Kauno apylinkės teismo nuosprendis, N1-2361-946/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-11-06
Bylos Nr.: N1-2361-946/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54106-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Purvainis
Kaltinamasis: M. D., M. V., G. K., E. K.
Nukentėjusysis: J. R.
Advokatai: Ingrida Maldeikienė, Aleksandras Kuznecovas

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-2361-946/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54106-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1; (S) (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.1.11.11;1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei,kaltinamiesiems M. D., M. V., G. K., E. K., M. D.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Aleksandrui Kuznecovui, Jonui Kvaraciejui, Giedriui Ulinskui, Egidijui J. G., Alvydai Rimai Medišauskienei,

kaltinamojo M. D. atstovui pagal įstatymą G. D.,nukentėjusiajai J. R. ir jos įgaliotai atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio pagrindais ir tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ir įspėjimą, teistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Airijoje, neteistas,

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui ir per visą paskirtos bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmę atlikęs,

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas Kauno apyl. teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda (376,6 €) bei laisvės apribojimu 6 mėnesiams, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, bausmė bauda neįvykdyta,

kaltinami dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D., M. D., E. K., G. K., M. V. 2018 m. spalio mėnesį, naktį iš 18 į 19 dieną, veikdamas bendrai, G. K. atsukus vožtuvą, įsibrovė į saugyklą - metalinę talpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią J. R., ir panaudojęs žarną bei talpas kurui pripilti, iš talpyklos išleido ir slapta pagrobė 100 l žymėto dyzelinio kuro, padarydami J. R. 70 € turtinę žalą.

Taip pat M. D., E. K., G. K., M. V. 2018 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018m. spalio 29 d., naktį, veikdami bendrai, atsukę vožtuvą įsibrovė į saugyklą - metalinę talpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią J. R., ir panaudoję žarną bei talpas kurui pripilti, iš talpyklos išleido ir slapta pagrobė 100 l žymėto dyzelinio kuro, padarydami J. R. 70 € turtinę žalą.

Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį, naktį iš 18 į 19 dieną, veikdamas bendrai su kitais kaltinamaisiais įsibrovę į saugyklą bei išleido kurą. Viską sugalvojo visi bendrai. Visi ėjo pas nukentėjusiąją. Kas pasakė, kad pas nukentėjusiąją yra kuro talpykla, neatsimenu. Panaudojus žarną pavyko kuro įsileisti į kanistrus, kurių talpa po 20 litrų. Nešė iš viso du ar keturis kanistrus. Gali būti, kad buvo 5 kanistrai. Žarną turėjo G. K.. J. R. padarytą 70 eurų turtinę žalą pripažįsta. Žinojo, kad pas nukentėjusiąją yra kuro, nes anksčiau pas ją dirbo. Tą kartą į įvykio vietą važiavo su mašina. Neatsimena su kurio mašina važiavo ir kas vairavo. Mašinas turi G. K. ir M. V.. Neatsimena, kas iš jų vairavo. Pagrobtą kurą sudėjo į mašiną, o jis pats išėjo namo pėsčiomis. Todėl nežino, kur buvo padėtas kuras. Nieko neužsidirbo iš šio įvykio. Dalyvavo tik viename įvykyje grobiant kurą.

Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad kuro buvo nuėję du kartus. 2018 m. spalio mėnesį, naktį iš 18 į 19 buvo nuėję visi kaltinamieji, o antrą kartą jo brolio M. nebuvo. Pirmo įvykio metu turėjo 4 ar 5 kanistrus. Nuvažiavo su M. V. automobiliu VW Golf, kurį paliko toliau ir pasiėmę kanistrus, žarną, ėjo per laukus iki R. sodybos. Ten išleido kurą iš talpų į kanistrus, sudėjo į mašiną ir M. V. tą kurą nusivežė namo, po to jis mus išvežiojo į namus. Kur jis dėjo kurą, nežino. Žadėjo jiems duoti pinigų, bet nedavė. Važiuoti kuro pas R. pasiūlė V. Nusikaltimu padarytą žalą ketina atlyginti, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusios. Ieškosi darbo ir kuo greičiau atlygins žalą.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad pirmą kartą kuro važiuoti pasiūlė M. V., po ko nuvažiavo su jo automobiliu VW Golf. Automobilį paliko prie sodybos ir per pievas nuėjo prie talpyklų. Jis pats užlipo ant viršaus, atsuko kamštį, prisitraukė kuro ir išėjo. Kad ten yra kuro talpykla, jis pats žinojo, nes buvo pas nukentėjusiąją dirbęs. Pirmą kartą visi nuėjo bendru sutarimu. Kurą supylė į plastikines 5 talpyklas po 20 l. Žarna buvo jo paties asmeninė. Po pirmo įvykio kurą pasiėmė M. V., o po antro įvykio su M. V. pasidalino abu per pusę. Po įvykio tiesiog atvažiavo prie savo automobilio AUDI 6 ir į jį prisipylė to pagrobto kuro. Taip supylė 50 l kuro. Visą tą dyzeliną išvažinėjo. Kur likusį dyzeliną padėjo M. V., nežino. Antrą kartą kuro eiti sugalvojo M. V.. Viskas tas pats buvo, tik nebuvo brolio. 100 litrų vėl išleido, buvo iš viso 5 kanistrai. Viską sudėjo į M. V. automobilį. Tarėsi, kad M. V. parduos ir tada duos pinigų. Nežino, ar jis pardavė, ar ne. 140 eurų žalą pripažįsta, bet mano, kad reikalaujama neturtinė žala yra per didelė.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas taip ir buvo kaip paaiškino M. D. ir G. K.. Pirmo įvykio metu nuvažiavo su M. V. Golf automobiliu netoli J. R. sodybos. Pasiėmė 5 kanistrus, atsuko kuro talpas, prisitraukė kuro ir nuėjo atgal. Pirmą kartą buvo penkiese. Nuvažiuoti sugalvojo M. V.. Buvo išleista viso 100 litrų ir padaryta žala 70 eurų. Jis pats iš to įvykio negavo nei kuro, nei pinigų, gal kažkur tik pavažinėdavo kartu su M. V. jo vairuojamu automobiliu. Antras įvykis vyko taip pat. Jis buvo maždaug po savaitės. Tada vėl pasiūlė M. V. pavogti dyzeliną ir nuvažiavo su talpom ir žarna. Vėl važiavo jo automobiliu. Antro įvykio metu nebuvo tik m. D., nes jis kaip ir pats atsisakė, todėl jie jo neėmė. Buvo pavogta vėl tiek pat kuro. Nieko negavo ir už tą kurą, nors galvojo ir tikėjosi, kad turės kažkokios naudos iš to. Pripažįsta padarytą 140 eurų turtinę žalą, bet mano, kad neturtinė žala yra per didelė.

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad iš šių dviejų įvykių atsimena tik pirmą. Kurą su G. K. pasidalino per pusę. Kurą susipylė į baką ir tą mašiną pardavė. Neatsimena, ar po pirmo, ar po antro įvykio susipylė tą kurą ir labai greit tą automobilį pardavė. Susipylė iš viso 50 l į VW Golf. Greičiausiai važiavo su Golfu. Bet visa šita istorija buvo sugalvota ne jo paties. Jam tiesiog pasiūlė dėl to, kad jis turėjo automobilį. Automobiliu važinėjo į Paparčių k., ir bendravo su kaimo žmonėmis. Informacijos, kas galėtų turėti kuro nerinko, kitiems kaltinamiesiems pinigų nesiūlė, kuro nesidalino, išskyrus tai, kad kurą pasidalino su G. K. per pusę, tą patį vakarą. Neatsimena ik, ar pirmas, ar antras čia įvykis buvo. Paaiškino, kad jau atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, nes jai sumokėjo 750 eurų, iš kurių 140 eurų turtinei žalai atlyginti, o kita dalis 610 eurų neturtinei žalai sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad dėl 100 litrų žymėto dyzelinio kuro vagystės 2018 m. spalio mėnesį jai padaryta 70 € turtinė žala. Apie žymėto dyzelinio kuro vagystę sužinojo iš savo vyro. Ji turi savo vardu registruotą ūkį, užsiima grūdinių kultūrų auginimu. ( 1 t. b. l. 1-3; 55; 59-60; 63)

Savo parodymus kaltinamasis M. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.( 3 t. b. l. 117)

Savo parodymus kaltinamasis M. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.( 3 t. b. l. 62)

Liudytojas A. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona J. R., abu ūkininkauja. Ūkis registruotas žmonos vardu. Jis daugiausia atlieka ūkio darbus, o žmona tvarko dokumentus. Žymėtą dyzelinį kurą laikė trijose talpyklose. Kad dyzelinis kuras dingsta iš talpyklų, pastebėjo 2018 m. pavasarį, tačiau į policija nesikreipė. Rudeniop, apie spalio mėnesį, vėl pastebėjo, kad prie vienos iš talpyklų prilaistyta dyzelinio kuro. Tuo metu ant talpyklų viršaus buvo originalūs plastikiniai vožtuvai, kuriuos išsukus buvo galima vogti kurą. Žmonai apie tai nieko nesakė. Maždaug po svaitės vėl pastebėjęs, kad prilaistyta dyzelinio kuro prie talpyklų, padarė savadarbius metalinius vožtuvus užrakinamus spyna ir juos pritvirtino dviejų talpų viršuje, o trečios talpyklos viršų padarė užrakinimą spyna. Talpyklų apačiose yra kranai, kurie užrakinami spynomis. Po šių vagysčių į policiją nesikreipė. Pamatavęs su medine liniuote, kurią yra pasidaręs pats būtent kuro matavimui talpyklose, pamatė, kad pavogta per vieną kartą 100 litrų dyzelinio kuro. ( 1 t. b. l. 78-79)

Liudytojas J. B. parodė, kad M. V. jo pusbrolis, jis gyvena (duomenys neskelbtini) Jam M. spalio 20 d. žinute pasiūlė pigiau, po 80 euro centų už litrą, nusipirkti dyzelinio kuro. Paklausus iš kur kuro gavo, atsakė, kad tariamai kažkoks senis iš Vievio pasiūlė. Sutikus pirkti kurą, tą pačią dieną jam M. V. į namus automobiliu "Wolkswagen golf 3" atvežė 100 litrų dyzelinio kuro, supilto į plastmasinius bakus po 20 litrų. Jis kurą persipylė į savo bakus, M. V. sumokėjo 80 eurų. Apie tą kurą M. V. jam nieko daugiau nesakė, o jis ir neklausinėjo. Atrodo, kad kuras buvo žymėtas, tačiau tiksliai pasakyti negali. Kad kuras gali būti vogtas, tuo metu nepagalvojo, tai suprato tik vėliau pamąstęs, nes M.kalbėdamas apie tą kurą maišydavosi, vieną kartą pasakydavo vienaip, kitą kartą kitaip. ( 1 t. b. l. 85; 87)

Liudytojas S. Č. parodė, kad M. V. jo posūnis. Jis su žmona gyvena (duomenys neskelbtini), o žmonos sūnus M. - (duomenys neskelbtini) pas močiutę. Iš pradžių jų santykiai buvo geri, vėliau atšalo, nes jam nepatiko, kad m. niekur nedirba ir savo mamos prašo pinigų, linkęs meluoti. Pas juos M. atvažiuoja labai retai. Paskutinį kartą buvo 2019m. sausio ar vasario mėnesį. Dažniau į kaimą atvažiuoja jis su žmona. Kaime jam neteko matyti bakelių su žymėtu kuru. Apie žymėto kuro vagystę iš ūkininkų jis kaip ir nieko nežino, apie tai sužinojo tik iš žmonos, kuri ir parodė tų ūkininkų sodybą. Kas vogė tą kurą, jis nežino. Jis turi dyzelinį automobilį "VW Passat", tačiau iš M. V. niekada nepirko žymėto dyzelinio kuro, jis jam niekada net nesiūlė. Jei žmona būtų pirkusi iš sūnaus žymėtą kurą, būtų tikrai žinojęs.( 1 t. b. l. 100)

Liudytojas N. N. parodė, kad pažįsta M. V., brolius E. ir G. K., brolius M. ir M. D., tačiau su jais nedalyvavo dyzelinio kuro vagystėje iš ūkininkų A. R. sodybos. M. V. 2018 metų rudenį jam yra siūlęs eiti vogti dyzelinio kuro iš ūkininko A. R. sodyboje esančių "bačkų", bet jis nesutiko, siūlė ne kartą, tačiau kiek tiksliai kartų, gerai neprisimena. Jis pats pas ūkininkus R. niekada nėra dirbęs ir jų sodyboje nėra buvęs. Jam nereikalingas kuras, nes jis jokio automobilio neturi, į mokslus važinėja viešuoju transportu. ( 1 t. b. l. 112)

Liudytojas G. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su dukra K., sūnumis M. ir M. Jam M. papasakojo, kad 2018-10-19 vakarop pas jį atvažiavo draugas M. V.. Jis M. ir kitam sūnui M. pasiūlė važiuoti pas ūkininką A. R. į (duomenys neskelbtini) kaimą vogti dyzelinio kuro. Sūnus M. sakė, kad jį važiuoti vogti įkalbinėjo M. V., kad žadėjo pardavus kurą sumokėti. Galiausiai M. ir M., kaip M. paaiškino, sutiko važiuoti vogti. M. papasakojo, kad jis su M., M. V. ir vėliau prisijungusiu G. K., M. V. automobiliu "W. G. 3" nuvažiavę iki M. V. pasiėmė 3 plastmasines 20 ltr. talpas ir visi nuvažiavo link ūkininko A. R.. Neprivažiavę A. R. sodybos leidžiantis pagrindiniu keliu nuo kalno, pasuko į keliuką dešinėje, tas keliukas veda link tuščios sodybos, ir tame keliuke paliko automobilį. Sūnus pasakojo, kad visi 4 nuėjo per dirvą link ūkininko A. R. sodybos. Priėjo prie lauke buvusių 3 metalinių "bačkų", kuriose, kaip sakė sūnus M., laikomas dyzelinis kuras. M. V. buvo pasiėmęs galimai guminę žarną ir užlipo ant mažiausios metalinės "bačkos", tada G. K. atsuko kamštį, žarnos galą įkišo į "bačkos" vidų ir burna patraukė, kad pradėtų bėgti kuras. Sūnus M. D. sakė tuo metu stovėjęs šalia su M. Maždaug per 30 minučių pribėgus trims kanistrams dyzelinio kuro, pasikeisdami, lauku nusinešė iki automobilio ir įdėjo į bagažinę. Sūnus sakė, kad kanistrus pas save nusivežė M. V., kuris buvo pažadėjęs pardavęs kurą sūnums ir G.duoti pinigų. Sūnus M. pasakojo, kad M. V. vakarais nuolat atvažiuodavo į jų namus ir siūlydavo sūnui M. vėl važiuoti pas tą patį ūkininką vogti kuro. Kai sūnus nesutiko daugiau važiuoti vogti, M. V. susirado kitų draugų ir vogti kuro važiuodavo su jais. Kas tie draugai ir kiek ten kartų važiavo, jis sūnui M. nesakė. Sūnus M. už šią vagystę iš M. V. negavo jokių pinigų. Sūnus girdėjo, kad M. V. tą vogtą kurą pardavinėja, kiek girdėjo, dalį nupirko J. B., kas daugiau pirko, sūnus M. nežino, tik sakė, kad M. V. kažkam skambinėdavo, bet kam, sūnus nežino. ( 1 t. b. l. 140)

Liudytoja S. K., įtariamojo E. K. mama, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), sūnus E. mokosi (duomenys neskelbtini) Kaune. Į namus grįžta savaitgaliais. Jis šeštas ir jauniausias vaikas šeimoje. E. pradinėse klasėse mokėsi vidutiniškai, nebuvo nei pirmūnas, nei paskutinis klasėje. Vėlesnėse klasėse taip pat mokėsi vidutiniškai. Iš pedagogų, klasės auklėtojo jokių pastabų dėl jo elgesio nėra gavusi, sūnus mokyklą lankė reguliariai, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleisdavo, (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo pagrindinį išsilavinimą. E. dar ir dirba, todėl daug laiko praleidžia Kaune ir namo grįžta retai, jis geras vaikas, klauso, neatsikalbinėja, nemeluoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja, visuomet nakvoja namuose, su broliais ir seserimis sutaria, šienauja žolę, paprašius išplauna indus, prineša malkų. E. geriausias draugas yra N. N.. Su N. E. kartu mokosi ir vienoje mokykloje Kaune, kartu eina į diskoteką, žaidžia krepšinį. (1 t., b. l. 154, 157)

Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. 20), 2018 m. lapkričio 14 d. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastos ir paimtos 25 litrų 4 talpos.( 1 t. b. l. 26-29)

2019 m. kovo 27 d. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasta ir paimta žarna.( 1 t. b. l. 31)

2018 m. lapkričio 14 d. liudytojas J. B. pateikė susirašinėjimą su M. V. SMS žinutėmis, iš kurių matyti, kaip M. V. siūlo liudytojui pirkti dyzelinį kurą.( 2 t. b. l. 8-34)

Dėl veikų kvalifikavimo

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamieji vienu atveju visi penki, o kitu atveju keturiese pagrobė nukentėjusiajai J. R. priklausantį dyzelinį kurą iš šio kuro saugojimui skirtų talpyklų. Abiem atvejais buvo pagrobta po 100 l. dyzelinio kuro. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji abiem atvejais tyčia bendrais veiksmais (pirmo įvykio metu keturiese, o antro įvykio metu penkiese) pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajai J. R. priklausantį dyzelinį kurą ir taip bendrais veiksmais kiekvienu atveju atskirai jai padarė po 70 Eur turtinę žalą. Pirmu atveju nurodyto dydžio turtinę žalą padarė penkiese, o antru atveju tokio paties dydžio turtinę žalą padarė veikdami nusikalstamai keturiese.

Sutinkamai su BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicija, pagal minėto straipsnio dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Kaip matyti, vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas kvalifikuotinas skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla, bei daiktų pagrobimas iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio. Šiuo atveju dyzelinio kuro talpykla atitinka saugyklos požymius, nes tai įrenginys, kuriame laikomos materialinės vertybės – kuras, kurį įsibrovę kaltinamieji išleido į savo atsineštas talpas. Todėl nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veikose nustatytas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą, nes kuro pagrobimas iš užsandarintos kuro saugyklos, laikomas padarytas įsibraunant į saugyklą. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, abiem kaltinime nurodytais atvejais, į kuro talpyklą buvo įsibrauta analogišku būdu, tai yra atidarius dangtį ir panaudojus guminę žarną dyzeliniam kurui išpumpuoti į kaltinamųjų atsineštas penkias plastmasines talpas. Nustačius kvalifikuojantį – įsibrovimo į saugyklą požymį, pagrobto turto vertė yra teisiškai nereikšminga, nes ji nesiekia didelės vertės.

Minėta, kad kaltinamieji nusikalstamai veikė bendrai. Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kas yra būtinas bendrininkavimo požymis. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, be to, patys kaltinamieji parodė, kad abiem atvejais bendrai turėjo tikslą pagrobti dyzelinį kurą, siekė užvaldyti šį svetimą turtą. Tai įrodo, kad jie abiem atvejais buvo susitarę veikti bendrai - pirmu atveju buvo iš anksto susitarę penkiese pagrobti dyzelinį kurą, o antru atveju – keturiese. Todėl abiem atvejais ta aplinkybė, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, yra visiškai įrodyta ir laikytina kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas kaltinamuosius M. D., E. K., G. K., M. V. pipažinti kaltais padarius du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, o M. D. pripažinti kaltu dėl vieno nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymo ir visiems jiems paskirti bausmes.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie visi prisipažino kaltais, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jie visi nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis) ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 straipsnis).

Kaltinamasis M. D. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jis yra nepilnametis, teistas, dar anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu kaip nepilnametis, mokosi. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant ne didesni nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą atitiks bausmių skyrimo nepilnamečiams paskirtį ir pagrindus.

Paskirta bausmė privalės būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo 2 metams bausme pagal BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles iš dalies ar visiškai sudedant, nes nusikaltimas šioje byloje įvykdytas dar iki minėto nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis yra nepilnametis, todėl būtina išnaudoti visas galimybes jį vis dar taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Kadangi M. D. yra nepilnametis, nors jau yra teistas, bet šį nusikaltimą įvykdė dar iki pirmojo teistumo, kur jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas, mokosi, teismo vertinimu, yra tikslinga dar kartą atidėti paskirtos galutinės subendrintos bausmės pagal abu nuosprendžius vykdymą. Todėl M. D. atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Kaltinamasis E. K. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu kaip nepilnametis, mokosi. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už kiekvieną iš jo įvykdytų dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant ne didesni nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus atitiks bausmių skyrimo nepilnamečiams paskirtį ir pagrindus.

Paskirtos bausmės privalės būti subendrintos tarpusavyje, nes nusikaltimai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl to taikytinos bausmių bendrinimo taisyklės pagal BK 63 straipsnį iš dalies ar visiškai sudedant.

M. D. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jis neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už kiekvieną iš jo įvykdytų dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant ne didesni nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus atitiks bausmių skyrimo pirmą kartą teisiamiems asmenims paskirtį ir pagrindus.

G. K. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jis yra teistas, naują nusikaltimą įvykdė dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Nors šiuo metu minėta bausmė jau atlikta, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir pagrindžia būtinybę spręsti dėl griežtesnės bausmės rūšies parinkimo nei tai buvo padaryta nuosprendžiu pirmojoje byloje. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant ne didesni nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus atitiks bausmių skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Paskirtos bausmės privalės būti subendrintos pagal BK 63 straipsnio bausmių bendrinimo taisykles su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo keturiems mėnesiams bausme, kuri šiuo metu jau yra atlikta. Tokiu atveju į paskirtą galutinę subendrintą bausmę privalės būti įskaityta visiškai atlikta bausmė, paskirta minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu pirmojoje byloje (BK 63 straipsnio 9 dalis). Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis nusikaltimus įvykdė dar būdamas neteistas, šiuo metu dirba,, todėl būtina išnaudoti visas galimybes jį dar taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Todėl jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, G. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

M. V. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jis yra teistas, naują nusikaltimą įvykdė dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirtos visos bausmės, tai yra nesumokėjęs baudos, o įvykdęs tik laisvės apribojimo bausmę. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir pagrindžia būtinybę spręsti dėl griežtesnės bausmės rūšies parinkimo nei tai buvo padaryta nuosprendžiu pirmojoje byloje. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant ne didesni nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus atitiks bausmių skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Paskirtos bausmės privalės būti subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio bausmių bendrinimo taisykles, nes sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o po to subendrinta bausmė privalės būti subendrinta su neatlikta bausme – nesumokėta bauda pagal BK 64 straipsnio bausmių bendrinimo taisykles, nes nauji nusikaltimai įvykdyti buvo jau po nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, esant paskirtai ir neatliktai bausmei. Bendrinant bausmę baudą ji nėra keičiama į kitos rūšies bausmė ir skiriama kartu.

Sprendžiant, ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamajam pirmojoje byloje buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, vieną kurių jis atliko. Todėl teismo vertinimu būtina išnaudoti galimybę jį dar taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Todėl jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, o M. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. R. byloje pareiškė 1160 eurų civilinį ieškinį, reikalaudama iš M. D., M. D., G. K. ir E. K. atlyginti jai padarytą 160 eurų turtinę žalą ir 1000 eurų neturtinę žalą (t. 4, b. l. 56-57).

Taip pat nukentėjusioji į bylą pateikė susitarimą (t. 4, b. l. 68), pagal kurį vieno kaltinamojo m. V. dėdė V. M. atlygino nukentėjusiajai tam tikrą dalį nusikaltimu padarytos žalos, tai yra sumokėjo 750 eurų, iš kurių, kaip numatyta susitarime, 32 eurai yra turtinei žalai atlyginti, o 718 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Pareikštas nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo toje dalyje dėl 140 eurų, kuri grindžiama pagrobto kuro verte, atitinka ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl to, kokia turtinė žala kaltinamųjų įvykdytais nusikaltimais buvo padaryta kiekvienu atveju (kiekvienu iš dviejų atveju pagrobta kuro už 70 eurų). Pažymėtina, kad vienas kaltinamųjų – M. D. dalyvavo tik vieno nusikaltimo padaryme, tai yra savo veiksmais prisidėjo tik prie dalies – 70 eurų turtinės žalos padarymo, o kitas kaltinamasis M. V. jau atlygino dalį (32 eurus) iš bendrai abiem nusikaltimais padarytos žalos. Kadangi jis dalyvavo abiejose nusikalstamose veikose, laikytina, kad atlyginta po 16 eurų iš kiekvienu atveju atskirai padarytos bendrais kaltinamųjų veiksmais 70 eurų turtinės žalos. Dėl to šioje dalyje dėl 32 eurų turtinės žalos atlyginimo procesas nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Likusi neatlyginta 128 eurų turtinės žalos dalis ir dėl jos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai solidariai iš M. D., M. D., iš už jį materialiai atsakingo civilinio atsakovo G. D., G. K., E. K. ir M. V. 54 eurus turtinei žalai atlyginti dėl pirmo įvykio metu pagrobto kuro, taip pat priteisiant nukentėjusiajai solidariai iš M. D., G. K., E. K. ir M. V. 54 eurus turtinei žalai atlyginti dėl antro įvykio metu pagrobto kuro (bendrai iš viso 108 eurus). Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo toje dalyje dėl kelionės išlaidų atmesti, nes jis nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl laikytinas neįrodytu.

Teismas pažymi, kad CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis. CK 6.6 straipsnio 6 dalis numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti. Ši teisės norma pirmiausia gina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens interesus. Būtent tokia žalos atlyginimo forma ir yra nustatoma šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kad vienas civilinis atsakovas – M. V. per savo dėdę jau yra atlyginęs dalį bendrai kaltininkų padarytos žalos nukentėjusiajai. Todėl už visą nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą, kuri dar nėra jai atlyginta, vienodai atsakingi visi nuteistieji ir (ar) civiliniai atsakovai, materialiai atsakingi už kaltinamųjų nusikalstama veika padarytą žalą, kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais jų veiksmais.

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis. Todėl šioje byloje vien tik ta aplinkybė, kad M. V. per dėdę civilinį ieškinį nukentėjusiajai iš dalies jau atlygino, nėra pagrindas netaikyti solidariosios atsakomybės dėl likusios iki dabar neatlygintos turtinės žalos atlyginimo jo atžvilgiu.

Minėta, kad nukentėjusioji reikalauja atlyginti ir neturtinę žalą, kurią civiliniame ieškinyje įvertino 1000 eurų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad nukentėjusioji nors ir patyrė tam tikrų rūpesčių, nepatogumų dėl pagrobto kuro, tačiau nusikalstama veika nebuvo įvykdyta prieš jos asmenį, dėl ko nukentėjusioji nepatyrė paprastai tokių nemalonių pojūčių kaip stresas, išgąstis, baimė, skausmas, ką paprastai patyria nukentėjusieji nuo betarpiškai prieš juos įvykdytų nusikaltimų, paprastai smurtinio pobūdžio. Taigi, jokių sunkių pasekmių nei nukentėjusiosios sveikatai, nei jos turtui neatsirado, nusikaltimais padaryta turtinė žala iš esmės yra nedidelė. Todėl teismo vertinimu nukentėjusioji objektyviai negalėjo patirti tokio psichologinio diskomforto, nervinės įtampos, nerimo, streso, pažeminimo ar baimės, kad būtų pagrindas visą tai įvertinti kaip jai padarytą neturtinę žalą, kuri turėtų būti kompensuojama priteisiant ją iš kaltininkų.

Todėl teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai ir jos turtui sukeltus negatyvius padarinius, daro išvadą, kad nukentėjusioji nepagrįstai prašo priteisti iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimą, todėl jos civilinis ieškinys toje dalyje, kurioje prašoma priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atmestinas.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. D. terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo 2 metams bausme ir galutinę bausmę M. D. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, M. D. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant jam dvi auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu kasdien būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant visais būdais bendrauti su R. D., m. V., E. K. ir G. K..

M. D. pripažinti kalti padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausme:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl pirmo įvykio) laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su G. K., E. K. ir M. V..

- - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl antro įvykio) laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su G. K., E. K. ir M. V..

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę M. D. laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su G. K., E. K. ir M. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su G. K., E. K. ir M. V..

E. K. pripažinti kalti padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausme:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl pirmo įvykio) laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su M. D., M. D. ir M. V..

- - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl antro įvykio) laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su M. D., M. D. ir M. V..

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę E. K. laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su M. D., M. D. ir M. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su M. D., M. D. ir M. V..

M. V. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausme:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl pirmo įvykio) terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl antro įvykio) terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę M. V. terminuotą laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. V. terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu M. V. paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta Kauno apyl. teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 10 MGL baudą (376,6 Eur) ir M. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir 10 MGL baudą (376,6 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. V. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Išaiškinti M. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaiišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. V. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su M. D., M. D., E. K. ir G. K..

G. K. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausme:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl pirmo įvykio) terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl antro įvykio) terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę G. K. terminuotą laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. K. terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu G. K. paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausme, prieš tai jį pakeitus į laisvės atėmimą (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom) ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiam. Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su M. D., M. D., M. V..

Dėl nukentėjusiosios J. R. 32 eurų dalies civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti procesą nutraukti (BPK 107 straipsnis), o dėl likusios dalies nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti J. R. naudai solidariai iš M. D., M. D., jam neišgalint, iš už jį materialiai atsakingo civilinio atsakovo G. D., G. K., E. K. ir M. V. 54 eurus turtinei žalai atlyginti dėl pirmo įvykio metu pagrobto kuro, taip pat priteisiant nukentėjusiajai solidariai iš M. D., G. K., E. K. ir M. V. 54 eurus turtinei žalai atlyginti dėl antro įvykio metu pagrobto kuro (bendrai iš viso 108 eurus). Likusioje dalyje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nukentėjusiosios J. R. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

M. D., M. D., G. K., E. k. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo nustatytų bausmių ir (ar)įpareigojimų vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtas bausmes ir (ar)nustatytus įpareigojimus, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus byloje – DNR šluostę, 4 talpas po 25 l, žarną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis