Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. M. ir J. M. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo byloje J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo: neterminuotai apriboti tėvo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; atskirti nepilnametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos R. M., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų R. M. ir J. M. išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. po 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąją nepilnamečio vaiko globėją (rūpintoją) J. B.; nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos (rūpintojos) J. B. gyvenamojoje vietoje.

Parodė, kad nepilnamečio vaiko motinai R. M. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl psichinės ligos nuo 2024 m. kovo19 d. iki 2026 m. kovo 18 d.. Vaiko tėvas J. M. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Atsakovų šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl netinkamos vaiko priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos yra žinoma nuo 2018 metų. Atsakovų šeimai nuo 2018 m rugsėjo 20., iki 2020 m. liepos 23 d. Elektrėnų socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Atvejo vadyba šeimai vėl pradėta taikyti 2020 m. lapkričio 3 d. ir taikoma iki šiol. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą.

2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10116-920/2023, leido paimti nepilnametę M. M. iš jos tėvų. Nepilnametės laikina globėja paskirta močiutė J. B..

Su R. M. ir J. M. šeima yra vykdoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Nuo laikinosios globos vaikui nustatymo situacija šeimoje nepasikeitė. Dirbant su R. šeima pastebina, kad moteris savarankiškai neužtikrina savo asmens sveikatos priežiūros, t.y. savarankiškai neužsiregistruoja ir nenuvyksta pas psichiatrą, galimai nereguliariai vartoja jai paskirtus vaistus. Savarankiškai į gydytojus nesikreipia, gydytojų konsultacijas ar dėl gydymo pratęsimo moterį registruoja atvejo vadybininkė ar socialinė darbuotoja (2023 m. rugpjūčio mėnesio tarpininkauta 5 kartus). Pastebėta, kad moteriai sunku kontroliuoti savo emocijas, nelinkusi aktyviai įsitraukti į pagalbos ieškojimą ar pasinaudojimą ja. Periodinių lankymų metu namuose juntamas stiprus rūkalų kvapas, kadangi šeimos nariai rūko namuose, ne visą laiką namų aplinkoje būna tvarkinga. Motinos bendravimas su dukra minimalus, kartais dukrą aplanko, su vaiku dažniau bendrauja močiutė. Galimai dėl nereguliaraus vaistų vartojimo ir prastėjant sveikatos būklei, moteris negeba palaikyti kokybiško pokalbio su specialistais, bendravimą, pagalbą šeimai inicijuoja socialinė darbuotoja. Moters nuomonė apie bendravimą su dukra, apie dukters priežiūrą, nuolat keičiasi. 2024 m. kovo 5 d. periodinio lankymo metu moteris įvardijo, kad dėl savo sveikatos būklės ji negalės rūpintis dukra. Artimieji į pagalbą neįsitraukia. S. C. (R. M. motina) teigia, kad šiuo metu jos dukra savo dukra pasirūpinti negalėtų, kadangi ji yra apatiška, namuose nieko nenori daryti. Motina pastebi, kad dukters elgesys yra pakitęs, pastebimi veido traukuliai, nevalingas juokas. Motina teigia, kad skirtas gydimas R. nepadeda, vaistus paduoda dukrai ji pati, tačiau, ar ji juo išgeria – nežino. R. su dukra bendrauja tik S. C. iniciatyva. Pati nepilnametei dukrai motina neskambina. Anot R., dukrą savarankiškai augintų, „kai atsistos ant kojų“, savo pasisakymų paaiškinti negali ir nenori. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. nustatytas darbingumo lygis, jos sveikata yra prastėjanti, neturi gebėjimų savarankiškai rūpintis dukra, jos atžvilgiu buvo nutarta taikyti nepilnamečio vaiko atskyrimą nuo motinos.

Vaiko tėvas su kartu su vaiko motina negyvena. Vaiko tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja, vaiko nėra matęs daugiau nei 4 metus, išlaikymo vaikui neteikia (teigia, kad išlaikymą teikia valstybė). Gyvena nuosavame name, nuosavybė nesutvarkyta. Nuoaltinio darbo neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje. Vyras turi sugyventinę, jo namuose lankosi neigiamos reputacijos asmenys, vartoja alkoholį, kyla konfliktai dėl ko kviečiama policija. Kiek dukrai metų nežino, turi kažkur užsirašęs. Vyras su šeima gyveno kol vaikui suėjo metai, tėvams išsiskyrus jo auklėjime ir priežiūroje nedalyvauja. Vyras ūmaus, agresyvaus būdo. Linkęs vartoti alkoholį. Vyras gaunamos informacijos nesuprata arba interpretuoja savaip. Nuo atvejo vadybos proceso pradžios J. M. į atvejo vadybos procesą neįsitraukė, atvejo vadybos proceso inicijavimo principų bei galimų pagalbos priemonių galimai nesupranta. J. M. dalyvauja Elektrėnų savivaldybės užimtumo didinimo prpgramoje, tačiau bendraujant su socialine darbo atvejo vadybininke, dirbančia su asmeniu, pastebima, jog vyras sunkiai supranta jam paeikiamą informasiją, dažnos ryškios vyro emocijų kaitos, kartais elgiasi neadekvačiai. Vyras buvo nukreiptas į Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą, psichiatro konsultacijai, siekiant įvertinti vyro psichinės sveikatos būklę, atlikti psichologinio ištyrimo bei intelekto vertinimo testus. Atsakovui sveikatos problemos nustatytos nebuvo.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovė R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismui nėra žinomos neatvykimo priežastys. Apie teismo posėdžio vietą ir datą jai buvo pranešta asmeniškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalimi.

Trečiasis asmuo J. B. į teismo posėdį neatvyko, informavo teismą, kad negalės dalyvauti, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Gyventojų registro – duomenų bazė išrašo duomenimis nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis R. M. ir J. M. šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. liepos 23 d. Elektrėnų socialinių paslaugų centre buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Atvejo vadyba šeimai vėl pradėta taikyti 2020 m. lapkričio 3 d. ir taikoma iki šiol.

2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10116-920/2023, teismas leido paimti vaiką M. M. iš jos tėvų R. M. ir J. M..

2023 m. rugpjūčio 22 d. Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu M. M. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko laikinuoju globėju paskirta močiutė J. B..

2024 m. kovo 18 d. VĮ Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro rašto Dėl informacijos pateikimo duomenimis nustatyta, kad R. M. nuo 2019 metų yra ambulatoriškai gydoma psichiatrų, kelis kartus gydyta psichiatrinėse ligoninėse. Paskutinį kartą gydyta RVPL 2019 metai. Nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos (toliau ir NDNT) duomenimis R. M. nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2026 m. kovo 18 d. nustatytas 40 procentų darbingumas, neįgalumo priežastis (duomenys neskelbtini).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos (toliau ir NDNT) duomenimis J. M. dalyvumo lygis nenustatytas.

2024 m. balandžio 3 d. Globojamo vaiko apsilankymo akto duomenimis, nustatyta, kad mama kartais lanko dukrą. Manos bendravimas su vaiku laikinosios globos laikotarpio yra nenuoseklus, nepastovus ir atsitiktinis. Telefonu dukrai neskambina. Kartais motinos bendravimas su dukra būdavo nekokybiškas dėl motinos sveikatos būklės (juokdavosi be jokio pagrindo, nekreipdavo dėmesio į vaiką). Motina prie vaiko išlaikymo neprisideda. Tėvas su vaiku nepalaiko jokio ryšio. Per laikinosios globos laikotarpį nei karto jokiu būdu nepasiteiravo apie dukrą.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Tėvų valdžios ribojimo ir atskyrimo bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės M. M. motina dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – psichikos ligos, darbingumo lygio, socialinių įgūdžių stokos – negali gyventi su dukra ir tinkamai ja pasirūpinti, ir tokia padėtis nuo vaiko laikinosios globos nustatymo nepasikeitė. Atsakovės R. M. motinos teigimu, dukrai taikomas gydymas nepadeda. Atsakovės sveikatos būklės blogėjimą pastebi ir socialiniai darbuotojai. Todėl yra pagrindas atskirti nepilnametę M. M. nuo jos motinos R. M. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis.)

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

Atsakovas J. M. dukra nesirūpina ilgą laiką (daugiau kaip 4 metus nėra jos gyvai matęs), išlaikymo neteikia motyvuodamas tuo, kad išlaikymą moka valstybė. Nuo laikinosios globos nustatymo pradžios, atsakovas buvo supažindintas su esama situacija šeimoje, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kad vaikas galėtų augti su juo. Atsakovas nebendradarbiavo tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėja (per laikinosios globos laikotarpį nei karto jokiu būdu nepasiteiravo apie dukrą). Atsakovas deklaruoja mylintis dukra, tačiau net ir teismo posėdžio metu, negalėjo nurodyti dukters gimimo metų. Atsakovas pripažino, kad negalintis užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, nesirūpina dukra, tai rodo jo abejingumą savo tėviškoms pareigoms. Nėra duomenų, kad atsakovas galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į dukters auklėjimą, rūpinimąsi, todėl neterminuotai apribotina jo kaip tėvo valdžia dukters atžvilgiu.

Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovo kaip tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

Išaiškintina atsakovui, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar/ir tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, įvertintina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų dukra yra 9 metų, ji lanko ugdymo įstaigą, todėl būtinos išlaidos ne tik būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, bet ir išlaidos vaiko laisvalaikiui, bendravimui ir ugdymui, pomėgiams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų dukra turėtų specialių, didesnių išlaidų reikalaujančių poreikių.

Bylos duomenimis, atsakovei nustatytas 40 proc. darbingumas, ji niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovui NDNT duomenimis sveikatos problemų nenustatyta. Atsakovas taip pat yra bedarbis ir nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna pašalpą, pragyvenimui prisiduria uždarbiaudamas.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, atsižvelgiant į nepilnametės amžių, sveikatą (neturi specialiųjų poreikių) ir būtinuosius poreikius, atskyrus vaiką nuo motinos ir pritaikius neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, iš atsakovų R. M. ir J. M. priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko laikina globėja J. B. (CK 3.185 straipsnis, 3.275 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki globos nustatymo

Nepilnametė atsakovų dukra šiuo metu gyvena pas laikinąjį globėją, vaikui ten sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, byloje nėra duomenų, kad šis asmuo netinkamai vykdytų savo pareigas, todėl yra pagrindas iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti atsakovų dukters gyvenamąją vietą pas laikinąją globėją J. B. (CK 3.183 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179, 3.180, 3.183, 3.185, 3.192, 3.195, 3.275 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą J. B. šeimoje.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. balandžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. balandžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.