Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė UAB „Inservis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kompanija Vitrum“ 78 593,87 Lt skolos, 352 000 Lt netesybų, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei neginčijant reikalavimo dėl 78 593,87 Lt skolos priteisimo, šis ieškovės reikalavimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. daliniu sprendimu, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 78 593,87 Lt skolos ir 2 357,82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti netesybas ieškovė paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. tarp AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ ir atsakovės UAB „Kompanija Vitrum“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), remiantis kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ už juos sumokėti. 2010 m. rugsėjo 3 d. susitarimu ieškovė perėmė iš AB „Invaldos nekilnojamojo turto fondas“ visas teises bei pareigas pagal šią Statybos rangos sutartį. Atsakovė statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, nesilaikydama šalių aptartų sąlygų, darbus vykdė grubiai pažeisdama Sutartimi nustatytus darbų atlikimo terminus, kurie turėjo esminę reikšmę, o jų pažeidimas sukėlė didelius nuostolius ieškovei. Be to, atsakovė pažeidė Sutarties 6.2.10 punkte įtvirtintą pareigą perduoti ieškovei reikiamus dokumentus, todėl, remiantis Sutarties 8.7 ir 8.8 punktais, atsakovei yra skaičiuojama bauda. Už vėlavimą baigti darbus 176 kalendorines dienas yra paskaičiuota 352 000 Lt bauda.Atsakovė UAB „Kompanija Vitrum“ prašė ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 1 287 Lt baudą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė neatskleidė teismui, jog kai kurie darbų pagal sutartį atlikimo terminai abiejų šalių susitarimu buvo pratęsti. 2010 m. spalio 2 d. buvo sutarta pratęsti darbų atlikimo terminą II a. patalpose iki 2010 m. spalio 24 d. Tą patvirtina 2010 m. spalio 3 d. elektroninis laiškas. 2010 m. gruodžio 22 d. pretenzijoje Nr. 01-279 ieškovė nenurodė atsakovei kokių nors atliktų darbų esminių trūkumų ar defektų, dėl kurių 2010 m. spalio mėnesį atsakovės atlikti darbai galėtų būti nepriimti. Tik 2011 m. sausio 26 d. pakartotinėje pretenzijoje ieškovė pirmą kartą pareiškė pretenziją dėl darbų trūkumų. Ieškovės pakartotinėje pretenzijoje išdėstytos atsakovės atliktų darbų nepriėmimo priežastys yra nepagrįstos, kadangi ieškovė I, III ir IV a. patalpose atsakovės atliktus darbus priėmė be pretenzijų ir už juos visiškai apmokėjo, ieškovės 2011 m. sausio 26 d. pretenzijoje išdėstytos pretenzijos atsakovei dėl darbų, atliktų I, III ir IV a. patalpose, negali būti pagrindu atsisakyti priimti atsakovės II a. patalpose atliktus darbus. Pati ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad II ir III a. atsakovės suremontuotos patalpos nuomininkui UAB „AC Nielsen Baltics“ buvo perduotos dar 2010 m. spalio 28 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu. Ši aplinkybė patvirtina, kad patalpose esami defektai netrukdo patalpomis naudotis pagal paskirtį. Be to, faktas, kad ieškovė perėmė iš subrangovės teisę reikalauti atlyginimo už darbus, atliktus ieškovės naudai ir ieškovei priklausančiose patalpose, reiškia, kad perimtą iš subrangovės reikalavimą ieškovė pati laikė galiojančiu ir pagrįstu, o subrangovės I, II, III ir IV a. patalpose atliktus darbus – be defektų ir atliktais laiku bei tinkamai. Ieškovė nepagrįstai nepriėmė paskutinio etapo 2010 m. spalio mėnesį atliktų darbų, be jokio pagrindo neapmoka už šiuos darbus bei nepagrįstai skaičiuoja atsakovei netesybas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. (už vėdinimo sistemos nepridavimą laiku) bei už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2011 m. kovo 24 d. (už visų remonto darbų pagal Sutartį atlikimo termino pažeidimą). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, todėl jos turėtų būti sumažintos iki 0,02 proc. dydžio baudos nuo vėluojamo atlikti darbo kainos, o tai sudarytų 64,35 Lt už vieną kalendorinę dieną.

Atsakovė UAB „Kompanija Vitrum“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistų netesybų dydį iki 372,74 EUR, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimą; priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Atsakovė nesutinka su data, nuo kurios turi būti pradedamas skaičiuoti vėlavimo laikotarpis (2010 m. spalio 6 d.). Nurodo, kad 2010 m. spalio 2 d. įvykusio susitikimo metu tarp šalių pasiekus susitarimą pratęsti kai kuriuos darbų atlikimo terminus, atsakovė, tikėdama ieškovės sąžiningumu, nereikalavo iš pastarosios pasiekto susitarimo rezultatų raštiško patvirtinimo. 2010 m. spalio 3 d. elektroninis laiškas abiejų šalių buvo laikomas rašytiniu susitarimu, kurio ir buvo laikytasi iki tarp šalių iškilo ginčai teismuose. 2010 m. spalio 3 d. elektroniniame laiške išdėstytas susitarimas pratęsti darbų atlikimo terminus nebuvo ieškovės ginčijamas, atšaukiamas ar laikomas netinkamu dėl formos ar kitų priežasčių. Būtent elektroniniu paštu ieškovė teikdavo nurodymus atsakovei dėl Sutarties vykdymo, siųsdavo brėžinius, įrengimo aprašymus, nuomininkų pageidavimus ir pan. Kaip minėta, būtent elektroninio laiško forma šalys išreiškė savo valią pratęsti darbų atlikimo terminus ir šis laiškas pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nebuvo įvertintas kaip neginčijamas rašytinis įrodymas apie darbų atlikimo terminų pratęsimą objekte. Atsakovės nuomone, yra teisinga ir pagrįsta galutiniu šalių raštu susitartu darbų atlikimo terminu laikyti 2010 m. spalio 24 d. Vadovaujantis Statybos rangos sutarties 8.8 punktu, tik nuo 2010 m. spalio 29 d. galėjo būti laikoma, kad atsakovė atsilieka nuo darbų atlikimo grafiko. Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad darbų užbaigimo diena yra 2011 m. kovo 2 d. Paskutiniai darbai – vėdinimo sistemos bandymai – atsakovės buvo atlikti ir jų rezultatas perduotas ieškovei 2010 m. lapkričio 3 d., nors turėjo būti priduotas 2010 m. spalio 15 d. (pagal šalių 2010 m. spalio 3 d. elektroniniame laiške išdėstytą susitarimą vėdinimo darbai turėjo būti užbaigti 2010 m. spalio 10 d., 4 dienas galėjo būti delsiama pagal Sutarties 8.8. punktą). Todėl savo procesiniuose dokumentuose atsakovė pripažino vėlavimą atlikti darbus 20 kalendorinių dienų. Visi kiti darbai iki 2010 m. lapkričio 3 d. jau buvo atlikti. Atsakovės nuomone, būtent 2010 m. lapkričio 3 d. yra data, kuomet atsakovė baigė vykdyti darbus pagal sutartį. Nesant nustatytų esminių atliktų darbų trūkumų, vėlesnis defektų šalinimas laikytinas tik garantinių atsakovės įsipareigojimų vykdymu. Atlikus skaičiavimą, kokio dydžio netesybos būtų taikomos ieškovei, jeigu ji nieko nesumokėtų pagal Sutartį, susidaro 178 Lt suma už kalendorinę dieną. Taigi, atsakovės atžvilgiu taikomos netesybos – 2 000 Lt už kalendorinę dieną, ir ieškovei taikomos netesybos – 178 Lt už kalendorinę dieną, skiriasi mažiausiai vienuolika kartų. Akivaizdu, kad egzistuoja aiški ir didelė disproporcija tarp Sutarties šalių atžvilgiu taikomų netesybų dydžio. Ieškovė neįrodė, kad patyrė kokius nors nuostolius dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus. Ieškovės neva patirti nuostoliai minimi tik ieškinyje, tačiau ieškovė negalėjo teismui nurodyti ne tik kokio dydžio nuostolius tariamai patyrė, bet ir kokios rūšies šie tariamai patirti nuostoliai buvo (2016 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, neabejotinai egzistuoja pagrindas Sutarties 8.7. bei 8.8. punkte numatytas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti iki ieškovės atžvilgiu taikytinos 0,02 proc. dydžio baudos nuo vėluojamo atlikti darbo kainos. Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo. Atsakovė 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pateikė teismui bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą, tačiau ginčijamame sprendime atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas išspręstas nebuvo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Inservis“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; atsakovės UAB „Kompanija Vitrum“ apeliacinio skundo reikalavimą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimo palikti nenagrinėtą; priteisti iš atsakovės UAB „Kompanija Vitrum“ ieškovės UAB „Inservis“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Sutarties 2.2 punktas nustato, kad darbų pagal šią sutartį atlikimo terminai, nustatyti darbų vykdymo grafike, yra esminė šios sutarties sąlyga. Sutarties 4.2 punktas numato, kad rangovas privalo atlikti šioje sutartyje numatytus darbus griežtai laikantis šios sutarties priede Nr. 3 nustatyto darbų atlikimo grafiko. Grafiko pažeidimas dėl rangovo kaltės yra laikomas esminiu šios sutarties pažeidimu. Darbų atlikimo terminai gali būti pakeisti tik pagal šalių pasirašytą raštišką susitarimą. Griežto sutartyje numatytų terminų laikymosi svarba taip pat pabrėžiama ir Sutarties preambulėje. Taigi, Sutarties nuostatos neginčijamai įpareigoja atsakovę griežtai laikytis Sutarties priede nustatyto darbų vykdymo grafiko, o bet kokie jame nustatytų terminų pakeitimai gali būti atliekami tik imperatyviai nustatyta forma – rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Sistemiškai aiškinant Sutarties bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, darytina išvada, kad šalių susitarimas dėl Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pratęsimo, jei toks apskritai būtų sudarytas, privalėtų būti rašytinis, pasirašytas abiejų šalių. Tokios formos susitarimas nebuvo sudarytas, todėl laikytina, kad atsakovė privalėjo visus darbus atlikti pagal Sutarties priede nustatytą grafiką. Atsakovė jau ne pirmą kartą, vykdydama su ieškove sudarytas statybos rangos sutartis, netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, o netinkamą vykdymą siekia pateisinti tariamai sudarytais susitarimais, taip pat tariamai sudarytų susitarimų pagrindu reikalavo ieškovės sumokėti beveik 700 000 Lt už papildomus darbus. Dėl apmokėjimo už tariamai atliktus papildomus darbus pagal tariamai sudarytus rašytinius susitarimus tarp šalių jau yra išnagrinėtas teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2091-392/2015 atmetė iš esmės visus atsakovės byloje reikštus reikalavimus dėl papildomų darbų apmokėjimo, pripažino negaliojančiais ab initio iš esmės visus atsakovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir sprendime nurodė, kad šalys jokių rašytinių susitarimų nėra sudariusios. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė tariamų susitarimų sudarymo faktą taip pat įrodinėjo elektroniniais laiškais. Vilniaus apygardos teismas sprendime nurodė, kad iš šalių sudarytų sutarčių nuostatų akivaizdu, jog jos imperatyviai ir aiškiai nustato būtinybę sudaryti atskirą rašytinį susitarimą dėl jų pakeitimo. Ieškovės nuomone, atsakovės pabrėžiamas elektroninis laiškas vertintinas kaip šalių derybų dėl galimo tinkamos formos ir turinio rašytinio susitarimo sudarymo ateityje dokumentas, tačiau nėra ir negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl darbų terminų pratęsimo per se. Atsakovės nurodomi argumentai bei byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai spręsti apie tai, jog galutinis susitarimas dėl darbų pagal sutartį atlikimo terminų pratęsimo nebuvo sudarytas, taigi, šioje byloje reikia vadovautis būtent Sutarties priede numatytu darbų atlikimo grafiku, kadangi jis nebuvo keičiamas. Atsakovė apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli, kad net ir atsakovės nurodomo elektroninio laiško išsiuntimo dieną atsakovė buvo 5 dienas praleidusi Sutartyje numatytą terminą atlikti ventiliavimo sistemos įrengimo darbus, taigi jau buvo pažeidusi Sutarties nuostatas ir jau tuo metu egzistavo tinkamas pagrindas pagal Sutarties nuostatas pradėti skaičiuoti netesybas. Atsakovės įsipareigojimai pagal Sutartį apima ne vien darbų, numatytų Sutartyje bei jos prieduose, faktinį atlikimą, tačiau ir tinkamą šių darbų trūkumų ištaisymą, o taip pat visos su atliktais darbais susijusios dokumentacijos, patvirtinančios darbų bei naudotų medžiagų kokybę ir kitus duomenis, pateikimą. Atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį, inter alia įsipareigojimai pateikti visą atliktų darbų bei naudotų medžiagų dokumentaciją, ištaisyti netinkamai atliktų darbų trūkumus, privalėjo būti tinkamai įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 6 d., jei Sutartyje nėra numatyta kitaip. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė tik 2011 m. kovo 2 d. perdavė ieškovei ištaisytus atsakovės atliktų darbų trūkumus, kurių išsamus bei detalus sąrašas atsakovei buvo pateiktas ieškovės raštais: 2010 m. gruodžio 22 d. pretenzija, 2011 m. sausio 26 d. pakartotine pretenzija, 2011 m. vasario 11 d. reikalavimu. Atsakovei ištaisius darbų trūkumus, jie buvo priimti, todėl atsakovės teiginiai apie vengimą priimti darbus yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumai buvo esminiai, tokių trūkumų faktas sudarė pagrindą atsisakyti priimti darbus iki visų trūkumų pašalinimo, o, pradelsus Sutartyje nustatytus darbų užbaigimo terminus, skaičiuoti netesybas ir reikalauti jų sumokėjimo. Reikalaujamų priteisti netesybų dydis yra nustatytas abiejų šalių sutarimu. Abi Sutarties šalys yra lygios ir turėjo vienodas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų. Su visomis Sutarties sąlygomis, tarp jų ir sąlygomis dėl baudos nustatymo sutarties pažeidimo atveju, atsakovė turėjo visas galimybes susipažinti, o nepritarimo šioms sąlygoms atveju turėjo galimybes siūlyti šias sąlygas pakeisti ir/ar apskritai atsisakyti sudaryti Sutartį, tačiau to nepadarė – sutiko su visomis Sutarties sąlygomis, Sutartį sudarė ir vykdė. Net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad 2 000 Lt per dieną netesybos yra aiškiai per didelės, tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovės atžvilgiu taikytinos 0,02 proc. netesybos. Neprotinga ir nelogiška lyginti atsakovės ir ieškovės atžvilgiu taikytinų sankcijų dydį vien dėl to, kad iš esmės skiriasi ieškovės ir atsakovės įsipareigojimų apimtis bei tinkamo įsipareigojimų vykdymo svarba. Ieškovė sutartimi prisiėmė pareigą tik sumokėti atsakovei už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus, tuo tarpu atsakovės įsipareigojimų apimtis gerokai didesnė – atsakovė privalėjo ne tik atlikti statybos rangos darbus, tačiau juos atlikti tinkamai, laiku ir kokybiškai, darbams naudoti tinkamas ir kokybiškas medžiagas, taip pat pateikti visą su atliktais darbais susijusią dokumentaciją. Atsakovei priskaičiuotina bauda nėra susieta su ieškovės patirtais nuostoliais ir/ar jų dydžiu. Ieškovei reikalaujant netesybų, jai pakanka įrodyti tik patį Sutarties pažeidimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo faktą, neįrodinėjant konkrečių ieškovės patirtų nuostolių ar jų dydžio. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatomis, bylinėjimosi išlaidų klausimas, jei jis nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendžiamas priimant papildomą sprendimą, o ne apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl netesybų priteisimo. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui taip pat ex officio patikrinant, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir kad ieškovė turi teisę reikalauti netesybų dėl Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pažeidimo. Ginčas tarp bylos šalių kilęs dėl to, už kokį konkrečiai terminą atsakovei gali būti skaičiuojamos netesybos, taip pat dėl Sutartyje numatyto netesybų dydžio pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sprendė, kad netesybos atsakovei skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad netesybos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d., kadangi Sutartimi nustatytas darbų atlikimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2010 m. spalio 24 d., o 2010 m. lapkričio 3 d. visi Sutartyje numatyti darbai jau buvo atlikti. Įrodinėdama, kad Sutartimi nustatytas darbų atlikimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2010 m. spalio 24 d., atsakovė remiasi 2010 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku (b. l. 45, t. II), kuris, pasak atsakovės, vienareikšmiškai įrodo šalių susitarimą dėl Sutartimi nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarties 4.1 punktą darbų atlikimo terminai galėjo būti keičiami tik abiejų šalių pasirašytu raštišku susitarimu. Iš apeliantės nurodomo elektroninio laiško turinio matyti, kad šalys diskutavo dėl galimo terminų pratęsimo, elektroniniu laišku užsakovo prašoma patvirtinti naujus darbų atlikimo terminus. Užsakovo raštiško atsakymo, kuriuo būtų sutinkama su šiame elektroniniame laiške nurodytais terminais, į bylą nepateikta. Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, šis elektroninis laiškas gali būti vertinamas tik kaip įrodymas, patvirtinantis šalių derybas dėl termino pratęsimo, tačiau ne įrodymas, kad toks susitarimas tarp šalių buvo pasiektas. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad užsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl 2010 m. spalio 3 d. elektroniniame laiške nurodytų darbų atlikimo terminų, taip pat negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu susitarimo dėl terminų pratęsimo egzistavimą. Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Šiuo atveju galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus be raštiško užsakovo sutikimo Sutartimi nenumatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neįrodyta, jog Sutartimi nustatytas darbų atlikimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas, todėl netesybos atsakovei galėjo būti pradėtos skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 6 d.Teigdama, kad netesybos nepagrįstai buvo skaičiuojamos po 2010 m. lapkričio 3 d., apeliantė nurodo, kad 2010 m. lapkričio 3 d. visi darbai jau buvo atlikti, o ieškovė nepagrįstai atsisakė šiuos darbus priimti. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, su šiais apeliantės teiginiais taip pat nesutinka. Pagal Sutarties 5.6 punktą, apmokėjimas už atliktus darbus vykdomas apmokant už kiekvieną atliktų darbų etapą, o pagal Sutarties 5.7 punktą, kokybiškai užbaigus visus Sutartyje nurodytus darbus, šalys pasirašo galutinį pagal Sutartį atliktų darbų aktą, pagal kurį vykdomas galutinis kainos paskaičiavimas, galutinis kainos sumokėjimas arba permokos grąžinimas. Iš Sutarties 4.1 punkto matyti, kad galutinis darbų pagal Sutartį atlikimo etapas yra II a. patalpų darbai, kurie turėjo būti atlikti iki 2010 m. spalio 6 d. Aplinkybės, kad šie darbai iki 2010 m. lapkričio 3 d. atlikti nebuvo, apeliantė neginčija. Pagal Sutarties 9.1 punktą, užsakovas privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Nors, apeliantės teigimu, pranešimas apie pasirengimą perduoti II a. patalpų darbus ieškovei pirmą kartą buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 10 d., byloje surinktų įrodymų visetas šio apeliantės teiginio nepatvirtina. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovė atliktų II a. patalpų darbų aktą gavo tik 2010 m. gruodžio 20 d. (b. l. 91, t. IV). Kolegijos vertinimu, jau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovė be pagrindo delsė priimti atliktus darbus laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 3 d., kada, apeliantės teigimu, darbai buvo atlikti, iki 2010 m. gruodžio 20 d. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad, gavusi atliktų darbų aktą, 2010 m. gruodžio 22 d. pretenzija ieškovė informavo apeliantę apie tai, jog rangovui nėra pateiktas oro ventiliacijos sistemos pasas bei kiti sutartimi numatyti dokumentai, t. y. nevykdomas Sutarties 6.2.10 punktas (b. l. 84, t. I). 2010 m. sausio 26 d. pretenzija ieškovė informavo apeliantę apie atliktų darbų, įskaitant darbus II a. patalpose, trūkumus (b. l. 88, t. I). 2011 m. vasario 11 d. reikalavime nurodyti papildomai nustatyti darbų, įskaitant II a. patalpų darbus, trūkumai (b. l. 92, t. I). Šalys neginčija, kad nurodyti trūkumai apeliantės buvo pašalinti tik 2011 m. kovo 2 d. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad I, III ir IV a. darbai buvo ieškovės priimti be pastabų 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. spalio 1 d., todėl ieškovė negali remtis šių darbų trūkumais. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad netesybų pagal sutartį skaičiavimui pakanka II aukšto darbų neužbaigimo Sutartyje nustatytais terminais fakto, šiuos apeliantės argumentus pripažįsta teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui ir dėl jų detaliau nepasisako.Įrodinėdama, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti II a. patalpų darbus, apeliantė remiasi Sutarties 9.6 punktu ir teigia, kad nustatyti darbų trūkumai nebuvo esminiai. Šią aplinkybę, apeliantės vertinimu, įrodo tai, jog ieškovė dar 2010 m. spalio 28 d. perdavė suremontuotas II a. patalpas naudotis nuomininkei UAB „AC Nielsen Baltic“. Kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus pažymi, kad vien tai, jog nuomininkė UAB „AC Nielsen Baltic“ sutiko perimti nevisiškai įrengtas patalpas, savaime neįrodo, jog apeliantės įsipareigojimai pagal Sutartį buvo įvykdyti tinkamai. Pirma, pati apeliantė neginčija, kad patalpos nuomininkei buvo perduotos anksčiau, nei ji užbaigė II a. patalpų darbus (patalpos nuomininkei perduotos 2010 m. spalio 28 d., o darbai, apeliantės teigimu, užbaigti 2010 m. lapkričio 3 d.). Antra, tai, kad Patalpų perdavimo nuomininkei akte nurodoma, jog šiame akte įvardyti trūkumai netrukdo naudoti patalpų pagal nuomos sutartį (t. y. nėra esminiai pagal ieškovės ir nuomininko sutartį), savaime nereiškia, jog šie trūkumai turi būti laikomi neesminiais ir pagal tarp nagrinėjamos bylos šalių sudarytą Statybos rangos sutartį. Priešingai, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, pagal Statybos rangos sutarties 2.2 punktą darbų kokybė ir atitiktis atliekamų darbų aprašymui yra esminė Sutarties sąlyga, o tai leidžia teigti, kad Patalpų perdavimo nuomininkei akte įvardyti net 24 punktai patalpų defektų, tarp jų vėdinimo sistemos balansavimo darbų neužbaigimas, optinio kabelio klojimo darbų neužbaigimas, bendros laiptinės remonto darbų neužbaigimas, ir kt. buvo pakankamas pagrindas ieškovei atsisakyti priimti atliktus darbus, kol nurodyti trūkumai nebus ištaisyti, remiantis, be kita ko, Sutarties 6.2.1 punktu, numatančiu rangovo pareigą ištaisyti defektus, nustatytus iki darbų perdavimo užsakovui. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog netesybos apeliantei galėjo būti skaičiuojamos iki tos dienos, kai ieškovei buvo perduoti darbai su ištaisytais trūkumais, t. y. iki 2011 m. kovo 2 d.