Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1) pripažinti tarp atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudarytą paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1216, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šią sutartį galiojančia 1/4 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi;

2) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas;

3) iš ieškovės priteisti 1 906,24 Eur atsakovui I. M. kaip kompensaciją už 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

4) Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovui I. M. 2017 m. kovo 10 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2-1715.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2008 m. gegužės 13 d. mirė ieškovės ir atsakovo V. Š. tėvas M. Š. Po M. Š. mirties visi keturi mirusiojo vaikai priėmė palikimą, tačiau du iš jų – broliai V. Š. ir A. Š. – savo paveldėjimo teises padovanojo ieškovei. 2008 m. liepos 28 d. ieškovė kartu su savo broliu atsakovu V. Š. priėmė mirusiojo M. Š. palikimą. Suėjus palikimo priėmimo terminui paveldėjimo teises į mirusiojo palikimą turėjo du įpėdiniai – ieškovė į 3/4 dalis mirusiojo palikimo ir atsakovas V. Š. į 1/4 dalį mirusiojo palikimo. Iš karto po palikimo priėmimo atsakovas V. Š. žodine sutartimi savo turėtą 1/4 dalį žemės sklypo perdavė neatlygintinai naudotis ieškovei, o ateityje žadėjo jį ieškovei perleisti sudarant pirkimo–pardavimo sandorį. Šio abipusio susitarimo pagrindu ieškovė viena ilgą laiką, t. y. 9 metus, naudojosi ir disponavo visu žemės sklypu, jį prižiūrėjo. Atsakovas pripažino, kad sutiko, jog ieškovė nušienautų pievą ir žemę deklaruotų savo vardu. 2017 metų sausio mėnesį ieškovė užsiminė atsakovui, kad ji ilgą laiką disponuoja visu žemės sklypu, norėtų viską įforminti, jog atsakovas jai parduotų savo dalį paveldėto turto, kaip ir buvo susitarę. Dėl to ieškovė kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2017 m. balandžio 26 d. ieškovei išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad ieškovė paveldėjo 3/4 dalis mirusio M. Š. turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Turtą įregistravus VĮ Registrų centre, paaiškėjo, kad 1/4 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui I. M. ir kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V. Š. pardavė atsakovui I. M. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo tėvo V. Š. mirties, už 1 906,24 Eur. 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I. M. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad jis paveldi 1/4 dalį mirusio V. Š. palikimo.

3. Ieškinyje teigiama, jog atsakovo I. M. ir ieškovės sklypai ribojasi. Tarp ieškovės ir atsakovų kilo nemažai ginčų bei nesutarimų. Siekdamas dar labiau padidinti jam priklausančios žemės plotą, atsakovas I. M. sudarė, o atsakovas V. Š., kadangi yra finansiškai priklausomas nuo atsakovo I. M., sutiko sudaryti ginčijamą apsimestinę sutartį ir perleido 1/4 dalį žemės sklypo ir dalį veršidės I. M. Atsakovai žinojo konkretų paveldėto turto turinį ir kad ieškovės broliai – V. Š. ir A. Š. – savo paveldėjimo teises padovanojo ieškovei, taip pat, kad ieškovė ne kartą atsakovui V. Š. aiškiai buvo išreiškusi ketinimą nupirkti jo paveldėtą turto dalį, o atsakovas A. Š. tą ir ketino padaryti. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai – prisidengdami paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido konkretų paveldėtą turtą – 1/4 dalį žemės sklypo apeinant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Tiek atsakovai, tiek ir notarė, tvirtindama paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, žinojo, kad privalėjo vadovautis CK 4.79 straipsniu. Tai yra pakankamas pagrindas, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalies prasme, pripažinti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu. Tokiu atveju ieškovė turi teisę reikalauti, kad jai (bendraturtei) būtų perkeltos pirkimo–pardavimo sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis). Perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, iš ieškovės priteistina 1 906,24 Eur atsakovui I. M. kaip kompensacija. Turėtų būti taikoma CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

4. Atsakovas I. M. priešieškiniu po teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priimto atsakovo I. M. atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimų ir bylos nutraukimo šioje dalyje prašė:

1) ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą;

2) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-2890, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) taikyti restituciją ir 1/12 dalį G. B. pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-2890, paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe.

4) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-5408, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato–veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) taikyti restituciją ir 1/12 dalį G. B. pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-5408, paveldėto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 257/1000 dalis pastato–veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe;

6) priteisti iš ieškovės atsakovui I. M. visas bylinėjimosi išlaidas.

7) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti piniginę baudą.

5. Priešieškinyje nurodoma, kad V. Š. pats atsakovui I. M. pasiūlė parduoti paveldėjimo teises, kadangi realiai paveldimu turtu pats nesinaudojo, o turėjo įvairių skolų, kurias norėjo likviduoti. Atsakovas I. M. sutiko nupirkti paveldėjimo teises. Prieš sudarant paveldėjimo teisių pardavimo sutartį buvo žinoma, kad palikėjas M. Š. nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir fermos-veršidės pastato dalį, kurioje su šeima gyveno. Dar iki pasirašant 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas I. M. sumokėjo už atsakovą V. Š. 1 406,24 Eur įvairių skolų, o pačiam atsakovui V. Š. sumokėjo jo pageidaujamą sumą – 500 Eur. Atsakovai 2017 m. vasario 17 d. pas notarę pasirašė bei patvirtino paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 25-1216. Šia sutartimi atsakovas V. Š. pardavė ir atsakovas I. M. nupirko visas V. Š. priklausiusias paveldėjimo teises po jo tėvo M. Š. mirties, o ne žemės sklypo dalį, kaip teigia ieškovė. Žemės sklypas buvo įregistruotas viešajame registre, todėl 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2-1715 į 1/4 dalį šio žemės sklypo. Pastatas-veršidė viešajame registre nebuvo įregistruotas, todėl atsakovas I. M. jį įregistravo M. Š. vardu ir 2018 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-6700, pagrindu paveldėjo 257/4000 dalis, o 2018 m. spalio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7043, – 8/125 dalis M. Š. priklausiusio pastato-veršidės. Iš viso šiuo metu atsakovui I. M. priklauso 513/16000 šio pastato.

6. Priešieškinyje teigiama, jog šiuo konkrečiu atveju 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartis tarp atsakovų yra sudaryta tikrai, o ne apsimestinai, sudarant šį sandorį, nebuvo slepiamas joks kitas sandoris. Priėmęs palikimą po tėvo mirties, atsakovas V. Š. įgijo turtines teises, o ne konkretų turtą. Ankstesnių teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas V. Š. pardavė, o ne perleido atsakovui I. M. visas jo turimas paveldėjimo turtines teises į mirusio jo tėvo M. Š. turtą. Atsakovas I. M. paveldėjo ne tik žemės sklypo dalį, bet ir pastatų dalį. Paveldimo turto turinys prieš pasirašant 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių paradavimo sutartį atsakovams buvo žinomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šio ginčo atveju įpėdiniai paveldimo turto bendraturčiais tampa tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento. Iki to laiko įpėdiniai disponuoja paveldėjimo teisėmis, kurios yra kiekvieno palikimą priėmusio įpėdinio savarankiška teisė, nesanti visų palikimą priėmusių įpėdinių bendrąja nuosavybe ir jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne CK 4 knygos normos, kurias prašo taikyti ieškovė. Atsakovų pasirašyta paveldėjimo teisių pardavimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti materialinės teisės normoms ir viešajam interesui, todėl negali būti pripažinta apsimestiniu sandoriu. Tuo labiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei perkelti pirkėjos teises ir pareigas. Esant teisiniam pagrindui ir galiojančiai sutarčiai, teisėtai ir pagrįstai buvo išduotas 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2-1715, ir pripažinti jį negaliojančiu nuo sudarymo momento nėra pagrindo. Ieškovė nenurodo, dėl kokių priežasčių ji neprašo pripažinti negaliojančiais ir kitus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus ir perkelti jai teises. Tokiu būdu ieškovė pripažįsta, kad atsakovas I. M. nusipirko paveldėjimo teises ir jam teisėtai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į žemės sklypo dalį ir pastatų dalį.

7. Priešieškinyje nurodoma, kad A. Š. pareiškimą notarei, kad priima palikimą po tėvo mirties, parašė praėjus beveik devyneriems metams. Nors teisine prasme tai yra ydinga, tačiau atsakovas I. M. neginčija faktų, kad A. Š. palikimą priėmė ir kad savo turtines teises padovanojo ieškovei. Tačiau ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad kitas įpėdinis V. Š. irgi priėmė palikimą ir padovanojo jai paveldėjimo teises, kadangi šis įpėdinis palikimo atsisakė. Taigi V. Š. neturėjo teisės paveldėti pagal įstatymą, o kartu jis neturėjo teisės padovanoti savo paveldėjimo teisių (nes jų neturėjo) savo seseriai – ieškovei. Taigi įpėdiniui V. Š. priklausiusi paveldėti 1/4 paveldimo turto dalis po palikėjo M. Š. mirties turėjo būti padalyta trims kitiems įpėdiniams, kurie priėmė palikimą ir siekė gauti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. ieškovei, atsakovui I. M. (atsakovo V. Š. paveldėjimo teisių įgijėjui) ir A. Š. Vadinasi, įpėdinio V. Š. paveldimo turto 1/4 dalis dalijama į tris lygias dalis ir atsakovui I. M. paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo M. Š. turtą turėjo būti išduoti į didesnę paveldimo turto dalį, kuri sudaro 1/12 ieškovės paveldėto turto. Įvykus žmogiškai klaidai ir notarei suklydus nustatant paveldimo turto dalis, ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, 5.61 straipsnio 1 dalis), todėl turi būti iš dalies, t. y. 1/12 dalyje, pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir ši palikėjo M. Š. nekilnojamojo turto dalis turi būti pripažinta atsakovo I. M. asmenine nuosavybe (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

8. Priešieškinyje teigiama, jog ieškovė pareiškė nesąžiningą ieškinį ir aiškiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai taikytinas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis ir paskirtina piniginė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.