Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. A. dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl turto – 28,96 Eur (100 Lt) piniginių lėšų – pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomas pripažinti bešeimininkiu turtas turi savininką – R. A.. Tai, pasak teismo, patvirtina pareiškėjo prie pareiškimo pridėta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-69-999/2023, kuria nutarta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 60-1-00259-00 iš R. A. paimtą turtą – 28,96 Eur (100 Lt) pinigines lėšas, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, – grąžinti R. A.. Teismas nurodė, jog, kadangi dėl turto (pinigų) priklausomybės (nuosavybės) jau yra priimtas teismo sprendimas, pakartotinis ir tuo labiau priešingas teismo sprendimas nebegali būti priimtas, taigi atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju taikytinas nurodytas atsisakymo priimti pareiškimą pagrindas, nes, savininkui atsisakius lėšų nuosavybės, pareikštas reikalavimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nėra tapatus jau išnagrinėtam klausimui.

6. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

7. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 17 punktas).

8. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

9. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).

10. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką, kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

11. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17 punktas).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ir atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų ir teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

13. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl jo apskaitoje esančio turto – 28,96 Eur (100 Lt) piniginių lėšų – pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomas pripažinti bešeimininkiu turtas turi savininką – R. A.. Tai, pasak teismo, patvirtina pareiškėjo prie pareiškimo pridėta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-69-999/2023, kuria nutarta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 60-1-00259-00 iš R. A. paimtą turtą – 28,96 Eur (100 Lt) pinigines lėšas, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, – grąžinti R. A.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, tapatus pareikštajam šioje byloje. Nurodytoje byloje buvo išspręstas iš R. A. ikiteisminio tyrimo metu paimtų lėšų kilmės ir jų grąžinimo klausimas. Nutartyje nurodyta, jog nenustačius, kad saugomos piniginės lėšos yra kaip nors susijusios su nusikalstama veikla, lėšos, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinos teisėtam savininkui R. A., nutarties vykdymą pavedant Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Komisariatas, siekdamas įvykdyti pavedimą ir grąžinti lėšas jų savininkui, nusiuntė R. A. raštą dėl lėšų grąžinimo, prašydamas nurodyti sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti saugomus pinigus. Į šį raštą elektroniniu paštu gautas R. A. atsakymas, jog jis atsisako piniginių lėšų. Būtent lėšų nuosavybės atsisakymo faktas ir sudaro pareiškimo šioje byloje faktinį pagrindą. Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą; pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip; 4 dalyje – jog kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Taigi tiek pareiškimo, pateikto šioje byloje, dalykas, tiek faktinis reikalavimo pagrindas nėra tapatūs klausimo, išspręsto Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, dalykui ir pagrindui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – sąlygų taikyti šį atsisakymo priimti pareiškimą pagrindą nagrinėjamu atveju nėra.

14. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl saugomų lėšų pripažinimo bešeimininkėmis ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina, o pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.