- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-242-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- P. Ž., Skuodo rajono notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- R. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. L. patikslintą ieškinį atsakovams P. Ž., Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž., tretiesiems asmenims R. L., antstoliui S. D., dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Plungės apylinkės teisme pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 10 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5213 dėl 34553,50 Eur išieškojimo nuo jo išdavimo momento bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo dėl 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas atsisakė ir prašė šią bylos dalį nutraukti. Nurodė, kad notarės V. Ž. 2018 m. rugsėjo 10 d. vykdomasis įrašas buvo išduotas, neaišku pagal kokio dokumento kopiją, todėl ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą, kaip išduotą be teisėto pagrindo. Papildomai ieškovas nurodė, kad iki 2013 m. balandžio 30 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir savininkas, o iki 2013 m. gegužės 20 d. buvo minėtos bendrovės direktorius. Nurodė, kad su atsakovu P. Ž. susipažino 2013 m. pradžioje, kartu planavo vystyti bendrą verslą, P. Ž. investavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nuo 2013 m. balandžio 30 d. P. Ž. tapo bendrovės akcininku, įsigijo iš ieškovo 90 procentų bendrovės akcijų, J. L. liko 10 procentų bendrovės akcijų. Ieškovas nurodė, kad viskas buvo vykdoma pasitikėjimo principu. Ieškovo teigimu, atsakovo P. Ž. prašymu, nepamena tiksliai, ar 2013 m. gegužės 20 d. ir kur, jis asmeniškai pasirašė vieną vekselį P. Ž. naudai daugiau kaip 118000 Lt sumos. Minėtas vekselis buvo išrašytas tam, kad P. Ž. galėtų lengviau susigrąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuotas lėšas. Vekselyje minėtos sumos sumokėjimo terminas nebuvo nurodytas, vekselis buvo vienas, kopijų pasirašymo metu nebuvo daryta, jo originalas iš karto po pasirašymo buvo perduotas P. Ž.. Nurodė, kad pats asmeniškai visos vekselyje nurodytos sumos negavo, 9500 Lt sumą gavo jis asmeniškai, tačiau ši suma atsakovui asmeniškai pagal vekselį buvo apmokėta daiktais, pinigais, o likusi vekselyje nurodyta suma P. Ž.buvo investuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jos jis atsakovui pagal vekselį neturi grąžinti. Nurodė, jog nežino, ar P. Ž. susigrąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuotas lėšas. Ieškovas patvirtino, kad 2018 m. apie vasario mėnesį gavo raginimą iš P. Ž. apmokėti 2013 m. gegužės 20 d. vekselį, tačiau jis į jį nekreipė dėmesio. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo naudai buvo išdavęs dar vieną vekselį 2013 m. rugpjūčio mėnesį dėl 13000 Lt sumos, jam pagal jį asmeniškai buvo paskolinti pinigai už projektą, pagal minėtą vekselį su P. Ž. yra visiškai atsiskaityta. J. L. nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį P. Ž. pardavė savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir jam grąžino vekselio originalą. J. L. nurodė, kad jam grąžintą vekselio originalą jis 2017 m. gruodžio pradžioje suplėšė, sunaikino, todėl nesupranta, kaip pagal vekselio kopiją galėjo būti išduotas notarės vykdomasis įrašas. Ieškovas patvirtino, kad vekselyje nurodyta suma buvo pagal atsakovo P. Ž. 2013 m. gegužės 16 d. paruoštą atsakovo investuotų ir paskolintų sumų dokumentą, kuris yra ikiteisminio tyrimo byloje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. Ž. atsiliepime su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovas 2013 m. gegužės 20 d. išdavė vekselio turėtojui atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 118882 Lt sumos, pateikdamas prašymą notarei dėl vykdomojo įrašo išdavimo atsakovas buvo įsitikinęs, kad buvo pateiktas vekselio originalas. Atsakovas nurodo, kad teismas neturėtų priimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2013 m. gegužės 20 d. vekselį.
3. Atsakovė Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. atsiliepime su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti notarei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad notarės veiksmai nelėmė vykdomojo įrašo atlikimo procedūrų pažeidimo, to pasekmė – vykdomojo įrašo išdavimas, nesant 2013 m. gegužės 20 d. vekselio originalo. Notarė, jai pateikus prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal 2013 m. gegužės 20 d. paprastąjį vekselį ir jame nurodžius, jog pateikiamas vekselio originalas, be specialių techninių priemonių negalėjo nustatyti, jog pateikiamas vekselis nėra originalus, vadovaudamasi vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija ir patikrinusi, jog yra teisėtas pagrindas išduoti vykdomąjį įrašą, šį vykdomąjį įrašą išdavė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio dalis dėl notarės V. Ž. 2018 m. rugsėjo 10 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu atmesta. Teismas nusprendė priimti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Priteisė iš ieškovo J. L. atsakovui P. Ž. 2473,90 Eur atstovavimo išlaidų bei 289,21 Eur papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Priteisė iš ieškovo J. L. atsakovei Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. 500,00 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. L. valstybei 433,12 Eur žyminio mokesčio bei 13,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su išlaidomis liudytojui A. S., sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. spalio 8 d. teismo nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4.1. Teismas nustatė, kad tiek notarė, tiek atsakovas buvo įsitikinę, jog ginčijamas vykdomasis įrašas buvo išduotas pagal vekselio originalą, o kad tai yra ne originalas, o spalvinė kopija, buvo nustatyta vėliau specialistams atlikus dokumento tyrimą.
4.2. Teismas konstatavo, kad ieškovas pasirašė ginčo vekselį, pagal kurį notarė išdavė ginčijamą vykdomąjį įrašą.
4.3. Teismo vertinimu, ieškovui pasirašant 2013 m. gegužės 20 d. vekselį buvo suteikta ir teisinė pagalba, jis neabejotinai žinojo, kokius įsipareigojimus prisiėmė pagal minėtą vekselį atsakovui. Be to, pažymėjo, kad ieškovas vykdo mokėjimus pagal ginčo vekselį.
4.4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pasinaudojo teise atsisakyti reikalavimų, nuo reikalavimo dėl 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu atsisakė. Teismas, nenustatęs, kad atsisakymu būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos ar viešasis interesas, šalių ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, šią bylos dalį nutraukė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Notarė V. Ž. vykdomojo įrašo pagal atsakovo P. Ž. pateiktą vekselio kopiją išduoti negalėjo, o išduotas vykdomasis įrašas yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti tokį įrašą negaliojančiu ne tik formaliais pagrindais, bet ir dėl kitų priežasčių.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas pateikti notarei vekselį dėl jame nurodytų piniginių sumų iš ieškovo J. L. (109382 Lt sumos) išieškojimo galėjo tik tuomet, jei atsakovo investuotos lėšos nebuvo grąžintos jam pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5.3. Šiuo atveju nėra aišku, ar pagrindinė prievolė nebuvo įvykdyta, nes byloje trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje nebuvo įtraukta dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 47 str.), nors ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad jo prievolė pagal vekselį yra pasibaigusi, o atsakovas grąžino jam ginčo vekselio originalą dar 2017 m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių (ieškovo J. L. ir atsakovo P. Ž.) susiklosčiusius teisinius santykius bei neatkleidė bylos esmės. Dėl to ne tik buvo neteisingai išspręsta byla, bet taipogi sudarytos sąlygos atsakovui neteisėtai praturtėti ieškovo J. L. sąskaita, taip gaunant dvigubą savo prievolių įvykdymą, pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, nes bendrovė procese dėl ginčo vekselio, kuriuo buvo užtikrintos minėtos bendrovės įsipareigojimų akcininkui P. Ž. vykdymas, negalėjo pateikti savo atsikirtimų dėl pagrindinės prievolės (tarp P. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrįstumo bei įvykdymo, taigi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl teisių neįtraukto byloje dalyvauti asmens, kuris procese nedalyvavo, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
5.4. Vekselio originalą ieškovui J. L. grąžino pats P. Ž., laikydamas, kad J. L. užtikrinimo prievolės už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-05-20 vekselį yra pasibaigusios. Ieškovas nepamena, ar grąžindamas ginčo vekselį atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino atsakovui paskolintas pinigines lėšas, tačiau iš atsakovo žodžių, grąžinant ieškovui ginčo vekselio originalą ieškovas suprato, kad atsakovas ieškovą nuo prievolės užtikrinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘paskolintų pinigų atsakovui grąžinimą, atleidžia.
5.5. Notarei V. Ž. 2013-05-20 vekselio kopija vykdymui pateikta atsakovui akivaizdžiai žinant, kad vykdymui pateikiama vekselio kopija, o ne jo originalas, tokiu būdu siekiant neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad šalių (ieškovo J. L. ir atsakovo P. Ž.) tarpusavio atsiskaitymo prievolės pagal vekselį buvo pasibaigusios, ir tą patvirtina vekselio perdavimo ieškovui aplinkybė, notarės vykdomasis įrašas išduotas negalėjo būti, be to, teismui tenkinant ieškovo ieškinį, turėjo būti pripažintas negaliojančiu.
5.6. Pirmosios instancijos teismas, ieškovui įrodinėjant, kad jo prievolės pagal vekselį buvo pasibaigusios, nepagrįstai nusprendė, jog vien vekselio sudarymo fakto pripažinimas suponuoja ieškovo prievolių pagal vekselį galiojimą.
5.7. Ieškovas neprivalėjo ginčyti vekselio, pagal kurį jo įsipareigojimai pasibaigė, sumos. Ieškovas įrodinėjo, kad jo prievolės pagal vekselį yra pasibaigusios (CPK 178 str.). Pasitvirtinus ieškovo įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas turėtų pagrindą pripažinti notaro ginčijamą vykdomąjį įrašą negaliojančiu, to reiškiamu ieškiniu ir prašė ieškovas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Apeliacinio skundo ribos neapima vekselio sudarymo aplinkybių.
6.2. Atsakovai buvo įsitikinę, kad jie disponuoja vekselio originalu.
6.3. Vekselis buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukimas į bylą nebuvo reikalingas.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė notarė prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Ieškovas patikslintu ieškiniu apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismui neatsiranda pareiga patikrinti, ar prievolė pagal minėtą vekselį įvykdyta ar nevykdyta.
7.2. Ieškovas šioje byloje ne tik kad nepareiškė reikalavimo pripažinti prievolę pagal 2013-05-20 vekselį iš dalies ar visiškai įvykdyta, tačiau ir pareikšto reikalavimo kontekste neįrodinėjo, jog prievolė pagal 2013-05-20 vekselį iš dalies ar visiškai įvykdyta, nors apeliaciniame skunde teigia, jog įrodinėjo.
7.3. Esant ieškovo patikslinto ieškinio pagrindui ir dalykui, kuriuo prašoma panaikinti vykdomąjį įrašą Nr. 5213 dėl procedūrinio pažeidimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniui UAB „JLKGV“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2013 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis, J. L. (turintis 10 akcijų) ir P. Ž. (turintis 90 akcijų) nusprendė atleisti J. L. iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų ir paskirti naują vadovą A. S. (t. 1, b. l. 55); Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. teismo reikalavimu pateiktas 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kuris buvo P. Ž. pateiktas notarei dėl vykdomojo įrašo išdavimo egzempliorius, kurio pagrindu J. L. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti P. Ž. 118882,00 Lt sumą (t. 1, b. l. 14). 2018 m. vasario 1 d. bei 2018 m. kovo 1 d. registruotu paštu P. Ž. išsiuntė du pranešimus J. L. dėl 2013 m. gegužės 20 d. vekselio apmokėjimo iki 2018 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l. 67–68). 2018 m. rugsėjo 7 d. P. Ž. pateikė Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. prašymą dėl vykdomojo įrašo pagal J. L. P. Ž. naudai išduotą vekselį 34430,61 Eur sumaos (t. 1; b. l. 66). 2018 m. rugsėjo 10 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. išduotas vykdomasis įrašas, kuriuo siūloma išieškoti iš J. L. P. Ž. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 34430,61 Eur bei nurodoma, kad išrašyta vekselio suma 118882,00 Lt, kas atitinka 34430,61 Eur (t. 1, b. l. 6). Ieškovo J. L. 2013 m. rugpjūčio 9 d. išduotas atsakovo P. Ž. naudai paprastasis neprotestuotinas vekselis 13275,00 Lt sumos, atsakovo P. Ž. naudai 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotas Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D. vykdomasis įrašas 13275,00 Lt nesumokėtos vekselio sumos, 6 procentų metinėms palūkanoms ir 73 Lt notaro atlyginimui, išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį įrašą vykdytas antstolės E. M. kontoroje ir 2018 m. birželio 18 d. vykdomoji byla užbaigta (t. 1, b. l. 28–32). 2015 m. birželio 18 d. skolos grąžinimo rašto duomenimis, skolininko J. L. pagal 2013 m. gegužės 20 d. paprastąjį vekselį, išrašytą 118882,00 Lt sumos, skola sumažinama 1344,14 Lt (389,27 Eur) suma (t. 1, b. l. 56). Skolos grąžinimo rašto duomenimis, skolininko J. L. pagal 2013 m. gegužės 20 d. paprastąjį vekselį, išrašytą 118882,00 Lt sumos, skola sumažinama 430,00 Eur suma (t. 1, b. l. 57). 2017 m. lapkričio 3 d. skolos grąžinimo rašto duomenimis, skolininko J. L. pagal 2013 m. gegužės 20 d. paprastąjį vekselį, išrašytą 118882,00 Lt sumos, skola sumažinama 2115,00 Eur suma (t. 1, b. l. 58). Skuodo rajono policijos komisariate vykdyto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu atliktas 2013 m. gegužės 20 d. vekselio tyrimas ir pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 11K-308 (18), kad tirti pateiktas 2013 m. gegužės 20 d. paprastasis vekselis J. L. vardu yra spalvinė kopija, išspausdinta spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos 71–72 l.). Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio J. L. vardu kopijos ekspertizės 2019 m. balandžio 12 d. akto Nr. 11K-87(19) duomenis: 1) didelė tikimybė, kad ekspertizei pateikta 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio J. L. vardu kopija nėra pagaminta montavimo būdu, montuojant iš skirtingų dokumentų fragmentų mechaniškai ir ji yra išspausdinta vienu spausdinimo veiksmu spalviniu rašaliniu aparatu; 2) ekspertizei pateikta 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio J. L. vardu kopija yra pagaminta naudojant daugiafunkcinį spalvinį rašalinį įrenginį, kuris turi spausdinimo, skenavimo ir tiesioginio kopijavimo funkcijas, arba kompiuterį su skeneriu ir spalviniu rašaliniu spausdintuvu.
Dėl papildomų dokumentų pateikimo
11. Apeliantas 2020 m. kovo 6 d. teismui pateikė dokumentų paketą, pavadinimu „Papildoma informacija“. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus (CPK 251 straipsnis, CPK 253 straipsnio 1 dalis). Taigi jokie prašymai, papildomi įrodymai po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenagrinėtini. Šiuo atveju apeliantas pateikė papildomus duomenis jau po 2020 m. kovo 5 d. įvykusio teismo posėdžio pabaigos, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apelianto 2020 m. kovo 6 d. pateiktus duomenis atsisakytina priimti, jie grąžintini apeliantui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas notarės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumas, t. y. kad vykdomasis įrašas padarytas ne vekselio originalo, o jo notariškai nepatvirtintos kopijos pagrindu. Ieškovas ginčija 2018 m. rugsėjo 10 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5213 dėl 34553,50 Eur išieškojimo, kaip išduotą be teisėto pagrindo, nurodo, kad minėtas vykdomasis įrašas buvo išduotas, neaišku pagal kokio dokumento kopiją. Atsakovas P. Ž. nurodė, kad ieškovas J. L. 2013 m. gegužės 20 d. išdavė vekselio turėtojui atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 118882 Lt sumos, kuris buvo pateiktas notarei dėl ginčijamo vykdomojo įrašo išdavimo, nurodė, kad pateikdamas prašymą notarei buvo įsitikinęs, kad teikia vekselio originalą. Apeliantas apeliaciniame skunde išskiria argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grupes: 1) dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal vekselio kopiją pasekmių; 2) dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo; 3) dėl vekselio originalo grąžinimo pasekmių. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad atsakovas nuslėpė jam žinomą faktą, kad dalis sumos (2934,27 Eur suma (10131,45 Lt) ieškovo J. L. yra grąžinta; nuslėpė, kad ieškovo prievolės pagal ginčo vekselį yra pasibaigusios, todėl atsakovo vekselio originalas ieškovui buvo grąžintas 2017 m. pabaigoje; nuslėpė, kad notarei pateikiamas ne vekselio originalas, o jo kopija.
13. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Šiuo atveju ieškovas bylos nagrinėjimo ribas nustatė pareikšdamas ieškinį ir suformuluodamas ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, jog galutiniu / patikslintu ieškiniu ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti prievolę pagal ginčo vekselį įvykdyta ir / ar reikalavimo vekselio negaliojimo (šito reikalavimo atsisakė). Svarbu tai, kad apeliaciniame skunde neteikiami argumentai dėl bylos dalies (dėl nutraukimo) pagal buvusį reikalavimą dėl 2013 m. gegužės 20 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, dėl to laikytina, kad minėta bylos dalis yra įsiteisėjusi. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas, kurį apibrėžė ieškovas, yra Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. 2018 m. rugsėjo 10 d. vykdomojo įrašo Nr. 5213 (ne)teisėtumo įvertinimas.
14. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Notarai vykdomuosius įrašus atlieka vadovaudamiesi ĮPVĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintomis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėmis bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka.
15. ĮPVĮ 69 str. 1, 2 d., 70 str. 1 d. numato, kad vekselio turėtojas turi teisę pasidaryti vekselio nuorašą. Vekselio nuorašas turi visiškai atitikti originalą su indosamentais ir visais kitais jame esančiais įrašais. Nuoraše turi būti nurodyta: jo pabaiga, vekselio originalo turėtojas. Jis originalą turi atiduoti nuorašo turėtojui. Taigi įstatymas suteikdamas vekselio turėtojui teisę pasidaryti vekselio nuorašą, kartu numato ir nurodytus reikalavimus jam.
16. Detalią vykdomųjų įrašų darymo tvarką nustato Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad notaro vykdomasis įrašas gali būti išduodamas ne tik tada, kai notarui pateikiamas vekselio originalas, tačiau ir pateikus jo nuorašą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo, jog vekselio nuorašas turi būti visada patvirtinamas notaro. Tokia pareiga vekselio nuorašo turėtojui kyla tada, kai jis ketina vekselį perduoti ar jį laiduoti, nes tokiu atveju tik notaro patvirtintas vekselio nuorašas sukelia tokius pačius padarinius kaip ir jo originalas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 69 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2013).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad vekselis buvo tinkamai pateiktas apmokėti ir ieškovui pranešta apie jo neapmokėjimą, nėra.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2013, akcentuoja, kad šiuo atveju faktas, kad notarui buvo pateiktas ne vekselio originalas, o nuorašas, nustatyta tik atlikus šio dokumento ekspertizę. Šiuo atveju esminis aspektas yra tas, kad atsakovė (notarė), atlikdama vykdomąjį įrašą, nesirėmė vekselio kopija, kaip patikimu dokumentu, tačiau buvo sąžiningai įsitikinusi, jog notarinį veiksmą atlieka remdamasi dokumento originalu, o ne jo nuorašu (kopija). Juolab kad vekselio neoriginalumas, kaip minėta anksčiau, konstatuotas tik atlikus jo ekspertizę, t. y. asmenų, turinčių specialių žinių dokumentų tyrimo ir atpažinimo srityje. Atsakovas irgi nuosekliai laikėsi pozicijos, kad notarei pateikė vekselio originalą. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, jos įsitikinimu, vekselio originalą, būtų pažeidusi Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir / ar kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad šios bylos kontekste ieškovas visiškai pripažino pasirašęs analogiško, kaip notarei pateiktasis nuorašas, turinio ir formos vekselį, išduotą atsakovui, ir šios faktinės aplinkybės jis neginčija, nes atsisakė savo reikalavimo dėl vekselio nuginčijimo. Taigi, nors ir nustačius formalius minėtos tvarkos pažeidimus, tačiau konstatuojant, jog ieškovas vekselį P. Ž. išrašė, vekselis nėra visiškai apmokėtas, spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės (notarės) veiksmų, išduodant ginčo vykdomąjį įrašą, neteisėtumo.
19. Aplinkybė, kad atsakovas buvo atlikęs dalinį mokėjimą, nekeičia nurodytos išvados, nes, kaip byloje nustatyta, atsakovas 2018 m. registruotu laišku ieškovui buvo išsiuntęs raginimą apmokėti vekselį, tačiau ieškovas į raginimą nereagavo, taigi ieškovas atsakovui duomenų apie dalinį apmokėjimą pagal vekselį atsakovui neteikė. Be to, ieškovo skolos dydis atsakovui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai nepatenka į ieškovo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, todėl plačiau neanalizuojamas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad ieškovas turi teisę teikti duomenis dėl visos ar dalies skolos grąžinimo vykdymo procese.
20. Apeliacinio skundo 16 p.–23 p. ieškovas nurodo faktą, kad atsakovas jam grąžino vekselio originalą, įvykdžius prievolę, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų neteikia. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Kolegijos vertinimu, apelianto paaiškinimai dėl vekselio originalo grąžinimo jam iš atsakovo nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti, byloje nėra jokių rašytinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, akcentuotina, kad atsakovas ieškovo nurodomą aplinkybę ginčija (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, kad šiuo atveju originalo turėtojas nekeičia ir negali pakeisti teisinio vertinimo, atlikto dėl notaro įrašo teisėtumo, nes prievolės įvykdymas (dalinis įvykdymas) nėra šios bylos dalykas.
21. Svarbu ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės vykdymas / įvykdymas už ieškovą irgi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje ieškovas tokio reikalavimo nereiškė. Jeigu ieškovas mano, kad jo teisės yra pažeistos ir jis yra sumokėjęs atsakovui pinigų sumą ar už jį tam tikrą pinigų sumą sumokėjo kiti asmenys, jis turi teisę ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka atskiroje civilinėje byloje.
22. Apeliantas apeliacinio skundo 15 punkte teigia, kad buvo neteisingai išspręsta byla bei sudarytos sąlygos atsakovui neteisėtai praturtėti ieškovo sąskaita, taip gaunant dvigubą savo prievolių įvykdymą, pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, nes minėta bendrovė procese dėl ginčo vekselių, kuriuo buvo užtikrintos minėtos bendrovės įsipareigojimų atsakovui vykdymas, negalėjo pateikti savo atsikirtimų dėl pagrindinės prievolės (tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrįstumo bei įvykdymo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl teisių neįtraukto byloje dalyvauti asmens, kuris procese nedalyvavo, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuo aspektu svarbu tai, jog ĮPVĮ 82 straipsnyje nurodyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos nustatyta tvarka. Šis straipsnis viso ĮPVĮ kontekste reiškia, kad notarui atlikus vykdomąjį įrašą ir ginčijant vekselio teisėtumą, jo galiojimą, skolos pagal vekselį dydį, turi būti reiškiamas ieškinys vekselio turėtojui, davėjui ar kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, bet ne notarui kaip atsakovui. Šioje byloje ieškovui atsisakius reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu išnyko jo apeliaciniame skunde nurodomas pagrindas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo neįtraukus į bylos nagrinėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nėra pagrindo šioje byloje analizuoti vekselio išrašymo pagrindo. Dėl to apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių, kuris procese nedalyvavo, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, yra nepagrįsta.
23. Remdamasi aptartu vekselių ir vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos reglamentavimu ir šioje byloje pateiktais išaiškinimais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė (notarė) notarinį veiksmą atliko sąžiningai įsitikinusi, kad remiasi dokumento originalu, o ne jo nuorašu (kopija), pats ieškovas pripažino, kad identiškas vekselis atsakovui išduotas buvo, t. y. kopija faktiškai turiniu ir forma atitiko dokumento originalą, dėl to konstatuoja, kad nėra pagrindo notarės įrašo pripažinti negaliojančiu.
24. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovui atidėtas 643 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybės biudžetui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 200 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (nors sąskaita išrašyta 500 Eur sumos, mokėjimo nurodyme nurodyta sumokėta suma yra 200 Eur). Atsakovė notarė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 800 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Pažymėtina, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovams iš apelianto atitinkamai priteistina 200 Eur ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovo J. L. 2020 m. kovo 6 d. teismui pateiktus dokumentus.
Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. L. atsakovui P. Ž. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo J. L. atsakovei Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo J. L. 643 Eur žyminio mokesčio valstybės biudžetui, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.