Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. S. (A. S., buvęs T.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 17 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. S. kaltinamas tuo, kad panaudojęs fizinį smurtą lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu, o būtent: 2018 m. spalio 15 d., apie 21.00 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo balkono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete A. Š. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą – tyčia pastūmė nukentėjusiąją, o jai parkritus ir rankų delnais įsirėmus į žemę, jis tyčia kumščiu sudavė A. Š. ne mažiau vieno smūgio į veidą, po ko kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau penkių smūgių į dešinės ir kairės pusės šonkaulių, pilvo ir nugaros sritis bei ranka laikydamas prispaudęs nukentėjusios galvą prie žemės, užkimšo ranka jai burną, o kita savo ranka laikydamas užlaužtą nukentėjusiosios ranką jai už nugaros, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įkišo savo lytinį organą A. Š. į makštį, ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja nepilnamete A. Š. natūraliu būdu prieš jos valią, prievartinio lytinio akto atlikimo metu padarydamas nukentėjusiajai tris poodines kraujosruvas veide, vieną kraujosruvą dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame delne, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje.

2. A. S. laikinai sulaikytas 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trim mėnesiams, nustačius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atmesdamas A. S. skundą konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas trim mėnesiams, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi suėmimas pratęstas dar vienam mėnesiui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

3.2. Kaltinamasis pažymi, jog jo nuomones byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie įrodo, kad A. S. galimai nepadarė jokio nusikaltimo. Šie duomenys yra liudytojų parodymai, ekspertų išvados, bendrojo pagalbos centro išrašai, SMS žinutės, pačios nukentėjusiosios besikeičiantys parodymai, kraujo tyrimas, kuomet nukentėjusiajai nustatytas 1,92 promilės apysunkis girtumas. Byloje nenustatyti jokie duomenys apie tai, kad A. S. bandė paveikti liudytojus, nukentėjusiąją ar kitus su šia byla susijusius asmenis. Tokią išvadą padarė ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje. Ši aplinkybė įrodo, kad teisėja, net nesigilindama į suėmimo pagrindus, šališkai priiminėja sprendimą ir konstatuoja suėmimo pagrindą, nors naujų aplinkybių dėl šio pagrindo nėra nustatyta. A. S. Vilniaus pataisos namuose (Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) laikomas jau daugiau kaip pusę metų pačiomis sunkiausiomis sąlygomis Lietuvoje, net iki gyvos galvos nuteisti asmenys kalinami geresnėmis sąlygomis. Prieš A. S. taikoma kardomoji priemonė prasilenkia ne tik su žmogaus teisėmis, bet ir su demokratijos principu bei nekaltumo prezumpcija. Suėmimas šiuo atveju taikomas kaip priemonė palaužti A. S. morališkai, suvaržyti jo teisę į teisingą teismą, neleisti objektyviai teisėtai gintis ir siekti teisingumo.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Prieš vertindama A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartis yra lakoniška, nutartyje nenurodyti aiškūs motyvai, kodėl teismas nustato konkrečius suėmimo taikymo pagrindus, tiesiog apsiribojama viena trumpa pastraipa, kad suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę. Tokiu būdu apylinkės teismas tinkamai neįgyvendino BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų, jog nutartyje skiriant suėmimą (taip pat ir pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, BPK 127 str. 7 d.) turi būti nurodytos suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Visgi įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir aktualias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog A. S. turi būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonės – suėmimas, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

6. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei nurodoma skunde, aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios apklausos protokoluose, specialisto išvadoje dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Dėl jos atžvilgiu padarytos veikos nukentėjusioji davė parodymus ir pirmosios instancijos teisme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Kaltinamojo skunde nurodomi duomenys, neva pagrindžiantys, jog nusikalstamos veikos A. S. nepadarė, bus įvertinti bylos nagrinėjimo metu priimant jo atžvilgiu atitinkamą nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys teisėjų kolegijos vertinimu visgi yra pakankami sprendžiant kardomosios priemonės A. S. skyrimo bei pratęsimo klausimą.

7. Nors skundžiamoje nutartyje neišskirti konkretūs suėmimo taikymo pagrindai, šiuo atveju aukštesniojo teismo vertinimu vis dar egzistuoja pagrįstas manymas, jog A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

8. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes, t.y. turi būti įvertinta nurodytų aplinkybių visuma. Vien tai, kad A. S. nurodo turintis nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, šiuo atveju negali paneigti išvados, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija visų pirma vertina A. S. inkriminuojamos veikos sunkumą – jis kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis, laisvės atėmimas. Nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, A. S. galimai padarė vos tik atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iš pataisos įstaigos jis paleistas 2018 m. rugsėjo 12 d., jam inkriminuojama veika, galimai padaryta 2018 m. spalio 15 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po jo paleidimo. Darbą nuteistasis susirado tik paleistas iš pataisos įstaigos, gyvenamąją vietą deklaravo taip pat po paleidimo, t. y. 2018 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, sulaikytas buvo nepraėjus nei mėnesiui nuo naujojo darbo pradžios, taigi pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip nuolatinių, galinčių užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

9. Skunde kaltinamasis pažymi, jog šiuo atveju taikant suėmimą negalima vertinti tik jo praeities, nes tai yra neteisinga, tačiau susiklosčiusioje teismų praktikoje visgi pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Anksčiau A. S. teistas penkis kartus. Atlikęs paskirtą subendrintą bausmę iš pataisos namų jis buvo paleistas 2012 m. pradžioje. 2012 m. pabaigoje buvo įsidarbinęs, tačiau panašiu metu nuteistas ketvirtą kartą – Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Penktąjį kartą A. S. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė (už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą). Lygtinai iš pataisos įstaigos jis paleistas 2015 m. spalio 16 d., tačiau 2016 m. birželio 30 d. nutartimi lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas. Galiausiai teismas 2017 m. pradžioje, A. S. pabėgus į užsienį, išdavė jo atžvilgiu Europos arešto orderį. Tarp šių teistumų Lietuvos Respublikoje, A. S. 2012 m. taip pat teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ankstesni jo teistumai, pastovaus darbo neturėjimas patvirtina, jog A. S. tam tikrą laiką galimai gyveno darydamas nusikaltimus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. Kaip jau minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs tik paleistas iš pataisos įstaigos (po paleidimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui). Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja ir suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Aiškūs argumentai, paneigiantys BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą, buvo pateikti skunde minimoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje. Teisėjų kolegija jų nekartoja, pritaria jiems ir pripažįsta, jog šis suėmimo pagrindas šiuo atveju išties nenustatytinas. Visgi pažymėtina, jog suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje, yra alternatyvūs, siekiant taikyti šią kardomąją priemonę, užtenka nustatyti bent vieną iš jų. Šiuo atveju, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti du – numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

11. Įvertinus aplinkybes, susijusias su A. S. slėpimusi užsienyje, jo atžvilgiu išduotu Europos arešto orderiu, galimybės taikyti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. S., sunkumą, kaltinamojo asmenybę, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytą nusikalstamą veiką, leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.