Telšių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance” ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liutenas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2018 m. kovo 6 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance” ieškinys atsakovei UAB „Liutenas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1023,51 Eur skolos, 42,50 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. balandžio 19 d. teisme gautas ieškovės prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovei ir ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2018 m. balandžio 25 d. atsakovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. pradinė kreditorė UAB „Autobineka“ atsakovei UAB „Liutenas“ už suteiktus automobilio remonto darbus ir automobilio dalis išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija BIN Nr. (duomenys neskelbtini), 1023,51 Eur sumai. Minėta PVM sąskaita-faktūra turėjo būti apmokėta iki 2017 m. birželio 28 d., t. y. tą pačią dieną kaip išrašyta PVM sąskaita-faktūra. 2017 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės UAB „Legal Balance“ ir pradinės kreditorės UAB „Autobineka“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017-12/45, kurios pagrindu UAB „Autobineka“ perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovę UAB „Liutenas“ (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017-12/45 1.1. punktas; Priedas prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017-12/45). Ieškovė perėmusi iš pradinės kreditorės UAB „Autobineka“ reikalavimo teises į atsakovės skolą ir su ja susijusias teises, 2017 m. gruodžio 12 d. išsiuntė atsakovei, jos registruotos buveinės, kitu žinomu adresu bei elektroniniu paštu, pranešimą apie reikalavimo teisės perėmimą. Atsakovė 2017 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu patvirtino apie pranešimo gavimą, 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimas įteiktas registruota pašto siunta. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu paragino atsakovę apmokėti skolą, tačiau, pasak ieškovės, jokio atsakymo negavo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2. straipsnyje numatyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Liutenas“ nepasisako bei neginčija, kad pradinė kreditorė UAB „Autobineka“ suteikė atsakovei paslaugas ir pardavė prekes už kurias atsakovė turėjo atsiskaityti pagal 2017 m. birželio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, serija BIN Nr. (duomenys neskelbtini), taigi. atsakovė neginčija prievolės atsiradimo fakto ir skolos dydžio, tačiau nesutinka su reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumu, t. y. nurodo, kad minėtas sandoris yra apsimestinis, todėl ieškinys turi būti paliktinas nenagrinėtu.

Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.).

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovės UAB „Legal Balance“ ir pradinės kreditorės UAB „Autobineka“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017-12/45, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Autobineka“ perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovę UAB „Liutenas“. Minėtos sutarties 2 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei sutartą skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies dydžio kainą. Sutartos kainos mokėjimą šalys sutarė atidėti iki visos skolos ar jos dalies išieškojimo iš skolininkės (Priedo prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017-12/45 3 punktas). Perėmusi reikalavimo teisę, ieškovė nedelsdama tinkamai informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Teismas įvertinęs Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017-12/45 sąlygas, neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad minėta sutartis laikytina apsimestine, kadangi vien ta aplinkybė, kad pradinė kreditorė su ieškove susitarė dėl atlygio sumokėjimo po skolos išieškojimo, savaime nereiškia, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė. Ši aplinkybė tik patvirtina sutarties šalių valią sudaryti atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, pasikeitus kreditorei, atsakovės kaip skolininkės teisinė padėtis nepasikeitė – nepasidarė blogesnė.

Pažymėtina, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Taigi net ir tais atvejais, jei kai kurios sudarytos sutarties sąlygos nėra visiškai būdingos atitinkamos rūšies sutarčiai, reglamentuojamai CK, tai savaime nereiškia, kad šalys sudarė kitą sandorį, juolab – apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad tikroji pradinės kreditorės ir ieškovės valia sudarant reikalavimo perleidimo sandorį buvo aiškiai išreikšta, minėta sutartis neprieštarauja įstatymams, todėl atsakovės teiginiai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2017-12/45 laikytina apsimestine, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir atmestini kaip neįrodyti. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš PVM sąskaitos-faktūros, pradinė kreditorė UAB „Autobineka“ teikia automobilių remonto paslaugas, tuo tarpu ieškovė UAB „Legal Balance“ – skolų išieškojimo, todėl atsižvelgiant skirtingas juridinių asmenų veiklos sritis, pradinė kreditorė su ieškove sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį aiškiai išreiškė savo valią parduoti turimą reikalavimo teisę.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje pridėtus rašytinius įrodymus bei tai, jog atsakovė nepasisakė ir neginčijo prievolės bei skolos dydžio fakto pradinei kreditorei, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl 1023,51 Eur skolos priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinu visiškai (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.245 straipsnis).

Ieškovė perimdama reikalavimo teisę bei įgijusi visas su ja susijusias teises, prašo iš atsakovės priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Kompensacinės palūkanos – tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo tarpu kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 42,50 Eur kompensacinių palūkanų, t. y. paskaičiuotų nuo 2017 m. birželio 28 d. (PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos) iki kreipimosi į teismą dienos.

Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2018 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kadangi abi šalys yra juridiniai asmenys vykdantys komercinę veiklą, iš atsakovės ieškovei priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų suma.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 25 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, todėl šios išlaidos – 146 Eur (25 Eur + 121 Eur = 146 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Liutenas“, j. a. k. 302631782, ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679:

1023,51 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus 51 ct) skolos;42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 ct) kompensacinių palūkanų;40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų;6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;146 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.