Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 93-211 taikyti nuteistajam A. T. (S.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 15 d., pabaiga – 2022 m. spalio 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 93-211 taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi bei baigė 10-ą klasę. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam Komisijos skirtas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, yra recidyvistas, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis penkis kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Skunde padaryta išvada, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, o šiuo metu pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas dėl prokuroro skundo, kuriuo prašoma prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, jam trūko adekvačios lėšų paskirstymo kompetencijos, jis ne visas gaunamas pajamas paskirstydavo tikslingai, be to dalis teisės pažeidėjo įvykdytų nusikalstamų veikų sietinos su poreikiu finansiškai pasipelnyti (vagystės, plėšimas). Šiuo metu nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, nors suma ir nėra ypatingai didelė, tačiau šiai dienai dengiama tik minimaliai. Nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai koreguotini, o to nedarant netinkami lėšų paskirstymo įgūdžiai gali apsunkinti nuteistojo tolesnio integracijos į visuomenę proceso eigą. Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių, nurodyta, jog nuteistasis, pažeisdamas įstatymus, nedarė jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodė noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, buvo linkęs nusikalsti, slapstėsi nuo bausmės atlikimo. Nuteistasis pasirinkdavo netinkamus draugus, kad padidindavo galimybes pakartotinai nusikalsti, taip pat jis turėjo problemų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir nors šiuo metu, būdamas struktūruotoje aplinkoje ir gyvendamas priklausomybių centre, nuteistasis išsako neigiamas nuostatas bet kokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu, tačiau narkotinių medžiagų vartojimas, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti vėl aktyvintas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina, jog išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje akivaizdžiai teigiamai nesielgė ir buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. T. neatliktos bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai 10 dienų), kai nuteistasis už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 93-211 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.