Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovaujamo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Slavino, (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo R. M. atstovo advokato padėjėjo Jurgio Kazlausko skundas ir pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir R. M. iš valstybės priteista 570 Eur (penki šimtai septyniasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, R. M. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, kad byloje esantys įrodymai yra vieni kitiems prieštaraujantys, taip pat yra abejonių, kurios negali būti pašalintos bei negauta pakankamai duomenų, kad R. M. veiksmuose yra administracinių nusižengimų požymių. Taip pat šiuo Institucijos nutarimu pareiškėjo R. M. atstovo prašymas dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją teisės skyriui, nurodant, kad ANK nėra reglamentuota, jog pareigūnas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi nutarimu priteisti asmeniui proceso išlaidas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 19 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo R. M. atstovo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintas, nurodant, kad remiantis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalimi, bei Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, (toliau – Aprašas) diskrecija vertinti išlaidų pagrįstumą ir būtinumą suteikta išimtinai teismui, bet ne administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai ir ją nutraukusiai institucijai.

2. Pareiškėjo R. M. atstovas advokato padėjėjas Jurgis Kazlauskas pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti Institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, R. M. naudai jo patirtas 570 Eur bylinėjimosi išlaidas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo R. M. atstovo advokato padėjėjo Jurgio Kazlausko skundas tenkintas – Institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistas ir R. M. iš valstybės priteista 570 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas patyrė ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidų, į kurių atlyginimą jis turėjo teisę, o bylos nagrinėjimo stadija (administracinio nusižengimo tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo stadija) negali apriboti asmens, kuriam pradėta administracinio nusižengimo teisena, įstatymu suteiktų procesinių teisių, taip pat ir teisės pasirinkti atstovą bei gintis, o patyrus dėl to pagrįstų išlaidų, gauti tokių išlaidų kompensavimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, turi būti iš valstybės atlygintos ir administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaro Slavino, apeliaciniu skundu, pateiktu Kauno apygardos teismui, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo atstovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Institucijos nutarimą.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo, išdėstymu, argumentuodamas, kad bylos nagrinėjimo stadija negali apriboti asmens procesinių teisių, tarp jų ir teisės gauti atstovavimo išlaidų kompensavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 6 dalies nuostata, kurią detalizuoja tiek ANK, tiek poįstatyminiai teisės aktai, į kurių nuostatas nebuvo atsižvelgiama, taip pat skundžiama nutartimi buvo pažeista ANK 636 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga detaliai motyvuoti nutarimą.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ANK numatyta galimybė gauti teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta teismo sprendimu, tačiau tokia galimybė nėra nustatyta, kai pati institucija nutraukia pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Be to, ANK 666 straipsnio 1 dalies formuluotė, straipsnio pavadinimas „Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas“, ir tai, kad ši teisės norma įtvirtinta ANK XXXIX skyriuje „Žalos ir teismo išlaidų atlyginimas“, suponuoja, kad ji skirta sureguliuoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant būtent teisme, o ne institucijoje, klausimą.

4.3. Skunde nurodoma, kad nei ANK, nei Aprašas nenustato galimybės institucijai pačiai priimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tik įtvirtina teismo sprendimo vykdymo tvarką ir toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo byloje atlyginamos tik administracinio nusižengimo teiseną nutraukus teismo sprendimu. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo bylą nutraukusi institucija, pati priėmusi sprendimą atlyginti atstovavimo išlaidas, pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl ir pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimas turi būti pakeistas, nukrypo nuo teisės aktų nuostatų ir nesant teisiniam pagrindui faktiškai pripažino, kad Institucijos nutarimas buvo iš dalies neteisėtas.

4.4. Apelianto teigimu, institucijai pačiai nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, t. y. asmeniui nepaskyrus nuobaudos, jo teisės nėra pažeidžiamos ir jis nėra verčiamas jas ginti teisme ir ANK 666 straipsnio nuostatą aiškinant, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, darytina išvada, kad ANK 666 straipsnis nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo teiseną nutraukus pačiai institucijai, o ne teisme. Skunde taip pat pateikiamas ANK 666 straipsnio 2 dalies, BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų turinys, kuriomis remiantis, apelianto teigimu, atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o diskrecija vertinti išlaidų pagrįstumą ir būtinumą suteikta išimtinai teismui, bet ne administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai ir ją nutraukusiai institucijai bei kad nurodytas reglamentavimas taip pat patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik administracinio nusižengimo teiseną nutraukus teismo nutarimu.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ANK 618 straipsnyje, kuriame įtvirtinti detalūs reikalavimai ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 640 „Dėl Administracinio teisės pažeidimo protokolo, Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 190 redakcija), kuriuo patvirtinta nutarimo administracinio nusižengimo byloje forma, nėra įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną turi būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo asmeniui. Apelianto teigimu, pastaroji aplinkybė dar kartą patvirtinta, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neturėjo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, Institucijos 2025 m. vasario 5 d. nutarimas priimtas įgaliojimų ribose, o pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Institucijos nutarimą ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė minėtas teisės aktų nuostatas.

4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 106 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes pareiškėjo atstovas teikė prašymus susipažinti su administracinės bylos medžiaga, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei atidėti bylos nagrinėjimo datą, tačiau prašymų parengimas bei pateikimas nereikalauja specialių kompetencijų, žinių, jie gali būti teikiami laisva forma ir yra tenkintini. Taip pat nurodoma, kad iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už prašymų parengimą ir susipažinimą su medžiaga buvo sumokėta 270 Eur, tačiau medžiaga nebuvo didelės apimties, ją sudarė administracinio nusižengimo protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūno tarnybinis pranešimas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju ir vaizdo įrašai, todėl, apelianto nuomone, tokia suma nėra pagrįsta bylos sudėtingumu ir apimtimi. Skunde nurodoma, kad net ir pripažinus, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, negalima sutikti, kad tokios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovaujamo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Slavino, apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo ginčijamas, keliamas klausimas tik dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, jo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, daro išvadą, kad tiek Institucija, tiek Kauno apylinkės teismas, spręsdami pareiškėjo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tokių išlaidų priteisimo procesinę tvarką, bei su tuo susijusią aktualią teismų praktiką. Tačiau nepaisant to, Kauno apylinkės teismas, priteisdamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjo patirtas proceso išlaidas, priėmė teisingą sprendimą, todėl vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis nekeistina.

Dėl Institucijos nutarimo pakeitimo

7. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu pakeisti 2025 m. vasario 5 d. nutarimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi apelianto vertinimu, jokie teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas ne teismo tvarka nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas, tokią pareigą teisės aktai nustato teismui ir tik teismo sprendimu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai iš esmės prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir jose pateiktais teisės normų, reglamentuojančių proceso išlaidų atlyginimą, išaiškinimais.

8. Kaip minėta, Institucija nutarimu pareiškėjo atstovo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją teisės skyriui, nurodydama, kad ANK nereglamentuoja proceso išlaidų priteisimo, kai priimamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, t. y. nėra reglamentuota, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi nutarimu priteisti asmeniui proceso išlaidas (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentu 2-3 lapai). Kaip minėta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymu pareiškėjo atstovo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintas, nurodant, kad remiantis ANK 666 straipsniu, BPK 106 straipsnio 3 dalimi bei Aprašu, diskrecija vertinti išlaidų pagrįstumą ir būtinumą suteikta išimtinai teismui, bet ne administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai ir ją nutraukusiai institucijai. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo atstovo prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta Institucijos nutarimu, o ne teismo sprendimu (nutarimu). Pareiškėjo atstovui be kita ko išaiškinta ir teisė, nesutinkant su aptartu atsakymu, jį apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ANK 589 straipsnyje nurodyti pareigūnai. Visais atvejais, kada yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, institucija (pareigūnai) atlieka tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai veikoje egzistuoja atitinkamo administracinio nusižengimo požymiai ir kas šį nusižengimą padarė. Tais atvejais, kai, atlikus tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, nenustatomi administracinio nusižengimo požymiai, institucijos (pareigūnai) priima sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir toks asmuo įgyja teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-495/2024).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, 2025 m. sausio 4 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas neblaivus (tikrintis neblaivumą kategoriškai atsisakė), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei įžeidė ir pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą. Institucijai tiriant galimai R. M. padarytus administracinius nusižengimus, jis aktyviai gynėsi nuo protokole jam suformuluotų kaltinimų, kreipėsi teisinės pagalbos į advokato padėjėją, kuris pareiškėjo vardu teikė prašymus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 21-22, 34, 38-42 lapai), paaiškinimus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 57-63 lapai), kartu su pareiškėju dalyvavo Institucijoje vykusiame žodiniame procese. Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog R. M. veikos turi administracinių nusižengimų požymių, ir jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukė ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę į atstovavimo išlaidų, patirtų bylos aplinkybes tiriant Institucijoje, atlyginimą.

11. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose, ir įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles. Taigi, prašymai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimo gali būti teikiami administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-3145-575/2020, eA-715-624/2025). Remiantis išdėstytu, spręstina, kad Institucijos nutarimas dalyje, kuriuo pareiškėjo atstovo prašymas dėl proceso išlaidų buvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją teisės skyriui, yra nepagrįstas, juo labiau, kad šio prašymo išsprendimo tvarka – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 19 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodyta apskundimo tvarka, prieštarauja aptartai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Taigi, Kauno apylinkės teismo sprendimas pakeisti Institucijos nutarimo dalį, kuria pareiškėjo atstovo prašymas dėl proceso išlaidų perduotas nagrinėti pagal kompetenciją teisės skyriui, yra teisėtas. Vis dėlto, apylinkės teismas, pakeisdamas Institucijos nutarimo dalį ir būtent šioje dalyje priteisdamas pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas, taip pat neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tokių išlaidų atlyginimo procesinę tvarką.

12. ANK atstovavimo išlaidų atlyginimas įtvirtintas 666 straipsnyje „Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas“. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Taip pat šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Remiantis ANK 618 straipsnio nuostatomis, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti nurodoma: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas; sprendimas dėl paimtų daiktų ir dokumentų; nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 1 punkte įtvirtinta, kad jis be kita ko nustato prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas administracinių nusižengimų bylose, kuriose advokatas dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, jeigu administracinio nusižengimo teisena atstovaujamojo atžvilgiu teismo sprendimu nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas nurodytose administracinių nusižengimų bylose atlyginimo tvarką. Nurodytu atveju, t. y. teismui panaikinus institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukus pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, remiantis Aprašo 2.2. papunkčiu, prašymus nagrinėja ir išlaidas atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino.

13. Taigi, aptartuose teisės aktuose neįtvirtinta institucijos pareiga ne teismo tvarka priimtu nuarimu nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną tuo pačiu nutarimu išspręsti atstovavimo išlaidų klausimo. Remiantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, pažymėtina, kad institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, savo sprendimu savaime neatlygina patirtų išlaidų, todėl nutraukus administracinio nusižengimo teiseną ne teismo tvarka priimtu institucijos nutarimu, proceso išlaidų atlyginimas sprendžiamas atskirai kreipiantis į teismą bei pateikiant išlaidas patvirtinančius duomenis, o ne teikiant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-204-932/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-495/2024). Kaip minėta, pareiškėjo atstovas pateiktu skundu, nors ir prašė pakeisti Institucijos nutarimą, tačiau iš esmės sutiko su nutarimo dalimi, kuria pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, todėl remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai pakeista Institucijos nutarimo dalimi priteisė pareiškėjo patirtas išlaidas. Vis dėlto, įvertinus tai, kad pakeista Institucijos nutarimo dalis dėl prašymo atlyginti proceso išlaidas perdavimo nagrinėti teisės skyriui ir šio prašymo išnagrinėjimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymu yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų praktikai bei tai, kad būtent apylinkės teismas pagal kompetenciją ir turėjo išspręsti šių išlaidų klausimą, todėl vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Dėl priteistų proceso išlaidų pagrįstumo

14. Pareiškėjo atstovas tiek Institucijai pateiktais paaiškinimais, tiek apylinkės teismui pateiktu skundu prašė pareiškėjui priteisti iš valstybės 570 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Institucijoje. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net ir pripažinus, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, negalima sutikti, kad pareiškėjo atstovo prašytos ir apylinkės teismo priteistos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.

15. Visų pirma pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. suformuluotas kaltinimas, nuo kurių gindamasis, pareiškėjas pasinaudojo savo konstitucine teise į gynybą – sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokato padėjėju.

16. Šios nutarties 12 punkte aptartos ANK 666 straipsnio ir BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio nusižengimo bylose, turinys. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024, e2AT-11-628/2024).

17. Tik Institucija, tiek apylinkės teismui pareiškėjo atstovas pateikė 2025 m. sausio 6 d. teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos pareiškėjo R. M. ir advokato padėjėjo Jurgio Kazlausko, kopiją (b. l. 6-7). Taip pat pateikė kopiją 2025 m. sausio 21 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išrašyta nurodyto atstovavimo sutarties pagrindu ir iš šios sąskaitos matyti, kad pareiškėjas atstovui turėjo sumokėti 607,50 Eur, o iš šios sumos 270 Eur sudarė pareiškėjo atstovo teisinės paslaugos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (2025 m. sausio 7 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bylos medžiagos ir kitų duomenų parengimas ir pateikimas, susipažinimas su bylos medžiaga ir papildomų vaizdo įrašų išreikalavimas) (b. l. 15; administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 65 lapas). Pateikta mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad pareiškėjas pastarąją sąskaitą apmokėjo 2025 m. sausio 26 d. bankiniu pavedimu (b. l. 14; administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 64 lapas). Taip pat pateikta kopija 2025 m. vasario 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas turėjo sumokėti 300 Eur už atstovo teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (2025 m. vasario 4 d. rašytinių paaiškinimų Nr. (duomenys neskelbtini) byloje parengimas, 2025 m. vasario 4 d. atstovavimas bylos nagrinėjime Institucijoje) (b. l. 12; administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 67 lapas). Pastarosios sąskaitos apmokėjimą patvirtina pateikta 2025 m. vasario 4 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 18; administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 71-72 lapai). Be to, kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas teikė Institucijai prašymus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 21-22, 34, 38-42 lapai), paaiškinimus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 57-63 lapai), taip pat kartu su pareiškėju dalyvavo Institucijoje vykusiame žodiniame procese.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos išnagrinėjimo rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto atstovo prašomos priteisti pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu patirtos 570 Eur išlaidos buvo būtinos bei yra pagrįstos, taip pat neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 20255 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-184, nurodytų išlaidų dydžių, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo pagrįstai priteistos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovaujamo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Slavino, apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.