- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- T-954-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54106-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- G. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau - Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam G. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teikime nurodoma, jog nuteistojo G. K. bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2020 m. gegužės 26 d. Teikime pažymėta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. G. K. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, paskirtų priemonių ir įpareigojimų vykdymo būtinumu bei atsakomybe už jų nevykdymą ar pažeidinėjimą. Sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, pasirašytinai su juo nuteistasis taip pat supažindintas. Su numatytomis priemonėmis ir jų įgyvendinimo terminais sutiko, pastabų nepareiškė. Probacijos tarnyba nurodė, kad informacijoje iš administracinių nusižengimų registro nurodoma, kad G. K. probacijos laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus:
1) 2020 m. kovo 11 d. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 7 dalį (važiuodamas automobiliu nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio reljefą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ko pasėkoje numušė informacinį kelio ženklą) - paskirta 5,00 Eur bauda. 2020 m. balandžio 7 d. individualaus darbo metu, nuteistajam buvo dar kartą išaiškintos probacijos sąlygos bei informuotas apie teisines pasekmes toliau netinkamai vykdant probacijos sąlygas;
2) 2020 m. balandžio 10 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį (vairavo transporto priemonę, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, neturėdamas dvejų metų stažo, būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu nustatytas 0,25 prom. girtumas) - paskirta 230,00 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, tuo pažeidė teismo skirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., todėl buvo informuotas, kad probacijoj tarnyba kreipsis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nuteistasis niekur nedirba, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. G. K. buvo atliktas keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką. Nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklausė vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei (52 balai), su vidutine didelės žalos rizika visuomenei. 2020 m. gegužės 18 d. pervertinus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, jis priskirtas vidutinei rizikos grupei (58 balai) su vidutine didelės žalos rizika visuomenei. Todėl probacijos tarnybos nuomone, G. K. nededa visų pastangų keistis, nevykdo teismo skirtų įpareigojimų, daro administracinius nusižengimus.
Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas palaikė teikimą, prašė jį tenkinti.
Prokurorė prašė netenkinti teikimo, nurodė, kad vien tik padaryti administraciniai nusižengimai nėra pagrindas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą.
Nuteistasis G. K. teismo posėdžio prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad būna namuose, mokosi, laiko aukštesnes kategorijas
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausme, prieš tai jį pakeitus į laisvės atėmimą (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom) ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Į paskirtą galutinę bausmę įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su M. D., M. D., M. V..
Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė du administracinius nusižengimus, už kurių padarymą jam buvo paskirtos nuobaudos – baudos, vienu atveju bauda buvo sumokėta. Vienas iš padarytų nusižengimų, įvykdytas 2020 balandžio 10 d. susiję su psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio vartojimu. Pažymėtina, kad teismas nuosprendžiu buvo nustatęs būtent pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, minėtas nusižengimas padarytas 01.14 val., taip nuteistasis pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Taip pat nustatyta, kad G. K. šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo. Duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų pažeidęs teismo skirtą įpareigojimą nebendrauti su M. D., M. D., M. V., negauta.
Nors nuteistasis ir padarė du administracinius nusižengimus, taip pat nustatytas ir vienas įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. pažeidimas, tačiau nuteistasis kitus teismo nustatytus įpareigojimus vykdo ir nustatytų draudimų laikosi. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis iš esmės tik vieną kartą pažeidė įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, nuteistojo padarytas pažeidimas bei administraciniai nusižengimai neginčijami, nuteistojo veiksmams trūksta atsakingumo, tačiau jie negali būti laikomi esminiu pagrindu, leidžiančiu konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – probacijos panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo pateikti paaiškinimai teismui sudaro prielaidą pagrįstam manymui, kad jis padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio darant administracinius nusižengimus ir ateityje jų nebedarys, kad pateisinti jam parodytą pasitikėjimą.
Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), G. K. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, teismas
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.