Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), T. G. yra jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 16 d. buvo savo namo kieme, pamatė kaimyną, kuris stūmėsi karutį, važiavo praktiškai per ribą arba jau per jo žemę. Jis priėjo prie kaimyno, paklausė, ar jis jau savininkas (kažką panašaus). Po to, kaimynas pasisuko į jį, jis stumtelėjo kaimyną ranka į petį, po ko jis apsisukęs artėjo link jo (kaltinamojo), tada jis kaimyną atstūmė nuo savęs ranka į krūtinės sritį. Kaimynas išsitraukė telefoną, ėmė filmuoti, reikalavo, kad jis parodytų rankas, sakė, kad jis rankoje turi akmenį. Jis liko stovėti, kur stovėjo, kaimynas toliau filmavo, pavadino kaimyną „šūdo gabalu“. Kaimynas nuėjo šaukdamas, kad jį sutvarkys. Netrukus, gal po 10 min., atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė jo, kas įvyko, jis pasakė, kad buvo susistumdymas, kontaktas, tačiau jokio smūgio nebuvo, akmeniu nesmogė. Savo kaimyno elgesį vertina kaip melagingus parodymus, apkalbėjimą. Gal po pusvalandžio atvažiavo kitas policijos ekipažas, pareigūnai normaliai paaiškino, kad gautas pareiškimas. Pirmieji atvykę pareigūnai jam nieko nepaaiškino, mano, kad tai buvo kažkoks iškvietimas pasitelkus asmeninius ryšius (t. 1, b. l. 90–93, 99–100, 113–114, 136–137) .

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. G. parodė, kad įvykio dieną išėjo į savo vidinį kiemą sugrėbti lapus ir žolę. Sugrėbė, sukrovė į maišą, maišą uždėjo ant karučio ir apie 14.00 val. su karučiu pajudėjo į savo išpirkto sklypo dalį už tvoros, savo sklypo teritorijoje išpylė lapus. Iškratęs maišą, padėjęs jį atgal į karutį, judėjo atgal į savo kiemą. Pajudėjus keletą metrų, staiga iš už automobilių išniro kaltinamasis. Eidamas pasilenkė, paėmė nuo žemės kažkokį daiktą, tuo metu nematė, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo akmuo. Ten yra gruntas su buvusiomis statybinėmis atliekomis. Jis važiavo su karučiu, kai iš dešinės pusės nuo savo namo artėjo V. P.. Kaltinamasis priėjo prie jo iš dešinės pusės šono ir be jokio įspėjimo, šaukdamas „tu, šūdo gabale“, stovėdamas iš dešinės pusės, atsisukęs veidu, dešine ranka „tvojo“ jam į galvą. Su karučiu stovėjo taip, kad tarp jų jokios kliūties nebuvo. Smūgio trajektorija buvo iš dešinės pusės link kairės, labiau iš apačios į viršų. Smūgiavo ne tiesiai. Kiek spėjo, mesdamas karutį, atsitraukė kūno judesiu atgal, tai ji apsaugojo nuo itin rimto sužalojimo. Išėjo taip, kad kaltinamasis akmeniu nubraukė jam pasmakrę, buvo kraujas. Jam sudavė į kairę smakro dalį, kadangi lenkėsi, siekdamas išvengti smūgio, išėjo toks įbrėžtinis smūgis. Karutis buvo iškritęs iš rankų. V. P. dar du kartus sudavė akmeniu jam į krūtinę, jis atšoko per keletą metrų nuo kaltinamojo. Pats nebuvo užsimojęs. Jį ištiko šokas, nenustebino kaltinamojo žodžiai, bet smurtas ir fizinė prievarta buvo tai, kas pribloškė. Buvo akivaizdu, kad kaltinamasis norėjo toliau tęsti konfliktą. Jis išsitraukė telefoną ir pradėjo kaltinamąjį filmuoti, filmavo ir savo žaizdą, nes žinojo, kad ji ten yra. Galimai buvo pasakyti tokie žodžiai „pasižiūrėk, ką man padarei“, tačiau tai nereiškia, kad tą žaizdą buvo matęs anksčiau. Žinojo labai aiškiai, kad V. P. akmeniu smogė jam į žandikaulio sritį ir norėjo užfiksuoti aplinkybes iš karto po įvykio, todėl filmavo. Gavo didžiulį smūgį, iš skausmo jautė, kad matysis ir kad yra padaryta žala. Buvo sukrėstas, sunkiai rinko žodžius, bandė keletą kartų paklausti kaltinamojo, kodėl mušasi. Vėliau pastebėjęs, kad kaltinamasis laiko rankas už nugaros ir laiko akmenį, paprašė parodyti rankas. Kaltinamasis to nedarė, nes jo dešinėje rankoje buvo akmuo. Akmuo nebuvo didelis, tilpo į delną, buvo vidutinės bulvės dydžio. Pasibaigus įvykiui, nuvažiavo į savo sklypo dalį, pagalvojo „ai, tiek to“ ir toliau pradėjo grėbti lapus. Vėliau kilo mintis, kad smurtas neturi būti toleruojamas. Nukentėjusieji turi pareigą netylėti. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) ir pranešė apie užpuolimą. Atvažiavo policijos ekipažas, buvo, berods, trys asmenys, tiksliai neprisimena, jį apklausė, buvo tokiame šoke, kad pamiršo kaimyno pavardę, nurodydamas ją klaidingai, berods, užpildė pareiškimą per e. policiją. Išėję policijos ekipažo nariai pasuko link V. P. namų ir atgal negrįžo. Matė ir antrąjį policijos ekipažą, tačiau neprisimena, ar šis ekipažas buvo pas jį atėjęs. Negali pakomentuoti, kodėl buvo atvykę du ekipažai. Pakankamai greitai po konflikto nusprendė nuvažiuoti ir įvykį užfiksuoti Lazdynų ligoninėje, kad viskas būtų nuoseklu. Jautė galvos svaigimą ir skausmą, žaizda buvo „šviežia“. Užfiksavęs viską Lazdynų ligoninėje turėjo grįžti ir duoti parodymus policijos komisariate, ką ir padarė. Šis konfliktas įvyko jam priklausančiame sklype, jis yra pažymėtas kuoliuku ir raudonais dažais ant trečio kaimyno tvoros pamato. Kaltinamojo sutuoktinės įvykio metu jis nematė. Jam atrodo, kad tai yra didžiulė kaimyno neapykanta dėl to, kad valstybinės žemės sklypas, į kurį gali pretenduoti visi kaimynai, Savivaldybės sprendimu buvo padalintas per pusę. Jis sklypą (du arus) iš Savivaldybės išpirko, tai yra visiškai teisėta. Praėjus ne vieneriems metams, pasidomėjo, kad likę du arai, kurie buvo suteikti kaip galimybė išsipirkti V. P., vis dar buvo nenupirkti. Parašė prašymą Savivaldybei, kuri, atlikusi procedūras, informavo, kad jis turi teisę įsigyti likusius du arus, kas ir buvo padaryta. Buvo atvykęs matininkas. V. P. jam ne tik paskambino, bet ir pakvietė susitiksi prie sklypo, kuriame vyko matavimai. Kaltinamasis atėjo vartodamas necenzūrinę leksiką, be jokio įspėjimo smogė jam į krūtinę ir prie matininko pasakė „aš šito taip nepaliksiu“. V. P., nesusitaikęs, kad sklypas buvo perleistas jam, padavė Savivaldybę į teismą, kur pralaimėjo. Tai akivaizdžiai parodo, kad visos procedūros buvo įgyvendintos teisėtai. Jis įsigijo sklypą turėdamas tam teisę ir nepažeisdamas niekieno interesų. V. P. iki šiol pyksta ir jam neatleidžia. Kad statant namą statybininkai iškirto jo vaismedžius ir suniokojo tvorą, yra absoliuti netiesa, nes tai įvyko ne kaltinamajam priklausančioje, o valstybinėje žemėje. Dėl elektros – jam įsigijus sklypą ir pasikalbėjus su elektros tiekėju gavo nurodymą, kad tam, kad galėtų gauti elektrą, turi gauti kaimynų sutikimą. Gavo sutikimus ir kabelis buvo nutiestas. Tai yra kabelis, kuriuo taip pat naudojasi ir V. P.. Po nagrinėjamo įvykio dar buvo konfliktas, kai bandė įvažiuoti į garažą, o V. P. staigiai sustabdė prie pat jo automobilio. Buvo ir dar vienas atvejis, kai dirbo lauke prie savo namo durų, o V. P. sustojo prie lauko vartų, atidarė langą ir necenzūriniais žodžiais dar kartą pasakė, ką apie jį galvoja. Civilinį ieškinį reiškia siekdamas gauti kompensaciją už moralinius ir dvasinius išgyvenimus, už tai, kad jo dukros, kurios šiuo metu gyvena pas jį, bijo ir neina į sklypą, kuris ribojasi su V. P. sklypu, nes jis jas gąsdina. Nori, kad tai būtų skausminga pamoka V. P., kad taip elgtis ir naudoti smurtą negalima. Įsipareigoja perleisti gautą kompensaciją nuo smurto nukentėjusiems asmenims. Jam asmeniškai tų pinigų nereikia. Jis V. P. yra atleidęs, nepaisant to, kokius melus jis čia pasakoja. Jis apie vieną dieną jautė skausmą žandikaulio srityje, galvos svaigimą, skausmą, taip pat skausmą viršutinėje krūtinės ląstos dalyje. Tam, kad atmesti smegenų sutrenkimą, darėsi tyrimus. Jam buvo uždėtas tvarstis. Turėjo atsisakyti susitikimų ir tai įtakojo jo darbinę veiklą. Neprisimena, ar oficialiai turėjo nedarbingumą. Daugiau į gydymo įstaigas nevyko, medikamentų nevartojo. Viskas sugijo, liekamųjų reiškinių neliko.

5. Nukentėjusysis T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nuosavame name, (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 16 d., apie 12.30 val., nuėjo tvarkytis savo namo kieme, grėbti lapus. Veždamas karutyje sugrėbtus lapus, apie 13.50 val. pastebėjo savo kaimyną V. P., kuris ėjo link jo, eidamas ėmė jį įžeidinėti, sakydamas „tu, šūdo gabale“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Eidamas V. P. pasiėmė nuo žemės akmenį, pamanė, kad nori vaikyti šunį, nesureikšmino to. Priėjęs prie jo V. P. be jokios priežasties, laikydamas akmenį dešinėje rankoje, sudavė juo jam į veido sritį, o būtent į žandikaulio apačią, po ko sudavė dešine ranka, laikydamas joje akmenį, du smūgius į krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis išsigando, metė karutį ir pasitraukė, po ko pradėjo filmuoti savo telefonu. Grįžo namo ir parašė pareiškimą per e. policija portalą. Po įvykio savarankiškai nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas smakro nubrozdinimas 1x1 cm, kiek iš kairės pusės, ir skausmas krūtinės ląstoje ties 11 šonkauliu kairėje pusėje. Su šiuo kaimynu jo santykiai įtempti dėl to, kad jis sugebėjo iš valstybės nupirkti žemės sklypą, esantį tarp jų namų, gali daryti tik prielaidą, kad kaimynas dėl to ant jo pyksta (t. 1, b. l. 39–42).

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. P. parodė, kad yra kaltinamojo V. P. sutuoktinė. Su bylos medžiaga susipažino tik šiandien ryte, ją rado pas sutuoktinį ant stalo, net neįsivaizdavo, kad gali kilti tokios rimtos pretenzijos, pasiekusios teismą. Perskaičius bylos medžiagą, padarė vienintelę išvadą, kad tai yra dirbtiniu būdu inspiruotas konfliktas, siekiant materialinės naudos. Taip galvoja, nes tik T. G. apsigyvenus jis iš jų apgaulės būdu gavo 3 000 elektrai įsivesti. Tuo metu T. G. pardavinėjo namą ir šis laisvas sklypas buvo pradėtas tvarkyti darbininkų brigados. Mano, kad reikia nemažai pinigų sklypui sutvarkyti, todėl darbininkai po savaitės pabaigė darbus ir vaizdas ten nepasikeitė. Staiga, nei iš šio, nei iš to, T. G. pasirodymas su karučiu, nors jis ten nesilankydavo, nesitvarkydavo. Prieš pat jos nosį, kai sutuoktinis dirbo prie automobilio, T. G. su karučiu važiavo pro šalį. Kaip suprato, už kampo laukė policijos automobilis, nes jie pasirodė tuoj pat, tai buvo „sustyguota“, išprovokuotas incidentas. Vėliau atvažiavo kitas policijos ekipažas. Tai, kad T. G. ją pastebėjo, irgi labai keista, nes sumuštas žmogus turėjo labai dairytis, kadangi ji buvo ženkliai toliau, terasoje, už kolonų. Mano, kad reikalaujami 8 000 Eur būtų pakankami sutvarkyti žemės sklypą. Kito atsakymo ji neturi. Tai, kad jos vyras muštų akmeniu, kad šeima, kurios nėra, bijotų išeiti, ją labai stipriai sujaudino. Negalėjo patikėti tuo, ką skaito. Neigia viską, kas ten yra parašyta. Tai buvo žodinis konfliktas, sutuoktinis pastūmė, rankas užsikišo, tai ji matė. Migdė anūkę ir labai aplinkos nestebėjo. Pamatė tik vyro judesį ranka (ne akmeniu), tarsi žmogaus atstūmimą. Žino apie akmenį, nes šiandien perskaitė. Nematė, kuria ranka jis atstūmė. Jai tai pasirodė kaip gynyba. Jei tai būtų puolimas muštis, ji ramiai nestovėtų. Nematė, kaip kaimynai susitiko, nematė, kad vyras būtų pasilenkęs. Išgirdo, kad jie kalbasi ar ginčijasi, jos manymu, vyko žodinis konfliktas. Ji pasiėmė anūkę ir nuvažiavo namo, nenorėjo, kad pažadintų vaiką. Išėjo namo, kai T. G. pradėjo filmuoti. Paliko juos stovinčius vienas priešais kitą. T. G. rėkavo, buvo susinervinęs, matė, kaip jis traukėsi telefoną. Su anūke stovėjo terasoje, kuri yra nuo kalniuko žemyn, dengta stogu ir su kolonomis. Nuo tos vietos, kur matė sutuoktinį, buvo maždaug toliau nei per šią teismo posėdžių salę. Jos matomumo niekas neribojo. Negalėjo įžiūrėti kraujo T. G. veide. Buvo šešėlyje ir už stulpų. Žinojo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, vyras ruošėsi, turėjo advokatą, ji jam nepadeda spręsti šių klausimų, nuo konfliktų stengiasi atsiriboti. Jos vyras yra teisingas žmogus, niekada nieko nėra nuskriaudęs, o išvesti iš kantrybės tokiais melagingais veiksmais, kuriuos nuolat patiria iš šio kaimyno, bet ką galima. Padarius šunybę, važiuojant pro šalį ir teigiant, kad „aš nusipirkau šį sklypą, o tu nepajėgei nusipirkti“, bet kas pasakytų, kad tu esi toks ir toks, tačiau tai nereiškia, kad jis mušasi. Tai, kas parašyta, tie sužalojimai kelia juoką. Tiesiog negali patikėti. Kaip reikėjo daužyti – 11-as šonkaulis, paskui 6-as šonkaulis, jau, matyt, pasitaisė, nes 11-as šonkaulis yra lankai. Tai yra melas ir nuo melo sunku gintis.

7. 2024 m. kovo 16 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, užpildytas 2024 m. kovo 16 d. 14.58 val. el. paslaugų portale, iš kurio matyti, kad T. G. 2024 m. kovo 16 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), nuvežė pilną maišą sugrėbtų lapų ir išvertė jam priklausančioje sklypo dalyje, kuri ribojasi su V. P. sklypu. Išvertęs lapus karutį stūmė atgal, kai staiga iš už automobilio išniro V. P. ir ėmė greitai artėti link jo. Besiartindamas pasilenkė ir nuo žemės paėmė akmenį. Iš tolo išgirdo jo įžeidimą „ką čia darai, šūdo gabale“. Visiškai nesitikėdamas gavo smūgį akmeniu į žandikaulio apačią. Netrukus pasipylė dar keli smūgiai į krūtinę. Metė karutį į šoną ir atsitraukė. Įžeidinėjimai nesiliovė. Prisiminė turįs telefoną ir ėmė filmuoti, klausinėdamas, kas ir kodėl čia įvyko. Buvo giliai sukrėstas šio įvykio, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė nemalonų emocinį išgyvenimą, jaučiasi pažemintas, buvo įžeidinėjamas (t. 1, b. l. 20–21, t. 2, b. l. 22–24).

8. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. kovo 16 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, kad T. G. į Skubiosios pagalbos skyrių atvyko 2024 m. kovo 16 d. 15.22 val., skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini) kaimynas smogė akmeniu į apatinį žandikaulį, vėliau į krūtinę. Sąmonės praradęs nebuvo, nepykino, nevėmė, atsirado galvos skausmas ir svaigimas. Jo būklės įvertinimo metu buvo fiksuotas smakro nubrozdinimas 1x1 cm kiek iš kairės pusės ir diagnozuotas, be kita ko, galvos sumušimas, smakro nubrozdinimas (t. 1, b. l. 61).

9. 2024 m. kovo 16 d. 17.12 val. protokolas-pareiškimas, kuriuo T. G. pareiškė, kad 2024 m. kovo 16 d. 13.50 val. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. P. be jokios priežasties paėmęs akmenį į dešinę ranką sudavė juo jam į veido sritį, o būtent į žandikaulio apačią, po ko sudavė dešine ranka, laikydamas joje akmenį, du smūgius į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 26–31).

10. 2024 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – atvira vietovė tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atvira vietovė neaptverta, teritorija apaugusi krūmais, gyvenamųjų pastatų ar statinių nėra. Ties teritorijos viduriu matoma lapų krūva (t. 1, b. l. 32–36).

11. 2024 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kamera (angl. body camera) užfiksuotas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240316-160353UTC+0200“ (data 2024 m. kovo 16 d., laikas 16:03:53 val.), iš kurio matyti, kaip iš nuosavo namo išėjo vyras, vardu V., kuris sako, kad jau bendravo su policijos pareigūnais, šiandien jie su kaimynu tiesiog susistumdė. Jis kaimynui pasakė, kad jis yra šūdo gabalas, kaimynui nepatiko, pradėjo prisigalvoti. Pasak V., kaimynas pasižymėjo, kai pradėjo rinkti iš aplinkinių pinigus, neva reikia keisti transformatorinę, tada V. vienintelis pasimovė ir davė pinigus, vėliau „pasikėlė“ savo dokumentus, pasirodo, kaimynas sau elektrą vedasi, o visus „durnina“, nuo to viskas prasidėjo. V. policijos pareigūnams sako, kad jie dabar yra šuniuko vietoje, nes prieš tai pareigūnai jo neišsivežė, tai dabar kitus atsiuntė, nes kažkokiam „gnydai“, kuris viską nori teisiškai padaryti, jie gali pasiųsti, paskambinę viršininkui, pasakyti „chebra, fas“, kad jį „suareštuoti“. V. su kaimynu buvo pasidalinęs sklypą per pusę, po kažkurio laiko kaimynas norėjo atsiimti V. dalį, vyko teismai (t. 1, b. l. 79–80).

12. 2024 m. liepos 4 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo T. G. pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „V. užpuolė“, iš kurio matyti, kaip nukentėjusysis filmuoja V. P., su juo kalbasi. Nukentėjusysis klausia, ko pastarasis mušasi, V. P. atsako, kad jis nesimuša, kad nukentėjusysis pats jį užpuolė. Kaltinamasis sako, kad pavadino nukentėjusįjį „šūdo gabalu“, todėl jis (T. G.) jį užpuolė. Nukentėjusysis klausia, kas į rankas paėmė akmenį, prašo parodyti rankas, kad jos yra purvinos. V. P. atsako, kad jis dirba lauke, todėl jos purvinos. Kaltinamasis jį pavadina „šūdo krūva“, nukentėjusysis prašo atsiprašyti, bet kaltinamasis atsisako. Tada nukentėjusysis pasuka kamerą į save ir ant smakro parodo šviežiai atrodantį įbrėžimą, paaiškina, kad jam smogė priešais jį esantis vyras, kad jis šio reikalo taip nepaliks (t. 1, b. l. 77–78).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 20 d. specialisto išvada Nr. G 839/2024 (01), iš kurios matyti, kad T. G. padarytas odos nubrozdinimas smakre. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu 4–7 paros iki apžiūros ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai tokie sužalojimai sugyja be pasekmių. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir jo padarymo metu T. G. galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 65–66).

14. Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad patvirtina savo išvadą. Atsakyme į 6 klausimą parašyta, kad galėjo būti nurodytu būdu, kad tai neprieštarauja tiriamoms aplinkybėms. Negali atsakyti, ar ten atsitrenkimas ar trenkimas. Rankose ar kitose vietose sužalojimų nebuvo, žmogus pats neteigė griuvęs, todėl atsakymas yra pagal medžiagą, kurią buvo gavusi. Buvo gauta medžiaga, buvo matytas sužalojimas. Specifinių savybių po tiek dienų neužfiksuota. Akmuo yra ribotas daiktas ir galbūt briauną turintis daiktas, tai jis galėjo sužaloti. Nerašo kategoriškai, kad tai būtent tas akmuo, kurį turėjo. Tiesiog rašo, kad galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Jeigu asmuo griūtų ant laiptelių, tada prakirstų, greičiausiai, o ne nusibrozdintų. Tokia vieta, kuri paprastai griūnant ant plokščio paviršiaus nėra sužalojama. Įprastomis sąlygomis mažai tikėtina, kad tokį mažą sužalojimą sau pasidarytų. Tokio pobūdžio sužalojimas, jo lokalizacija, savybės (nedidelis), pobūdis (nubrozdinimas) nėra būdingas savęs žalojimui. Pas juos T. G. buvo apžiūrėtas vieną kartą, prieš tai jis buvo apžiūrėtas ligoninėje. Ji apžiūrėjo jį kartu su medicinos dokumentais. Pateikė išvadą, kad sužalojimas padarytas prieš 4–7 paras iki jos atliktos apžiūros, t. y. 2024 m. kovo 20 d. Tokį intervalą nustatė pagal šašo susiformavimą, nes nubrozdinimas jau buvo pasidengęs šašu. Pagal šašą, kadangi jis buvo ne specifinis, negalėjo nustatyti sužalojimo mechanizmo. Iš šašo negalėjo spręsti, ar tiesiai, ar iš viršaus į apačią, ar iš apačios į viršų buvo suduota. Kraujas nuo sužeidimo gali sukrešėti momentiškai, o gali praeiti ir ilgesnis laiko tarpas – kelios valandos. Šašas yra visai kas kita nei sukrešėjimas. Šašas yra audinių skystis, gali būti, kad jis momentiškai jau yra kaip tiršta vieta, kaip kietas dugnas, o gali būti, kad tas skystis sunkiasi dar iki 6–7 val. Priklauso nuo užkabinimo gylio. Nieko negali pasakyti iš kaltinamojo rodomų nuotraukų, darytų iš vaizdo įrašo, nes vaizdas yra išdidintas, su visokiais artefaktais, viskas sulieta ir sudėliota. Negali pasakyti, ar turėjo bėgti kraujas pagal nuotraukose atvaizduotą žaizdą. Vien tik pagal nuotraukas nieko nevertina, nes yra šešėliai. Negali iš nuotraukos atsakyti, ar čia odos atplaišos, ar čia plaukai, šeriai ar siūlai. Pagal tokią nuotrauką negali pasakyti fizinio poveikio krypties. Sveikatos sutrikdymo mastas yra vertinamas pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisykles. Būklė yra klinikinė sąvoka. Gydytojas klinicistas gali įvertinti vidutinę būklę pagal visus nusiskundimus. Ji ne klinicistas, o teismo medikas, ir atsako į klausimus pagal savo kvalifikaciją. Jos išvadoje nėra paminėta, kad yra sumušta galva ar kad paciento būklė yra vidutinio sunkumo. Negali pasakyti, ar ji gali būti vidutinio sunkumo. Kad buvo mechaninis poveikis, rodo nubrozdinimas. Išvadoje atsakė, kad tokio pobūdžio sužalojimai sugyja be pasekmių. Nevertina galvos skausmo ir svaigimo, nes tai yra subjektyvu. Paprastai, jeigu yra sužalojimas ir yra pažeidžiamas odos vientisumas, pagal receptorių išsidėstymą žmogus turi galėti jausti. Išvadoje nerašė apie šonkaulius. Nuo raktikaulio žemyn „prasičiuopia“ tas plotas ir kur žmogus nurodo skausmingumą, ten įvardina, bet ten nėra jokių sužalojimo žymių. Skausmingumą nurodė pats asmuo, todėl tai parašyta tiriamojoje dalyje.

15. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu „V. užpuolė“, specialistė R. G. paaiškino, kad sužalojimas padarytas ribotu daiktu. Tai yra nubrozdinimas ir tiek (01:20 min.). Vaizdo įraše nesimato blizgių paviršių ir nesimato, kad tai yra gili žaizda. Tai yra nubrozdinimas, paviršinis sluoksnis. Vienur yra truputį giliau. Kadangi yra šašas, reikia manyti, kad epidermio sluoksnis šiek tiek gilesnis, bet tai yra viršutinis, netikros odos sluoksnis, epidermio paviršius. Daugiau apie specifiškumą nieko negali pasisakyti. Jeigu žaizdą pamatytų gyvai, galbūt galėtų pasakyti, prieš kiek laiko ji buvo padaryta, iš vaizdo įrašo negali pasakyti. Vaizdo įraše šašo nesimato. Pagal vaizdo įrašą nesimato, kad bėgtų kraujas. Sužalojimas nenurodo, ką ir iš kurios pusės kaltinamasis darė. Vaizdo įraše yra pažeidimas, kuris panašus į nubrozdinimą, kurio pašviesėjimai galbūt yra epidermio plaušeliai.

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

17. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis V. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis tvarkė aplinką, ėjo su karučiu, kuomet pamatė link jo artėjantį kaltinamąjį V. P., kuris paėmė nuo žemės akmenį, priėjo ir stovėdamas iš dešinės pusės, atsisukęs veidu, dešine ranka trenkė jam į kairę smakro dalį. Nukentėjusysis paaiškino, kad šio smūgio trajektorija buvo iš dešinės pusės link kairės pusės, labiau iš apačios į viršų, kadangi jis lenkėsi, siekdamas išvengti smūgio, išėjo toks „įbrėžtinis“ smūgis. Dėl šių aplinkybių T. G. pozicija nekito viso proceso metu, t. y. tiek iš karto po įvykio darytame vaizdo įraše, tiek pranešdamas apie įvykį per e. paslaugų portalą, tiek atvykęs į gydymo įstaigą, tiek rašydamas pareiškimą, tiek visų apklausų metu, o taip pat ir savo civiliniame ieškinyje jis paaiškino ir pademonstravo tas pačias įvykio aplinkybes. Taigi, nukentėjusiojo T. G. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti, juo labiau, kai juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

18. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, kurioje buvo matyti lapų krūva, kas patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad tuo metu jis užsiėmė aplinkos tvarkymo darbais. Nukentėjusysis iš karto po patirto fizinio smurto ėmė save ir kaltinamąjį filmuoti mobiliojo ryšio telefonu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, ir dalyvaujant specialistei, buvo peržiūrėtas šis vaizdo įrašas, pavadinimu „V. užpuolė“, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis susijaudinusiu balsu klausia kaltinamojo, kodėl šis mušasi, pastarasis tai neigia ir teigia priešingai, t. y. kad jį užpuolė pats nukentėjusysis, nes jis nukentėjusįjį pavadino „šūdo gabalu“, tuomet nukentėjusysis klausia, kas paėmė į ranką akmenį, prašo kaltinamojo parodyti savo rankas, kurias jis beveik viso vaizdo įrašo metu laiko už nugaros taip, kad plaštakų nesimato, nukentėjusiajam su kamera besisukant, kaltinamasis taip pat sukasi taip, kad rankų nesimatytų, paprašytas jų neparodo, pavadina nukentėjusįjį „šūdo krūva“, po ko šis prašo atsiprašyti, teigia, kad tai yra jo įžeidimas, kaltinamasis to nedaro, nurodydamas, kad asmeniškai gali vadinti nukentėjusįjį taip, kaip nori. Galiausiai, nukentėjusysis atsuka kamerą į savo veidą ir rodo smakro apačioje, kairėje pusėje esantį nubrozdinimą, teigdamas, kad jam čia smogė kaltinamasis, sakydamas, kad tokių dalykų taip nepaliks. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kad kaltinamasis kaire ranka pasitaiso plaukus, tačiau dešinės jo rankos, kurioje, nukentėjusiojo teigimu, ir buvo laikomas akmuo, taip ir nesimato. Tiek iš paties vaizdo įrašo, tiek iš gynybos pateiktų nuotraukų, darytų iš šio vaizdo įrašo, matyti, kad ant nukentėjusiojo T. G. smakro esanti žaizda atsiradusi neseniai, dalis jos yra ryškiai raudonos spalvos, dar nepasidengusi šašu, ką teisme patvirtino ir specialistė, taip pat nurodydama, kad nukentėjusiojo apžiūros metu šašas ant žaizdos jau buvo susidaręs. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad ši žaizda atsirado nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. prieš nukentėjusiajam darant vaizdo įrašą, kaltinamajam sudavus akmeniu. 1x1 cm smakro nubrozdinimas kiek iš kairės pusės fiksuotas ir neilgai trukus po įvykio nukentėjusiajam nuvykus į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Byloje esanti specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai patvirtina, kad T. G. nustatytas odos nubrozdinimas smakre padarytas kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu 4–7 paros iki apžiūros, toks sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. suduodant akmeniu. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstama veika buvo padaryta 2024 m. kovo 16 d., o nukentėjusįjį specialistė apžiūrėjo 2024 m. kovo 20 d., t. y. smurtavimo laikas sutampa su objektų tyrimo metu nustatytu sužalojimo atsiradimo laiku (nustatytas pagal šašo susiformavimą). Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. P. konflikto su kaimynu T. G. metu sudavė akmeniu pastarajam į veido sritį, o būtent į žandikaulio apačią, padarydamas odos nubrozdinimus smakre ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, kas reiškia, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

19. Gynyba baudžiamojo proceso metu kėlė versiją, kad nukentėjusysis T. G. šį sužalojimą pasidarė kitomis aplinkybėmis ir tiesiog inscenizavo šį konfliktą, siekdamas pasipelnyti, nepagrįstai apkaltinti V. P.. Pirmiausia, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kada, kaip ir kokiomis kitomis aplinkybėmis nukentėjusysis susižalojo. Antra, tokia versija nėra logiška, nes jeigu nukentėjusysis būtų norėjęs dirbtinai sukelti konfliktą, nepagrįstai apkalbėti savo kaimyną, jis konfliktą ir būtų pradėjęs. Šiuo atveju prie T. G. priėjo ir konfliktą pradėjo kaltinamasis, be to, jis nurodė ant nukentėjusiojo veido jokių žaizdų nematęs, todėl teismas neturi jokio pagrindo tikėti tokia jo gynybine versija. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir specialistės paaiškinimai, kad tokia vieta griūnant ant plokščio paviršiaus paprastai nėra sužalojama, įprastomis sąlygomis mažai tikėtina, kad asmuo tokį mažą sužalojimą pasidarytų pats sau. Tokio pobūdžio sužalojimas, jo lokalizacija, savybės (nedidelis), pobūdis (nubrozdinimas), specialistės teigimu, nėra būdingas savęs žalojimui. Be to, kaip jau minėta nuosprendžio 18 punkte, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusiojo smakro sužalojimas yra padarytas neseniai, T. G. jį filmuoja ne todėl, kad jau iš anksčiau žino, kad jis ten yra, o todėl, kad gavęs akmeniu į šią vietą jaučia skausmą ir supranta, kad yra padarytas tam tikras kūno sužalojimas. Kaltinamasis nenurodė ir konkrečių motyvų, dėl kurių T. G. būtų galėjęs norėti apkalbėti V. P.. Atvirkščiai, tiek paties kaltinamojo, tiek jo liudytoja apklaustos sutuoktinės, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad tai V. P. šeima jaučiasi nukentėjusi nuo, jų teigimu, neteisėtų ir nesąžiningų T. G. veiksmų. Tai, kad kaltinamasis V. P. jaučia negatyvias emocijas nukentėjusiajam, patvirtina ir viso teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo naudota retorika, taip pat ir tai, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, V. P. ėmė jiems pasakoti ne tiek įvykio aplinkybes, kiek tas pačias (kurias pasakojo ir teisme) praeities istorijas, dėl kurių jis jaučia nuoskaudą, nemandagiai vadindamas T. G.. Be kita ko, pats kaltinamasis neneigia, kad tądien jis tikslingai ėjo prie nukentėjusiojo pasakyti, ką apie jį galvoja, o iš vaizdo įrašo matyti, kaip jis ne vieną kartą T. G. pavadina nemandagiais epitetais ir dar patvirtina, kad privačiai gali jį vadinti taip, kaip nori. Nukentėjusysis nurodė, kad panašaus pobūdžio V. P. elgesys yra pasikartojęs ir po šio nusikaltimo padarymo. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis V. P., jausdamasis nukentėjęs nuo T. G. veiksmų praeityje, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu, nesuvaldęs kilusių emocijų, panaudojo ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.

22. Viso baudžiamojo proceso metu buvo akcentuojama ir tai, kad į įvykio vietą buvo atvykę du policijos ekipažai, nors baudžiamojoje byloje yra duomenys tik apie antrojo atvykimą. Kadangi ir kaltinamasis, ir jo sutuoktinė, ir nukentėjusysis patvirtino matę du policijos ekipažus, teismas neturi pagrindo tuo netikėti, vis dėlto teismui nėra suprantama, kokią įtaką šis faktas turi kaltinamojo V. P. kaltės nustatymui. Gynyba iškėlė versiją, kad pirmasis policijos ekipažas atvažiavo nukentėjusiajam pasinaudojus savo sutuoktinės asmeniniais ryšiais. Pirmiausia, teismui nebuvo pateikti jokie tokius teiginius patvirtinantys duomenys, todėl šie teiginiai vertinami kritiškai. Antra, baudžiamojoje byloje nėra jokių šio (pirmojo) policijos ekipažo atvykimo metu fiksuotų duomenų, todėl net nekyla rizika, kad kaltinamojo V. P. kaltė būtų grindžiama neteisėtu būdu surinktais įrodymais.