Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovės G.S. ieškinį atsakovui M.S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G.M. ieškinį atsakovui M.S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, t. y. nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai po keturias dienas pagal slankųjį grafiką. Ieškovė prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą ir išvadą teikiančios institucijos pasiūlymą, t. y. atsakovui nustatant bendravimo su vaikais laiką kas antrą savaitgalį.

19. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2024 m. liepos 22 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas ieškovės G.S. ieškinys atsakovui M.S. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

20. 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovės G.S.reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą.

21. 2024 m. lapkričio 4 d. atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais J.S. ir E.S. tvarką, kadangi bylos šalys tarpusavio sutarimu buvo sutarusios su vaikais bendrauti vienodais periodais po 4 dienas iš eilės, tačiau ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, valdžia, trukdo atsakovui nepertraukiamai bendrauti su vaikais.

22. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečių J.S. ir E.S. interesų rekomenduoja nustatyti nepilnamečių vaikų J.S., (duomenys neskelbtini), ir E.S., (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove G.S. jos gyvenamojoje vietoje, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus, ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu tvarką pagal Skyriaus rekomenduojamą bendravimo tvarką. Išvadoje pažymima, kad nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, taip pat nėra duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį ir gyvenimo būdą.

23. 2024 m. lapkričio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečių J.S. ir E.S. interesų rekomenduoja nustatyti nepilnamečių vaikų J.S., (duomenys neskelbtini), ir E.S., (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu tvarką pagal Skyriaus rekomenduojamą bendravimo tvarką, t. y. atsakovui nustatant bendravimo laiką su vaikais kas antrą savaitgalį. Išvadoje nurodoma, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo gyvenamosiose vietose gali užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugias svečiavimosi / gyvenimo sąlygas, kurios atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

26. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.

27. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

28. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

29. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nesprendžia ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, ir, esant poreikiui, jas taiko laikinai – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs poreikį ir atsižvelgęs į itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius bei jų negebėjimą tarpusavyje sutarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teisėtai ir pagrįstai laikinai sureguliavo vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos klausimus, kol jie bus išspręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tam tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

34. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (taip pat ir), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės ir maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir, atsižvelgiant į individualias tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, įtvirtina tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri maksimaliai užtikrina tiek nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su atsakovu, tiek ginčo šalių lygiateisiškumo principą tėvų teisių ir pareigų srityje. Pažymėtina, jog griežtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis, neabejotinai pagrindžiančiomis, jog vaikų bendravimas su tėvu darytų vaikams žalą ar sukeltų pavojų jų psichologinei, fizinei ir emocinei gerovei.

36. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar atsakovas darytų žalą nepilnamečių vaikų interesams, keltų grėsmę jų saugumui ar sveikatai. Taip pat, bylos duomenimis, nėra nustatytų neginčijamų faktų apie tai, kad ieškovė neleistų atsakovui bendrauti su vaikais, o atsakovas juos nuteikinėtų prieš ieškovę ar darytų kitokio pobūdžio žalą vaikų interesams. Byloje nėra duomenų apie galbūt pažeidžiamus nepilnamečių vaikų interesus, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, socialinės paslaugos taip pat nėra teikiamos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad abi bylos šalys siekia tiesioginio bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nori jais rūpintis ir dalyvauja jų auklėjime. Be to, nė vienas jų nenurodo, kad kažkuris iš tėvų netinkamai elgtųsi su vaikais ar negebėtų jais tinkamai pasirūpinti, kas suponuoja tik abiejų tėvų tarpusavio komunikacijos problemas.

37. Ieškovė iš esmės siekia iki minimumo apriboti atsakovo teisę bendrauti su abiem šalių vaikais ir teigia, jog esminė aplinkybė, kodėl nepasiteisina bendravimas po keturias dienas, yra tai, kad esant tokiai bendravimo tvarkai vaikai, ypač šešiametė dukra J.S., pradėjo jaustis nesaugiai, be to, vaikai turi jausti pastovumą ir turėti namus, negali būti nuolatos vežiojami iš vienų namų į kitus. Tačiau ieškovė nepateikia objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes ir rodytų būtinybę pakeisti šalių susitartą bendravimo su vaikais tvarką, t. y. bendravimą su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai po keturias dienas pagal slankųjį grafiką. Labiau tikėtina, kad šalių dukra yra sutrikusi ir nerimastinga dėl santykių tarp tėvų ir įvykusių gyvenimo pokyčių, o jokių objektyvių duomenų, kad šalių vaikų nesaugumas būtų susijęs su atsakovo elgesiu, kuris būtu žalingas vaikams, byloje nėra pateikta.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, esant tokiam vaikų amžiui (J.S. yra šešeri metai, E.S. yra treji metai) ir siekiant išlaikyti artimą, glaudų ir nepertraukiamų vaikų ryšį su abiem tėvais, tikslinga nustatyti maksimalią nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kurios bylos šalys su tam tikromis išlygomis iš esmės laikosi ir kuri leis maksimaliai išvengti galinčių kilti skyrium gyvenančių tėvų nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

39. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės („50:50 procentų laiko“ modelis) pritaikymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių maksimalų bendravimą su vaikais. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečių vaikų interesų, taip pat nė vieno iš tėvų interesų, todėl pakeisti minėta nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nėra teisinio pagrindo.

40. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.