išsiaiškinti situaciją šeimoje – „daug jausmų patėviui. Pasak mergaitės, jog mama žinojo, kad neapsaugojo, kai ji pasisakė, ir tik paskatinta kitų mama paskambino policijai. Mergaitė pyksta, kad tiek metų gyveno kartu ir jo nepaliko, tačiau išsako, kad pyksta labiau ant savęs. Patėviui jausmų daug ir visokių, ji jo bijodavo, nes jis visuomet pritaikęs progą lįsdavo prie jos, gyveno nuolatinėje baimėje ir nerime. Daug pasišlykštėjimo“. Paskutiniame apraše, be kita ko, aprašyta, kad mergaitė poliklinikoje pasisakė, kad namie nėra ko valgyti, tada namie mama ant jos šaukė. Pradėjo pasakoti, kad jis taip daro (mergaitė pradėjo pasakoti mamai). Pasakojo, kad ryte ateidavo su visais batais, pradėdavo glostinėti. Viskas nuo pernai rudens vyko. Įkišęs rankas į kelnes masturbavosi. Kai jai buvo 11 metų, nusivedė į miškelį, numovė kelnes, pats nusismaukė jas, bet mergaitė pradėjo šaukti, rėkti, priešintis. Jis ją nuramino, parvežė namo.“

Žemesnės instancijos teismas

VTAT 2023 m. sausio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-138 užfiksuota, kad pokalbio metu Ž. R. sakė, kad ryte patėvis atėjo į jos lovą ir pradėjo liesti jos krūtinę, tai buvo ne pirmas atvejis. Maždaug prieš mėnesį patėvis darė tą patį, tik dar tenkinosi ranka (masturbavosi). Nepilnametė VTAT specialistams paaiškino, kad patėvis buvo daręs anksčiau mamai nesakė, nes bijojo, jog jai niekas neatsitiktų su sveikata, nes ji serganti.

Ukmergės socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymo 6 straipsnį (vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis) ir 20 straipsnį (vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto). Šeimai buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šiuo metu šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Ž. R. konsultuota Ukmergės PSPC Psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių gyd. psichiatrės V. M., paskirtas intelekto tyrimas, medikamentinis gydymas nepaskirtas, diagnozė, jų žiniomis, nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Ž. R., siekiant, be kita ko, patikrinti ir jos parodymų patikimumą, buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė. Ekspertizės psichologinio įvertinimo metu buvo bendrauta su tiriamąją Ž. R. Nurodoma, kad bendraujant apie tiriamus įvykius pasikeitė Ž. R. emocinė būsena, jai sukilo nerimas, tarsi užsidarė, nurodė, kad jai nemalonu prisiminti šiuos dalykus. Papasakojo, kad ,,na ten tokiam miškelyje tada. Mes su dviračiu ten nuvažiavom. Jis man kelnes numovė. Iki kelių. Jis tada nusiėmė sau striukę ir mane ant žemės paguldė. Tada sau diržą nusisegė. Aš pradėjau spardytis ir klykti. Jis pamatė, kad jam nepavyks ir jis tiesiog nustojo. Mes tada grįžome namo. Jis dar sakė, kad mamai nesakyti. „Klausiama, kaip supratusi, ką norėjo jai padaryti, nurodo, ,,Išžaginti mane norėjo“, tuo metu jautėsi ,,Iškart į paniką puoliau, kad reikia apsiginti, baimė irgi buvo“. Taip pat papasakojo, kad ,,G. G. prieš ją padarė...Nu...Seksualinį smurtą“, ,,dažniausiai jis liesdavo ją. Krūtinę, šlaunis, kojas, rankas“. ,,Liesdavo per drabužius. Viskas prasidėjo, kai jai buvo aštuoneri metai. Pirmas kartas buvo, kai jis ant jos užlipo. Čia kai ji filmuką žiūrėjo. Ant lovos ji gulėjo ant nugaros. Mama išėjo broliu ir jis ant jos užsilipo. Laižiaką norėjo duoti. Ji bandė iš jo glėbio išsprūsti, nustumti jį.“ Paklausus, ar pavyko, ,,pusiau, nes jis tada nulipo, nes mama grįžo. Pabučiuoti, tai jo (pavyko), į lūpas. Jis kartojo žodžius, kad nusiramink, viskas gerai bus.“...<...> ,,Tai čia tarp tų kartų būdavo (nupasakotų epizodų). Bet ne dažnai. Krūtinę liesdavo, kai miegodavo. Ji apsimesdavo, kad miega“. ,,Jis atsisėsdavo ant lovos ir uždėdavo ranką ant krūtinės, glostydavo ją. Kojas irgi glostydavo. Ji visada būdavo nusisukusi“.

2024 m. rugsėjo 3-17 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-160/2024 pateiktos išvados, kad Ž. R. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti ir praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas Ž. R. taip pat nenustatytas. Nenustatytos ir priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir tolesniuose procesiniuose veiksmuose remtis Ž. R. 2023 m. sausio 17 d. duotais parodymais, tačiau, vertinant jos parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl kylančių gėdos bei kaltės jausmų ir apklausos metu ji parodymus galėjo duoti ne pilna apimtimi (t. y. galėjo nenurodyti visų jai žinomų aplinkybių).

Pagal bylos duomenis nukentėjusioji Ž. R. ilgą laiką delsė papasakoti apie jos atžvilgiu patirtą seksualinę prievartą artimiesiems, tačiau teismo vertinimu, tai neturi jokios įtakos nukentėjusiosios parodymų patikimumui. Nukentėjusioji Ž. R. apklausta parodė, kad ji nieko nepasakojo, nes bijojo dėl mamos sveikatos ir apie tai papasakojo mamai tik emociškai sureagavus į barnį su mama, kuri ir pranešė apie įvykius Bendrajam pagalbos centrui. Be to, 2024 m. rugsėjo 3-17 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-160/2024 pateikta išvada nustatyta, kad dėl Ž. R. būdingų individualių ypatumų (uždara, nelinkusi pasitikėti, sunkumus sprendžia vienumoje, agresiją linkusi nukreipti į save, emociškai nebrandi) jai netikėtose, naujose situacijose labiau tikėtina, kad ji išsigąs, nesiims aktyvių veiksmų. Akivaizdu, kad Ž. R. amžius, uždaras būdas, baimė dėl mamos sveikatos sąlygojo vėlyvą pranešimą apie nusikalstamus įvykius.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį

Kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas – 2019 m. liepos mėn., tiksliai tyrimo nenustatytas laikas. Nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad aktualus įvykis įvyko vasaros viduryje, ji grįžo supurvintais drabužiais ir mamai pasakė, kad nukrito nuo dviračio. N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. vasarą, kai Ž. namo grįžo purvinais drabužiais. Ž. tuo metu buvo 11 metų. G. pasakė, kad Ž. pargriuvo nuo dviračio. Taigi nustatytas pakankamai tikslus nusikalstamos veikos laikas, teismas neturi pagrindo juo abejoti.

Lytinis santykiavimas ar seksualinis prievartavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Nukentėjusioji Ž. R., gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. nagrinėjamo įvykio metu buvo mažametė, vienuolikos metų amžiaus ir jau vien ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl jos amžiaus buvo bejėgiškos būklės, dėl kurios negalėjo pasipriešinti kaltininkui. Be to, 2024 m. rugsėjo 3-17 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-160/2024 nurodyta, kad tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu tiriamoji negalėjo ir negali pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (jiems prasidėjus ji nesuprato nei jų pobūdžio, nei reikšmės, su laiku jos supratimas augo, tačiau ir šiuo metu jis išlieka nepilnas. Aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams tiriamoji negalėjo dėl mažo amžiaus, manipuliatyvaus įtariamojo elgesio (jis ją lepino, kūrė ypatingą santykį su ja, tuo pačiu jos atsiprašinėdavo, žadėdavo daugiau taip nedaryti) bei emocinės būsenos (tiriamoji jautėsi kalta ir atsakinga dėl to, kas vyksta, todėl bijojo artimųjų reakcijos, be to, dėl šeimoje buvusių konfliktų ji bijojo, kad įtariamasis gali nuskriausti ją ar jos mamą; taip pat bijojo, kad mama ja nepatikės (3 t., b. l. 48).

Teismas vertina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji Ž. R. dėl savo mažametystės negalėjo visapusiškai ir adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo aktyviai priešintis tiems veiksmams. Tai patvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės.

G. G. pareikštame kaltinime nurodyta, kad panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia čiupo nukentėjusiąją už liemens, numovė iki kelių jos kelnes ir kelnaites, po ko šią pargriovė ant žolės ant nugaros, numovė savo kelnes ir apatinius iki kelių ir laikydamas nukentėjusiąją už kojų kišo savo lytinį organą Ž. R. į makštį. Teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog G. G. mažametės Ž. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą ir lytiškai santykiauti su Ž. R.

Fizinis smurtas – tai įvairaus pobūdžio fizinio poveikio priemonės, kurios riboja ar kuriomis siekiama riboti šį poveikį patyrusio asmens galimybes elgtis savo nuožiūra.

Apklausta nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad G. G. miškelyje čiupo ją už liemens, numovė kelnes ir pargriovė ant žolės. Ji pradėjo spardytis, o jis bandė už kojų laikyti, kad nesispardytų (mergaitė rodo blauzdą). Jos rūbai buvo išpurvinti, nes ten buvo šlapia. Iš esmės tokią pačią įvykių seką nurodė minėtos Teismo psichologijos ekspertizės metu pasakodama apie tiriamus įvykius (3 t., b. l. 47). Grįžus po aktualaus įvykio namo jos supurvintus drabužius matė ir mama N. G.

Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo su asmeniu pradžios: veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-349-696/2015). Taigi, iš esmės išžaginimas gali būti laikomas nebaigtu iki to momento, kol varpa niekaip nėra įsiskverbiama į vaginą – kitaip tariant pasikėsinimo išžaginti stadija perauga į baigtą nusikaltimą nuo to momento, kai asmuo pradeda atlikti minėtus seksualinius veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad G. G. numovė jai kelnes ir pargriovė ant žolės. Jis nusimovė kelnes, bet jam nepavyko jos išprievartauti. Ji priešinosi. Jis bandė jai įkišti ten apačioje. Ji tada gulėjo ant nugaros. Jam nepavyko įkišti. Ekspertizės psichologinio įvertinimo metu buvo bendrauta su tiriamąja Ž. R. Nurodoma, kad bendraujant apie tiriamus įvykius pasikeitė Ž. R. emocinė būsena, jai sukilo nerimas, tarsi užsidarė, nurodė, kad jai nemalonu prisiminti šiuos dalykus. Papasakojo, kad ,,na ten tokiam miškelyje tada. Mes su dviračiu ten nuvažiavom. Jis man kelnes numovė. Iki kelių. Jis tada nusiėmė sau striukę ir mane ant žemės paguldė. Tada sau diržą nusisegė. Aš pradėjau spardytis ir klykti. Jis pamatė, kad jam nepavyks ir jis tiesiog nustojo. Mes tada grįžome namo. Jis dar sakė, kad mamai nesakyti. „Klausiama, kaip supratusi, ką norėjo jai padaryti, nurodo, ,,Išžaginti mane norėjo“, tuo metu jautėsi ,,Iškart į paniką puoliau, kad reikia apsiginti, baimė irgi buvo.“

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. G. parodė, kad jos dukra Ž. jai pasakė, kad maždaug prieš ketverius metus ji su G. važinėjosi dviračiais ir, kai buvo už (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame durpyne, G. ją pargriovė ir numovė kelnaites, pradėjo segtis sau kelnių diržą, bet ji pradėjo verkti ir G. daugiau nieko jai nedarė ir grįžo jie namo. Ji labai susijaudinusi buvo ir jos paklausė – „ar jis tau kišo“, bet Ž. pasakė, kad ne, nekišo, pradėjo verkti ir sakė, kad jis tik pats sau tenkino ranka lytinę aistrą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1942/2023 (01) (tyrimas pradėtas 2023 m. birželio 23 d., baigtas 2023 m. birželio 27 d.), remiantis Ž. R. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, kad Ž. R. nustatyta randais sugijusios žaizdos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kurios yra daugiau nei 6 mėnesių senumo. Ž. R. burnos gleivinėje, išorinių lytinių organų, tarpvietės ir išangės srityse sužalojimų nėra. Ž. R. mergystės plėvė nepažeista. Atsižvelgiant į Ž. R. mergystės plėvės anatominę struktūrą, lytinis aktas į makštį, nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, mažai tikėtinas (1 t., b. l. 80-81).

Teismas vertina, jog šių aptartų aplinkybių nepakanka konstatuoti apie jau pradėtą lytinį aktą, kvalifikuojant veiką pagal BK 149 straipsnį kaip baigtą nusikaltimą. Apklausta Ž. R. parodė, kad G. G. bandė jai įkišti ten apačioje, tačiau ar varpa buvo įsiskverbusi į vaginą, pagal byloje surinktus duomenis tokios išvados daryti negalima ir šios aplinkybės vertintinos kaltinamojo G. G. naudai. Juo labiau ir minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad Ž. R. mergystės plėvė nepažeista, o atsižvelgiant į Ž. R. mergystės plėvės anatominę struktūrą, lytinis aktas į makštį, nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, mažai tikėtinas.

Tais atvejais, kai kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Išžaginimas padaromas tiesiogine tyčia. Šiuo atveju Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-94/2023 ir papildomu specialisto paaiškinimu nustatyta, kad G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis puikiai žinojo sutuoktinės N. G. dukters amžių, suvokė, kad ji yra bejėgiškos būklės dėl mažametystės ir prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino ją išžaginti, t. y. G. G. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas šiuo atveju visiškai sutinka su prokuroro baigiamųjų kalbu metu išdėstyta pozicija dėl G. G. pareikšto kaltinimo logiškumo, dėl pasinaudojimo nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, netinkamo G. G. veiksmų pobūdžio ir negalėjimo adekvačiai tokiems veiksmas priešintis, bei to, kad panaudojant mažametės atžvilgiu fizinį smurtą, <...> nukentėjusioji pasipriešino – pradėjo spardytis ir muistytis, dėl ko nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nukentėjusioji fiziškai priešinosi patėvio panaudotam fiziniam smurtui, tačiau jos priešinimasis nebuvo adekvatus, nes ji nesugebėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, kas nurodyta ir Teismo psichologijos ekspertizės akte.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra abejonių, kad G. G. nusikalstamais veiksmais pasikėsino išžaginti Ž. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, Ž. R. tokiems G. G. veiksmams priešinosi, spardėsi, pradėjo klykti. Taigi, šiuo atveju nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. kaltinamojo G. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimas išžaginti mažametę Ž. R. Dėl tokio kaltinimo pakeitimo kaltinamasis G. G. teisme buvo įspėtas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Teismų praktikoje mažamečio tvirkinamaisiais veiksmais paprastai pripažįstamas demonstravimas mažamečiui lytinių organų, jo nurengimas, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-205/2013, 2K-252/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, Nr. 2K-356/2014). ??Ši veika panaši į BK 150 straipsnio 4 dalyje nurodytą lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu, nes abiem atvejais su tokiu asmeniu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Sprendžiant šių nusikalstamų veikų atribojimo klausimą teismų praktikoje akcentuojama, kad turi būti įvertinamas su mažamečiu asmeniu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-625/2013, 2K-116-942/2016).

Iš nuoseklių nukentėjusiosios Ž. R. parodymų, kurie sutampa tarpusavyje ir atitinka šiame nuosprendyje jau aptartus kitus įrodymus, pasitvirtino ir kaltinimas G. G. dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmų.

Teismas vertina, kad G. G. pareikštame kaltinime pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, pakankamai tikslus laikas, faktinės veikos padarymo aplinkybės, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Pastebėtina, jog seksualinio pobūdžio bylose nesant kitų tiesioginių įrodymų, tik apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Nusikalstamos veikos pabaigos momentas pagrįstai kaltinime G. G. susietas su 2023 m. sausio 7 d. data, kai Ž. R. apie tą dieną jos atžvilgiu G. G. atliktus nusikalstamus veiksmus papasakojo savo motinai. Paskutinieji nustatyti tvirkinamojo pobūdžio veiksmai buvo atlikti Ž. R. esant 15 metų amžiaus.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. G. dėl jam inkriminuotos BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos viso proceso metu nuoseklus nebuvo, tai kaltę neigė, tai iš dalies ją pripažino. Nukentėjusioji Ž. R. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog nuo 2017 metų (prieš šešerius metus), jai būnant 8-9 metų amžiaus, iki 2023 m. sausio 7 d. nutiko šie įvykiai: jos patėvis G. G. kambaryje iš viršaus užgulė ant lovos gulinčią nukentėjusiąją ir ją apie 10 minučių bučiavo į lūpas; patėvis G. G. sistemingai, daug kartų ateidavo į nukentėjusiosios kambarį ir ją liesdavo per drabužius už krūtinės, lietė jos kojas; patėvis G. G. kažkur 3 kartus gulėsi šalia nukentėjusiosios ant lovos, ją liesdavo už krūtinės per drabužius, po ko matant nukentėjusiajai lietė save rankomis ir masturbavosi.

Nors nukentėjusioji nurodė gan abstraktų patirtos seksualinės prievartos laiką, teismo vertinimu šiuo aspektu mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-185-648/2019).

Kaip jau minėta, Ž. R. parodymų patikimumą dėl jos atžvilgiu G. G. atliekamų tvirkinamųjų veiksmų patvirtina N. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BPC skambučio garso įraše užfiksuotas N. G. pranešimas, ikiteisminio tyrimo metu gauti ir nukentėjusiosios sesers S. R. parodymai, patvirtinantys buvus Ž. ir mamos pokalbį apie G. G. nusikalstamus veiksmus, po kurio ir jai sesuo verkdama pati papasakojo, jog G. G. ją nuo mažens liečia. Jau minėta, kad su nukentėjusiąją bendravę specialistai taip pat patvirtino nepilnametės nuoseklius, aiškius pasakojimus apie jos atžvilgiu patėvio naudotą seksualinę prievartą. Pastebėtina, kad minėtame psichologinės ekspertizės akte pateikta rekomendacija atsižvelgti į tai, kad apklausos metu Ž. R. parodymus dėl kylančių gėdos bei kaltės jausmų galėjo duoti ne pilna apimtimi. Šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama N. G., jog dukra dar sakė, kad G. G. nepilnametę buvo kelis kartus nusivedęs į tvartelį ir ten su ja kažką darė, kas taip pat leidžia spręsti apie nukentėjusiosios parodymų patikimumą.

Teismas vertina, kad kaltinamojo G. G. seksualinių veiksmų pobūdis atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytus ir teismų praktika apibrėžtus tvirkinamuosius veiksmus, kurie, kaip nustatyta, pasireiškė užgulimu ant lovos gulinčios nukentėjusiosios ir apie 10 minučių bučiavus ją į lūpas, po ko sistemingai, vieninga tyčia daug kartų ateinant į nukentėjusiosios kambarį ir ją liečiant per drabužius už krūtinės, liečiant jos kojas, ne mažiau kaip 3 kartus atsigulus šalia nukentėjusiosios ant lovos, ją liečiant už krūtinės per drabužius, po ko matant nukentėjusiajai G. G. liečiant save rankomis ir masturbuojantis, tokiu būdu G. G. atliekant veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. G. G. tokius tvirkinamuosius veiksmus atliko ilgą laiko tarpą (beveik 6 metus), turėdamas vieningą tyčią sistemingai tvirkinti Ž. R., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės. Kaip jau minėta, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-160/2024 nurodyta, kad byloje tiriamų įvykių metu tiriamoji negalėjo ir pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (jiems prasidėjus ji nesuprato nei jų pobūdžio, nei reikšmės, su laiku jos supratimas augo, tačiau ir šiuo metu jis išlieka nepilnas. Aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams tiriamoji negalėjo dėl mažo amžiaus, manipuliatyvaus įtariamojo elgesio (jis ją lepino, kūrė ypatingą santykį su ja, tuo pačiu jos atsiprašinėdavo, žadėdavo daugiau taip nedaryti) bei emocinės būsenos (tiriamoji jautėsi kalta ir atsakinga dėl to, kas vyksta, todėl bijojo artimųjų reakcijos, be to, dėl šeimoje buvusių konfliktų ji bijojo, kad įtariamasis gali nuskriausti ją ar jos mamą; taip pat bijojo, kad mama ja nepatikės) (3 t., b. l. 48).

BK 153 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, 2K-287-697/2017).

Teismas vertina, kad G. G. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teismas sutinka su prokuroro baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija, kad G. G. byloje siekė tiriamus tvirkinamuosius veiksmus prilyginti tik jo tėviškam elgesiui, nurodant, kad paglostė Ž. kaip dukrytę ir pan., tačiau pats kaltinamasis tvirtino ir tai, kad jis Ž. buvo įsimylėjęs, ją prilygino būsimai žmonai. G. G. puikiai žinojo Ž. R. amžių, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, nes prašydavo apie jo veiksmus nepasakoti nukentėjusiosios mamai N. G. Kaltinamojo tiesioginę tyčią sistemingai tvirkinant nukentėjusiąją pagrindžia ir jau aptarti nukentėjusiosios ir jos šeimos narių parodymai dėl išskirtinio dėmesio Ž. R. ir jos lepinimo (dovanų pirkimas, norų pildymas ir pan.).

Nurodyti kaltinamojo veiksmai pagal savo pobūdį ir intensyvumą atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl kaltinamajame akte kvalifikuoti teisingai.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų; BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taip pat įvertina, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Byloje nustatyta, kad G. G. pasikėsino padaryti vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą. Vertinant nusikaltimų pavojingumą aktualu tai, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti prieš mažametę, pasinaudojant jos bejėgiškumu, seksualinės prievartos veiksmai, numatyti BK 153 straipsnio 1 dalyje, truko ilgą laiką, mažametės gyvenamojoje vietoje. Pasikėsinimas išžaginti Ž. R. padarytas jai būnant tik 11 metų amžiaus. Visa tai apsprendžia didesnį nusikaltimų pavojingumą. Vertinant BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgiama, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Nors kaltės nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 4 dalyje, nepripažino, dėl BK 153 straipsnio 1 dalies kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš kaltinamojo pozicijos galima vertinti, kad jis pergyvena dėl įvykusio, savo gailėjimąsi išreiškė ne kartą atsiprašydamas Ž. R., padovanodamas jai savo butą. Ž. R. įstatyminė atstovė pateikė teismui paaiškinimą, kad Ž. R. jam atleido.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas vertina, kad dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarytos nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Baudžiamosios teisės teorijoje pabrėžiama, kad pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog nukentėjęs asmuo yra priklausomas nuo jo ar nuo kito su nusikaltimu susijusio asmens ir piktnaudžiaudamas šiuo priklausomumu atlieka nusikalstamus veiksmus. Priklausomumas turi būti toks, dėl kurio nukentėjęs asmuo visiškai ar iš dalies praranda galimybę efektyviai pasipriešinti neteisėtam kaltininko elgesiui. Priklausomumo atsiradimo pagrindai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, giminystė, santuoka, tarnyba ar materialinė priklausomybė ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-423-150/2015).

Šią sunkinančią aplinkybę pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kad kaltinamasis G. G. buvo Ž. R. mamos sutuoktinis ir nukentėjusiosios patėvis, kaltinamasis G. G. aktualiu laikotarpiu buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas, nukentėjusioji Ž. R. gyveno jo bute, G. G. nukentėjusiajai pirkdavo dovanas, ją lepino, išskyrė iš kitų N. G. vaikų ir prašydavo apie jo veiksmus niekam nesakyti, atlikdamas veiksmus kaltinamasis nukentėjusiajai sakydavo, kad ji „nepergyventų, viskas bus gerai“. Įvertinus nukentėjusiosios amžių, emocinę brandą, akivaizdu, kad dėl nurodytų G. G. veiksmų Ž. R. buvo priklausoma nuo jo ir naudodamasis tokia priklausomybe G. G. atliko nustatytus minėtus nusikalstamus veiksmus.

Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo G. G. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, jog šias veikas padarė nukentėjusiojo nepilnamečio šeimos narys ar su nukentėjusiuoju kartu gyvenantis asmuo (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas, įsigaliojęs 2020 m. lapkričio 19 d.). G. G. aktualiu laikotarpiu buvo N. G. sutuoktinis. Nors kaltinamasis G. G. ir nukentėjusioji Ž. R. gyveno per du butus, tačiau akivaizdu, kad abu butai buvo naudojami šeimos poreikiams, šalia Ž. R. kambario buvo virtuvė ir naudodamasis tuo G. G. ateidavo ryte į Ž. kambarį, taip pat atliekant nustatytus tvirkinamuosius veiksmus naudodavosi, kad kiti šeimos nariai buvo išvykę.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-94/2023 ir 2023-06-22 teismo psichiatro eksperto Kasparo Sinkevičiaus (specialisto) paaiškinimų protokolu sprendžiama, kad G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) ir šiuo metu konstatuojama įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas. Pagal savo psichikos būklę, G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. G. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. sausio 7 d.) galėjo suvokti jos pavojingą pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Pagal savo psichikos būklę G. G. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei bylą nagrinėjant teisme. G. G. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo.

Skiriant bausmes kaltinamajam vertinama ir jo asmenybė – nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo teistas, BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, šiuo metu teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas. Nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, vedęs, turi sveikatos problemų, teismas bylos nagrinėjimo metu išsireikalavo papildomus duomenis dėl kaltinamojo sveikatos būklės, pats kaltinamasis pateikė duomenis apie jam nustatytą 45 procentų darbingumo lygį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, G. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė nurodyta BK 149 straipsnio 4 dalyje, tik už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra galimos alternatyvios bausmės. Vis tik, įvertinus nukentėjusiosios amžių nusikalstamos veikos padarymo metu, tai, jog kaltinamojo tvirkinamieji veiksmai truko ilgą laiko tarpą, nebuvo vienkartinio pobūdžio, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo padarytų veiksmų pavojingumas yra pakankamai didelis ir BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ir po jų, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinančių aplinkybių, G. G. už padarytus nusikaltimus skirtinų bausmių terminas nustatytinas mažesnis už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tačiau didesnis už šios bausmės minimumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimą (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms).

Atidėti bausmės vykdymą už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 149 straipsnio 4 dalyje, pagal baudžiamąjį įstatymą nėra galimybės, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes bausmes už padarytus nusikaltimus teismas taip pat neturi pagrindo, nes nenustatyta tam būtinų sąlygų ir aplinkybių.

2023 m. sausio 7 d. 15:45 val., vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka, įtariamasis G. G. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2023 m. sausio 9 d. 14:24 val. (1 t., b. l. 129-132, 156-157). Kaltinamojo G. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. 2 dienos, įskaitytinos į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2023 m. sausio 9 d. nutarimu įtariamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158-160) paliktinos galioti iki G. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomosios priemonės panaikintinos.

V. Proceso išlaidos, kiti klausimai

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, pagrindžiančios 892,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Ž. R. išlaidas bei 846,66 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo G. G. išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Be to, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, jo šiuo metu gaunamos pajamos yra nedidelės, iš šių pajamų gyvena ir jo šeima. Teismas vertina, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš G. G. už jam suteiktą teisinę pagalbą neišieškotinos.

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje G. G. kaltinimas pareikštas dėl padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu. Dėl šios priežasties teismas BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažino būtinu įgaliotojo atstovo, atstovaujančio nukentėjusiosios interesus, dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra gera, sveikatos problemas ir darbingumo lygį, šiuo nuosprendžiu jam skiriama ilga 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ir daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai Ž. R. teikimo, atlyginimo iš G. G. netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su skaitmenine laikmena (1 vnt.), kurioje nukentėjusiosios Ž. R. apklausos vaizdo ir garso įrašas, laikomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (prisegtas prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio); vokas su skaitmenine laikmena (1 vnt.), kurioje tyrimui reikšmingas BPC pateiktas garso įrašas, laikomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (prisegtas prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir G. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kaltinamojo G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 7 d. 15:45 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 14:24 val., t. y. 2 dienas, įskaityti į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki G. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kardomąsias priemonės panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su skaitmenine laikmena (1 vnt.), kurioje nukentėjusiosios Ž. R. apklausos vaizdo ir garso įrašas, voką su skaitmeninė laikmena (1 vnt.), kurioje yra BPC pateiktas garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 892,50 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai Ž. R. iš kaltinamojo G. G. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 846,66 Eur iš G. G. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė